Įvadas
Greitasis čiuožimas - tai žiemos sporto šaka, kurioje sportininkai lenktyniauja ledo ratu, naudodami specialias lenktynines pačiūžas. Ši sporto šaka turi turtingą istoriją ir griežtas taisykles, o Lietuva taip pat yra įnešusi savo indėlį į greitojo čiuožimo raidą. Artėjant žiemos olimpinėms žaidynėms, verta iš arčiau susipažinti su šia dinamiška ir įdomia sporto šaka.
Greitojo Čiuožimo Istorija
Greitasis čiuožimas debiutavo jau pirmosiose žiemos olimpinėse žaidynėse 1924 metais Šamoni mieste, Prancūzijoje. Tuo metu vyrai varžėsi keturiose distancijose: 500 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m. Moterų rungtys į programą kaip parodomosios varžybos buvo įtrauktos 1932 m. Leik Plaside, o oficialiai - 1960-aisiais Skvo Valyje. 2006 m. Turine debiutavo vyrų ir moterų komandinės persekiojimo lenktynės, o 2018 m. Pjongčange - bendro starto lenktynės.
Pirmosios greitojo čiuožimo taisyklės priimtos 1772 Didžiojoje Britanijoje. Pirmosios varžybos surengtos 1801 Nyderlanduose. Pirmosios čiuožimo draugijos įkurtos 1864 Norvegijoje, 1877 Rusijoje, 1879 Didžiojoje Britanijoje. 1892 įkurta Tarptautinė čiuožėjų sąjunga (The International Skating Union, ISU). Pirmasis neoficialus greitojo čiuožimo pasaulio čempionatas įvyko 1889 Amsterdame. Nuo 1893 kasmet rengiami pasaulio vyrų, nuo 1936 moterų čempionatai (Europos čempionatai - atitinkamai nuo 1891 ir nuo 1970).
Greitojo Čiuožimo Taisyklės
Greitojo čiuožimo varžybos rengiamos natūraliose ir dirbtinėse lygumų ir aukštikalnių čiuožyklose. Jose padaroma 400 m ilgio ovalo formos ledo juosta ir išilgai padalijama į du 4-5 m pločio takus. Čiuožėjai lenktyniauja poromis, kiekvieną ratą susikeitimo zonoje pasikeisdami takais.
Vyrai čiuožia 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m ir 10 000 m, moterys - 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m ir (nuo 1988) 5000 metrų. Nuo 1972 rengiami sprinto (500 m, 1000 m) pasaulio čempionatai. Kiekvienos rungties rezultatas (laikas) vertinamas taškais (pagal 1928 patvirtintą sistemą); varžybas laimi mažiausiai taškų surinkęs čiuožėjas. Olimpinėse žaidynėse nustatomi tik atskirų rungčių nugalėtojai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Klasikinių distancijų varžybose atletų rezultatai skaičiuojami pagal jų užfiksuotą laiką. Bendro starto lenktynėse sportininkai startuoja kartu ir lenktyniauja tarpusavyje - skirtingai nei įprastose lenktynėse, čia vyksta ne vienas etapas, o keli, kol paaiškėja nugalėtojai. Komandinėse persekiojimo lenktynėse kiekvieną rinktinę sudaro po tris atletus, kurie atkrintamosiose varžybose kovoja dėl patekimo į kitą etapą, kol greičiausieji pasiekia finalą.
Pačiūžos
Greitojo čiuožimo pačiūžų geležtė yra gerokai ilgesnė, nei įprastų pačiūžų - apie 40-48 cm. Toks ašmenų paviršius leidžia išlaikyti ilgesnį kontaktą su ledu, be to, geležtė yra neišlenkta, todėl mažiau stabdo čiuožimą. Pačiūžos bato kulnas pakyla nuo geležtės ant specialios spyruoklės, tai leidžia čiuožėjui pilnai ištiesti koją.
Greitasis Čiuožimas Lietuvoje
LIETUVOJE pirmosios varžybos surengtos 1924 Kaune (S. Dariaus iniciatyva). 1924-1928 K. Bulota, studijuodamas Vokietijoje, dalyvavo tarptautinėse varžybose: 1928 - II žiemos olimpinėse žaidynėse Sankt Moritze (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 29 vietą, 1500 ir 5000 m - 25 vietą), pasaulio čempionate Davose (Šveicarija; 500 m nuotolyje užėmė 25 vietą, 1500 m - 26 vietą, 5000m - 28 vietą, 10 000 m - 22 vietą, daugiakovės rungtyje - 21 vietą).
1930 Kauno jachtklubo įrengtoje čiuožykloje buvo išlieti ir greitojo čiuožimo takai. 1931 įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas, visas rungtis laimėjo K. Bulota. Greitąjį čiuožimą kultivavo daugiausia vasaros šakų sportininkai (lengvaatletis A. Šimanas, dviratininkas ir motociklininkas V. Severinas ir kiti). Pavieniai čiuožėjai 1931 dalyvavo Baltijos šalių studentų varžybose Helsinkyje, A. Šimanas 1937 - tarptautinėse varžybose Rygoje.
1949 surengtas Lietuvos čempionatas ir jaunių čempionatas. 1949 ir 1950 Lietuvos čiuožėjai dalyvavo 6 komandų varžybose Minske ir Rygoje, 1951 - 6 respublikų mače Petrozavodske (Rusija). 1951 Vilniaus centrinio stadiono takuose buvo užlietas ledas ir įvyko Lietuvos čempionatas. Čempionais dažniausiai yra buvę L. Jurėnaitė, A. Minalga, L. Baradas, T. Zlotnikovas, I. Zaloginas, atskirų rungčių laimėtoja - E. Išganaitytė. Nuo 1951 dalyvauta SSRS čempionatuose, I (1962) ir II (1966) SSRS tautų žiemos spartakiadose, bet pasirodyta silpnai. Nuo 1976 klasikinis greitasis čiuožimas nekultivuojamas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kęstutis Bulota - Pirmasis Lietuvos Olimpietis
Šios sporto šakos varžybose dalyvavo pirmasis mūsų šalies atstovas žiemos olimpinėse žaidynės. Kęstutis Bulota 1928 m. Sankt Morice (Šveicarija) geriausiai pasirodė 10 000 m lenktynėse. Tiesa, dėl tirpstančio ledo varžybos nebuvo užbaigtos, nes ne visiems sportininkams pavyko startuoti. Bet Kęstutis buvo vienas iš atletų, spėjusių kirsti finišo liniją. Jis užfiksavo penktą rezultatą. 1500 m ir 5000 m rungtyse jis buvo 25-as, o 500 m lenktynėse užėmė 28-ą vietą.
Trumpojo Tako Greitasis Čiuožimas
Greitojo čiuožimo atmaina - trumpojo tako greitasis čiuožimas. Varžybose 4-6 čiuožėjai vienu metu lenktyniauja ovalo formos 111,12 m ilgio ratu. Trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybos pradėtos rengti 1905 Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, nuo 1978 rengiami pasaulio čempionatai, 1988 trumpojo tako greitasis čiuožimas pirmą kartą pademonstruotas Calgary žiemos olimpinėse žaidynėse, 1992 - įtrauktas į Albervilleʼio olimpinių žaidynių programą.
Pristatytas kaip parodomoji sporto šaka 1988 m. Kalgaryje, greitasis čiuožimas trumpuoju taku įtrauktas į pagrindinę olimpinę programą jau po ketverių metų - 1992-aisiais Albervilyje, kur surengtos dviejų asmeninių rungčių varžybos ir dvi estafetės. Nuo 2006 m. žaidynių Turine pridėtos dar aštuonios rungtys, o 2022-ųjų Pekine išdalinti medaliai ir mišrioje estafetėje.
Sporto šakos sparčiai augančio populiarumo paslaptis - intensyvumas, nenuspėjamumas, taktinė kova. Kadangi trasa yra labai trumpa, atletai beveik visas lenktynes čiuožia pasvirę, o atlikdami posūkį rankomis liečia ledą. Susidūrimai ir griūtys čia nutinka itin dažnai - dėl šios priežasties čiuožyklą supantys bortai paminkštinti, o sportininkai dėvi saugumo priemones.
Taisyklės Trumpajame Take
Greitojo čiuožimo trumpuoju taku trasa yra 111,12 m ilgio. Sportininkai kiekviename etape startuoja grupėmis. 500 m ir 1000 m lenktynėse vienu metu varžosi po penkis atletus, 1500 m - po septynis. Sportininkai kovoja ne su laiku, o tarpusavyje. Greičiausiai savo grupėse kirtę finišo liniją patenka į kitą etapą. Varžybas vainikuoja A finalai, kuriuose ir vyksta medalių dalybos. Mišrioje estafetėje kiekvieną komandą sudaro keturi čiuožėjai - du vyrai ir dvi moterys. Varžybose lenktyniaujama tokia tvarka: moteris-moteris-vyras-vyras-moteris-moteris-vyras-vyras.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Trumpojo Tako Greitasis Čiuožimas Lietuvoje
Trumpojo tako greitasis čiuožimas pradėtas kultivuoti 1995. 1996 surengtos trumpojo tako greitojo čiuožimo Lietuvos pirmenybės, 1997 - Lietuvos taurės varžybos, 1999 - čempionatas.
S. Lastakauskas dalyvavo atvirame Baltarusijos čempionate Novopolocke (užėmė paskutinę vietą). 1995 ISU Maskvoje surengtame teisėjų seminare A. Vilčinskas gavo tarptautinės kategorijos teisėjo sertifikatą. 1996 Ignalinoje surengtas pirmasis Lietuvoje trumpojo tako greitojo čiuožimo rudens čempionatas (varžytasi riedučiais): nugalėjo S. Lastakauskas, E. Paulauskaitė, V. I Europos trumpojo tako greitojo čiuožimo čempionate Malmėje (Švedija) 1997 dalyvavo ir Lietuvos komanda: S. Lastakauskas, jauniausias čempionato dalyvis, užėmė 25 vietą iš 30 dalyvių (treneris J. Paslauskas, vadovas A. Vilčinskas). 1997-2002 trumpojo tako greitąjį čiuožimą plėtojo Lietuvos čiuožimo federacija.
Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija (įkurta 1997 06 12) 2002 buvo priimta į ISU ir galėjo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. 2006-2007, 2007-2008 ir 2008-2009 Europos taurės trumpojo tako greitojo čiuožimo varžybose (6 etapai) A. Sereikaitė (trenerė V. Vilčinskaitė-Ogulevičienė) 12-13 m. amžiaus grupėje laimėjo 2 vietą. 2015 Europos čempionate A.
Agnė Sereikaitė - Lietuvos Olimpinė Viltis
Vienintelė šios sporto šakos olimpietė - Agnė Sereikaitė, startavusi 2014 m. žaidynėse Sočyje. Geriausiai ji pasirodė 1500 m distancijoje, joje užėmusi 16-ą vietą.
Skirtumai Tarp Greitojo Čiuožimo ir Trumpojo Tako Greitojo Čiuožimo
Greitasis čiuožimas ir greitasis čiuožimas trumpuoju taku daug kam atrodo, kad yra vienas ir tas pats, tačiau iš tikro tai skirtingos olimpinės sporto šakos. Bene svarbiausias - aikštelės ilgis. Greitajam čiuožimui reikalinga visai atskira tik jam pritaikyta arena. Dėl to Lietuvoje šis sportas nėra kultivuojamas. Greitasis čiuožimas trumpuoju taku gali vykti universaliose arenose, tose pačiose, kur vyksta dailiojo čiuožimo, ledo ritulio arba sinchroninio čiuožimo varžybos bei treniruotės.
Laikinai Lietuvos greitojo čiuožimo asociacijos (LGČA) prezidentės pareigas einanti Virginija Vilčinskaitė-Ogulevičienė sako, kad skiriasi ir sportininkų apranga. Ilgajame čiuožime sportininkams nereikia jokių šalmų, nes ten išvystomas didelis greitis ir nėra jokių staigių posūkių. „Trumpajame take visi čiuožia kartu ir kovoja dėl pozicijų. Taip pat visi čiuožia su šalmais, nes susidūrimų bei griuvimų būna labai daug. Man asmeniškai ilgas takas yra šiek tiek nuobodesnis, nes ten didesnis greitis ir reikia daugiau ištvermės. Tuo tarpu trumpajame take vyksta nuolatinis veiksmas ir niekada nežinai, kaip pasibaigs kiekvienas čiuožimas“, - sakė V.
„Ledo aikštelių Lietuvoje yra ir daugiau, bet mūsų treniruotėms yra būtini apsauginiai čiužiniai, o jie užima daug vietos bei reikalauja daug laiko. Greitajame čiuožime trumpuoju taku sportininkai varžosi 500, 1000, 1500 ir 3000 m nuotoliuose. Anksčiau sportininkai varžybose būdavo apdovanojami už kiekvienoje distancijoje pasiektus rezultatus bei paaiškėdavo absoliutus čempionas. „Žinoma, kad daugelis sportininkų dar turi įdirbį visoms distancijoms. Visgi dabar, registruodami sportininkus į varžybas, galime į atskiras rungtis paskirti skirtingus čiuožėjus“, - teigė V.
Nors šiuo metu Lietuvoje greituoju čiuožimu trumpuoju taku užsiima tik jaunimas, dar neseniai galėjome pasigirti aukštais pasiekimais. Agnė Sereikaitė yra tapusi Europos čempionato, Universiados bei Pasaulio taurės prizininke. „Lietuviai daugiausiai pergalių yra pasiekę 500 m distancijoje. Ji yra trumpiausia ir čia kaip pradedi, taip ir finišuoji ne mažesniu greičiu. Ilgesniuose nuotoliuose jau atsiranda daugiau strategijos, daugiau kovos. Tam reikia daugiau gebėjimų. Žinoma, kad jei kas pračiuožia be klaidų, tai jis gali tapti bet kurios distancijos čempionu. Bet kokiu atveju, dažnai daug ką lemia ir sėkmė, nes sportininkus neretai finiše skiria tūkstantosios sekundės dalys“, - pasakojo V.
Greitajame čiuožime trumpuoju taku, priešingai negu greitajame čiuožime, yra daug artimos kovos. Dažnai viltys laimėti subliūška tiesiog nukritus po susidūrimo su varžovu. Verta pažymėti, kad minėtose sporto šakose skiriasi ir pačiūžos. Dar įdomiau - jos yra ruošiamos kiekvienai treniruotei. Inventorius turi labai didelę reikšmę. „Turint inventorių, vėliau treniruotės pobūdį lemia tai, kokioms varžyboms yra ruošiamasi. Tada jau dėliojama, kurią vietą kuris sportininkas turi užimti. Visas darbas treniruotėse turi būti proporcingas. Turime skirti dėmesio ir technikai, ir taktikai. Mūsų treniruotėms būtina konkurencija. Gal skamba ir keistai, bet tai nėra individuali sporto šaka. Sportininkai yra ruošiami tam, kad per varžybas būtų pasiruošę psichologiškai, fiziškai ir visaip kitaip. Dėl to nuo mažų dienų mes mokomės ir griūti, ir atsikelti, ir visa kita“, - sakė V.
Greitasis Čiuožimas Milano ir Kortinos Žiemos Olimpinėse Žaidynėse
2026 m. vasario 6-22 d. Italijoje, Milano ir Kortinos regionuose, vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.
Rungtys
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse vyks 14 greitojo čiuožimo rungčių:
- Moterys: 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m, 5000 m, bendro starto ir komandų persekiojimo varžybos.
- Vyrai: 500 m, 1000 m, 1500 m, 5000 m, 10 000 m, bendro starto ir komandų persekiojimo varžybos.
Trumpojo tako greitojo čiuožimo rungtys:
- Vyrai: 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninės lenktynės ir 5000 m estafetė.
- Moterys: 500 m, 1000 m, 1500 m asmeninės lenktynės ir 3000 m estafetė.
- Mišrios komandos: 2000 m estafetė.