Sportas yra neatsiejama sveiko gyvenimo būdo dalis, stiprinanti raumenis, raiščius ir kaulus, gerinanti sąnarių paslankumą bei didinanti judesių amplitudę ir tikslumą. Tačiau sportuojant neišvengiamai susiduriama su raumenų, raiščių, sausgyslių ir sąnarių pažeidimo rizika. Šiame straipsnyje aptariama sporto traumų statistika Lietuvoje, jų priežastys, prevencija, gydymas ir reabilitacija.
Bendroji Sporto Traumų Statistika Lietuvoje
Kasmet Lietuvoje dėl sportinių traumų gydymo prireikia 15-20 tūkst. žmonių. Jei pasiteirautume ortopedų-traumatologų, kurie žaidimai Lietuvoje dažniausiai baigiasi traumomis, atsakymas būtų vienareikšmis: ne profesionalų varžybos, o draugiški krepšinio, futbolo ar padelio mačai. Traumatologai šiuo terminu vadina ne profesionaliai, o laisvalaikiu, dėl malonumo ir bendravimo žaidžiamą sportą. Tai - krepšinis su draugais, futbolo turnyras tarp kolegų, savaitgalio tenisas ar sparčiai populiarėjantis padelis.
Mėgėjų Sporto Traumų Problema
Aikštelėje susitinka labai įvairaus fizinio pasirengimo žmonės - nuo aktyviai sportuojančių iki visą dieną prie kompiuterio praleidžiančių. Mėgėjai dažnai neskiria laiko apšilimui. Profesionalai treniruojasi, kaip saugiai nusileisti po šuolio ar taisyklingai smūgiuoti. Pradėjus kaip pramogą, žaidimas greitai tampa nuožmia kova. Traumatologai kasdien susiduria su socialinių sportų „aukomis“ - nuo paauglių su patemptais raiščiais iki suaugusiųjų su sudėtingais kelio ar riešo sužeidimais. Nors šie žaidimai suteikia daug džiaugsmo, jie gali tapti brangiai kainuojančia pramoga.
Dažniausios Sporto Traumų Priežastys
Žmogaus organizmas yra sudėtingas fizinis ir biomechaninis mechanizmas, kuris gali būti pažeidžiamas įvairiomis traumomis. Traumuojama dažniausiai silpniausia vieta struktūroje: raumenyse - vieta, kurioje raumuo jungiasi su sausgysle, sausgyslėse - vieta, kur ji jungiasi su kaulu, raiščiai - susijungimuose su sąnariais. Net jei būsime labai atsargūs, net jei greta stovės profesionalus treneris, greičiausiai vis tiek nepavyks išvengti sportinių traumų. Bent jau mikrotraumų keliamus nemalonumus tikrai kiekvienas pajusime savo kailiu. Rodos viską darai techniškai, tik staiga netyčia krypteli, tūpteli ar sukteli korpusą neatsargiai, ir - kokį mėnesį teks gyventi be sporto.
Netinkama treniruočių metodika, bloga sporto įrenginių būklė ar netinkama sportuojančiojo apranga bei avalynė gali būti traumos priežastimi.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Pagrindiniai Traumų Tipai ir Jų Mechanizmai
- Raumenų traumos: Atsiranda pervargus, nuo per didelio apkrovimo treniruotės metu arba paprasčiausiai nuo vieno staigaus, netikslaus judesio, pvz., pertempus raumenį arba staigiai ir stipriai jį sutraukus. Atsiranda, kai darbas viršija raumens jėgą ir įtempimo išlaikymą. Plyšimas gali būti dalinis arba pilnas, jis gali įvykti raumens ir sausgyslės susijungimo vietoje arba sausgyslės ir kaulo susijungimo vietoje. Kartais maža kaulo atplaiša atsiskiria kartu su sausgysle. Raumuo ir sausgyslė susidoroja su per dideliu krūviu, o trauma įvyksta esant menkiausiam pasipriešinimui. Traumos sunkumas priklauso nuo raumens susitraukimo jėgos ir krūvio didumo. Gali įvykti kelių raumens skaidulų arba viso raumens plyšimas. Dažniausiai įvyksta lengvi raumenų patempimai ir stiprūs patempimai, be raumens plyšimo. Jie pasireiškia raumenų skausmu ir nemaloniais pojūčiais judant. Šie simptomai paaštrėja, kai būna dar didesni pažeidimai - plyšta raumeninės skaidulos.
- Raiščių ir sausgyslių traumos: Dažnausiai raiščiai patempiami sportuojant, iškylaujant gamtoje, taip pat dėl nuolat patiriamos fizinės perkrovos. Raiščius ir sausgysles gali traumuoti ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai. Tokiu atveju gali būti sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Dažniausia raiščių ir sausgyslių sužalojimo komplikacija - dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Tuomet išlieka nuolatinis sąnario nestabilumas, nuo nedidelės pakartotinos traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina. Vargina skausmai atsiradę dėl lėtinių raiščių ir sąnarių traumų, dėl nuolatinio sausgyslės pervargimo vystosi apie sausgyslę esančių audinių uždegimai. Ima varginti stiprėjantis skausmas, patinimas, paspaudus girdisi traškėjimas. Vystosi sausgyslės makščių bei pačių sausgyslių uždegimas tendovaiginitas ir tenditai. Atsiradus šiems negalavimams sportuoti negalima, reikia visiškos ramybės.
- Kelio sąnario traumos: Kelio sąnarys - labai sudėtingas mechanizmas, talpinantis daug sausgyslių ir dar porą kremzlinių diskų, vadinamų meniskais. Šie diskai atlieka perkloto tarp dviejų sąnario paviršių vaidmenį. Tai C formos kremzlės, esančios tarp kelio sąnarį formuojančio šlaunikaulio ir blauzdikaulio . Kelio sąnaryje yra du meniskai - vidinis ir išorinis. Jie sušvelnina smūgius, tenkančius sąnariui, stabilizuoja sąnarį. Menisko įtrūkimas, jo dalies atplyšimas, vadinamas menisko plyšimu. Meniską pažeisti gana lengva, kartais pakanka visai nedaug, kad meniskas būtų perplėštas arba atitrūktų nuo tvirtinimosi vietos.
- Stuburo traumos: Stuburą sudaro slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai ir juos jungiantis sausgyslinis mechanizmas. Iš vidaus stuburas panašus į vamzdį, kurio viduje - nugaros smegenys. Jos labai svarbios, nes išeinantys nervai savo atšakomis pasiekia kiekvieną mūsų kūno kampelį, kiekvieną organą, raumenį. Nuo nervų priklauso maitinamų organų funkcinė būklė. Stuburas - skeleto ašis. Jis kūnui suteikia reikiamą formą, prie jo tvirtinasi ne tik stambiausi raumenys, sausgyslės, bet ir organų raiščiai. Tokiu būdu stuburas kūną laiko vertikalioje padėtyje, o gyvybiškai svarbius organus išlaiko taisyklingoje pozicijoje. Apie 80% žmonių bent vieną kartą per gyvenimą yra patyrę nugaros skausmą. Atletai žymiai dažniau susiduria su ūminiu ar lėtiniu nugaros skausmu. Apatinės nugaros dalies pažeidimas sudaro apie 5 - 10% visų atletų patiriamų traumų. Dažniausia nugaros pažeidimo ir skausmo priežastis - įvairios traumos, per didelis krūvis stuburui ir nugaros raumenims. Juosmeninė stuburo dalis - antra pagal pažeidimo dažnumą stuburo vieta. Dažniausiai juosmeninės stuburo dalies pažeidimas įvyksta dėl stiprių ir greitų viso kūno judesių.
- Raumenų spazmai: Raumenų spazmai - patempimo požymis, pasireiškia stipriu raumenų susitraukimu. Tai apsauginis refleksas, apsaugantis traumuotą vietą nuo nepageidaujamų judesių ir tolimesnių pažeidimų. Spazmai gali tęstis ilgą laiką, suteikdami stiprų skausmą ir trumpalaikiai, kurie yra persitreniravimo ir pervargimo rezultatas.
- Sąnarių išnirimai: Sąnario išnirimai - būklė, kai priešingi vienas kitam paviršiai - kaulų susijungimo vietos, sudarančios sąnarį, yra sau neįprastoje vietoje. Tai atsitinka esant chroniškoms problemoms, dėl atpalaiduotų raiščių ar sąnario kapsulės. Esant rimtesniems patempimams, kartu su raiščių plyšimais, atsitinka sąnario išnirimas, t.y judesys sąnaryje vyksta jam nebūdinga kryptimi. Tai gali tęstis tik momentą, o atsistatymas įvyksta savaime.
Traumų Prevencija
Nepakankamas dėmesys traumų prevencijai yra opi problema. Deja, vakarietiškos tendencijos į sveikatą investuoti avansu, kai dar nieko neskauda, Lietuvoje skinasi kelią labai pamažu. Kai tuo tarpu Pasaulinė sveikatos organizacijos statistika rodo, jog tinkama profilaktika žymiai pigesnė nei vėliau traumų gydymas.
„Kalbant apie sportą, jam būtina ruoštis iš anksto, tarsi darytum namų darbus. Prie krūvio reikia pratintis pamažu, palaipsniui jį didinant, neskubant ir neužsibrėžiant pernelyg didelių tikslų. Tai galioja visiems be išimties, tiek profesionalams, tiek mėgėjams, nes žmonių anatomija visų vienoda, - tikina gydytojas V.Trumpickas. - Pagrindinis principas - prieš bet kokią sunkesnę nei įprastą fizinę veiklą būtinas apšilimas, suaktyvinant kraujotaką ir sušildant raumenis, kad jie būtų pasiruošę darbui. Apšilimas tiesiog būtinas peržengusiems 30 m. ribą, nes su amžiumi, lėtėjant medžiagų apykaitai, raumenų ir sausgyslių aprūpinimui krauju ir naudingomis medžiagomis, organizamas tampa mažiau atsparus, didėja traumų rizika“.
Pagrindiniai Prevencijos Būdai
- Apšilimas.
- Tinkama apranga ir avalynė.
- Raumenų stiprinimas. Reguliarūs jėgos pratimai kojoms, sėdmenims, liemeniui - stiprina sąnarius ir raiščius.
- Žaiskite pagal taisykles.
- Klausykite savo kūno.
- Subalansuota mityba ir vitaminų vartojimas.
- Ergonominė, anatomiškai pritaikyta avalynė ar bent jau ortopediniai vidpadžiai, tolygiai paskirstantys pėdoms tenkantį krūvį ir išlaikantys taisyklingą pėdų ašį, apsaugo čiurnų ir aukščiau esančius sąnarius nuo nereikalingo krūvio.
Pirmoji Pagalba Įvykus Traumai
„Na, o jeigu trauma visgi įvyko, nedelsiant nutraukite treniruotę, - perspėja reabilitologas. - Stenkitės kuo mažiau judinti pažeistą vietą. Pirmas vaistas tokiu atveju - šaltis. Šaldykite apie 15-20 min. kas valandą. Imobilizuokite traumuotą vietą įtvaru. Jeigu skausmas nepakenčiamas, įtariate rimtesnę traumą ar kyla abejonių, visada kreipkitės į gydytoją“.
- Pažeista vieta laikoma aukščiau, kad praeitų tinimas.
- Skausmui malšinti gali būti skirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
- Vengti judesių, kurių metu itin stipriai spaudžiami tarpslanksteliniai diskai (pvz. Vienintelį baudos metimą M.Kalnietis metė devintosiose rungtynėse Barselonoje. M.Kalnietis reguliariajame sezone žaisdavo vidutiniškai po 24 minutes, iš viso - 243 minutes ir 50 sekundžių. Per 10 rungtynių pagrindinis „Žalgirio“ atakų organizatorius išprovokavo vos 7 pražangas, t.y. vid. vid. Nebe toks agresyvus kaip anksčiau Mantas buvo ir Europos čempionate, kuriame per 9 rungtynes metė iš viso 14 baudų metimų (1,55 per rungtynes) ir išprovokuodavo vid. 2013-2014 metų sezoną Krasnodaro „Lokomotiv“ klube jis mesdavo vid. 1,58 baudos metimo per rungtynes, išprovokuodamas 2,6 pražangos (vid. M.Kalnietis veržiasi krepšio link prisisaugodamas dešinį petį. O gynybą draskančio krepšininko „Žalgiriui“ dabar labai reikėtų. V.Chomičius: „Gavus tokią traumą galima kabinti sportbačius ir baigti. Eurolyga tokios statistikos nepateikia, bet bent jau LKL čempionate M.Kalnietis iš baudos aikštelės ribų atakavo tik keturis kartus. Aštrumo trūkumas gerokai kirto per M.Kalniečio dvitaškių pataikymo procentą. Laimei antrajame reguliariojo sezono rate jis pagerino pataikymą iš toli. Pirmajame rate tikslą pasiekė tik 3 iš 18 tritaškių (16,6 proc.), kai antrajame - 10 iš 23 (43,4 proc.). Galbūt tai rodo, kad M.Kalnietis po truputį įsibėgėja. Naivu tikėtis, kad po tokios traumos krepšininkas lyg niekur nieko vėl žais taip, kaip žaidęs. „Gavus tokią traumą galima kabinti sportbačius ir baigti. O Mantas nori grįžti į aukštą lygį, nori žaisti. Daugelis krepšininkų po tokios traumos negali išmesti kamuolio, praranda metimą. Reikia tikėtis, kad „Top 16” etape M.Kalnietis bus dar rezultatyvesnis ir agresyvesnis.).
- Tempimo pratimai raumenis ir raiščius daro elastingesnius, sąnarius lankstesnius, intensyvina kraujotaką raumenyse.
Reabilitacija po Traumų
Pačios pavojingiausios - iki galo neišgydytos traumos. Dalis sportininkų, norėdami kuo greičiau sugrįžti į rungtynes, nebaigia pilno reabilitacijos kurso, taip save pasmerkdami užburtam traumų ratui ir lėtiniams skausmams. Pasak V. Trumpicko, net 50 proc. traumų gydymo sėkmės priklauso nuo reabilitacijos. Šiuo periodu itin svarbus glaudus reabilitacijos komandos ir sportininko bendradarbiavimas, nes kiekvieno paciento, kiekvienos traumos reabilitacija yra skirtinga, ir geriausių rezultatų galima pasiekti, tik pritaikius individualų gydymo planą. Patyrusiam traumą atsistatyti padeda fizioterapijos procedūros, masažas, gydomoji mankšta salėje ir baseine bei kt. Neretai sportininkai taip nekantrauja grįžti į sporto salę, kad vos pasijutę geriau jau jaučiasi pilnai pagiję ir nutaria reabilitacijos netęsti. „Visada sportininkams sakau, kad reikia galvoti apie ateitį, o ne siekti rezultato čia ir dabar. Trumpickas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje