Telšiai nuo seno garsėja savo sportininkais, o sporto mokyklos, įsikūrusios Žemaitės gatvėje, istorija yra neatsiejama nuo miesto sporto raidos. Ši mokykla išugdė ne vieną žymų sportininką, garsinusį Telšius ir Lietuvą.
Telšių sporto tradicijos
Telšiai didžiuojasi savo sportininkais. Itin svarbu paminėti, kad 1931 m. Telšiuose gimė Stanislovas Stonkus, kuris vėliau atstovavo SSRS krepšinio rinktinei ir 1952 m.
Sportinį kelią Telšiuose pradėjo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių dalyvė, ieties metikė Jadvyga Dunauskaitė-Putinienė, bei 2012 m. Londono olimpiados dalyvis. Įdomu, kad J. Dunauskaitė-Putinienė Telšių sporto mokykloje nuo aštuntos iki vienuoliktos klasės žaidė stalo tenisą.
Telšiai išaugino žinomus Lietuvos krepšininkus: Danutę Kazarinaitę, Adelę Danupaitę, Loretą Gyraitę, Zinaidą Navagreckytę, Algimantą Žukauską; futbolininkus: Vytautą Dirmeikį, Liudą Rumbutį, Gediminą Šiugždą, Andrių Tereškiną, Vidą Dančenką; lengvaatlečius: Marytę Tiškinaitę, Meilę Latakaitę, Antaną Stančių; šachmatininkę Simoną Limontaitę, stalo tenisininką Stasį Rimeikį, sunkiaatlečius: Egidijų Remėzą, kuris 1999 metais tapo pirmuoju sunkiaatlečiu atkurtos Lietuvos istorijoje, iškovojusiu Europos jaunių čempiono titulą (treneris Alfredas Damanskis), imtynininkę Inetą Beglecovaitę, kuri 2001 m. tapo pasaulio sambo jaunių čempione, o 2002 m. pasaulio sambo jaunimo 3 vietos laimėtoja, Tomą Jakomą 2011 m.
Apie Telšių rajono lengvosios atletikos sporto istoriją nuo 1921 iki 2012 metų galima rasti P. Klastausko knygoje „Sporto karalienės pavilioti“, kuri išleista 2018 metais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Mokyklos įkūrimo aplinkybės ir architektūra
Nuo pat mokyklos įkūrimo iki 1928 m. ji veikė privačiame pastate Respublikos g. 49, kuris buvo nuomojamas iš S. Augustauskio. Vėliau, nuo 1929 m., mokykla patalpas nuomojo Daukanto gatvėje Nr. 14. Tačiau nei vienas iš šių pastatų negalėjo pilnai patenkinti mokyklos poreikių, todėl mokytojų kolektyvo ir mokinių tėvų pastangomis iš miesto valdžios buvo gautas žemės sklypas naujos mokyklos statybai.
Statinį suprojektavo tuometinis Telšių apskrities inžinierius Steponas Stulginskis, neseniai baigęs Prahos politechnikos institutą. Architektas savo sprendimams taikė modernizmo principus. S. Stulginskis mėgo tiksliai suplanuoti mokyklos teritoriją: sporto aikštes, bendruosius daržus ir sodus, skverus, žaidimų aikšteles. Jo projektuotų mokyklų fasadams būdingos tarptautinio stiliaus formos, o vidaus erdvės buvo patogiai zonuojamos.
Ketvirto dešimtmečio antrojoje pusėje gimnazijų pastatai tapdavo svarbiais miestų architektūriniais orientyrais, pasižymėjo savita estetika. Pastatas buvo dviejų aukštų, aiškaus funkcinio zonavimo, su atskiruose tūriniuose blokuose patalpintomis klasėmis (išdėstytos koridorine sistema), sporto bei iškilmių salėmis ir administracinėmis bei pagalbinėmis patalpomis. Visos trys zonos buvo jungiamos išdėstymu apie centrinį tūrį, kuriame suformuota „salės tipo rekreacinė zona“. Centriniame bokštelyje buvo įrengta astronomijos observatorija ir meteorologijos stotis. Ant stogo buvo suformuota apžvalgos terasa.
Mokyklos klasės buvo erdvios: salė beveik 8 metrų aukščio, klasės - 3,3-3,5 ir net 4 metrų aukščio. Toks sprendimas liudijo siekį mokiniams suteikti kuo daugiau saulės šviesos ir gryno oro. Itin erdvus salės tipo fojė buvo gana modernus vidaus funkcinio zonavimo ypatumas. Tiek fojė, tiek sporto salės perdangos suformuotos pasitelkiant gelbžbetonio konstrukciją, kurią padėjo įgyvendinti vienas iš ryškiausių to meto statybos inžinierių - Anatolijus Rozenbliumas. Tad Telšiuose pastatyta gimnazija buvo viena iš moderniausių mokymo įstaigų Lietuvoje tiek architektūrinės estetikos, tiek ir funkcinio zonavimo prasme. Laisvas planas, laisvai, asimetriškai išsidėsčiusios angos, stiklo plokštumos, stogas-terasa, juodos ir baltos spalvų kontrastai bylojo apie nuoseklų funkcionalistinių principų diegimą.
Buvusi mokyklos mokytoja Beniuševičiūtė-Rubaževičienė pasakojo, kad mokytojai buvo labai išrankūs ir nenorėję tipinės mokyklos. S. Stulginskio projektas juos tenkino, nors ir turėjo vieną trūkumą - salėje nebuvo numatytas balkonas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto mokykla šiandien
Šiuo metu centre pratybas lanko 475 sportininkai, kuriuos ugdo 20 trenerių. Tačiau, pasak Telšių sporto ir rekreacijos skyriaus vedėjo V., trūksta infrastruktūros, ypač specializuotoms sporto šakoms. Žiemos metu trūksta bazių lengvajai atletikai, šiuolaikinei penkiakovei.
Nepaisant to, sporto mokykla aktyviai dalyvauja įvairiose varžybose ir renginiuose. 2022 metais Baltijos šalių komandiniame lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate Valmieroje (Latvija) L.
Vilniaus Žemaitės gatvės pastato istorija
Žemaitės gatvėje Vilniuje stovi apleistas dviejų aukštų pastatas, pažymėtas numeriu 4. Šis pastatas, kadaise buvęs Vilniaus kolegijos menų fakultetu, vėliau tapo benamių ir skvoterių prieglauda. 2011 metais, susižavėjęs Bulotos knyga "Vilniaus požemiai", autorius apsilankė šiame pastate, tyrinėdamas rūsį su kinietišku prožektoriumi ir fotoaparatu.
Šio pastato istorija siejama su Iciku Vitenbergu, kuris 1942 m. sausio 21 dieną įkūrė FPO (Fareynegte Partizaner Organizatsyje - Jungtinė partizanų organizacija) - vieną iš dviejų didžiajame gete veikusių partizanų organizacijų. Ši organizacija, turėjusi apie 300 narių, agitavo gyventojus priešintis nacistams. FPO bendradarbiavo su lietuvių partizanais ir Jochelio Šeinboimo grupe "Dror" (Kova).
Nuo 1910 iki 1943 m. vasaros pabaigos ten veikė viešoji Meficei Haskala (hebr. Švietimo skleidėjų) biblioteka su 45 tūkst. knygų fondu, gyventoju vadinta tiesiog Kultūros namais. Vidiniame bibliotekos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kur vykdavo krepšinio, tinklinio, bokso ir lengvosios atletikos varžybos, dalyje dabartinės menų mokyklos patalpų - pirtis. Pirties vadovu dirbęs Vitenbergas pastato rūsyje įrengė maliną (žydų slėptuvė), kurioje jo vadovaujami kovotojai mokėsi šaudyti ir sprogdinti. Būtent šioje slėptuvėje buvo sukonstruota pirmoji bomba, 1942 m.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
1943 m. liepą Vitenbergas buvo išduotas vieno iš policijos sugautų komunistų partijos pogrindžio tarybos narių. Vokiečiai pagrasino išnaikinti visą getą, jei iki 1943 m. liepos 16 d. 10 val. Vitenbergas nepasiduos. Nors didžioji kovotojų dalis siūlė vado neišduoti ir gete pradėti sukilimą, Vitenbergas atmetė, argumentuodamas, kad geto kovotojai dar nėra pakankamai pasirengę. Nepaisant to kad Vitenbergas pasidavė laiku, 1943 m. rugsėjo 1 d. gestapas ir jo pagalbininkai įėjo į getą ir žydus išvarė į koncentracijos stovyklas Estijoje. 1943 m. rugsėjo 23-24 d. Vilniaus getas buvo galutinai likviduotas.
Dabar apie senus geto laikus mena tik vietomis gete išlikę hebrajiški užrašai, senos nuotraukos ir istorinės knygos, tarp jų ir kadaise mane inspiravusi J. Partizanų junginio vadas Vitenbergas, dirbęs geto pirties vedėju, įrengė po pirties pastatu (dabar čia technikumas), didžiulę slėptuvę su gerai užmaskuotu įėjimu. Sujungus keletą rūsių praėjimais, geto partizanai čia mokėsi valdyti ginklą, patys gamino rankines granatas su bikfordo virvelėmis. Šis požemis beveik nepasikeitęs išliko po technikumu iki šių dienų.
Šiuo metu meno mokykla yra grąžinta Žydų muziejui. Ateityje, suradus lėšų, jis čia įsikurs, o sutvarkytame rūsyje bus atstatyta tikra, autentiška malina.
KKSD pastatas Žemaitės gatvėje (Vilnius)
Penkiaaukščio pastato sostinės Žemaitės gatvėje sienos per kelis dešimtmečius sugėrė daugybę paslapčių. Čia buvo sprendžiama daug svarbių sporto finansų ir teisės reikalų, vyko spaudos konferencijos ir apdovanojami atletai. Dabar paradinės iškabos raidės - išbyrėjusios. Antrojo aukštos sienos - plikos. Virgilijaus Aleknos, Rūtos Meilutytės, Lauros Asadauskaitės ir kitų olimpinių prizininkų nuotraukos, o taip pat dėl dopingo istorijos kita puse kažkieno apsuktas Jevgenijaus Šuklino portretas, - nukabinti ir pervežti į Sporto muziejų.
KKSD pastate dirbo 39 darbuotojai, bet per krizę jų buvo sumažinta iki 22. Ir per paskutinę dieną jų liko tik kelios dešimtys, nes keli persikėlė paskui KKSD laikinąja vadove pernai tapusią, o paskui viceministrės postą gavusią Korneliją Tiesnesytę į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri perima KKSD funkcijas. Kiti pabyrės po skirtingas organizacijas - teisininkai ir buhalteriai veikiausiai papildys kitas įstaigas pagal savo profesiją.
KKSD pastato antrasis ir trečiasis aukštai tuštėja - dokumentai pervežami į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prizų ir trofėjų spinta kartu su atletų portretais iškeliavo į Sporto muziejų. Ketvirtajame ir penktajame aukštuose gyvenimas plaukia įprasta banga.
Ketvirtajame aukšte sportiniai šokiai ir krepšinis dera su greta kituose kabinetuose įsikūrusiais dviračių sporto, imtynių, baidarių ir kanojų irklavimo, žirginio sporto, šiuolaikinės penkiakovės, žolės riedulio federacijų atstovais. Penktajame aukšte įsikūrusios tinklinio, irklavimo, bokso, gimnastikos, badmintono, keliautojų, aklųjų sporto, šaudymo, Vilniaus futbolo ir vandensvydžio federacijos.
Šiuo metu pastatą perima Lietuvos sporto centras.