Triukšmas yra aktuali problema, daranti neigiamą poveikį sveikatai tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Tarptautinė kovos su triukšmu diena, minima kasmet paskutinį balandžio trečiadienį, atkreipia visuomenės dėmesį į šią problemą ir skatina ieškoti efektyvesnių triukšmo mažinimo būdų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei jaučiatės, kad triukšmas viršija leistinas ribas, kokios institucijos gali padėti ir kokios priemonės gali būti taikomos triukšmadariams.
Triukšmo Poveikis ir Teisinė Bazė
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui ir miegui. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, klausos pažeidimai, miego sutrikimai, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas.
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas apibrėžia triukšmą kaip nepageidaujamus arba žmogui kenksmingus išorinius garsus, kuriuos sukuria žmonių veikla. Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, yra nustatyti tam tikri apribojimai triukšmui. Pagal galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. ryto. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Triukšmo Šaltiniai ir Jų Kontrolė
Triukšmo šaltiniai gali būti įvairūs:
- Buitinis triukšmas: kaimynų keliamas triukšmas (šūkavimas, garsiai klausoma muzika, dainavimas, grojimas muzikos instrumentais), buities prietaisų naudojimas, vaikų žaidimai.
- Statybos ir remonto darbai: triukšmingi remonto darbai kaimyno bute, statybos darbai gyvenamosiose vietovėse.
- Viešosios vietos: šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte.
- Pramogų įstaigos: naktiniai klubai, barai, kavinės, kuriuose leidžiama garsi muzika.
- Transportas: automobilių, motociklų, traukinių, lėktuvų keliamas triukšmas.
- Gamybos ir pramonės įmonės: įrengimų, ventiliatorių, oro kondicionierių keliamas triukšmas.
Kur Kreiptis Dėl Triukšmo?
Jei patiriate triukšmą, kuris viršija leistinas ribas ir trukdo jūsų ramybei, galite kreiptis į šias institucijas:
- Policija: bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.
- Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius: jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
- Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC): dėl patiriamo triukšmo gyventojai gali kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) departamentus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus.
Ką Daryti, Jei Triukšmauja Kaimynai?
Jei kaimynai triukšmauja, galite pabandyti šiuos veiksmus:
- Pasikalbėkite su kaimynais: Pabandykite ramiai pasikalbėti su kaimynais ir paaiškinti, kad jų keliamas triukšmas jums trukdo. Galbūt jie nesuvokia, kad triukšmauja per daug.
- Kreipkitės į policiją: Jei pokalbis su kaimynais nepadeda arba jei triukšmas vyksta vakaro ar nakties metu, kreipkitės į policiją. Pareigūnai gali atvykti ir įspėti triukšmadarius arba skirti baudą.
- Kreipkitės į savivaldybę: Jei kaimynai nuolat triukšmauja, kreipkitės į savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Savivaldybė gali imtis priemonių prieš triukšmadarius, pavyzdžiui, įspėti juos arba skirti baudą.
- Kreipkitės į teismą: Jei visi kiti būdai nepadeda, galite kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tačiau atminkite, kad teismo procesas gali būti ilgas ir brangus.
Atsakomybė Už Triukšmavimą
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). ANK 488 straipsnis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Triukšmo Prevencija Daugiabučiuose Namuose
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant. Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai - gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
Statybos Sektoriaus Problemos
Pastaraisiais metais stiprėja formalumo kultūra statybos sektoriuje. Akustikos, sandarumo matavimus, energinio naudingumo sertifikavimą kai kurie statytojai siekia paversti formalumu, kad tyrimai taptų tik privalomais „check list“ punktais ir dokumentai kuo greičiau patektų į „Infostatybą“, o realus komfortas ar energinis efektyvumas lieka antrame plane. Dabartinė sistema kelia tiesioginę grėsmę gyventojų komfortui ir sveikatai, nes žmonės rizikuoja įsikelti į būstus, kurių garso izoliacija realiai neatitinka normų, abejotini energinio naudingumo realūs duomenys, nors pagal dokumentus viskas tvarkinga.
Esminė problemos šaknis - pasenę normatyvai. STR, kuris reglamentuoja pastatų apsaugą nuo triukšmo, praktiškai nepakitęs jau daugiau nei dvidešimt metų. Reglamentai nebeatitinka šiuolaikinių technologijų ir žmonių poreikių. Problema slypi ne tik statytojų spaudime, pasenusiuose reglamentuose, bet ir kontrolės mechanizmuose.
Išeitys Iš Susidariusios Situacijos
Situacija nėra be išeičių. Pirmiausia būtina atnaujinti STR, kad akustinės kokybės reikalavimai atitiktų dabartines technologijas ir žmonių lūkesčius. Kitas žingsnis - sukurti registrus, kuriuose būtų kaupiami ir tikrinami realūs bandymų protokolai, panašiai kaip energinio naudingumo sertifikatų sistema. Taip pat būtina aiškiai įvardinti instituciją, atsakingą ne tik už dokumentų formą, bet ir už turinio tikrinimą - šiandien tokios atsakomybės praktiškai nėra.
Pavyzdžiai Iš Gyvenimo
Straipsnyje pateikiamas Astos, kuri patyrė nuolatinį kaimyno skundimąsi dėl triukšmo, pavyzdys. Moteris pasakojo, jog per 3 mėnesius pareigūnų vizitų buvo sulaukusi turbūt apie 10 kartų. Patys pareigūnai paaiškindavo, jog atvyko dėl to, kad kaimynas skundžiasi iš jos buto sklindančiu triukšmu, tačiau patys esą pakraipydavo galvomis, kad nei triukšmo, nei jo šaltinių nebuvo nei girdėti, nei matyti.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Taip pat pateikiamas pavyzdys apie kaunietę, gyvenančią šalia sporto klubo, kuri skundžiasi nuolatiniu triukšmu. Anot jos, per didelį triukšmą užfiksavo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, tačiau problemos sprendimas - lyg katės ir pelės žaidimas.