Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, jau gerą dešimtmetį apleistu laikomas pastatas, su kuriuo nesugeba nuspręsti ką daryti nei valdžia, nei nuolat besikeičiantys pastato šeimininkai. Šis straipsnis apžvelgia Vilniaus sporto rūmų istoriją, dabartinę būklę ir ateities perspektyvas, taip pat aptaria Panevėžio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstrukcijos eigą ir reikšmę.
Vilniaus sporto rūmai: istorija ir dabartis
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - visiems vilniečiams gerai pažįstamas pastatas, užstrigęs biurokratinių rokiruočių nelaisvėje. Pastato būklė tik blogėja - fasado ir aikštelės betonas byra nuo drėgmės ir vandalų, stikliniai fasado langai pamažu užkalami faniera ir medinėm lentom.
Statybos ir architektūra
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo pradėti statyti 1965 metais buvusių žydų kapinių vietoje. Tiesa, jau XX a. pradžioje tų kapinių beveik nebuvo išlikę - tik keli paminklai ir nedidelis miškelis/parkelis išgyveno dar caro laikais čia pradėtus statyti gynybinius įtvirtinimus, skirtus modernizuoti ir sustiprinti Vilniaus tvirtovę. Šie rūmai buvo pastatyti Žalgirio stadiono ašyje, pagrindinį fasadą atgrežiant į upę ir į miesto centrą.
Šių rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmečiuose išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos. Architektai, projektuojantys pastato struktūrą, paruošė įdomų ir ambicingą projektą - vantinę salės perdangos konstrukciją - vienintelę tokio pobūdžio konstrukciją Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Už nuopelnus architektūroje netrukus po atidarymo, 1973 metais, rūmų achitektų komanda buvo apdovanota LTSR valstybine premija. 1975 metais kompleksas buvo užbaigtas. Šio pastato statyba užpildė ir užbaigė sporto kompleksų visumą dešiniąjame Neries krante.
Funkcionalumas ir renginiai
Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400. Atsižvelgiant į fasado dinamiškumą buvo parinktas ir sporto rūmų vidaus interjeras. Vakariniame vestibiulio sparne buvo įrengta kavinė-baras, vėlyvajam modernizmui būdingų plastinių formų, dekoruota rudu dermatinu ir veidrodžiais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Iki 1990 m. sporto rūmai buvo viena reikšmingiausių salių krepšinio turnyrams, koncertams, spektakliams ir kitiems renginiams. Sąjūdžio metu rūmuose vyko daug Lietuvai reikšmingų renginių: 1988 m. čia įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 m. visuomenė atsisveikino su žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Vėliau pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Paskutinis rimtas renginys - 2003 m.
Nuosmukis ir dabartinė būklė
Rūmų smukimas prasidėjo 2004 metais, juos įsigijus Ūkio banko investicinei grupei (ŪBIG). Netrukus Ūkio banko investicinė grupė parengė detalų teritorijos rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti nemažą paramą iš Europos sąjungos, tačiau nesėkmingai. Pastato būklė vis blogėjo, tol, kol 2009, surūdijus stogo konstrukcijoms, jį buvo uždrausta eksploatuoti. Pagal tuometinius skaičiavimus vien stogui renovuoti reikėjo virš 100 mln. litų, o tiek lėšų pastato tvarkymui ŪBIG skirti negalėjo.
2013 metais Sporto rūmai vėl spėjo sužibėti, greičiausiai paskutinį kartą. Nors tuo metu jau nebeveikė šildymas, kanalizacija, priešgaisrinės ir kitos sistemos, lapkričio mėnesį rūmuose buvo surengtas VCO ROCK muzikos renginys. Žmonės turėjo puikią progą apžiūrėti pastatą, prisiminti čia vykusius reikšmingus sporto ir meno renginius.
Apšiuręs sporto rūmų fasadas - groteskiškai įsipaišęs tarp modernių ir prabangių namų Vilniaus centre. Dėl likimo ironijos jį iš visur supa metalas ir plienas, turtas ir prabanga.
Vidus
Pradėkime nuo pagrindinės ir įdomiausios dalies - foje ir pagrindinės salės. Pačiame salės viršuje - daugiau apleistų patalpų. Labai netikėtas radinys - neišardytas ir šiaip, beveik sveikas, apšvietimo valdymo pultas. Iš viršuje esančių patalpų galima pažvelgti į apačioje esančią milžinišką salę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Sporto rūmų rūsiai - atskira tema. Kadaise čia stovėjo gremėzdiški oro filtrai, patalpų šildymo sistemos, priešgaisrinės pompos ir kiti svarbūs įrenginiai. Dabar mus pasitinka tuštuma, visi įrengimai - išmontuoti, metalas - išpjautas, ir spėju, ne be pastato savininkų žinios. Ventiliacijos šachta palieka įspūdį savo dydžiu. Taip, mes galime prieiti prie to grybuko, matyto vienoje iš nuotraukų, prie rampos.
Sporto rūmų stogas
Nuo sporto rūmų stogo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus centrą ir Karaliaus Mindaugo apartamentus.
Žydų kapinių klausimas
Nugriovus Žalgirio baseiną (gražus buvo pastatas, nors ir sovietinis) ir pradėjus visiškai nederančio prie aplinkos modernaus biurų bei apartamentų komplekso statybas, netikėtai ir su didžiausiu trenksmu į aktualijų viršūnes iššovė senų seniausiai užmirštų žydų kapinių klausimas. Ginčytis, buvo ar nebuvo kapinės toje vietoje net neverta. Atsakymas vienas ir labai aiškus - taip buvo. Buvo nuo seniausių laikų, kuomet mūsų protėviai dar pagonių dievų galutinai nebuvo išsižadėję. Tik keletas kartų užaugę šviežiais krikščionybės purslais apkrapyti.
Seniausios žydų kapinės buvo dešiniajame Neries krante priešais Vilnios intaką, Žvejų priemiestyje. Iš rytų prie jų šliejosi senosios karmelitų kapinės, o maždaug 300 m į vakarus, už dabartinio Lietuvos energijos pastato ir iš dalies po juo buvo Šv.
Carinė administracija buvo nusprendusi kapines uždaryti. Sprendimas įgyvendintas 1831 m. pradėjus tvirtovės statybą. Imperinė administracija visiems, kurių žemė ir pastatai buvo perimti, išmokėjo kompensacijas. Žydų bendruomenė gavo milžinišką tais laikais kompensaciją. XIX a. pradžioje galutinai padedamas taškas žydų kapinių egzistavimui. Bendruomenė gauna milžinišką kompensaciją. Sklypas panaudojamas tvirtovės reikmėms.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
1912 metais Sergejaus Prokudino - Gorskio nuotraukoje vis dar fiksuojamas antkapių būrelis medžių paunksmėje, bet 1937 m. Juozapo Kamarausko piešinyje, o jis piešdavo iš natūros, ne iš lempos, matomas užleistas parkelis, bet į kapines vargu ar panašus.
Įsiplieskusioms aistroms dėl šių kapinių beblėstant ministro pirmininko sudaryta darbo grupė pasiūlė panaikinti nemokamą stovėjimo aikštelę prie sporto rūmų ir užsėti ją žole. Deja, toks žingsnis absoliučiai nelogiškas, nes jau prieš 170 metų aikštelės vietoje nebuvo nei kuolelio žyminčio kapines. Toje vietoje jau buvo įrengta dalis tvirtovės.
Kaip bebūtų, žiūrint bešališkai, reiktų nugriauti pusę Vilniaus centro, norint atitverti buvusių kapinių ribas. Tai neįmanoma. Juo labiau kaulams gulintiems po gatvių grindiniais ir namų pamatais jau nei šilta, nei šalta. Tų žmonių jau nebėra ir jų niekas nesugrąžins.
Panevėžio daugiafunkcinis sporto ir sveikatingumo centras „Aukštaitija“: rekonstrukcija
Panevėžyje tęsiami tarptautinės plaukimo federacijos standartus atitiksiančio daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimo darbai. Šiuo metu galiojanti rangos darbų kaina - 28 mln. eurų. Darbų sutartis su AB „Panevėžio statybos trestas“ įsigaliojo 2022 m. rugsėjo 26 dieną, o darbai pradėti spalio 28-ąją. Terminas - 35 mėnesiai, darbus planuojama baigti 2025 m.
Darbų eiga
2022 metais atlikta rangos darbų už 943 tūkst. eurų. 2023 metais įrengta dalis šilumos tinklų magistralinių vamzdynų, lauko vandentiekio, nuotekų tinklų, lauko lietaus tinklų. Taip pat atlikti techniniame projekte numatyti senosios statinio dalies apdailos demontavimo darbai. Šiais metais, įvertinus kovo mėnesio aktavimą, priimta darbų už 655 tūkst. eurų. Įvertinus visus atliktų darbų aktą, iš viso šiame objekte priimta darbų už 6,5 mln. eurų. 2024 metais rangovas planuoja atlikti darbų už daugiau nei 10 mln.
Pradėjus įgyvendinti projektą buvo iškasta daugiau nei 16 tūkst. 187 kub. m grunto, atraminėms sienoms supilta 240 kub. Skaičiuojama, kad jau sumontuota apie 290 tonų metalo konstrukcijų, išbetonuota apie 1500 kv.
spalio 21 d. Kaip nurodoma miesto savivaldybės pranešime, šiuo metu atlikti baseino pastato metalo konstrukcijų montavimo darbai, įrengiamos grindys, atliekami senojo sporto rūmų „Aukštaitija“ pastato dalies apdailos demontavimo darbai, ruošiamasi baseino pastato metalo konstrukcijų priešgaisriniam dažymui.
Statybų aikštelėje vyksta įvairių inžinerinių sistemų įrengimo ir montavimo darbai - įrengtos rūsio gelžbetoninės konstrukcijos, šilumos tinklų magistraliniai vamzdynai, lauko vandentiekio, nuotekų, lauko lietaus tinklai.
„Aukštaitijos“ sporto komplekso rekonstrukcijos metu bus keičiamas ir dabartinio pastato stogas, apšiltinamas fasadas, įrengiamos lifto šachtos, atnaujinama šildymo, vidaus ir lauko elektros sistemos, vandentiekis, kanalizacija, įdiegiama apsauginė ir priešgaisrinė signalizacijos.
Naujas baseinas
Modernaus 10 takų baseino ilgis sieks 50 metrų. Pirmame aukšte bus įrengta SPA poilsio zona, pagalbinės ir persirengimo patalpos, liftas neįgaliesiems, restoranas. Antrame aukšte planuojama įrengti sporto sales, administracines ir darbuotojų patalpas, baseino žiūrovų tribūnas. Numatyta, kad vienu metu baseino, SPA ir sporto salių patalpose galės būti apie 200 lankytojų. Baseino zonoje planuojama įrengti daugiau nei 500 vietų žiūrovų tribūnas.
Rangos darbus atliekanti AB „Panevėžio statybos trestas“ įrengs nestandartinių matmenų dviejų aukštų pastatą, kurio trikampio formos su dideliais langais baseino stogo konstrukcija dar labiau pabrėš pastato architektūrą bei lankytojams suteiks šviesumo jausmą. Įgyvendinant projektą bus modernizuotas apšvietimas, atnaujinami želdynai, įrengta per 70 parkavimo vietų automobiliams, dviračių saugykla.
Reikšmė Panevėžiui
„Neabejoju, kad statomas modernus baseinas į Panevėžį vilios ir sportininkus profesionalus, ir aktyvų laisvalaikį propaguojančius gyventojus ne tik iš regiono, bet ir visos Lietuvos. Mes nuolat ieškome įvairių finansavimo šaltinių ir atnaujiname sporto infrastruktūrą, parkus, pėsčiųjų ir dviračių takus, t. y. tokią infrastruktūrą, kur būtų galima užsiimti aktyvia fizine veikla. Daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstrukcija - ne išimtis“, - pranešime sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Panevėžys garsėja olimpines pergales skinančiais plaukikais, tačiau baseinas, atitinkantis olimpinius normatyvus, vis dar nepradėtas statyti. Nedidelis Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos baseinas, kuriame savo karjerą pradėjo ne tik garsusis olimpietis Danas Rapšys, bet ir visas plaukikų žvaigždynas - Darius Grigalionis, Arūnas Savickas, Jūratė Ladavičiūtė, Paulius Andrijauskas, Mindaugas Sadauskas, Simonas Bilis, Andrius Šidlauskas - dabar savotiškas išsigelbėjimas sportininkams, mat paskelbus karantiną daugelis Lietuvos baseinų išleido vandenį.
Sportininkai plaukioja atskiruose takeliuose. Medalininkas D. „Stovyklos užsienyje būna vos kelis kartus per metus - mažiausiai kartą vykstame treniruotis į kalnus ir bent kartą žiemą į pietus imuniteto stiprinti. Likusį laiką treniruojamės Lietuvoje, todėl turėti baseiną savo mieste gyvybiškai svarbu“, - sakė I. Jau kurį laiką iki karantino panevėžiečiai rinkdavosi Klaipėdos miesto baseiną.
Panevėžio sportininkai bei jų treneriai nebesitiki greitu laiku Panevėžyje sulaukti modernaus baseino. Anot I. Paipelienės, realybė tokia, kad Lietuvoje dažnai baseinai statomi kalbomis.
Praėjusią savaitę Panevėžio savivaldybės taryba pritarė, kad „Aukštaitijos“ sporto centro A. Jakšto gatvėje, panevėžiečiams nuo seno žinomo kaip sporto rūmai, rekonstrukcijai, įrengiant naują modernų baseiną, iš miesto biudžeto būtų skirta apie 5,25 mln. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso šis ambicingas projektas gali kainuoti apie 15 mln. Panevėžys paraišką dėl projekto finansavimo yra pateikęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Numatyta, kad 1965 metais pastatyto sporto komplekso 25 metrų ilgio keturių takų baseinas bus atnaujintas, o šalia jo pastatytas ir naujas, Tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkantis 50 metrų ilgio dešimties takų modernus baseinas. Jis savotiškai sujungs sporto rūmų ir čiuožyklos pastatus.
Daugiau nei prieš penkis dešimtmečius duris atvėrusiuose Panevėžio sporto rūmuose kadaise veikė net du baseinai - 25 ir 12 metrų. Pastarasis buvo skirtas vaikus mokyti plaukti.
Buvo tikimasi, kad baseino statybas bus galima pradėti jau 2019-ųjų pavasarį. Savivaldybė dar 2018-ųjų pavasarį buvo paskelbusi tarptautiniu mastu ieškanti, kas parengtų „Aukštaitijos“ sporto centro rekonstravimo techninį projektą.
Alytaus sporto rūmų generalinio rėmėjo konkursas
Alytaus sporto centras skelbia išskirtinį konkursą - ieškoma generalinio rėmėjo, kurio vardu penkerius metus bus vadinami pagrindiniai miesto sporto rūmai. Tai - unikali proga Alytaus ar visos Lietuvos verslui įprasminti savo vardą miesto sporto istorijoje ir tapti matomiausiu sporto bendruomenės partneriu.
VšĮ „Alytaus sporto centras“ kviečia visus Lietuvos juridinius asmenis dalyvauti konkurse ir tapti generaliniu sporto centro rėmėju. Laimėtojas ne tik prisidės prie miesto sporto puoselėjimo, bet ir įgis išskirtines teises, kurios užtikrins jo vardo žinomumą visame regione.
Sėkmingam konkurso dalyviui siūlomas įspūdingas matomumo paketas. Svarbiausia - Alytaus sporto rūmų pavadinime bus integruotas rėmėjo pasiūlytas vardas.