Kaunas vis labiau įtvirtina baseinų miesto statusą, o Panemunė tampa svarbia sporto ir laisvalaikio dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime Panemunės sporto klubo istoriją, jo indėlį į miesto sportinį gyvenimą ir naujus projektus, kurie praturtins šią bendruomenę.
Sporto užuomazgos Kaune ir Panemunės vaidmuo
Iki Pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje sportas buvo tik užuomazgoje. Pirmieji futbolo mačai Kaune buvo sužaisti likus vos keleriems metams iki carinės valdžios pabaigos. Būtent ši organizacija Ąžuolyno pievose netrukus įsirengė ir improvizuotą sporto aikštę, tuo duodama pradžią šiandieniam Kauno sportiniam branduoliui. Ąžuolyno kompleksas nebuvo vienintelė miesto sporto arterija - dar viena sporto aikštė buvo Panemunėje, o žydų sporto klubas „Makabi“ stadioną turėjo Jonavos gatvėje; buvo ir keletas smulkesnių objektų. Rengiamuose naujuose miesto plėtros planuose, kvartalų brėžiniuose, visada buvo numatyta ir vieta sporto aikštynui - itin stambus sporto kompleksas turėjo atsirasti Aukštuosiuose Šančiuose.
Naujas baseinas Panemunėje: Investicija į ateitį
Kauno savivaldybė, baigusi plaukimui skirtų erdvių rekonstrukciją Šilainiuose, atidarė naują baseiną Panemunėje. Vaidoto gatvėje, 11 numeriu pažymėtame sklype, atlikta 70 procentų darbų. Čia jau matomas stogas, sienos, pilnu pajėgumu pereita prie vidaus darbų. Naujojo baseino erdvėse montuojamos durys, taip pat klijuojamos plytelės plaukimo baseine, sanitariniuose mazguose, persirengimo zonoje ir dušuose. Lygiagrečiai rangovai pradeda pirčių įrengimą, montuoja vėdinimo sistemos ortakius ir vamzdynus, atlieka sienų glaistymo ir dažymo darbus, renka šiluminį punktą. Taip pat klojami pastato elektrotechnikos ir silpnų srovių kabeliai.
Užbaigus statybas Vaidoto gatvėje, 4.000 kv. metrų ploto vieno aukšto pastate suprojektuoti aštuoni 25 metrų ilgio plaukimo takai su 150 vietų žiūrovams. Dar daugiau paslaugų suplanuota SPA zonoje - sveikatingumo baseinas suaugusiems su hidromasažu ir kitais vandens pramogų elementais. Bus įrengtos ir sūkurinės vonios bei trijų skirtingų pirčių zona. SPA erdvėje tilps ir atskiri baseinai mažiesiems kauniečiams. Viduje numatytos patogios rūbinės su persirengimo kabinomis.
Modernios technologijos ir patogumai
Panemunės baseino statybinės konstrukcijas sudarys monolitinis gelžbetonis, o fasado apdailą ir inžinerinę įrangą - modernios, drėgmei atsparios medžiagos (projektuotojas „Projektų rengimo centras“ ir „Tiksli forma“; arch. R.Urbonavičiūtė, D.Gavėnė). Įeinančių ir išeinančių lankytojų srautus reguliuos praėjimo kontrolės sistema. Fasado apdailoje ir inžinerinėje įrangoje - modernios ir drėgmei bei chloraminų poveikiui atsparios medžiagos.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Plaukimo tradicijos Kaune
Rūtą Meilutytę ir kitus žinomus šalies plaukikus išugdęs Kaunas, pagal plaukimui skirtų uždarų erdvių skaičių jau dabar yra pirmaujantis miestas Lietuvoje, tačiau sustoti neketina. Šiuo metu Kauno sporto mokyklose plaukimą lanko apie 2 tūkst. įvairaus amžiaus sportininkų. Treniruotės vyksta Kauno plaukimo mokyklos baseinuose „Vilija“ ir „Dainava“, taip pat sporto mokyklos „Startas“ baseine Miško gatvėje. 2013 metais „Girstučio“ komplekse duris atvėrė Kauno plaukimo centras. Pastarasis kartu su Vandens sporto centru Nemuno saloje - vieninteliai Kaune turi 50 metrų ilgio baseinus.
Paslaugos arčiau namų
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia: „Kaunas savo jėgomis pastatė baseiną Nemuno saloje, o šis iškart sulaukė didelio lankytojų srauto. Specialistai garsiai kalba apie būtinybę gyventojams gyventi sveikiau, sportuoti. Bet vien kalbų čia neužtenka - reikia realių veiksmų. Suprasdami, kad šiais laikais žmonės ypač taupo laiką, išsikėlėme tikslą - kad paslaugos kauniečiams būtų kuo arčiau namų. Jau greitai tai toks sportas ar aktyvus laisvalaikis mūsų mieste bus prieinamas kur kas plačiau.“
Tarptautiniai renginiai ir bendruomenės įtraukimas
Panemunės šile esančioje sporto aikštelėje vyksta įvairūs renginiai. Tarptautiniame renginyje susirungs sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Antrą kartą organizuojamos „Baltijos Taurės“ turnyras šiemet vyks penkiais etapais: pirmasis ir kartu atviras Lietuvos čempionatas įvyks Kaune, kiti etapai vyks Latvijoje, Estijoje ir pasibaigs finalu Lietuvoje spalio 24-25 dienomis. Renginys nemokamas, tačiau organizatoriai tikisi, jog tai paskatins kauniečius ir į renginį užklydusius laikinosios sostinės svečius skirti auką benamiais gyvūnais besirūpinančiai organizacijai „Pifas“.
Renginyje bus galima išvysti ne tik sporto varžybų, bet ir pamatyti E.Brazio vadovaujamos dresūros mokyklos „Reksas“ įvairių veislių auklėtinių pasirodymą. Neabejojama, kad žiūrovų dėmesio sulauks specialiai lenktynėms skirti Aliaskos haskių, greisterių, eurodogų veislių šunys. Vienas iš varžybų organizatoriai primena, kad renginys skirtas visiems, bet pirmiausia - šunis auginantiems žmonėms. Jiems skirtas ir vienas varžybų etapas.
Sporto objektų istorija Kaune
Dar antikos laikais buvo rašoma apie tai, kaip istorija, pakeisdama formą, yra linkusi kartotis. Kažkas ją netgi lygino su poezija - epochų eilučių tekstai skirtingi, tačiau jas sujungia rimas. Mūsų mieste atskira lyrikos knyga galėtų būti sporto objektai ir jų istorija. Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje susidomėjimas sportu ypač išaugo; nenuostabu, kad netrukus spaudoje pasirodė ne viena nuomonė dėl „žmoniško stadiono, kuriame žaidžiant nebūtų gėda prieš svečius ir pačius save“ poreikio. Vienas iš 1932 m. „Lietuvos aido“ skaitytojų iliustratyviai apibūdina to meto situaciją: „Į stadioną patekti reikia mažiausia valties. Molynas nežmoniškas, automobilių išminkytas, išvagotas. <…> Aikštė nelygi. Aplink įvairūs kloneliai, kalneliai ir kitokie sąšlavynai. Kai kada (pvz. per rungtynes su švedais) net karvė vaikštinėja. <…> Tribūnos! Ten pat su molėtomis kojomis vaikščiojama, ten pat ir sėdima. Vienas teisėjas savo memuaruose netgi prisimena atvejį, kaip per tarptautines rungtynes stadione nugriuvo perpuvę futbolo vartai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
1933 m. miesto valdžia LFLS iš Ąžuolyno iškėlė, o sklypą atidavė pirmosios valstybinės sporto institucijos - Kūno kultūros rūmų (KKR) reikmėms: KKR šalia statėsi savo pastatą. Būtent šis Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektuotas statinys buvo pirmasis žingsnis sportui suteikiant deramą vietą valstybės kultūriniame gyvenime. Pagrindinės statinio funkcijos buvo ruošti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, taip pat skleisti sporto propagandą. Tiesa, statiniu buvo leidžiama naudotis ir įvairioms kitoms organizacijoms - ypač populiari buvo moderniausia šalyje dengta sporto salė, kurios tuomet pažangi stiklinio stogo konstrukcija išliko iki mūsų dienų.
Kūno kultūros rūmų stadionas, kur kas labiau atitikęs reikmes, atsirado buvusio LFLS stadiono vietoje: buvo įrengta ne tik aikštė, bet ir pastatytos naujos tribūnos, o šalia sporto garbei pavadintos gatvės atsirado taip pat V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti, prie KKR fasado priderinti modernistiniai stadiono vartai. Netolies veikė anuomet itin populiaraus sporto - teniso - aikštynas. Šiek tiek padiskutavus apie statybos vietą, 1939-ųjų Europos krepšinio pirmenybėms per rekordinį laiką buvo pastatytas paskutinis Ąžuolyno sporto komplekso papildymas tarpukariu - Kauno sporto halė, kurios atsiradimo istorijai reikėtų atskiro straipsnio. Verta pakartoti tuomečio FIBA prezidento William Jones žodžius, kad ji buvusi „vienintelė tokia puiki Europoje“ krepšinio salė.
Sovietinės okupacijos laikotarpiu Ąžuolyno sporto kompleksas išliko pagrindiniu miesto sporto centru, nors ilgainiui ir prarado savo valstybinę reikšmę. LKR rūmuose įsikūrė Kūno kultūros akademija, Sporto halė tapo pagrindine miesto sale ne tik krepšinio varžyboms, o stadionas ilgainiui vėl pasidarė „darantis gėdą miestui“.
Atsiliepimai apie „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus bei tragiškas gaisras
Pagrindiniai ir patys svarbiausi „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbai jau yra baigti. Artimiausiu metu bus atliekami hidroizoliaciniai bandymai. Su bendrove „Kauno vandenys“ jau tariamasi dėl bandymams reikalingo vandens kiekio. Po to iš Vokietijos atvežtomis plytelėmis bus klojama pagrindinio baseino vonia. Šiuo metu statybininkai baigia apšiltinti pastatą ir netrukus pradės teritorijos tvarkymo darbus: asfaltuos stovėjimo aikštelę, pasodins veją, įrengs teritorijos apšvietimą, trinkelėmis išklos takus.
Tačiau, deja, „Girstučio“ vardas siejamas ne tik su sportu ir kultūra. Liūdna žinia sukrėtė Kauną, kai „Girstučio“ kultūros ir sporto centre įvyko gaisras. Į įvykio vietą išsiųstos Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, apie įvykį informuoti Kauno miesto policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Gesinti liepsnų atvyko penkios autocisternos, autokopėčios ir štabo automobilis.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Pirminiais duomenimis, tiršti dūmai pasklido iš pastatų komplekso rūsio, virš kurio įsikūręs Vinco Kudirkos bibliotekos Girstupio filialas. Medikai konstatavo, kad gaisro metu žuvo moteris. Gaisrininkų duomenimis, tiršti dūmai pasklido užsidegus įvairioms šiukšlėms, kurios laikytos pastato rūsyje. Kultūros centre „Girstutis“, dėl dingusio elektros ir pasklidusių dūmų, atšauktas spektaklis. Žmonės būriavosi prie įėjimo, nežinodami ką dabar daryti, tačiau kultūros darbuotoja, atidariusi duris, kad vėdintusi patalpos, patikino - spektaklis „Apie ką kalba vyrai?“ tikrai atšaukiamas.
Ugniagesių atstovai pranešė, kad rastas dar vienas lavonas. Spėjama, kad negyvas vyras galėjo būti benamis. Tęsiamos žmonių paieškos. Nustatytos žuvusių žmonių tapatybės: 39 m. moteris I.L. ir 49 m. vyras A.G. Ugniagesiai informavo, kad gaisro metu dūmai pasklido „Girstučio“ kultūros ir sporto centro bei parduotuvės „Iki“ patalpose. Nustatyta, kad po „Girstupio“ biblioteka esančiame netaisyklingos formos cokoliniame aukšte (17,50X5,50 m.) 12 kv. metrų plote degė šiukšlės. Patalpos buvo pertvertos mūrinėmis pertvaromis, o tai labai apsunkino gaisrininkų darbą.
„Girstučio“ veikla ir renginiai
Nepaisant tragiško įvykio, „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmai toliau vykdo savo veiklą. Čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai, spektakliai. Pavyzdžiui, sausio mėnesį planuojami tokie renginiai kaip komedija „Pasimatymų žaidimai“, VMT spektaklis „MASKARADAS“, muzikinis spektaklis vaikams „Pelėda Drūlija ir žiovuliukai“, spektaklis vaikams „Kakė Makė ir atversta knyga“, komedija „VYRAI PAGAL SKELBIMĄ”, teatro komedija „Uošvis“, miuziklas „PARYŽIAUS KATEDRA“. Taip pat vyksta Eimunto Nekrošiaus spektaklių muzikos koncertai, koncertai „90-IEJI LIETUVOJE“, Radži koncertas. „Girstutyje“ veikia repeticijų (baleto) salė, skirta mankštoms, baleto ar kitų žanrų šokio repeticijoms.
Ateities vizijos
„Sportinis plaukimo baseinas buvo projektuojamas kaip atitinkantis visus reikalavimus rengti visų lygių sporto varžybas. Tačiau nuo techninio projekto parengimo 2006 m. iki šių dienų labai patobulėjo ir pasikeitė plaukimo baseinų įrangos technologiniai sprendimai. Techniniame projekte numatyti elektroninės laiko matavimo sistemos dalies ir įrangos techniniai parametrai jau neatitinka šiuolaikinių reikalavimų“, - pabrėžė pasitarime dalyvavęs Kauno miesto mero patarėjas Zenonas Abramavičius.
D. Matulionis patikino, jog Vyriausybė, siekdama, kad Lietuvoje kuo greičiau būtų atidarytas visus tarptautinius reikalavimus atitinkantis baseinas, ieškos papildomo finansavimo naujai, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančiai sportinio baseino elektroninei laiko matavimo sistemai ir kitai būtinai įrangai. Lietuvos plaukimo federacija buvo įpareigota Kauno miesto savivaldybei pateikti detalią informaciją apie dabartinius technologinius sprendimus, būtinus moderniam ir visus tarptautinius reikalavimus atitinkančiam plaukimo baseinui. Gavus šią informaciją, bus aišku, kokio finansavimo bus prašoma iš Vyriausybės.
„Tuo pačiu planuojame baseine įrengti papildomą įrangą, kuri leis jame rengti ne tik plaukimo, bet ir vandensvydžio varžybas. Be to, „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmuose galės treniruotis šiuolaikinės penkiakovės atstovai“, - tvirtino Kauno miesto meras A. Kupčinskas. Šiuolaikinės penkiakovės atstovai „Girstutyje“ galės tobulinti ne tik plaukimo įgūdžius - cokolinėje komplekso dalyje ketinama įrengti 200 kv. m ploto patalpą, pritaikytą fechtavimo ir šaudymo treniruotėms.
Dariaus Bulanavičiaus kūrybinis indėlis į Panemunės istoriją
Darius Bulanavičius, tikras Panemuniškis savo dvasia, nors įsikūrė čia palyginti neseniai, sukūrė legendą apie Panemuną ir kronikas. Jo tapybos ir grafikos darbai, kuriuose atsispindi Panemuno istorija, turi užkoduotą potekstę ir kviečia žiūrovą pagalvoti.