Sportas - tai ne tik fizinė veikla, bet ir galingas įrankis, kuris keičia ne tik mūsų kūną, bet ir vidinį pasaulį. Tai kelionė, kuri stiprina tiek kūną, tiek sielą. Sportas turi didžiulį poveikį mūsų kasdieniam gyvenimui ir sveikatos būklei. Įtraukus į savo rutiną sportą ir tokiu būdu padidinus fizinio aktyvumo lygį, galima pagerinti širdies veiklą, sumažinti diabeto riziką, kontroliuoti cukraus lygį kraujyje, sumažinti įtampą ir stresą. Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, didina mūsų disciplinuotumą ir tuo pačiu prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės.
Imuninės sistemos stiprinimas
Sportas padeda stiprinti imuninę sistemą. Reguliari fizinė veikla, pavyzdžiui, greitas vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, bėgiojimas, plaukiojimas baseine, sunkumų kilnojimas, įvairūs kiti jėgos ir ištvermės pratimai teigiamai veikia imuninę sistemą. Dar geriau, kai sportuojame gryname ore, nesvarbu, kokios oro sąlygos. Tokiu būdu organizmas skatinamas prisitaikyti prie pačių įvairiausių oro sąlygų, rečiau sergama ūminėmis infekcinėmis ligomis, gerinamos adaptacinės savybės. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Miego kokybės gerinimas
Sportas padeda pagerinti miego kokybę. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai sportuojantys žmonės užmiega greičiau ir lengviau, o jų miegas gilesnis ir kokybiškesnis. Pažiūrėkite į vaikus - jei tą dieną jie nemažai laiko praleido lauke, jų miegas, tikėtina, bus daug geresnis nei tomis dienomis, kai vaikai lauke nebuvo. Taigi jei turite miego problemų, pasvarstykite, ar kasdien judate pakankamai. Tikėtina, kad sportas padės išspręsti miego problemas ir ne tik greičiau panirsite į miego karalystę, bet ir giliau miegosite, o tai reiškia, kad kokybiškiau pailsėsite. Kokybiškiau pailsėję kitą dieną jausitės energingesni.
Visgi vieno akivaizdaus atsakymo, kada geriausia sportuoti, tikrai nėra, todėl reikėtų atsižvelgti į tai kaip jaučiatės ir kada sportuoti norite jūs pats. Miego kokybei įtakos turi ir daugiau įvairių veiksnių, tokių kaip tinkama miego aplinka, reguliarumas (t. y. ėjimas miegoti tuo pačiu metu), hormono melatonino išsiskyrimas ir t. t.
Nuotaikos gerinimas ir streso mažinimas
Sportas padeda pagerinti nuotaiką. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai - laimės hormonai ir tuo pačiu sumažėja streso hormonų koncentracija organizme. Reguliariai sportuojantys žmonės statistiškai reikšmingai sumažina tokių sutrikimų kaip generalizuotas nerimo sutrikimas, depresija ir kitų psichinių sutrikimų išsivystymo riziką. Dažnai sportuojantys žmonės jaučia mažiau pykčio, liūdesio ir streso. Taigi sportas - tarsi priešnuodis neigiamoms emocijoms ir dėl to išsivystantiems sveikatos sutrikimams. Matydama, kokį poveikį sportas turi jos pačios psichologinei būsenai, specialistė drąsiai jį rekomenduoja ir savo pacientams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Sportas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, o didesnis raumenų kiekis skatina medžiagų apykaitą netgi ramybės būsenoje.
Protinių procesų aktyvinimas
Sportas padeda suaktyvinti protinius procesus. Viena treniruotė maždaug dvigubai pagerina smegenų aprūpinimą krauju, deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o tai, savo ruožtu, gerina protinę veiklą, pavyzdžiui, tampa lengviau mokytis, įsiminti informaciją, kurti tekstus ir pan. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus sportas mažina neurodegeneracinių ligų išsivystymo riziką, vadinasi, ženkliai sumažėja tokių sveikatos sutrikimų kaip senatvinė silpnaprotystė arba Alzheimerio liga, išsivystymo senatvėje rizika. Fizinė veikla gerina kraujotaką smegenyse, o tai reiškia, kad po treniruotės smegenys dirba efektyviau.
Laimingumo jausmo didinimas
Sportas didina laimingumo jausmą. Daugiau judantys žmonės yra ne tik energingesni ir laimingesni, bet ir džiaugiasi kur kas stipresne fizine bei emocine sveikata. Gera forma, geri sveikatos rodikliai ir gera nuotaika padeda nuoširdžiau džiaugtis gyvenimu.
Svorio reguliavimas
Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų. Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Kraujospūdžio reguliavimas
Hipertenzija arba aukštas kraujo spaudimas yra labai dažna sveikatos problema, kuo kurios kenčia viso pasaulio šalių gyventojai. Aukštas kraujospūdis gali sukelti širdies smūgį ir sukelti kitas širdies ligas. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Cholesterolio lygio mažinimas ir kraujotakos aktyvinimas
Sportas padeda kontroliuoti ir cholesterolio lygį kraujyje. Ne vieno atlikto tyrimo duomenys rodo, kad žmonių, kurių fizinio aktyvumo lygis yra aukštas, cholesterolio lygis yra mažesnis nei tų, kurie linkę rinktis sėslesnį gyvenimo būdą. Nustatyta, kad aukščiausio lygio sportininkų cholesterolio lygis būna itin žemas - net ir tada, kai jie peržengia trisdešimties metų amžiaus ribą. Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Raumenų ir kaulų stiprinimas
Sportas yra geriausia priemonė raumenims treniruoti. Fizinė veikla stiprina raumenis ir didina jų apimtį. Tačiau šį rezultatą galima pasiekti tik tuo atveju, jei palaikomas reguliarus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau sportuojama, tuo labiau stiprėja raumenys. Svarbu pabrėžti, kad užsiimant įvairiomis sporto šakomis, auginama liesa raumenų masė ir kartu deginami riebalai. Todėl pasirinkus sportą, kuriame yra daug aerobinės (kardio) veiklos, galima lengvai atsikratyti nereikalingų kilogramų, sustiprinti raumenis, padidintų raumenų apimtį ir padailinti savo kūno linijas. Be to, reguliarus sportas, kuris sutvirtina raumenis, padeda apsisaugoti ir nuo galimų fizinių traumų.
Reguliarios jėgos treniruotės ir svorio nešimo pratimai, pvz., svorių kilnojimas ar pilatesas, stiprina raumenis ir kaulus. Tai ypač svarbu senstant, nes padeda išvengti osteoporozės ir raumenų nykimo.
Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Emocinės būklės gerinimas
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Sporto nauda psichinei sveikatai
Sportas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria endorfinai - vadinamieji „laimės hormonai“, kurie gerina nuotaiką ir mažina streso lygį. „Mes dar nesame pakankamai įvertinę fizinio aktyvumo naudos psichikos sveikatai“, - sako psichiatrė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto (VU) docentė Rima Viliūnienė. „Aš bėgimą kaip džiaugsmo šaltinį atradau jau gimus vaikams. Vienas dalykas - tai labai prieinama: įsilipi į batus ir bėgi. Kitas dalykas - pajutau, kad (…) kai išbėgi tiesiog pravėdinti galvos ir tiesiogine prasme kartais pabėgi iš namų, grįžti visai kitos būsenos“, - LRT RADIJUI pasakoja bekelės entuziastė R. Matydama, kokį poveikį sportas turi jos pačios psichologinei būsenai, specialistė drąsiai jį rekomenduoja ir savo pacientams. „Yra tikrai labai daug [mokslinės] medžiagos, kad, taip, fizinis aktyvumas yra ne vienintelis, bet tikrai raktas į psichinę sveikatą.
Anot psichiatrės-psichoterapeutės, sportas gali palengvinti išgyventi ne vieną sunkią dvasinę būseną. „Fizinis aktyvumas iš esmės leidžia padėti nusiraminti. (…) Tada jau ramesne galva ir tie sprendimai kitokie būna“, - tvirtina R. Pasak ekspertės, nuraminti sportas žmogų gali ir tuomet, kai dėl vienos ar kitos priežasties jaučiamas stresas. Pavyzdžiui, tai ypač būdinga mokiniams ar studentams prieš egzaminus. „Kai yra didesnis stresas, kai žmogus susinervinęs, įsitempęs, jam nebeišeina įsiminti, išmokti naujų dalykų. (…) Fizinis aktyvumas padeda nusiraminti, tą nerimą išmesti, išbėgioti, iššokti, išplaukti, išboksuoti. Psichiatrės-psichoterapeutės teigimu, taip yra dėl to, nes sportuojant širdis pradeda dirbti intensyviau ir kraujotaka smegenyse suaktyvėja. „Yra tyrimų, kad žmonės, kurie prieš testą turėjo vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, testą išlaikė geriau. Įvairios fizinės veiklos, pabrėžia specialistė, gali padėti net depresija sergančiam žmogui. „Sunkios depresijos žmogui pasakyti „klausyk, tu išeik, prasibėk“ būtų neadekvatu, bet žmonėms su lengvos depresijos simptomais, su vidutinės depresijos būsenomis, kuriems fizinė veikla nekelia aversijos, tai tikrai yra būdas [padėti sau]“, - aiškina R. „Depresiški žmonės dažniausiai yra linkę nuvertinti, atakuoti save: aš nei šioks, nei toks, aš netinkamas, nesugebu, negaliu ir panašiai. (…) Sportuoti - tas pats, kas pasikloti lovą. Tu tiesiog kažką per dieną padarai: tu apsiauni, užsiriši batus ir išeini. (…) Jeigu tu tą pajėgi nebūtinai kiekvieną dieną, bet kas kažkelintą dieną daryti reguliariai, tai jau yra ženklas, kad tu kažką gali.
Kaip pradėti sportuoti?
Sporto teikiama nauda yra prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo patirties lygio. Jei esate pradedantysis, pradėkite nuo mažų žingsnių: lengvų pasivaikščiojimų, tempimo pratimų ar pradedančiųjų treniruočių.
Dažniausiai pasitaikanti klaida, kurią daro naujokai - per didelis entuziazmas. Atliekama daug pratimų įvairiais treniruokliais, kad tik niekas nebūtų praleista. Tačiau tai veda prie nuovargio ir kitų treniruočių atsisakymo. Geriau neskubėti. Idealu būtų kreiptis į profesionalą - sertifikuotą trenerį, kuris sudarys individualią treniruočių programą ir padės sudėlioti mitybos planą.
Patarimai pradedantiesiems:
- Apšilimas ir atvėsimas: Tempimo pratimai - apšilimas/atvėsimas 5-10 min. treniruotės pradžioje/pabaigoje.
- Pratimai:
- Atsisėskite ant kamuolio, nugarą laikykite tiesiai. Per alkūnę sulenktą ranką delnu dėkite ant pakaušio - lengvai lenkite galvą į vieną pusę pratempdami kaklą. Tą patį pakartokite ir su kita ranka.
- Kojos pečių plotyje. Rankomis laikydamiesi už lazdos lenkitės į priekį, dubenį spausdami atgal. Nugara turi būti tiesi, pilnai ištempta.
- Atsisėskite ant kilimėlio. Viena koja priekyje sulenkta 90 laipsnių kampu, kita už jūsų, taip pat sulenkta 90 laipsnių kampu. Vienos rankos delną padėkite ant priekyje esančios kojos kelio, o kitą ant pėdos - lėtai spauskite žemyn, o po to lenkitės į priekį krūtinę padėdami ant kelio.
- Įtūpstas ant kilimėlio - galinės kojos pėdą padėkite kuo aukščiau ant kamuolio, kitą koją sulenktą per kelį pilnai pastatykite priešais save. Stenkitės, kad kelis neišsikištų į priekį.
- Atsiklaupkite ant kilimėlio, kojos klubų plotyje, keliai po klubais. Vienos rankos delną pilnai atremkite į grindis - ranka vos vos sulenkta per alkūnę. Kitą ranką, sulenktą 45 laipsnių kampu uždėkite ant kamuolio. Ranka uždėta ant kamuolio spauskite kamuolį.
- Atsisėskite ant kulnų, nugara tiesi. Ištieskite ranką priešais save ir užlenkite jos delną taip, kad pirštų galai žiūrėtų į viršų. Kitos rankos pirštais apkabinkite pakeltus pirštus ir tempkite į save.
- Atsisėskite ant kulnų, nugara tiesi. Vieną ranką ištieskite prieš save, o kitą sulenkite per alkūnę, tegul rankų pirštai žiūri į viršų. Sulenktos rankos dilbiu spauskite ištiestą ranką. Ranka, kurią tempiate turi būti pilnai ištiesta.
- Atsigulkite ant volelio nugara, rankas ištieskite į šalis. Galva ir nugara turi būti prispaustos prie volelio, o kojos pakeltos ir sulenktos per kelius. Spauskite nugarą žemyn ir palaikykite 45 - 60 s.
- Atsigulkite ant pilvo, galvą padėkite ant sulenktų rankų, kaktą atremkite į dilbius. Vieną koją sulenkta per kelį padėkite ant volelio ties šlaunies viduriu. Blauzdą kelkite į viršų, kulną laikykite nuleistą žemyn, užlaikykite 2 - 4 s ir lėtai nuleiskite žemyn.
- Pritūpimai ‒ ne tik vieni paprasčiausių, bet ir vieni geriausių lengvojo kultūrizmo pratimų, kuriuos galite atlikti.
- Atsispaudimai stiprina viršutinius kūno raumenis.
- Prisitraukimai - viršutinės kūno dalies raumenys. Rankos turi būti sulenktos, pečių plotyje, smakras ‒ ties skersiniu. Įtempkite raumenis ir lipkite nuo kėdės, stengdamiesi išlaikyti pradinę padėtį 30 s. Kai pajausite, kad nebegalite išsilaikyti, lėtai ir kontroliuodami judesį, nusileiskite. Atlikite tai penkis kartus.
- Pratimas giliesiems raumenims - treniruoja: pilvo ir nugaros raumenis, rankas ir kojas, giliuosius kūno raumenis. Atsigulkite veidu į kilimėlį. Alkūnes padėkite šonuose šalia krūtinės. Pakelkite visą kūną taip, kad į grindis remtumėtės tik dilbiais ir pėdomis. Tada sustangrinkite pilvo ir sėdmenų raumenis ir stenkitės išlaikyti kūną tiesioje linijoje.
- Treniruotės su svoriais: Atsižvelgus į savo fizines galimybes uždedami tam tikro dydžio svoriai ant štangų, hantelių ar treniruoklių.
Kiti patarimai:
- Jei pratimai, kuriuos atlieki tau visiškai nepatinka, o vos tik apie juos pagalvojus nupurto, toks sportas yra nieko vertas. Plušėjimas sporto salėje neturėtų tapti nemalonia prievole. Patariama į sudėtingus pratimus žiūrėti kaip į tam tikrą iššūkį.
- Vidutiniškai treniruotė sporto klube užima vos 30-60 minučių tavo dienos. Tad išnaudok šį laiką kuo efektyviau ir sporto salėje atiduok visą save. Atmink, jog kartais privalai pats sau “įspirti į užpakalį”.
- Įtrauk jėgos bei ištvermės pratimus į savo treniruotę bent 3 kartus per savaitę, ir koncentruokis į visas pagrindines kūno sritis. Gali išmėginti kūno svorio treniruotes, o jei nori, jog raumenys augtų sparčiau - įtrauk papildomų svorių. Aritmetika paprasta: daugiau raumenų lygu daugiau sudegintų kalorijų. Nors visuomenėje nusistovėjęs stereotipas, kad treniruotės su svoriais reikalingos tik kultūrizmu užsiimantiems sportininkams, neabejotina, jog tokio pobūdžio treniruočių privalumų yra begalė. Puiki sveikata, įvairių ligų rizikos mažinimas, tvirtas kūnas, kaulų mineralinis tankis, metabolizmas, džiuginantys sportinės veiklos rezultatai, geras širdies ir kraujagyslių darbas - galima vardinti labai ilgai.
- Atsibosta bėgioti kiekvieną dieną? Tavo raumenims taip pat atsibosta tos pačios treniruotės. Stenkis derinti skirtingas treniruotes bei pratimus ir nepamiršk išbandyti kažko visiškai naujo bent kartą per mėnesį.
- Tavo kūnui reikia proteinų, angliavandenių ir sveikųjų riebalų. Tad pasikrauk iš jų energijos prieš kiekvieną treniruotę ir po jos. Ką įtraukti į savo valgiaraštį? Tai gali būti vaisiai, daržovės, pilno grūdo produktai, liesi baltyminiai produktai, riešutai, sėklos. Žinoma, nepamiršk vandens! Tinkama mityba yra nepamainoma norint auginti raumenis, atsikratyti nereikalingų riebalų ir jaustis energingai.
Mityba ir poilsis
Neatsiejama sportininko dalis, mitybos plano sudarymas ir jo laikymasis. Mitybos planas sudaromas po mitybos specialisto konsultacijos, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius ir siektinus tikslus, nes mitybos planas kiekvienam asmeniui yra skirtingas. Nusprendei lankytis sporto klube 5 kartus per savaitę ir tau pavyko? Puiku, tačiau nepaleisk viso sunkaus darbo vėjais, nusprendęs pasilepinti riebiu mėsainiu. Stenkis negalvoti apie maistą kaip apie apdovanojimą. Verčiau rinkis tai, kas padėtų toliau laikytis sveikos gyvensenos.
Poilsis yra ne ką mažiau svarbus nei treniruotės. Tad bent dvi dienas per savaitę skirk tik jam. Idealu būtų, jei pasirinktum malonų pasivaikščiojimą miške ar pasivažinėjimą dviračiu.
Kaip išlaikyti motyvaciją?
- Galvokite, jog tai yra atsakomybė.
- Apgalvokite. Daugelis žmonių ieško pasiteisinimų, kodėl neina į treniruotę. Pasiruoškite aprangą, higienos priemones bei rankšluostį iš vakaro.
- Negyvenkite rūtinoje.
- Stebėkite progresą. Matuokite savo apimtis, pasisverkite. Pagalvokite apie tai, kad gal šiandien nenuėjęs į treniruotę jūs neprarasite to kilogramo, kuris dažnai trukdo gyventi.
- Ritmas. Svarbiausia, kad sportas taptų Jūsų kasdienybės dalis. Tuomet net nekils toks klausimas, ar eiti į treniruotę, ar ne.
- Sportas - tikras džiaugsmas. Jis gali padėti pabėgti nuo rutinos, išvengti depresijos ir liūdnų minčių.
VO2max tyrimas
Yra daug įvairių būdų, kaip tapti lydimam sėkmės ir sveikam. „Fiziškai aktyvūs asmenys nori būti ištvermingesni, greitesni, efektyvesni, todėl įvairiais būdais seka savo fiziologinius pokyčius, kad vėliau galėtų analizuoti duomenis ir pagal juos spręsti, kokių priemonių reikia imtis tobulėjimui optimizuoti, - teigė sporto medicinos gydytojas M. Ambraška. - Matuojant maksimalų deguonies suvartojimą, nustatomi ir ventiliaciniai slenksčiai, kurie rodo biocheminių procesų dinamiką, laktato koncentracijos kismų įtaką kvėpavimui, krūvio toleravimui. Ar pasirinktos treniruotės tikrai duoda tokią naudą, kokios tikitės?
„Tokio asmens duomenys apie sudegintas kilokalorijas, panaudotų riebalų ir angliavandenių kiekį energijai gauti, bendrą krūvį, jo poveikį tampa daug paprastesni ir suprantamesni atlikus tą patį tyrimą, kurį dažniausiai siūlome olimpiečiams, sportininkams mėgėjams, svorį metantiems žmonėms ar tiesiog norintiems daugiau sužinoti apie save, - kalbėjo sporto medicinos gydytojas M. Ambraška. - Atlikus krūvio mėginio tyrimą, gaunama informacija apie maksimalų deguonies suvartojimą. Šis rodiklis koreliuoja su ilgaamžiškumu, t. y. kuo jis didesnis, tuo tikimybė ilgiau gyventi didėja. Maksimalus deguonies suvartojimas taip pat leidžia numatyti, ar žmogus gali pasiekti sėkmės, pavyzdžiui, kaip kalnų žygeivis ar alpinistas. VO2max rodiklis, anot gydytojo, gali parodyti ir galimą asmens potencialą, pvz., jis gali būti pajėgus ruoštis maratonui arba kitoms sporto varžyboms.
VO2Max testas, kaip teigė sporto medicinos gydytojas M. Ambraška, taip pat rodo ventiliacinius slenksčius, kurie yra laktatinių slenksčių atitikmenys. Pagal juos galima spręsti, kokie biocheminiai procesai vyksta judant skirtingu intensyvumu, greičiu. Nesportuojančiam žmogui, kaip pastebi specialistas, dažniausiai įdomu, ką reikia daryti, kad kūnas degintų riebalus, kad jų kauptųsi kuo mažiau.
„Girdėjusieji apie angliavandenių ir dažniausių jų atstovų - cukrų, fruktozės - sukeliamus kūno pokyčius domisi, kaip padidinti ląstelių jautrumą insulinui. Jautrumas insulinui didėja, kai kūnui vis primenate apie organizme „instaliuotą programėlę“, kuri energijai imliems procesams siūlo naudoti riebaliniame audinyje esančias energijos atsargas, o ne nuolatinio papildymo reikalaujančius, nedidelius kūno angliavandenių resursus. Krūvio mėginio tyrimas dažnai parodo, kad išnaudojama tik ketvirtadalis riebalų deginimo potencialo. Tai reiškia, kad teoriškai žmogus gali per valandą sudeginti iki 60 gramų riebalų, bet realiai iš kūno geba paimti tik 10-15 g. Tai signalizuoja apie tai, jog per dešimtmetį jums gali būti diagnozuotas lipidų apykaitos sutrikimas, prediabetas ar kita būklė“, - vaizdžiai paaiškino sporto medicinos gydytojas.
Svarbu tai, jog dauguma sėdimą darbą dirbančių žmonių gali daryti tam tikrą įtaką šiems procesams - tereikia lengvo ir reguliaraus ciklinio darbo, pavyzdžiui, tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, lėtas bėgimas, plaukimas ir panašios aerobinės veiklos.
Gydytojas pasakojo, jog optimalų krūvio dozavimą kiekvienam žmogui galima parinkti pagal įvairius fiziologinius parametrus, net kūno pojūčius.
Kaip atliekamas VO2max tyrimas?
Atskiro specialaus pasiruošimo šiam tyrimui nereikia, vis dėlto, kaip pabrėžė sporto medicinos gydytojas, kuo geresnis pasiruošimas, tuo geresni ir rezultatai. Tad turint sportinę aprangą belieka atvykti į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą (prieš tyrimą geriau nevalgyti bent 3 valandas) ir atlikti maksimalių pastangų testą. Testas atliekamas ant bėgimo takelio arba su veloergometru (dviračio). „Nepriklausomai nuo pasirinktos veiklos (lipimo į kalną, bėgimo ar važiavimo dviračiu), krūvis nuo lengvo palaipsniui didinamas, kol tiriamajam tampa per sunku išlaikyti intensyvumą ir jis / ji nutraukia testą. Dėl galimų skirtingų protokolų testas gali užtrukti apie 15-30 minučių. Po jo vertinama, kaip atsistato elektrokardiogramos rodikliai, kraujospūdis. Testui pasibaigus, aptariame, kokius parametrus žmogui reikėtų akcentuoti per treniruotes. Taip pat aptariame, kokio dažnio, trukmės ir intensyvumo turėtų būti fizinis krūvis. Kitaip tariant, suformuojamas savotiškas krūvio receptas, kurio belieka laikytis“, - paaiškino M.
Sportas vakare: mitai ir tikrovė
Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra svarbūs bet kuriame gyvenimo etape. Tačiau ką daryti, jei po intensyvios darbo dienos laiko sportui lieka tik visai vakare? Ar sportas vakare nesujaukia ramaus miego, dėl ko kyla miego problemos? O gal priešingai - nuvargę sporto salėje miegame geriau? Jei jus kamuoja miego problemos ar nemiga, gali būti, kad jau girdėjote patarimą, nesportuoti prieš miegą. Išties yra logikos, kodėl intensyvus sportas gali trukdyti užmigti. Ruošdamasis miegui, organizmas natūraliai mažina mūsų kūno temperatūrą.