Įvadas
Sportas Lietuvoje dažnai vertinamas per sportininkų pasiekimus tarptautinėse varžybose, tačiau jo ekonominė reikšmė lieka mažiau pastebima. Šiame straipsnyje nagrinėjamas sporto srities indėlis į Lietuvos bendrąjį vidaus produktą (BVP), analizuojamos investicijos į sportą, jų socialinė ir ekonominė grąža, žmogiškieji ištekliai ir ateities perspektyvos. Straipsnyje remiamasi ekspertų įžvalgomis, tyrimų duomenimis ir statistika, siekiant atskleisti visapusišką sporto svarbą šalies ekonomikai ir visuomenei.
Sporto investicijos: ne tik išlaidos, bet ir ilgalaikė grąža
Lietuvoje viešintis mokslininkas dr. Themistocles Kokolakakis, sporto ekonomikos ekspertas, pabrėžia, kad investicijos į sportą turėtų būti vertinamos ne tik kaip išlaidos, bet ir kaip ilgalaikė socialinė grąža. Dažnai investicijos į sporto infrastruktūrą ir žmonių užimtumą yra laikomos išlaidomis, tačiau tai yra investicijos į ilgalaikę sporto naudą visuomenei.
Svarbu pagrįsti veiklą sporte konkrečiais mechanizmais ar modeliais, kurie leistų aiškiai parodyti, kaip šios investicijos atsiperka visuomenės gerovei. Vien užimtumo užtikrinimas arba lėšų išleidimas sporto infrastruktūrai neparodo tikrosios naudos. Svarbu kalbėti apie tai, kaip šios priemonės prisideda prie sveikesnės, fiziškai aktyvesnės ir ilgiau savarankiškos visuomenės kūrimo, mažinant sveikatos priežiūros išlaidas.
Fizinio aktyvumo poveikis sveikatai ir ekonomikai
Fizinis aktyvumas turi didelį poveikį sveikatai. Airijos tyrimų duomenys rodo, kad reguliarus judėjimas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką 25-35 proc., 2 tipo diabeto - iki 40 proc., nugaros skausmų - 25 proc., o šlaunikaulio lūžių riziką vyresniame amžiuje - net iki 68 proc. Fizinė veikla taip pat siejama su 30-48 proc. mažesne depresijos ir demencijos rizika.
Dr. Th. Kokolakakis teigimu, vienas svarbiausių dalykų - didinti dalyvavimą sporte. Dėl visų sporto teikiamų privalumų - ekonominių, sveikatos ir socialinių - net nedidelis fizinio aktyvumo augimas daro poveikį visoms visuomenės sritims. Padidėjus sporto dalyvavimui vos 1 procentu, fiksuojamas teigiamas poveikis užimtumui, BVP, sveikatos priežiūros kaštų mažėjimui ir gyvenimo kokybei. Tai taip pat daro įtaką švietimui ir žmonių elgsenai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Sporto savanorių indėlis į visuomenę
Sporto veiklos - tiek aktyvus dalyvavimas, tiek savanorystė - kuria reikšmingą ekonominę ir socialinę naudą. Skaičiuojama, kad vieno sporto savanorio metinė nauda visuomenei sveikatos, gerovės ir socialinės raidos srityse siekia daugiau nei 2 tūkst. Eur, o tai net 275 proc. daugiau nei įprasto sporto dalyvio sukurta nauda.
Sportas - tai ne tik sveikata, bet ir investicija į visuomenės švietimą, socialinę sanglaudą ir viešųjų išlaidų mažinimą. Net ir nedidelis investicijų padidėjimas gali sukurti realų pokytį. Pavyzdžiui, atsiradusi investicija, pritraukianti 100 naujų sporto savanorių, vien tik subjektyvios gerovės vertė bendruomenei padidėja beveik 225 tūkst. eurų. Ši logika taikoma ir kitoms sritims - švietimui, socialinei įtraukčiai, nusikalstamumo prevencijai. Siekiant priimti efektyvius sprendimus nacionaliniu ir savivaldybių lygiu, būtina taikyti ekonometrinius metodus, leidžiančius pagrįsti sporto vertę ir socialinę grąžą duomenimis.
Sporto industrijos ekonominė reikšmė ES ir Lietuvoje
Europos Komisijos užsakymu 2018 metais atlikto tyrimo duomenimis, sporto industrijos pridėtinė vertė sudaro 2,12 proc. bendros ES sukuriamos vertės, o su sportu susijusiose veiklose dirba 2,72 proc. visų ES užimtų gyventojų. Kitaip tariant, maždaug 47 eurai BVP ir kas 37 darbuotojas ES šalyse yra tiesiogiai susiję su sporto veikla.
Vertinti ekonominę sporto reikšmę reiktų analizuojant stambių sporto renginių poveikį, nagrinėjant sporto finansavimo, investicijų, inovacijų, intelektinės nuosavybės, žmonių išteklių kompetencijos ir kt. klausimus.
Lietuvoje, 2011 m. meninė, pramoginė, poilsio organizavimo veikla sudarė vos 1,47% BVP. Šią vasarą vieno Lietuvoje veikiančio komercinio banko atlikto tyrimo duomenimis, krepšinis šalies ekonomikai atneša apie 1 mlrd. Lt. Visos likusios sporto šakos - gerokai mažiau. Sporto indėlį į ekonomiką yra skaičiavusios iki šiol tik šešios ES valstybės - Austrija, Kipras, Nyderlandai, Lenkija, Didžioji Britanija ir Vokietija. Pirminiai duomenys neguodžia - Lietuvos sporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė siekia vos 0,5%.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Žmogiškieji ištekliai sporto sektoriuje
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos sporto sektoriaus žmogiškieji ištekliai stabiliai auga nuo 2013 metų, o du trečdaliai sporto specialistų dirba pilnu etatu. Savarankiškai dirbančiųjų skaičius nuo 2011 m. išaugo 10 kartų ir dabar sudaro penktadalį visos Lietuvos sporto darbo rinkos. Statistika pagrindžia augantį sektoriaus potencialą, todėl įvairių profesijų specialistų poreikis yra akivaizdus.
Tačiau 2016-2019 m. Europos Komisijos finansuoto ESSA-Sport projekto duomenimis, apie 80 proc. viešojo sektoriaus (savivaldybių lygmenyje) respondentų nuomone darbuotojų skaičius išliks toks pats vertinant einamuosius metus, bet prognozuojamas darbuotojų skaičiaus augimas per artimiausius du metus.
Lietuvos sporto organizacijų atstovų atliktos apklausos rodo, kad respondentams efektyvus valdymas yra svarbus jų organizacijai, pritarė aktyvesnio mokymosi mobilumo poreikiui, akcentavo tęstinio mokymosi svarbą, glaudesnį bendradarbiavimą su universitetais ir kt.
Kaip gerosios praktikos pavyzdžiai mūsų šalyje, kurie savo veikloje realizuoja nuolat besimokančios organizacijos koncepciją, būtų galima paminėti Lietuvos krepšinio federaciją ir Lietuvos futbolo federaciją. Šios sporto organizacijos savo vidiniais finansiniais ištekliais trišalės sutarties pagrindu investuoja į specialistų tobulinimą.
Sporto vadybos specialistų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas
Reikia pripažinti, kad formalaus išsilavinimo sporto specialistų mokymo tiekėjus šalyje galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tačiau aktyvumu pasižymi privačios struktūros, neretai kviečiančios specialistus iš universitetų arba konsultacinių įmonių. Kvalifikuotų lektorių ekspertų, išmanančių įvairius sporto veiklos vystymo aspektus, reikalaujančius specifinių žinių - pasiūla šalyje taip pat yra kukli ir segmentuota.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Reikia pripažinti, jog stokojame aiškios vyriausybės politikos dėl duomenų apie sporto specialistus kaupimo ir analizės, kompetencijos didinimo ir kvalifikacijos tobulinimo. Šalies sporto įstatymo ir Turizmo, sporto ir pramogų profesinio standarto kolizija sukuria tik dar didesnę painiavą, kurios sprendiniui nėra pasirengęs ir taip fragmentuotas šalies sporto ir aktyvaus laisvalaikio sektorius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžetas ir prioritetai
Ateinančiais metais švietimo biudžetas augs daugiau kaip puse milijardo eurų (526 mln. Eur) ir sudarys 3,5 mlrd. Eur. Švietimo išlaidų dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų sudaryti 5 proc. Valstybės biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų išaugti 20 proc., profesiniam mokymui - 18 proc., studijoms ir mokslui - 21 proc., sportui - 11 proc.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pabrėžia, kad biudžeto projektas atspindi valstybės prioritetus: pedagogo ir tyrėjo darbo vietos patrauklumas ir orus darbo užmokestis, visapusiška pagalba mokiniams siekti geriausių rezultatų, mokslo konkurencingumo didinimas pritraukiant jaunus mokslininkus, skatinant tarptautiškumą ir investuojant į prioritetines tyrimų sritis.
Atlyginimų didinimas švietimo ir sporto srityse
Valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas. Nuo sausio 1 d. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc.
Prognozuojama, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o atlyginimų didinimas leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU. Atitinkamai mokslininkų ir tyrėjų vidutinis darbo užmokestis sudarys 131 proc. VDU, o kitąmet - 137 proc.
Investicijos į ugdymo kokybę ir pagalbą mokiniams
Numatoma ne tik didinti atlyginimus, bet ir toliau kurti mokyklose trūkstamų specialistų etatus ir juos finansuoti. Papildomoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms kurti suplanuota 2,2 mln. Eur biudžeto lėšų. Kitąmet numatoma 58 mln. Eur daugiau skirti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Studijų prieinamumui gerinti - stipendijoms studentams su negalia - papildomai planuojama skirti 1 mln. Eur, paskatoms rinktis mokytojo profesiją - virš 2 mln. Eur. Švietimo pagalbai stiprinti papildomai suplanuota 4 mln. Eur. Mokinių pasiekimams vertinti ir mokymosi spragoms šalinti po pasiekimų patikrinimų - 2,4 mln.
Sporto politikos formavimas ir įgyvendinimas Lietuvoje ir ES
Lietuvai tik 1991 m. atkūrus nepriklausomybę, sportas ėmė įgauti didesnę reikšmę. Iki tol, sporto institucijos turėjo tenkintis antraeiliu planu. Tuo tarpu Vakars Europos valstybs jau buvo gerokai patobuljusios ir vykd savj/ Vakars Europos sporto politikos model/, bktent todl Lietuvos patirtis kkno kultkros ir sporto politikos formavimo procese gana skurdi.
2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, buvo būtina peržiūrėti kūno kultūros ir sporto politiką iš esmės. Europos Sąjunga, 27 valstybių asociacija, siekia užtikrinti taiką, laisvę ir gerovę visose valstybėse narėse. Tai tapo akstinu parengti valstybinę strateginę kūno kultūros ir sporto politiką bei atlikti institucinius pertvarkymus šioje srityje.
Lisabonos sutarties įtaka sporto politikai ES
2009 m. gruodžio 01 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, kurioje teigiama, kad Europos Sąjunga prisideda prie Europos sporto reikals skatinimo, kartu atsižvelgdama į jo specifinį pobūdį, savanoriška veikla paremtas struktūras bei jo socialinę ir švietimo funkcijas. Lisabonos sutartimi Europos Sąjungai buvo suteikta konkreti kompetencija sporto srityje. Iki sutarties pasirašymo ES sporto srityje veikė netiesiogiai, tik naudodamasi suteiktais įgaliojimais socialinis reikals, švietimo, sveikatos srityse, o kartais ir netiesiogiai taikant vidaus rinkos ir konkurencijos teisės principus.
Sporto vaidmuo Europos Sąjungoje
Oficialiai skelbiama, kad nuo 1974 m. Europos Sjunga aktyviai skatino sporto ir jo švietėjiškas bei socialinis vertybis svarb. Europos sporto visiems chartija buvo ratifikuota dar 1975 metais 10 tuometinis aalis naris ir buvo pirmoji ES iniciatyva sporto politikoje. 1997 m. buvo priimta Amsterdamo sutartis, kuri iš dalies pakeitė ES sutartis, Europos Bendrijs steigimo sutartis ir atskirus teisės aktus. Amsterdamo sutartyje pirmą kartą paminėtas sportas.
Sporto ekonomikos iššūkiai ir perspektyvos
Praėjusią savaitę į Vilnių susirinkusiems už sportą atsakingiems ES valstybių ministrams pranešta, kad nuo krizės pradžios 2008-aisiais investicijos į sportą sumažėjo kelis kartus. Lietuvoje kol kas nėra labai tiksliai apskaičiuota, kokią BVP dalį sudaro su sportu susijęs sektorius. Jis įtrauktas į bendrą statistiką su kultūra ir laisvalaikio pramogomis.
Dailis Barakauskas, vidaus reikalų ministras, atsakingas ir už sporto reikalus, teigė, kad vadinamoji sporto ekonomika tebėra palyginti naujas dalykas ES. Atlikus tikslesnius skaičiavimus bus galima aiškiau pasakyti, kaip sporto sektorius prisideda prie Europos ekonomikos augimo ir nedarbo mažinimo.
Dirbtinio intelekto panaudojimas sporto sektoriuje
Siekiant stiprinti Lietuvos inovacijų pajėgumus, šalies konkurencingumą ir ilgalaikį aukštos pridėtinės vertės ekonomikos augimą, būtina spartinti technologijų verslų plėtrą, išnaudojant dirbtinio intelekto (DI) teikiamas galimybes. Jei šios srities verslų augimas pasiektų lyderiaujančių EBPO šalių lygį, Lietuvos BVP padidėtų 1,4 mlrd. EUR kasmet, būtų sukurta 23 tūkst. naujų aukštos pridėtinės vertės darbo vietų.
DI priemonės ir įrankiai gali padėti inovatyviems skaitmeniniams verslams greičiau augti ir paskatinti inovacijas tokiose srityse kaip sveikatos technologijos, biotechnologijos, IT, gynybos technologijos ir žalioji ekonomika.
tags: #sporto #srities #sukuriamas #bvp