Sporto psichologas: kas tai yra ir kuo jis naudingas?

Sportas yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis iššūkis. Norint pasiekti aukštų rezultatų, būtina ne tik treniruoti kūną, bet ir stiprinti protą. Štai čia į pagalbą ateina sporto psichologija. Ši sritis nagrinėja psichologinius veiksnius, kurie daro įtaką sportininkų pasirodymui, bei siūlo praktinius metodus, padedančius sportininkams, treneriams ir net teisėjams siekti sėkmės.

Kas yra sporto psichologija?

Sporto psichologija - tarpdisciplininė kineziterapijos ir psichologijos mokslo šaka, tirianti sporto ir fizinio lavinimo psichologines problemas, sportinių laimėjimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių. Sporto psichologijos pagrindinis objektas - sportinės veiklos ir sportininko asmenybės psichologiniai ypatumai.

Sporto psichologija plėtoja sportinio meistriškumo psichologinius pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judėjimo įgūdžius, mokant kontroliuoti kūną, ugdant sportininko valią ir dorovines savybes.

Sporto psichologijos ištakos ir raida

Pirmieji sporto psichologijos tyrinėjimai pradėti XIX a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vienas pradininkų - Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas N. Triplettas (1861-1931), žurnale „American Journal of Psychology“ 1889 m. aprašęs dviratininkų, važiuojančių grupe, psichologiją. Jis nustatė, kad važiuodami komandoje dviratininkai pasiekia geresnių rezultatų nei po vieną.

Jungtinių Amerikos Valstijų psichologas C. Griffithas (1893-1966) Ilinojaus universitete 1925 m. įsteigė pirmąją Sporto psichologijos mokslinių tyrimų laboratoriją ir išleido pirmuosius sporto psichologijos veikalus: „Trenerio psichologija“ (The Psychology of Coaching, 1926) ir „Sportininkų psichologija“ (The Psychology of Athletics, 1928).

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

1965 m. Romoje įvyko pirmoji sporto psichologijos konferencija, kurioje įsteigta Tarptautinė sporto psichologijos draugija.

Sporto psichologijos šaknys siekia senovės Graikiją, kai sporto varžybos buvo svarbi visuomeninio gyvenimo dalis. Tuo metu buvo tikima, kad intensyvūs išgyvenimai gali padėti išlaisvinti vidinį sąstingį. Sportas buvo suvokiamas kaip priemonė, padedanti stiprinti kūną ir sielą.

Per pastaruosius 80 metų sporto psichologija išaugo į platų lauką, apimantį psichologiją, sportininkų ir trenerių konsultavimą, sporto mediciną ir sporto mokslą. Tačiau tik per pastaruosius 25 metus ji buvo integruota į šiuolaikines sporto programas. Vienas iš svarbiausių sporto psichologijos tyrinėjimo objektų yra sportinė sėkmė, maksimalus rezultatas sporte, psichologiniai veiksniai, lemiantys pergales.

Kas yra sporto psichologas?

Sporto psichologas - tai specialistas, kuris padeda sportininkams, treneriams ir komandoms optimizuoti savo psichologinę būseną, kad jie galėtų pasiekti geriausių rezultatų. Psichologas gali dirbti su grupe sportuojančių sportininkų, dažniausiai tai būna praktiniai arba teoriniai seminarai, ir toks darbas kiek mažiau veiksmingas gerinant kiekvieno individualaus sportininko pasirodymą, bet vėlgi naudingas grupės mikroklimatui.

Pagrindinė sporto psichologo užduotis yra kurti pozityvų ir realistišką požiūrį į sporto psichologiją. Jis padeda sportininkams susikoncentruoti ties užduotimi, atsipalaiduoti ir valdyti stresą. Sporto psichologas įvertina sportininkų būklę, įskaitant koncentraciją, informacijos įsisavinimą, sąmoningumo lygį, pasitikėjimą savimi ir sprendimų priėmimo stilių. Įvertinus paaiškėja, ką reikia koreguoti.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Sporto psichologo veiklos sritys

Sporto psichologas:

• Kuria asmenų atrankos ir jų specialaus pasirengimo konkrečioms sporto šakoms priemones.
• Sportininko elgesio ir veiklos įvairių varžybų etapuose psichologinio reguliavimo metodus.
• Tiria sportininko psichologinę būsenas sudėtingomis aplinkybėmis, jo elgesį per varžybas, santykį su sporto aplinka, treneriais.
• Nerimo, baimės ir jaudulio įveikimo būdus.
• Padeda optimizuoti sportinę veiklą, kuriai būdinga lenktyniavimas ir tai, kad ją reglamentuoja tam tikros taisyklės, vertina visuomenė.

Sporto psichologo darbo metodai

Sporto psichologai naudoja įvairius metodus, siekdami padėti sportininkams tobulėti:

1. Psichologinis įvertinimas: Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu). Toks įvertinimas dažniausiai atliekamas tuomet, kai treneris nori daugiau sužinoti apie savo naują auklėtinį, kai pats sportininkas nori sužinoti savo stipriąsias / silpnąsias savybes arba kai ši informacija svarbi psichologui. Dirbant su komandomis, psichologui gali tekti įvertinti komandos klimatą, kultūrą, tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, ir t. t.
2. Psichologinių įgūdžių mokymas: Tai relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai. Jų lavinimas padeda sportininkams siekti aukštesnio meistriškumo, gerina jų pasirodymą didelės įtampos situacijose. Pavyzdžiui, sportininkas išmoksta naudoti vaizduotę savo fizinių įgūdžių, technikos tobulinimui, skausmo įveikimui, taip pat savo emocijų, priešvaržybinio jaudulio valdymui. Darbo pradžioje įvertinus sportininko psichologinius įgūdžius bei nustačius, kuriems aspektams reiktų skirti daugiau dėmesio, bei atsižvelgiant į sportininko pageidavimus, sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius. Supaprastintai šios programos atrodo taip: 1) supažindinimas su psichologiniu įgūdžiu (teorinis pagrindas); 2) psichologinio įgūdžio mokymas ir lavinimas; 3) psichologinio įgūdžio taikymas realiose situacijose (iš pradžių treniruotėse, o vėliau ir varžybose) bei jo palaikymas. Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ („visa žinančiojo“) poziciją.
3. Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ (pvz., „labai jaudinuosi prieš kiekvieną startą, labai greitai įsiplieskiu…“). Tuomet ieškomi „sprendimai“ - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireišimus. Tikima, kad pats sportininkas turi sugebėjimus ir įgūdžius, kuriuos išmokęs išnaudoti galėtų pasiekti norimą pasirodymo / atlikimo lygį (pvz., išliktų ramus įtemptose situacijose, negalvotų apie rezultatą žaidžiant, darydamas pratimus negalvotų apie nesėkmes ir pan.).
4. Konsultavimas: Labai supaprastintai psichologo konsultaciją galima suprasti kaip sportininko pokalbį akis į akį su psichologu. Tačiau tai nėra toks pokalbis, kai psichologas dalija patarimus. Tai nėra pokalbis, kai psichologas pasako sportininkui slaptažodį, galintį sukelti stebuklingus pokyčius. Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo. Nuo psichologinių įgūdžių lavinimo ir į problemą orientuoto darbo konsultavimas skiriasi tuo, kad ši darbo forma yra mažiausiai apibrėžta, mažiausiai struktūruota. Tokio darbo specifika yra ta, kad psichologas tampa mokytoju - jis supažindina su psichologiniais įgūdžiais, tokiu būdu užimdamas „eksperto“ („visa žinančiojo“) poziciją.

Psichologiniai įgūdžiai sporte

Angliškai kalbančių šalių sporto psichologijoje sąvoka „psichologiniai įgūdžiai“ plačiai paplitusi. Psichologiniai įgūdžiai nėra įgimti, todėl juos lavinti gali ir turi kiekvienas sportininkas, norintis siekti aukštesnio meistriškumo.

Svarbiausi psichologiniai įgūdžiai:

• Tikslų išsikėlimas
• Vaizdinių kūrimas
• Teigiamas mąstymas ir vidinė kalba
• Dėmesio kontrolė
• Psichinės energijos valdymas (atsipalaidavimas/ mobilizavimasis)
• Sprendimų priėmimas

Dėmesio koncentracija sporte

Ypatingas dėmesys dirbant su sportininkais skiriamas dėmesio koncentracijai. Dėmesio koncentracija krepšinyje turi dvi dimensijas - platų ir siaurą aikštelės matymą. Krepšininkas kartais turi susikoncentruoti ir matyti visą aikštelę, o kartais - susikoncentruoti į smulkias detales, uždavinius, kuriuos greitai vykdyti jam padiktuoja situacija.

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

Sporto psichologija ir teisėjai

Sporto psichologija gali būti naudinga ne tik sportininkams ir treneriams, bet ir teisėjams. Teisėjų testavimas apima koncentracijos ir tarpasmenines fundamentalias charakteristikas. Vertinant išskiriamos stipriosios savybės ir tos, su kuriomis reikėtų padirbėti. Tyrimas parodė, jog stipriausios valdančiosios charakteristikos yra maksimali kontrolė - sugebėjimas kontroliuoti žaidimą; dėmesys detalėms, kurios lemia žaidimo kokybę; dėmesio koncentracija, pasitikėjimas savimi, sugebėjimas dirbti komandoje, savikontrolė.

Sporto ir verslo paraleles

Versle, kaip ir sporte, galioja tos pačios taisyklės. Sporte yra žaidimo taisyklės, treneriai, žaidėjai ir teisėjai. Versle lygiai taip pat - savos žaidimo taisyklės. Įmonės vadovas - žaidimą kontroliuojantis teisėjas, padalinio ar skyriaus vadovas - treneris, o darbuotojai - žaidėjai. Ir sporte, ir versle stipri konkurencija: tarp komandų, tarp tos pačios komandos žaidėjų ir t. t.

Emocinė elegancija

Emocinė elegancija lemia tinkamo fokuso pasirinkimą, dėmesio koncentraciją, mobilizavimą, savivoką. Emocinės elegancijos pamatas yra supratimas to, ką žmogus jaučia, ir kaip tai susiję su tuo, ką jis daro, kalba, elgiasi. Tai jausmo atpažinimas savyje ir kituose, jo pripažinimas ir mokėjimas su juo gyventi, kontroliuoti jį.

Žlugimo priežastys

Priežastys, galinčios lemti tiek įmonių vadovų, tiek sportininkų žlugimą: arogancija, neigimas, godumas. Arogancija - tai pasaulio susiaurinimas iki savęs. Tai išdidumas, pasipūtimas, susireikšminimas, susikoncentravimas į save patį. Neigimas būdingas žmonėms, kurie visada turi savo tiesas. Godumas yra labai reikšminga žudanti savybė. Dažnas žmogus nenori, nemoka, neturi gebėjimo dalintis, pradedant patirtimi, žiniomis, pinigais, meile, baigiant kamuoliu.

Kaip kreiptis į sporto psichologą?

Į sporto psichologą paprastai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai.

Mitai apie sporto psichologus

Yra keletas mitų, kurie trukdo sportininkams ir treneriams kreiptis į sporto psichologą:

• Psichologo konsultacija reikalinga tik „nenormaliems“, „silpniems“, „ligoniams“ ir t.t. Sporto psichologai įprastai dirba su „sveikais“, t. y. psichikos sutrikimų neturinčiais sportininkais. Sporto psichologai yra orientuoti ne į sutrikimų šalinimą, ne į gydymą, o į žmogiškojo potencialo didinimą. Kitaip sakant, į tai, kad sportininkas įgyvendintų savo galimybes, žengtų dar vieną žingsnelį ir patobulintų savo sportinį meistriškumą. Todėl sporto psichologijos žinios bei perteikiami įgūdžiai reikšmingi kiekvienam atletui.
• Psichologo konsultacijos/ psichologinis rengimas nieko nepakeis. Netikėdamas, kad sporto psichologo konsultacija bus naudinga, sportininkas arba treneris neturės aiškių tikslų, ką norisi keisti, pats mažiau stengsis, mažiau dirbs ir, savaime suprantama, nepasieks norimų rezultatų, o tai tik dar kartą „įrodys“, koks teisus jis buvo galvodamas, kad psichologinis rengimas neduoda naudos! Ir priešingai - tie, kurie tiki psichologinio rengimo teikiama nauda, įdeda daugiau darbo ir iš tikro pasiekia norimus rezultatus (pvz., išmoksta valdyti savo emocijas įtemptose varžybinėse situacijose, nusiraminti kritiniais momentais ir pan.).
• Psichologo konsultacijos reikalingos tik profesionaliems (aukšto meistriškumo) sportininkams. Aukšto meistriškumo sportininkams, dalyvaujantiems aukšto rango varžybose psichologinė parama iš tiesų yra svarbi. Tačiau ji ne mažiau svarbi ir jauniems (žemesnio meistriškumo) sportininkams. Juk būtent šie sportininkai dažnai turi mažiau patirties ir mažiau įgūdžių bei žinių, kaip susitvarkyti su įvairiais sporte kylančiais sunkumais. O ankstyvaisiais sportinės karjeros metais mokant reikiamų psichologinių įgūdžių bei lavinant svarbiausias toje sporto šakoje savybes, jauniesiems sportininkams sudaromos geresnės galimybės ateityje siekti didesnės sportinės sėkmės.
• Psichologo nereikia, užtenka trenerio. Treneris iš tiesų yra labai svarbus žmogus kiekvienam sportininkui ir labai dažnai būtent jam tenka atsakomybė už psichologinį sportininkų rengimą. Tačiau sporto psichologas gali būti naudingas pagalbininkas treneriui. Treneris turi išmanyti be galo daug įvairiausių sričių - sporto šakos specifiką, fizinio sportininkų rengimo principus, mediciną, vadybą, psichologiją ir kt. Gilintis į kiekvieną šių sričių ir puikiai ją išmanyti - be galo sunkus, o tikriausiai ir neįmanomas darbas.

Sporto psichologijos nauda

Sporto psichologija gali padėti sportininkams:

• Pagerinti koncentraciją ir dėmesio valdymą.
• Sumažinti stresą ir nerimą.
• Padidinti pasitikėjimą savimi.
• Geriau valdyti emocijas.
• Ugdyti komandinę dvasią.
• Pasiekti geresnių rezultatų.
• Sėkmingai įveikti traumas ir kitus sunkumus.
• Maksimaliai išnaudoti savo galimybes.

tags: #sporto #psichologas #kas #tai