Šiame straipsnyje apžvelgiama bendrovės „Versina“ veikla Lietuvoje, aprėpiant įvairius sektorius - nuo sporto infrastruktūros atnaujinimo iki aplinkosaugos projektų įgyvendinimo ir socialinės gerovės iniciatyvų.
Kauno sporto halės rekonstrukcija
Kauno savivaldybė pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Versina“ dėl Kauno sporto halės rekonstrukcijos. Rangovai įsipareigojo per 15 mėnesių atlikti darbus. Po atnaujinimo pastato plotas padidės 1,5 tūkst. kvadratinių metrų, o salėje bus įrengtos teleskopinės tribūnos, kurias bus galima stumdyti. Halėje taip pat bus įrengta vieta barui, kavinei bei erdvės ekspozicijoms. Pastate bus atnaujinta gaisrinė sauga, inžinerinės sistemos. Antrajame aukšte bus įrengtos šešios universalios patalpos po 50 kvadratinių metrų, taip pat multifunkcinė patalpa su transformuojamomis pertvaromis. Po rekonstrukcijos Kauno sporto halė virs daugiafunkciniu centru, kuriame vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, konferencijos, parodos ir kongresai. Kauno sporto halė buvo pastatyta 1939 metais.
Socialinės gerovės projektai: globos namų modernizavimas
„Versina“ taip pat dalyvavo įgyvendinant socialinės gerovės projektus. Naujuose Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose jau greitai kursis gyventojai. Į Europos Sąjungos lėšomis pastatytą pastatą persikels senyvo amžiaus žmonės iš Globos namų Trakų gatvėje.
Miesto vadovas žurnalistams papasakojo, kad jam pradėjus dirbti savivaldybėje, Globos namų įrengimo projektas buvo įstrigęs. 2014 m. „Versinai“ pradėjus statybos darbus, paaiškėjo, kad po žeme yra likusi kito pastato pamatinė dalis. Jos pašalinimas projekte nebuvo numatytas, tai reiškė papildomus kaštus. Šių metų balandžio mėnesį buvo atlikta vos trečdalis statybos darbų. „Versinos“ vadovą savo kabinete sutikau pirmą kartą, anksčiau susitikę nebuvome. Paaiškinau, koks svarbus miestui šis projektas ir kaip reikalingas jo supratimas ir geranoriškumas. Atsirado abipusis pasitikėjimas, kurį sutvirtinome vyrišku rankų paspaudimu. Telšių įmonės „Versina“ vadovas V. Banys akcentavo, jog projektą iš mirties taško išjudino naujoji valdžia. „Jei nebūtų buvę pasitikėjimo, būtume laukę kiekvieno parašo, nedirbę, kol nebus atsiskaityta už padarytus darbus. Projektą užbaigėme laiku ir sutilpome į numatytus 1,3 mln. eurų“, - sakė V. Banys. Projektas „Stacionarių socialinių paslaugų plėtra Šiaulių mieste, įrengiant naujas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų patalpas“ pradėtas įgyvendinti 2012 m., o baigtas šių metų gruodžio 11 d. Viso projekto vertė 1,418 mln. Eur.
Aplinkosauginiai projektai: atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimas
„Versina“ aktyviai dalyvauja įgyvendinant aplinkosauginius projektus, susijusius su atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimu. Valstybinė įmonė „Regitra“ persikėlė į UAB „Versina” pastatytą naują pastatą.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Atliekų rūšiavimo gamyklos
Netoli Marijampolės, šalia nepavojingų atliekų sąvartyno, baigiama statyti ir maždaug po mėnesio pradės veikti atliekų tvarkymo gamykla, kuri, pasak specialistų, neteks darbo tik tuomet, kai gyventojai išmoks tinkamai rūšiuoti atliekas. Ši įmonė atliekų tvarkymo gamykla vadinama tik šnekamojoje kalboje. MBA statybai iš ES struktūrinių fondų buvo gauta 9,124 mln. eurų, atliekų tvarkymo centras šiam projektui skiria 1,610 mln. Specialistai teigia, jog įgyvendintas projektas padės sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekius; apdorojus į įrenginius patenkančias atliekas, bus gaunama apie 16 tūkst. Naujoje gamykloje jau baigiama montuoti šiuolaikiška rūšiavimo įranga, sukurta visa reikalinga infrastruktūra bei 22 darbo vietos. Nemalonaus atliekų kvapo didžiulėse patalpose nebus, nes veiks moderni oro valymo sistema ir biofiltrai. Manoma, jog šie įrenginiai per metus galės išrūšiuoti ir perdirbti iki 65 tūkst.
Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne lankėsi Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Specialistai domėjosi rizikingais projektais, įgyvendinamais ES lėšomis. Lietuvoje iš viso šiuo metu vykdoma 10 projektų komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti, kurie finansuojami ES lėšomis. Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne vyksta paskutiniai mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginių statybos darbai. „Mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiai iš bendro atliekų srauto, atvežamo į sąvartyną, atskirs biologiškai skaidžias atliekas, taip pat sunkiąją ir lengvąją frakciją, tinkamą perdirbimui ar kuro išgavimui. Planuojama tokiu būdu per puse sumažinti į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose atliekos, surinktos iš žmonių ir atvežtos į sąvartyną, pirmiausia pateks į priėmimo zoną, kur mišrios komunalinės atliekos bus skaidomos į tris skirtingas frakcijas: bioskaidžias atliekas (žaliosios ir maisto, taip pat popierius, kuris suyra), lengvąją frakciją - tai yra plastikas, tekstilė ir kitos lengvos atliekos, sunkiąją frakciją - stiklas, metalas ir kitos sunkios atliekos.
Kiti aplinkosauginiai projektai
2015 metai itin produktyvūs, kuomet kalba pakrypsta apie aplinkosauginių projektų įgyvendinimą. Iš viso buvo įgyvendinta tokių projektų už įspūdingą 169 mln.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas džiaugiasi, kad buvo baigti beveik visi 2007-2013 m. laikotarpio programos lėšomis administruojami aplinkosauginiai projektai. „Itin teigiamai vertinu tai, kad iki metų pabaigos buvo galutinai užbaigti rangos darbai Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Utenos, Tauragės, Telšių ir Alytaus regionuose statant mechaninio apdorojimo, mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo funkcijas atliksiančius įrenginius. Tai leis iš mišrių atliekų kiekio išskirti bioskaidžių atliekų dalis, antrines medžiagas ir perdirbti tas atliekas, kurios netinkamos pakartotiniam panaudojimui, tačiau turi energinę vertę. Kituose 3 regionuose - Vilniaus, Šiaulių ir Marijampolės - statybos darbai yra įvykdyti, tačiau liko atlikti bandymų procedūras. Tikimės, kad rangovams pateikus papildomas garantijas, projektai galutinai bus užbaigti iki 2016 m. Minėti atliekų tvarkymo sektoriaus projektai dėl jų sudėtingumo bei vėlavusių viešųjų pirkimų buvo priskiriami prie didelės rizikos projektų, kurie reikalavo ypatingo dėmesio ir pastangų. K.Trečiokas prisiminė, kad praėjusių metų antrajame ketvirtyje buvo baiminamasi, kad dėl šių laiku neįgyvendintų projektų Lietuva praras apie 8-9 mln. eurų. ES struktūrinės paramos. „Galime pasidžiaugti, kad iš šiai priemonei skirtos 123 mln. eurų sumos iki šios dienos buvo nepanaudota tik apie 20 tūkst.
Kiti „Versinos“ projektai
Sėkmingai baigtas du metus vykdytas projektas „Gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastruktūros gerinimas bei viešojo pastato modernizavimas Kužių miestelyje“. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Simona Striogienė informavo, jog projekto įgyvendinimo metu buvo atlikti gyvenamosios aplinkos ir bendruomeninės infrastuktūros gerinimo darbai įrengiant apšvietimą, automobilių stovėjimo aikšteles, privažiuojamuosius kelius, pėsčiųjų takus, smulkiąją infrastruktūrą - suolus ir šiukšliadėžes, poilsio ir laisvalaikio zoną su suolais, vaikų žaidimų aikštelę su įrenginiais, pritaikyta danga ir apšvietimas bei modernizuotas viešasis pastatas, pritaikant jį bendruomenės poreikiams. Darbus atliko ūkio subjektų grupė: UAB „Versina“, UAB „Rūdupis“, UAB „KRS“, UAB „Hidrostatyba“. Projekto vertė per 1 mln. 320 tūkst.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje