Įvadas
Sporto medicina yra svarbi sritis, padedanti žmonėms siekti geresnės fizinės formos, išvengti traumų ir efektyviai atsigauti po ligų. Šiame straipsnyje apžvelgsime sporto medicinos gydytojo Manto Ambraškos požiūrį į sportą, judėjimo svarbą, traumų prevenciją ir kitus svarbius aspektus, remiantis jo pasisakymais ir įžvalgomis.
Judėjimo Svarba Bet Kokio Amžiaus Žmogui
M. Ambraška pabrėžia, kad sportuoti, kaip ir mokytis, niekada nėra vėlu. Tačiau jis pataria sveikus įpročius ugdyti kuo anksčiau, nes jaunystėje galima užsitikrinti geresnę startinę poziciją. Gydytojas išskiria maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) rodiklį, kuris parodo aerobinį žmogaus pajėgumą. Anot jo, šis rodiklis padeda nustatyti, kada žmogui bus sunku atlikti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, nueiti iki parduotuvės ar užlipti į antrą aukštą. M. Ambraška teigia, kad šie rodikliai dažnai yra genetiškai nulemti, tačiau jaunystėje juos galima stipriai pagerinti.
Fizinis aktyvumas svarbus ne tik jauniems ir sveikiems žmonėms, bet ir tiems, kurie nori atsigauti po sunkios ligos. Net ir po infarkto reikia stotis ir judėti. Net jei kraujagyslės yra aklinai užsikimšusios, treniruotės gali paskatinti papildomos kraujotakos atsiradimą. M. Ambraška akcentuoja, kad fizinis krūvis yra esminis dalykas tiek kardiologinėje, tiek ortopedinėje reabilitacijoje.
Balansas Tarp Sporto ir Poilsio
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių kasdien. Tačiau M. Ambraška pataria ieškoti balanso ir neaukoti miego vardan sporto. Jis įspėja, kad aktyviai sportuojant būtina nepamiršti ir poilsio, nes organizmui nepailsėjus, neverta tikėtis, kad pagerės žmogaus fizinis pajėgumas.
Gydytojas teigia, kad dauguma žmonių efektyviausiai gali sportuoti popietės metu, kai yra prisivalgę ir virškina pietus. Vis dėlto, dėl darbinio grafiko tai įmanoma tik retam. Todėl geriausia sportuoti patogiu paros metu, tačiau mankštos atidėlioti nakčiai jis nepataria, nes vėlyvas sportavimas nėra gerai. Po treniruotės dar reikia spėti pavalgyti, o po maisto turėtų būti bent 3 valandos iki miego.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Bėgimas: Nauda ir Rizika Sąnariams
Gydytojai ortopedai įspėja, kad dėl bėgiojimo dyla sąnariai, tačiau M. Ambraška pabrėžia, kad judesys yra sveikata, bet svarbi taisyklinga technika. Pritūpimai yra puikus pratimas, tačiau su juo galima ir nugarą sugadinti, jei nemokama taisyklingai pritūpti. Tas pats galioja ir bėgimui.
Šiuolaikinė avalynė leidžia nubėgti didelius atstumus net ir pradedantiesiems, tačiau tai gali būti ir traumų priežastis. M. Ambraška teigia, kad jei turite ūpo, sąlygas tobulėti ir gerinti bėgimo techniką, atlikti tyrimai neparodė jokių dramatiškų pokyčių sąnarių kremzlėse net ir kasdien bėgant maratoną.
Pasak gydytojo, stačia galva nerti į bėgimo pasaulį neverta. Jei judate mažai, pradėkite dažniau vaikščioti, o jei to neužtenka, palaipsniui pereikite prie bėgimo.
Paviršiaus Pasirinkimas Bėgimui
M. Ambraška nepataria bėgioti asfaltuotais keliais. Pasak jo, daugiau naudos bus pasirinkus nelygų paviršių, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus nėra užtikrintas dėl savo pusiausvyros ar turi sąnarių problemų. Bėgant nelygiu paviršiumi, kiekvienas judesys gali būti šiek tiek kitoks, todėl apkraunamos skirtingos sritys. Tai yra sveikiau, nes nekartojamas identiškas judesys. Analogiškas patarimas galioja ir ėjimui: verčiau rinktis miško takelius, o ne kietas ir lygias miesto gatves.
Sportininkas Mėgėjas: Kada Reikia Tyrimų?
M. Ambraška teigia, kad bet kokio rezultato siekiantį žmogų jau galima vadinti sportininku, nesvarbu, ar jis varžosi su užkietėjusiais bėgikais, ar su kaimynu. Sportininko mėgėjo statusas užsitarnaujamas jau užsiregistravus į varžybas ar masinį sporto renginį, kur fiksuojamas rezultatas. Tuomet atsiranda pasąmoningas poreikis varžytis ir sveikata nebėra vienintelis tikslas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Net jei turite tik į sodą ar bažnyčią važinėti naudojamą automobilį, jį vis tiek reikia tikrinti kaip ir vadybininko transporto priemonę. Panaši situacija su sportininkais mėgėjais ir sportuojančiais dėl savo sveikatos - rekomenduojama bent kartą per metus atlikti tyrimus, nepamirštant elektrokardiogramos su krūviu. Europoje medicininės priežiūros „madą“ diktuojantys italų kardiologai ir sporto medikai kas dvejus metus siūlo atlikti ir išplėstinius tyrimus, pavyzdžiui, mechanines širdies savybes padedančią įvertinti echoskopiją.
Tyrimai ypač svarbūs pavasarį ir rudenį, kai keičiasi orai, o žmogui trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tikrintis sveikatos būklę ypač svarbu persirgus sunkesnėmis ligomis, pavyzdžiui, labiau komplikuota gripo forma. Tuomet sportuoti galima tik pasitarus su gydytoju ir pakartojus tyrimus.
Ruošiantis daugiau ištvermės reikalaujantiems startams, pavyzdžiui, maratono varžyboms, pravartu pridėti keletą papildomų tyrimų. Derėtų įsivertinti biocheminių rodiklių, pavyzdžiui, mikroelementų atsargas. Tokios rungtys stipriai paveikia kaulų raumenų sistemą, tai gali sukelti nemalonių pojūčių, todėl šalia instrumentinių tyrimų vertėtų pasikonsultuoti su sporto medicinos gydytoju ar kineziterapeutu.
"LTeam LAB" Laboratorija: Naujos Galimybės Sportininkams
"Affidea Lietuva" atidarė sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratoriją "LTeam LAB", kurioje sportininkai galės atlikti testus ir tyrimus bei pagal rezultatų analizę sulaukti rekomendacijų, kaip sportuoti toliau norint pasiekti ar išlaikyti geriausią sportinę formą. Ši laboratorija yra išskirtinė tuo, kad joje atliekami tiek medicininiai, tiek fiziologiniai testavimai.
Laboratorijos galimybės leis sportininkams atlikti spiroergometrijos/kardiopulmoninio (VO2max) ar invazinio laktatinių slenksčių nustatymo testus gimtinėje ir jiems nebereikės vykti į užsienį. Papildomas laboratorijos privalumas - įsikūrimas „Affidea“ klinikos patalpose, kuriose darbuosis ir daugiau nei 20 kitų medicinos sričių specialistų.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sportas ir Sveikata: Du Skirtingi Keliai?
M. Ambraška teigia, kad sportas ir sveikata sutelpa ant to paties medžio, bet visgi skirtingų šakų, ypač kalbant apie profesionalųjį sportą. Šiaip olimpinės žaidynės - ne vieta demonstruoti stebuklus ar įmantrius dalykus. Veiksmingiausia klasika - adekvačios treniruotės, režimas, poilsis ir tinkamas emocinis nusiteikimas.
Anoniminės sportininkų apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų visgi būtų linkę (bet nebūtinai taip daro) vartoti dopingą, net jei žinotų, kad yra didelė tikimybė būti pagautiems.
Judėjimas Kaip Vaistas
M. Ambraška teigė nežinantis geresnio įrankio ar priemonės profilaktikai ar net ligų gydymui. Jis pabrėžė, kad tam reiktų skirti net daugiau laiko nei rekomenduoja PSO.
Paklaustas, kas galėtų padėti motyvuoti save imti keisti gyvenimo būdą ir pradėti būti fiziškai aktyvesniu, sporto medicinos gydytojas vardijo privalumus: geresnis seksualinis pajėgumas, galimybė leisti laiką su anūkais, keliauti ir ilgiau gyventi.