Sportas ir aktyvus gyvenimo būdas yra neatsiejami nuo traumų rizikos. Nors daugelis traumų yra lengvos ir praeina be didesnių pasekmių, kai kurios iš jų, ypač galvos smegenų traumos, gali turėti ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Šiame straipsnyje aptarsime sporto traumų, ypač galvos traumų, liekamuosius reiškinius, jų prevenciją, gydymą ir reabilitaciją.
Galvos Smegenų Traumos: Klasifikacija ir Pavojai
Galvos smegenų traumos skirstomos į silpnas, vidutines ir sunkias. Sunkumas priklauso nuo to, ar asmuo neteko sąmonės, kiek laiko išbuvo be sąmonės ir kokie simptomai atsirado.
Galvos Smegenų Sukrėtimas: Ar Tai Lengva Trauma?
Galvos smegenų sukrėtimas priskiriamas prie lengvesnių traumų, tačiau tai nereiškia, kad jis nereikalauja dėmesio. Patyrus galvos smegenų sukrėtimą, visų pirma laikinai prarandama sąmonė, o žmogui iš atminties iškrenta laikotarpis, kuris buvo po traumos. Galvos smegenų sukrėtimui būdingas stiprus galvos skausmas, neretai pykinimas net iki vėmimo. Vaikams, ypač kūdikiams, po galvos traumos gali pasidaryti bloga vos per kelias minutes.
Svarbu pabrėžti, kad galvos sukrėtimui nebūtina atsitrenkti į kietą daiktą. Kartais išorėje nieko nesimato, o atlikus galvos kompiuterinę tomografiją nustatoma, jog yra pažeistas paviršinis kaukolės minkštimas. Net ir visiškai buitinė situacija - paslysti ir kristi aukštielninkam - gali būti pavojinga.
Simptomai, Rodantys Rimtą Traumą
Susitrenkus galvą skauda, tačiau šis skausmas gali būti ir nuo paprasto išorinio sumušimo. Esminis galvos smegenų sužalojimo požymis - sąmonės netekimas. Kitas požymis - atminties praradimas, kai žmogus neatsimena vieno ar kelių epizodų. Taip pat kartais žmones pykina, jie vemia.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Tomogramoje tokiais atvejais matomi smegenų medžiagos tankio pakitimai, t. y. įvairaus pobūdžio smegenų sumušimo arba kraujo išsiliejimo židiniai tiek ant smegenų, tiek pačiose smegenyse. Kaukolės tūris yra stabilus, todėl bet koks smegenų padidėjimas sukelia struktūrinius poslinkius ir pažeidimus, kurie gali vėliau pasireikšti įvairiais simptomais. Gali atsirasti rankos ar kojos silpnumas, jutimo sutrikimai, kalbos, jos suvokimo pažeidimai, sumažėja kritiškumas ir padidėja žmogaus dirglumas, jis gali būti agresyvus, susijaudinęs, blaškytis, neklausyti nurodymų ir pan., kitaip tariant, sutrinka žmogaus psichika. Pačiais sunkiausiais atvejais trinka sąmonė ir žmogus atsiduria komoje.
Kaukolės Lūžiai: Rimtos Pasekmės
Kaukolės lūžis - labai rimta trauma. Yra rizika, jog vaikui gali išsivystyti potrauminė epilepsija. Po tokios traumos žmogų kamuoja stiprūs galvos skausmai. Taip pat yra tikimybė, kad gali pablogėti vaiko atmintis. Blogai, kai iš žaizdos pasrūva kraujas, nes atviras kraujavimas - infekcijos vartai.
Liekamieji Reiškiniai po Galvos Traumų
Nors galvos smegenų sukrėtimas laikomas lengvesne trauma, vis dėlto, yra liekamųjų reiškinių tikimybė. Jie pasireiškia periodiniais, arba priepuoliniais galvos skausmais. Žmonėms, turėjusiems smegenų sukrėtimą, galvoje gali pradėti rinktis skysčiai, dėl to pabrinksta smegenys ir nuolat skauda galvą. Tokiais atvejais būtina pašalinti skysčius, kad šie nedarytų spaudimo į galvos smegenis.
Rimtų traumų pasekmės - taip pat nevienodos. Žmogus gali jaustis sveikas, o gali likti galvos skausmai ar svaigimas, orientacijos, atminties, psichikos sutrikimai, paralyžius ir net kalbos praradimas. Tragiškiausia situacija - vegetacinė būklė.
Galvos Smegenų Traumos ir Demencija: Ar Yra Ryšys?
Kai kurios galvos smegenų traumos, praėjus maždaug dešimčiai metų po įvykio, gali padidinti Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos riziką. Dėl galvos traumos patirti sužalojimai gali sukelti baltymų patologiją smegenyse - t. y. sutrikdyti baltymų pasiskirstymą galvos smegenų audiniuose. Dažniausiai demencijos formai - Alzheimerio ligai - yra būdingas baltymas amiloidas. Šio baltymo sankaupos gali rastis galvos traumą patyrusiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Vyresnio amžiaus asmenys, patyrę vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą, turi 2,3 karto didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę galvos traumų.
Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką. Tačiau yra pakankamai įrodymų teigti, kad pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kuriuos galima patirti žaidžiant amerikietišką futbolą, boksą, ledo ritulį ir futbolą, gali būti susiję su didesne lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE), tam tikros demencijos formos, rizika.
CTE simptomai gali būti atminties praradimas, sumišimas, pablogėjęs mąstymas, impulsų kontrolės problemos, agresija, depresija, nerimas, savižudybė, parkinsonizmas (judesių simptomai, panašūs į Parkinsono ligą) ir, galiausiai, progresuojanti demencija.
Gydymas ir Reabilitacija
Gydymo trukmė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant bendrą žmogaus sveikatos būklę. Dauguma ligonių, patyrusių galvos smegenų sukrėtimą, visiškai pasveiksta per 2-3 savaites. Gydytojai dažnai rekomenduoja pacientui keletą dienų praleisti lovoje, vengti didesnių fizinių krūvių, tačiau normalus kasdienis aktyvumas nėra ribojamas. Galvos skausmui gydyti rekomenduojama skirti paprastų analgetikų įprastinėmis dozėmis. Jei skausmas trunka ilgiau kaip 3 savaites, gali būti rekomenduojami kiti vaistai, o dėl jų paskyrimo verta apsilankyti pas gydytoją.
Dalis ligonių po galvos smegenų traumos skundžiasi nemiga, šviesos ir garsų netoleravimu. Siūloma vengti veiksnių, provokuojančių blogą savijautą. Praėjus 3 mėn. po galvos smegenų sukrėtimo 75 proc. ligonių niekuo nesiskundžia. Tačiau apie 5-15 proc. ligonių, net ir praėjus 12 mėn., nurodo įvairius simptomus, susijusius su buvusia trauma. Dėl tokių vėlyvųjų potrauminių simptomų gali tekti kreiptis pagalbos į psichiatrą, kuris paskirs gydymą vaistais.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Po rimtų galvos traumų vieni žmonės atsigauna po dienos, o kiti išbūna komoje savaitėmis. Tokių pacientų galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą - taip pat įvairios. Vieni būna sąmoningi, kiti apkvaitę, nesiorientuojantys, sutrikusios kalbos.
Deja, ne visada pavyksta įrodyti, kad ligoniai, atsigavę po galvos traumų, bet turintys problemų, turėtų būti plačiau priimami į reabilitacijos ligonines. Kuo mažiau laiko praėjo nuo traumos, tuo intensyvesnis gali būti atsigavimas.
Gydymo Būdai ir Preparatai
Potrauminis sindromas dažniausiai trunka ilgai, tokių ligonių gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo vyraujančių negalavimų. Ligoniams gali būti rekomenduojama galvos smegenų veiklą, jų mitybą gerinantys preparatai, nootropai, neuroprotektoriai (apsaugantys nervines ląsteles), papildai, vitaminai.
Galima pasirinkti vinpocetiną, nes šis vaistas pagerina galvos smegenų audinio medžiagų apykaitos procesus, dėl ko smegenys geriau aprūpinamos deguonimi bei kitomis jai reikalingomis medžiagomis; jis taip pat gerina kraujotaką. Vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl jo galima vartoti neatsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį - ir kai jis padidėjęs, ir kai sumažėjęs. Labai svarbu tai, kad preparatas nesukelia pripratimo. Pastebėta, kad net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, jo poveikis nesusilpnėja ir nepageidaujamų poveikių nedaugėja. Tai patvirtina, kad vaistas yra saugus. Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais. Vinpocetino paskiria gydytojas, bet paprastai jo vartojama po 1-2 tabletes (5-10 mg) tris kartus per parą, iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo. Gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti.
Priklausomai nuo vyraujančios patologijos, gali būti skiriamas gydymas vaistais, psichoterapija. Esant depresijai rekomenduojami antidepresantai. Benzodiazepinai taip pat gali būti rekomenduojami, tačiau jų vartojimą riboja didelė pripratimo rizika. Nustačius miego sutrikimus, patariama laikytis miego higienos, vartoti migdomųjų. Kai kuriais atvejais gali būti skiriama ir antipsichozinių vaistų.
Kaip Sumažinti Traumų Riziką?
- Saugokite galvą sportuodami: Dėvėkite šalmus važiuodami dviračiu, riedučiais, paspirtukais ar užsiimdami kitomis sporto šakomis, kuriose yra galvos traumos rizika. Švedijoje vaikams, važinėjantiems dviračiu, yra privaloma dėvėti šalmus.
- Būkite atsargūs žiemą: Pargriuvimas paslydus - dažnas ir itin nemalonus žiemos atributas. Avėkite avalynę neslystančiais padais, eikite pamažu, mažais žingsneliais, laikytis už turėklų, vengti slidžių paviršių.
- Mažinkite kritimų riziką namuose: Prižiūrėkite, kad nebūtų susiraičiusių kilimų, pakankamas apšvietimas ir kt.
- Atsakingai vertinkite vaikų pramogas: Tėvai turi atsakingai vertinti, ar vaikui yra saugu užsiimti viena ar kita veikla, ar jis yra tam fiziškai pasiruošęs. Jeigu vaikas visus metus praleidžia prie kompiuterio ir neužsiima jokia aktyvia veikla, o šiltuoju sezonu staiga įsitraukia į intensyvias pramogas - traumų rizika itin didelė.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Kiekvieną galvos smegenų traumą patyrusį asmenį turėtų apžiūrėti gydytojas (tai būtina, jei nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę). Reikia įsidėmėti, kad atminties praradimo trukmė po patirtos traumos rodo traumos sunkumą. Taip pat reikia žinoti, kad galvos srityje esančioms žaizdoms būdingas gana smarkus kraujavimas.
Gydytojas, apžiūrėjęs pacientą ir įvertinęs patirtus sužalojimus, nuspręs, ar reikia daryti tyrimus ir kokius (rentgenologinis tyrimas parodys, ar yra kaukolės lūžių). Gali būti paskirta atlikti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.
Grįžimas Į Sportą Po Traumos
Galvos smegenų traumas neretai patiria aktyviai sportuojantys jauni žmonės ir vaikai. Tokiais atvejais dažnai kyla klausimas, kada galima po traumos vėl sportuoti. Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų. Grįžimas į sportą turi būti laipsniškas, pradedant nuo lengvų pratimų ir palaipsniui didinant krūvį.