Įvadas
Švietimo įstaigos, integruojančios sportą ir technologijas, vaidina svarbų vaidmenį ugdant visapusiškai išsilavinusius ir fiziškai aktyvius piliečius. Šiame straipsnyje apžvelgiama tokių gimnazijų istorija Lietuvoje, pradedant pradininkais ir baigiant šių dienų pavyzdžiais.
Sporto ir Sveikatos Ugdymo Gimnazijų Pradžia Lietuvoje
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija laikoma šios srities pradininke Lietuvoje. Jos direktorius Vladas Janiūnas, aktyvus sporto entuziastas, dešimtmetį įrodinėjo, kad sporto ir sveikatos ugdymo kryptis yra reikalinga ir patraukli bendruomenėms.
Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos raida
Direktoriaus pavaduotoja Danutė Teškevičienė papasakojo apie ugdymo įstaigos kelią nuo 2001 m. sportinių klasių sukūrimo Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje iki Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos akreditacijos 2015 m. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Kauno švietimo skyriumi 2014 m. Šiuo metu Kauno sportinėje gimnazijoje mokosi 400 mokinių, 82 iš jų atvykę iš kitų Lietuvos miestų. Aktyviai sportuoja ir siekia sportinių rezultatų 241 mokinys. Kiekvienas klasių koncentras turi savąsias sporto šakas: pvz., pradinukai mokosi dailiojo čiuožimo, koordinacinių gebėjimų lavinimo, o vyriausieji - informacinių sporto technologijų, varžybų teisėjavimo, sportininkų treniravimo pagrindų bei, žinoma, lavinami pasirinktoje sporto šakoje. Nuo pat pirmosios klasės kūno kultūrą dėsto dalyko specialistai, o sveikatos ugdymo programa patikėta Lietuvos sveikatos universiteto studentams. Yra mokinių, besimokančių pagal individualų tvarkaraštį. 2001 m. pradėtos formuoti sportinės klasės pagal tam tikrą grupinę sporto šaką ir šis principas išlaikomas. Populiariausia sporto šaka gimnazijoje - futbolas, dar krepšinis, lengvoji atletika, tinklinis, dziudo, plaukimas, irklavimas, rankinis, karate, buriavimas. Visa sportinio ugdymo programa integruojama į bendrąjį 1-8 klasių ugdymą, pvz., per informacinių technologijų pamokas mokinys pasirenka labiausiai patinkančią sporto šaką ir, siekdamas originalumo, atlieka užduotis, naudodamasis programomis Paint, Photoscape, Google. Daugiausia užsiėmimų vyksta Lietuvos Sveikatos universitete, Lengvosios atletikos manieže, Nacionalinės futbolo akademijos futbolo aikštyne. Gimnazijoje mokosi daug Lietuvos olimpinių vilčių: Europos, Baltijos ir pasaulio jaunių ir suaugusiųjų čempionato dalyvių bei prizininkų (dailiojo čiuožimo, akademinio irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos), daugkartinių Lietuvos įvairių žaidynių čempionų ir rekordininkų, Lietuvos rinktinės narių (dailiojo čiuožimo, povandeninio plaukimo, lengvosios atletikos, akademinio irklavimo ir kitų sporto šakų). Neformalusis ugdymas labai susietas su bendruoju bei sportiniu ugdymu. Mokiniai, vadovaujami specialistų, patys atlieka įdomius tyrimus: „Pulso priklausomybė nuo fizinio krūvio“, „Triukšmo lygio mokykloje nustatymas“, „Coca-cola - už ar prieš?“.
Druskininkų „Atgimimo“ Mokyklos Patirtis
Druskininkų „Atgimimo“ mokykla taip pat aktyviai integruoja sportą ir sveikatos ugdymą į savo veiklą. Mokyklos bendruomenė siekia sukurti sveiką ir saugią aplinką, sistemingai paskirstydama sportines ir sveikatos veiklas ugdymo procese.
Sporto ir sveikatos ugdymo modelio įgyvendinimas
Druskininkų „Atgimimo“ mokykla jau antrus mokslo metus tęsia sporto ir sveikatos ugdymo modelio integravimą į dalykinę sistemą. Visi mokiniai turi 3 privalomas kūno kultūros pamokas, kurių neatleidžiami net lankantys treniruotes Sporto centre ar dalyvaujantys kitose sportinėse veiklose. Pradedant dieną mankšta 1-5 klasėse, pastebėtas greitesnis mokinių įsitraukimas į pamokų veiklas, o judrioji pertrauka sukuria žaismingesnę edukacinę aplinką. Per valandėles, vykstančias pirmadieniais, visos klasės ieško įdomesnių sveikatos ugdymo veiklų raiškos, o 5-7 klasių mokiniai mokosi sveikai gyventi per sveikatos ugdymo pamokas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Netradicinės kūno kultūros pamokos
Ypač įdomi trečioji kūno kultūros pamoka, vykstanti kitose erdvėse: Sporto centro treniruoklių salėje, Jaunimo užimtumo centro aikštynuose, Karolio Dineikos sveikatingumo parke, „Snow Arenoje“, Vandens pramogų parke, „Vilkės“ golfo laukuose. Tikslas - parodyti visą spektrą įdomių sporto šakų, kurios gali patraukti jaunuolius: badmintonas, lauko tenisas, tautiniai sportiniai žaidimai, aerobika, atletinė gimnastika, slidinėjimas, golfas, stalo tenisas, smiginis.
Projektinė veikla ir pasiekimai
Aktyvūs kūno kultūros ir pradinių klasių mokytojai 2016 m. laimėjo „Futboliuko“ ir „Mini rankinio“ projektus, gavo reikalingą įrangą pamokoms. Mokytojų darbo grupės sukurta ilgalaikė mokyklos Sporto ir sveikatos ugdymo programa, aukšti mokinių sportiniai pasiekimai džiugina.
Bendradarbiavimas su Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija
Lapkričio 24 d. grupė „Atgimimo“ mokytojų išvyko į Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnaziją pasirašyti bendradarbiavimo sutarties. Gimnazijos administracija ir mokytojai aptarė bendradarbiavimo galimybes. Direktorius V. Janiūnas apibūdino gimnazijos veiklą, o Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja džiaugėsi mokyklos pasiekimais.
Druskininkų privalumai sportiniam ugdymui
Direktorė Danutė Časienė akcentavo Druskininkų miesto sportinės infrastruktūros tinkamumą mokiniams, Sveikatos stiprinimo ir sportinio ugdymo programos sukūrimą mokykloje, mokinių pasiekimus, kūno kultūros mokytojų aktyvumą bei tarptautinių projektų sporto tema integravimą. „Atgimimo“ mokyklos mokiniai taip pat uolūs mokyklos ir miesto sportinių būrelių ir grupių dalyviai: iš 730 mokinių 265 aktyviai užsiima sportine veikla.
Regiono specifikos išnaudojimas
Sporto centro direktorius V. Matkevičius akcentavo kiekvieno regiono išskirtinumą ir stiprybes, atskirų sporto šakų teisingą pasirinkimą ir talentų atskleidimo metodikos svarbą. Jis pabrėžė, kad Druskininkuose yra puikios galimybės slidinėjimo sportui aktyvinti, sportiniam ėjimui, o pasibaigus Olimpinio centro statyboms, plaukimo sporto šaka turės ypatingai geras sąlygas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kitų Lietuvos Mokyklų Pavyzdžiai
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija (Kaunas)
Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija yra Aleksote, kairiajame Nemuno krante, šalia Botanikos sodo. Mokykla buvo įkurta kaip Seniavos pradinės mokyklos kompleksas. Seniavos pradinė mokykla įkurta 1920 m. Seniavos dvare. Mokykla plėtėsi: 1931 m. buvo atidaryta mokykla Fredoje, o 1936 m. - Julijanavoje. 1945 m. mokykla Julijanavoje buvo perorganizuota į VI progimnaziją. 1949 m. rugsėjo 8 d. Kauno m. Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.527 VI progimnazija perorganizuota į 14 vidurinę mokyklą. Tuometinė mokykla buvo įsikūrusi keliuose pastatuose Veiverių gatvėje. Pirmasis mokyklos direktorius - Marcelius Žiūraitis. 1949 m. mokykloje dirbo 22 mokytojai, mokėsi 415 mokinių. 1951 m mokyklą baigė pirmoji abiturientų laida. Jų buvo 15. Mokinių skaičius sparčiai didėjo. Mokykla dirbo dviem pamainom. 1959 m. spalio 14 d. Kauno miesto DŽDT VK sprendimu Nr. 884 nuspręsta pradėti naujojo mokyklos pastato Bitininkų g. statybą. 1962 m. spalio 2 d. buvo atidaryta 1040 vietų mokykla. Mokinių skaičius vis didėjo, tad mokykla vėl dirbo dviem pamainomis.1990 m. sausio 17 d. 1992 m. mokyklai atiduotos darželio patalpos ir visos pradinės klasės persikėlė ten. Mokyklos prioritetai - pamokos kokybė, vaiko saugumas bei finansinių išteklių valdymas. Atsižvelgiant į tai šioje įstaigoje nuolat diegiamos įvairios naujovės: veikia Informacinis centras, šiuolaikiškas Metodinis kabinetas, 3 informatikos kabinetai, Dienos centro kabinetas, daugelis kabinetų aprūpinti multimedija. Nuo 2009 m. mokyklos bendruomenė naudojasi elektroniniu dienynu. Mokinius ugdo kvalifikuoti pedagogai, kurie savo kvalifikaciją tobulina įvairiuose Lietuvoje ir užsienyje rengiamuose seminaruose, dalyvauja projektinėje veikloje. Mokiniais rūpinasi Vaiko gerovės komisija, soc. pedagogė, psichologė, logopedė, sveikatos slaugytoja. Mokykloje įkurtos kelios visuomeninės organizacijos, tokios kaip: kudirkaičiai, maironiečiai, skautai; veikia mokinių savivalda. Kasmet mokiniai kviečiami lankyti įvairius neformaliojo ugdymo būrelius, kuriems vadovauja puikūs sporto treneriai ir meno vadovai. Mokyklos bendruomenė didžiuojasi mokiniais, kurie aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose, sėkmingai atstovauja mokyklai matematikos, chemijos, anglų k. ir kitų dalykų olimpiadose. Mokyklos direktoriais dirbo M.Žiūraitis, V.Štukas, B.Taparauskas, J.Adomavičius, V.Kazlauskas, B.Tilvikas, P.Andrulis, P.Kuprys, Š.Baronas, V. Zuzevičius. Mokykloje dirbo daug kūrybingų mokytojų: B.Šarūnas, B.Vildžiūnaitė, V.Senkus, A.Panavienė, J. ir B.Grigai, E.Namajuškaitė, K.Vaidelienė, B.Švilpa, V.Sabaitis, J.Petrylaitė ir kt. 21 mokyklą baigęs mokinys dabar dirba mokykloje mokytojais. 37 mokiniai mokyklą baigę medaliu ar su pagyrimu. Mūsų mokykloje mokėsi aktoriai A.Šurna ir J.Kazlauskaitė, stalo tenisininkės A. ir R.Giedraitytės, biologė A.Stašytė, filosofas B.Kuzmickas, poetas G.Patackas, garsūs šių laikų sportininkai L. Kleiza, E. Kavaliauskas, E. Ulanovas ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-734 „Dėl Kauno šv. Kauno šv. Pranciškaus mokyklos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. VD-4, Kauno šv. Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos Visuotinio dalininkų susirinkimo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. VD-6, Kauno šv. Pranciškaus gimnazijos pavadinimas pakeistas į Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija.
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
Mokyklos istorijos pradžia. Po ilgos kovos 1922 m. balandžio 20 d. 1922 m. 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos kraštas tapo de facto Lietuvos Respublikos dalimi. Lietuviškai mokyklai suteikiamas valstybinės gimnazijos statusas. Direktorija įsipareigoja finansuoti gimnazijos veiklą. Direktoriumi paskiriamas Martynas Krukis. 1924 m. gimnazijos direktoriaus pareigas iš Martyno Krukio perėmė (dirbti pradėjo 1925 m. 1929 m. 1930 m., minint Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto 500-ąsias mirties metines, sausio 16 d. 1933 m. rudenį po ilgų pastangų, parengus projektą ir radus statybos firmą, buvo padėtas naujųjų gimnazijos rūmų kertinis akmuo. Projekto autoriai - architektas A. Diksdorfas ir inžinierius H. 1934 m. 1936 m. Jakų dvare buvo pastatytos Klaipėdos radijo stoties antenos, Mažosios Lietuvos gyventojai išgirdo lietuviškai kalbančių pranešėjų balsus. Dr. V. 1938 m. 1939 m. kovo 22 d. gimnazijos veikla nutrūko. Naujoji valdžia mokyklos vadovybei nurodė per kelias dienas iš Klaipėdos išsikraustyti. Iš pradžių norėta iškelti į netolimą Kretingą, tačiau pasipriešinus čia buvusiems ir didelę įtaką turėjusiems vienuoliams pranciškonams, kraustytis nurodyta į Šventąją. Ten kita bėda - nebuvo tinkamų mokymui patalpų, tad galiausiai apsistota Palangoje. Rudenį atgavus Vilniaus kraštą, direktorius K. Trukanas išsikėlė į Vilnių, arčiau savo gimtųjų namų, tad gimnazijai toliau vadovavo Martynas Emilis Nauburas. 1946 m. nuniokotą Vytauto Didžiojo gimnaziją ėmė atstatinėti direktorius dr. K. Trukanas, kuris pasiryžo, kad rugsėjo pirmąją čia suskambėtų vaikų balsai. Radęs pagalbininkų, tarp kurių buvo ir F. Paulauskas, iki rugsėjo pirmosios pataisė apgriautą stogą, įstiklino langus (deja, šito padaryti nebuvo įmanoma, todėl daugelį langų teko užkalti lentgaliais ar fanera), įrengė kelias klases. Pokario metais (1946 m.) Vytauto Didžiojo gimnazija buvo pervardyta į Klaipėdos 1-ąją gimnaziją. Pirmajame pastato aukšte įsikūrė pradinė mokykla, o antrajame ir trečiajame - gimnazija. Pradinis mokslas tęsėsi ketverius, vidurinis - aštuonerius metus. Pirmaisiais metais po karo mokykla dirbo ypatingai sunkiomis sąlygomis. Mokytoja Z. Rubaževičienė pasakoja: „Centrinis šildymas neveikė, todėl klasėse buvo pastatytos geležinės krosnelės, o jų kaminai išvesti pro langus. Jas kūrendavo patys mokiniai, atėję rytą į mokyklą. Nebuvo elektros, mokiniai atsinešdavo žvakes ir dirbdavo prie jų šviesos. Trūko sąsiuvinių, knygų. Apie kabinetus ką ir bekalbėti. 1946 m. mokytoja K. Virvičiūtė-Safonovienė organizuoja pirmąjį mieste liaudies šokių ratelį. 1946 m. spalio 4 d. fizinio lavinimo mokytojo J. Urvakio iniciatyva buvo suorganizuotas steigiamasis sporto kolektyvo susirinkimas, kuriame išrinkta mokyklos sporto kolektyvo taryba, išaugus sporto mėgėjų skaičiui. Tuo metu sporto kolektyvą „Briedį” sudarė 87 nariai. Susikūrusi sporto kolektyvo taryba ėmėsi organizuoti mokykloje pirmąsias spartakiadas. 1947 m. 1951 m. 1952 m. 1953 m. 1954 m. gimnaziją baigė Jūratė Daktaraitė - pirmoji lietuvė, tapusi pasaulio krepšinio čempione (1959 m.). 1955 m. vasario 17 d. 1957 m. mokymo programa supažindino berniukus su metalo technologijos, statybos, automobilizmo, elektrotechnikos pagrindais, vaikinai įgijo ir kai kuriuos praktinius įgūdžius. Pavyzdžiui, 1958 m. laidos 80 % abiturientų vaikinų kartu su brandos atestatu gavo III klasės vairuotojo arba vairuotojo mėgėjo teises. 1957 m. mokykloje įrengiamos metalo dirbtuvės, aprūpintos tekinimo, gręžimo ir frezavimo staklėmis, metalo karšto apdirbimo cechas bei medžio dirbtuvės. 1957 m. gegužės 14 d. Nuo 1961 m. Nuo 1963 m. mokyklos turistai ir orientacinio sporto mėgėjai, vadovaudami rusų kalbos ir literatūros mokytojo A. 1965 m. Mokinių mokslinės draugijos “Svajonė” atidarymo konferencija. Tai savarankiška draugija, jungianti visus mokykloje esančius dalykinius būrelius. 1967 m. vadovaujant buvusiam mokyklos direktoriui mokytojui J. Banaičiui, įrengiamas anglų kalbos kabinetas, puikiai aprūpintas reikiamomis techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mokykloje dirba net 15 anglų kalbos mokytojų. Kabinetui vadovauja pedagogas R. 1969 m. rugsėjo 1 d. mokiniams duris atvėrė priestatas. Tik po 35 m. pilnai užbaigta ir išplėsta mokyklos rūmų statyba. 1969 m. vietoj atviro baseino išaugo pirmasis Klaipėdoje uždaras baseinas. 1969 metų rugsėjo pirmąją mokiniai įžengė į naujai pastatytą mokyklos priestatą, valgyklą ir erdvią sporto salę su balkonais. 1970 m. kovo 9 d. suteiktas sporto klubo vardas mokyklos sporto klubo kolektyvui. Sporto klubas pavadintas ,,Nerija“. Nuo 1970 m. fizikos - elektrotechnikos kabinetui vadovauja mokytojas S. Bernotas, kuris toliau kaupia vaizdines mokymo priemones, tobulina įrengimus. Mokytojų S. Gadeikienės ir G. 1971 m. mokslo metų pradžioje įsteigiami istorijos ir visuomenės mokslų bei lietuvių kalbos ir literatūros kabinetai. 1971 m. 1972 m. pažymint mokyklos penkiasdešimtmetį mokyklos vestibiulyje atidengtas vilniečio skulptoriaus Petro Deltuvos sukurtas K. 1973 m. mokyklos iniciatyva Klaipėdoje atidengtas paminklas K. Donelaičiui (skulpt. P. 1981 m. direktorius R. Bloškys ir mokytoja S. Nuo 1988 m. 1991 m. spalio 10 d. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino gimnazijos vardo teikimo nuostatus. 1991 m. direktoriaus R. 1992 m. vasario 18 d. mokyklos pedagogų taryba nutarė atkurti Vytauto Didžiojo gimnaziją. Reikėjo pasirinkti profilį, parengti gimnazijos nuostatus, individualias dalykų mokymo programas, I - IV klasių ugdymo planus. 1992 m. rugsėjo 1 d. mokslo metus pradėjo I α ir I β klasės. 1992 - 1993 m.m. Nuo 1994 m. gimnazijoje veikia debatų (anglų kalba) klubas “Pro et Contra” (vadovė D. 1995 m. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija gegužės 22 dienos nutarimu Nr. 25 „Dėl gimnazijos statuso suteikimo” nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. 1996 m. balandžio 18 d. Klaipėdos m. 1997 m. į gimnaziją grįžta direktorius R. Bloškys. 1998 m. gimnazijos direktorius R. 1999 m. kovo 10 d., pažymint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 9 - ąsias metines, gimnazijoje atidengtas bronzinis Vytauto Didžiojo biustas (skulptorius Vincas Grybas, architektas Gintaras Čičiurka, paminklo postamento autorius skulptorius Klaudijus Pūdymas). 1999 m. lapkričio 12 d., ruošiantis gimnazijų judėjimo Lietuvoje dešimtmečiui, sukurta gimnazijos vėliava (dizaineriai A. Klimas ir V. Bernotas - gimnazijos auklėtiniai), kurioje įkomponuota gimnazijoje dirbusiu dailės mokytojo, žinomo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo A. Brako 1934 m. 2000 m. kovo 10 d. Iškilmingai pažymėtos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 10-mečio ir Vytauto Didžiojo vardo suteikimo pirmajai lietuvių gimnazijai Klaipėdoje 70-mečio sukaktys. 2000 m. gegužės 15 d. 2001 m. 2002 m. 2002 m. kovo 1 d. 2022 m.
#
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
tags: #sporto #ir #technologiju #gimnazija