Lietuvos sporto universitetas: fakultetai, studijų programos ir istorija

Įvadas

Lietuvos sporto universitetas (LSU), anksčiau žinomas kaip Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA), yra vienintelė specializuota aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, orientuota į sporto mokslą. LSU rengia kūno kultūros, sporto, kineziterapijos, sveikatos ugdymo, taikomosios kūno kultūros, sporto vadybos ir turizmo specialistus. Universiteto ištakos siekia 1934 m., kai buvo įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK).

LSU istorija ir raida

Lietuvos sporto universiteto istorija apima kelis svarbius etapus:

• 1934 m.: Įkurti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK).
• 1938 m.: AKKK uždaryti, o jų funkcija perduota Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetui.
• 1945 m. lapkričio 3 d.: Įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI).
• 1948 m.: Išleista pirmoji LVKKI laida.
• 1990 m.: Institutas pavadintas Lietuvos kūno kultūros institutu (LKKI).
• 1992 m.: Įsteigta edukologijos doktorantūra.
• 1993 m.: Įsteigta biologijos doktorantūra ir suteikta teisė gintis daktaro disertacijas.
• 1999 m. gegužės 8 d.: Institutas tapo Lietuvos kūno kultūros akademija (LKKA).
• 2011 m.: Įsteigta bendra edukologijos krypties doktorantūra su Lietuvos edukologijos, Kauno technologijos ir Šiaulių universitatais bei bendra biologijos krypties doktorantūra su Tartu universitetu (Estija).
• 2012 m. rugsėjo 12 d.: Akademija pavadinta Lietuvos sporto universitetu (LSU).

LSU fakultetai ir katedros

2012 metais Lietuvos sporto universitete veikė 2 fakultetai:

• Sporto edukologijos fakultetas
• Sporto biomedicinos fakultetas

Taip pat veikė 4 katedros, 3 mokslo laboratorijos, 1 mokslo centras ir 1 tęstinių studijų centras.

2019 metais LSU veikė šie fakultetai:

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

• Sporto biomedicinos fakultetas (Taikomosios biologijos ir reabilitacijos, Treniravimo mokslo katedros)
• Sporto edukologijos fakultetas (Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos, Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros)

LSU studijų programos

LSU siūlo įvairias studijų programas, apimančias bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijas. 2012 metais universitete buvo 19 studijų programų: 8 pirmosios pakopos (bakalauro), 9 magistrantūros ir 2 doktorantūros.

Bakalauro studijų programos

LSU siūlo platų bakalauro studijų programų spektrą, pritaikytą įvairiems interesams ir tikslams. Tarp jų yra ir neakivaizdinės (ištęstinės) studijos, skirtos tiems, kurie nori derinti mokslą su darbu ar kitomis veiklomis.

• Fizinis ugdymas ir sportas (ištęstinės studijos): Ši programa ruošia fizinio ugdymo mokytojus, turinčius išsamų akademinių ir praktinių žinių bagažą bei gebėjimą efektyviai veikti įvairiose edukacinėse aplinkose. Studijų kryptis: Visuomenės sveikata. Trukmė: 4 metai (ištęstinė). Kalba: Lietuvių. Studijų kaina: 2877 € per metus.

• Treniravimo sistemos (ištęstinės studijos): Ši programa suteikia žinių ir įgūdžių, reikalingų darbui su sportininkų treniravimu. Studentai įgyja sportinio meistriškumo žinių, varžybų organizavimo įgūdžių ir gebėjimą parengti treniruočių programas įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkams. Studijų kryptis: Pasiekimų sportas. Trukmė: 5 metai (ištęstinė). Kalba: Lietuvių / Anglų kalba. Studijų kaina: 4163,20 € per metus.

Magistrantūros studijos

Antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Į magistrantūros studijas priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos universitetines ir kolegines studijas ir atitinkantys universiteto nustatytus reikalavimus. Asmenys į magistrantūrą priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Priėmimas į kitų aukštųjų mokyklų magistrantūros studijas vyksta tiesioginiu būdu naudojantis aukštųjų mokyklų informacinėmis sistemomis. Magistrantūros studijos vykdomos visose universitetinio tipo aukštosiose mokyklose, tiek valstybinėse, tiek privačiose. LSU taip pat siūlo įvairias magistrantūros programas, tačiau informacijos apie neakivaizdines studijas šioje pakopoje pateikta nėra.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

LSU dėstytojai

Per LSU istoriją universitete dirbo daug žymių dėstytojų, trenerių ir mokslininkų, įskaitant: K. Dineika, V. Augustauskas, S. Šačkus, V. Kišonas, profesoriai J. Palaima, J. Kuprys, J. Ivaškevičienė, V. Stakionienė, A. Skarbalius, J. Poderys, K. Kardelis, A. Skurvydas, S. Stonkus, A. Čepulėnas, A. Gailiūnienė, K. Miškinis, A. Stasiulis, J. Jaščaninas, R. Malinauskas, J. E. Grinienė, K. Muckus, docentai J. Tiknienė, K. Labanauskas, V. Železniakienė, Č. Vaišvila, Z. Gobikas, V. Griešnovas, A. Vietrinas, A. Karkauskas, A. Zutkis, L. Pranckevičius, V. Jankus, L. Aleksandravičius, J. Subačius, A. Barisas, V. Juzumas, V. Kontvainis, B. Kuprienė, Z. Šveikauskas, A. Kaminskas, M. Korienė, J. Skirius, E. Paulauskienė, J. Kasiulis, S. Butautas, L. Makauskas, A. Šocikas, A. Kunca, J. Lagunavičius, A. Klimkevičius, G. Stasiulevičius, A. Čižauskas, S. Dulinskas, Č. Garbaliauskas, O. Gasparkienė, G. Girdauskas, B. Statkevičienė, R. Mažeikienė, R. Adomaitienė, A. Grūnovas, A. Stanislovaitis, V. Volbekienė, E. Puišienė, J. Daniševičius, J. Labutis. Treneriai: A. Arlauskas, L. Puskunigis, A. Briedytė-Lagunavičienė, V. Butkus (lengvoji atletika), A. Jakubauskas (biatlonas), K. Petkevičius, V. Sercevičius, Z. Sabulis, G. Sviderskaitė (krepšinis), A. Mickus (ledo ritulys), V. Bogušas (stalo tenisas), J.

LSU garbės daktarai ir profesoriai

Lietuvos sporto universitetas yra suteikęs garbės daktaro vardus daugeliui žymių asmenų, įskaitant: profesorius H. Aksmanas (Axmann, Vokietija; 1993), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas A. Poviliūnas (2000), Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Lietuvos nusipelnęs treneris V. Garastas (2003), Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus (2004), profesorius H. van Kopenolė (Coppenolle, Belgija; 2004), Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Ž. Rogas (J. Rogge; 2005), Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) prezidentas Dž. Kilianas (G. E. Killian; Jungtinės Amerikos Valstijos, 2007), Marguette universiteto (Jungtinės Amerikos Valstijos) profesorius D. Noimanas (Neumann; 2007), to paties universiteto profesorius G. Simoneu (Simoneau; 2007), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinis sekretorius E. J. Burokas (2008), profesorius A. K. Haknis (A. C. Hakney, Jungtinės Amerikos Valstijos, 2008), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius A. Raslanas (2009), Lietuvos edukologijos universiteto profesorius J. Skernevičius (2009), Lietuvos golfo federacijos valdybos narys V. Motiejūnas (2010), Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) prezidentas A. Gvaltjeris (Gualtieri, Italija, 2010), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas E. Skrabulis (2010), Europos lengvosios atletikos federacijos ir Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos Techninio komiteto tarybos narys V.

LSU garbės profesoriai: profesorės V. Stakionienė ir J. Ivaškevičienė (Lietuvos kūno kultūros institutas, 1993), Tartu (Estija) universiteto profesorius A. Viru (2004), profesorius G. Hocholoušekas (Chocholouschek, Vokietija; 2004), profesorius P.

LSU absolventai

Lietuvos sporto universitetas parengė daugiau kaip 14 000 absolventų. Tarp absolventų - 64 olimpinių žaidynių dalyviai (iš jų 28 olimpiniai čempionai ir prizininkai).

Žymesni absolventai:

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

• Sportininkai: plaukikai - B. Užkuraitytė-Statkevičienė, D. Želvienė, M. Špokas, M. Packevičius, S. Binevičius; boksininkai - A. Šocikas, V. Karpačiauskas; lengvaatlečiai - J. Putinienė, V. Kidykas, T. Nekrašaitė, P. Fedorenko, V. Kazlauskas, S. Kleiza, S. Milušauskaitė, R. Ramanauskaitė, I. Juodeškienė, A. Jurkšas, M. Norbutas; irkluotojai - R. Ribinskaitė, S. Kučinskas ir J. Narmontas, V. Bernotaitė, V. Lastakauskaitė, V. Mačiulskis, B. Šakickienė, K. Keblys; baidarininkai - R. Višinskis, V. Kupčinskas, V. Mizeras; buriuotojai - V. Balčiūnas, R. Šiugždinis; dviratininkai - D. Čepelienė, A. Zagorska, R. Lupeikis; imtynininkai - R. Šukevičius, M. Ežerskis, M. Mizgaitis; dziudo imtynininkai - M. Paškevičius, A. Techovas; stalo tenisininkės - R. Būdienė, J. Prūsienė.

• Treneriai: Antanas Paulauskas, V. Kulakauskas, A. Budrienė, V. Garastas, J. Vilkauskienė, G. Sviderskaitė, V Knašius, R. Grigas, S. Butautas, Š. Sakalauskas, Z. Sabulis, V. Gedvilas, Algirdas Paulauskas, E. Nickus, R. Butautas, K. Kemzūra, Modestas Paulauskas, V. Kontvainis, H. Giedraitis, R. Sargūnas, G. Lapšytė-Giedraitienė, A. Kriaučiūnas, S. Krukis, R. Girskis, R. Juška, R. Ramonas, A. Milonas, G. Žibūda, G. Kriučkauskas, N. Zabarauskas, A. Sireika, T. Kentra, K. Maksvytis, R. Radvilavičius, D. Dikčius, K. Petkevičius (krepšinis); A. Gražiūnas, M. Korienė, K. Lagunavičius, S. Damalakaitė-Blažkienė, J. Sodaitytė-Martišienė, T. Banytė, R. Vidmantas, V. Juzumas, F. Belevičius, A. Staras, š. Mažuitaitis, J. Juozaitis (plaukimas); M. Zelba, A. Skarbalius, V. Griškevičius, G. Stasiulevičius, F. Bimbienė, B. Rimkus, E. Petkienė, A. Kerulis, A. Barisienė, A. Taraskevičius, L. Daugis, R. Stankevičius, A. Ratkevičius, N. Kontautaitė, A. Grabauskas, R. Černiauskaitė, J. Gudzinskaitė, A. Valinskas, A. Samuolis, R. Zautra, A. Arbačiauskas, A. Mazeliauskas, M. Astrauskas, D. Černiauskaitė, V Struckas, D. Vaitekienė (rankinis); A. Vilkas, V. Butkus, A. Kuncienė, A. Kunca, A. Krasaitis, V. Barysas, M. Urmulevičius, V. Ramonaitis, A. Sabeckis, E. Burokas, J. ir P. Juozaičiai, Z. Stankevičius, A. Šertvytis, A. Kosauskas, J. Barauskas, J. Šaulytė, P. Dromantas, A. Stanislovaitis, V. Šilinskas, P. Sabaitis, V. Datenis, J. Auga, A. Gavėnas, J. Tribė (lengvoji atletika); R. Rudžionis, V. Sasnauskas, J. Gedminas, A. Civinskas, J. Žumbakys, A. Baublys, A. Arelis, A. Mačiulis (irklavimas); A. Klimkevičius, B. Kičas, A. Liubinskas, A. Kuncė, A. Komskis, R. Sakalauskas, S. Stankus, J. Brazauskas, B. Zelkevičius, P. Grigonis, A. Vosylius, Č. Urbonavičius, A. Timofejevas, R. Vaitiekaitis, J. Stažys, A. Blinstrupas, L. Dunauskas, R. Semaška, A. Žilinskas, Z. Gedgaudas, S. Danisevičius, S. Ramelis (futbolas); V. Giedraitis, R. Garkauskaitė, R. Stankevičius, A. Majorovas, A. Stankienė, H. Lisinas, R. Velička, A. Pasavodskis, A. Tamošiūnas, V. Rybakas, G. Čiegis, V. Mosevičiūtė-Šimanskienė (stalo tenisas); J. Malelė, A. Liaugminas, V. Ščeponas, E. Rudas, J. Kuricinas (imtynės); A. Buksas, A. Dikčius, A. Šocikas, V. Bružas, H. Viršpa, V. Bičiulaitis (boksas).

• Kūno kultūros mokytojai: I. Taujanskienė, A. Stanikūnienė, M. Urmulevičius, J. Jaseliūnas, P. Stankevičius, N. Kantauskaitė-Sližauskienė, S. Vietrinienė, J. Urvakis, E. Albrechtaitė-Gentvainienė, A. Andrijauskas, A. Šuksteris, B. Urniežienė, V. Deksnys, D. Klimavičienė.

• Profesoriai, kitų universitetų, katedrų, mokslinių laboratorijų vadovai: J. Aničas (Vilniaus pedagoginio instituto rektorius 1979-1989), J. Rauckis (Šiaulių universiteto ir Klaipėdos universiteto), J. Skernevičius ir P. Karoblis (Vilniaus pedagoginio universiteto), P. Tamošauskas (Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto).

• Valstybinių ir visuomeninių sporto organizacijų vadovai: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas (1989-2012) A. Poviliūnas, LSSR Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininkai A. Gudanovičius (1954-1961), A. Balčiūnas (1972-1976), Z. Motiekaitis (1976-1990), pirmininkų pavaduotojai J. Kilšauskas (1954-1962), A. Dauguvietis (1962-1972), R. Ragelis (1972-1982), A. Kukšta (1977-1990), Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriai V. Nėnius (1993-1996 ir 2001-2005), R. Kurtinaitis (1997-2000), A. Raslanas (1990-1993 ir 2005-2009), pavaduotojai R. Girskis (1993-1996), E. Skyrius (nuo 2001), Žalgirio draugijos pirmininkas V.

LSU auklėtiniai - Lietuvos olimpinės akademijos akademikai: A. Poviliūnas (2005), S. Stonkus (2005), K. Miškinis (2006), P. Karoblis (2006), Č.

LSU mokslinė veikla ir leidiniai

Lietuvos kūno kultūros akademijos mokslininkai parengė reikšmingų darbų - monografijų: K. Pukelis Mokytojų rengimas ir tautos kultūra Kaunas 1995; S. Stonkus Neslūgstančios krepšinio vilnys Kaunas 1999; K. Miškinis Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas Kaunas 2000; K. Kardelis, S. Kavaliauskas, V. Balzeris Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos Kaunas 2001; A. Čepulėnas Slidininkų rengimo technologija Kaunas 2001; A. Skarbalius Olimpinis vyrų rankinis: ypatumai ir tendencijos Vilnius 2002; S. Stonkus Vytautas Augustauskas-Augustaitis. 1968-1996 leistas mokslo darbų rinkinys Kūno kultūra, nuo 1998 leidžiamas periodinis mokslo žurnalas Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas (nuo 2005 turi Copernicus ir SPORTDiskus, nuo 2007 EBSCO Publishing Inc tarptautinis indeksus).

Universitetas leidžia įvairius studijų ir mokslo leidinius: monografijas, vadovėlius, studijų knygas, metodines priemones, informacinius ir konferencijų leidinius, mokslo žurnalus Baltic Journal of Sport & Health Sciences (nuo 2014, 1998-2013 Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas).

LSU struktūra ir padaliniai

LSU struktūra apima įvairius padalinius, užtikrinančius efektyvų studijų procesą ir mokslinę veiklą:

• Sveikatinimo ir reabilitacijos katedra
• Treniravimo mokslo katedra
• Fizinio ir socialinio ugdymo katedra
• Sporto ir turizmo vadybos katedra
• Lietuvos sporto universiteto biblioteka
• Studijų departamentas
• Informacinių technologijų skyrius
• Žinių ir inovacijų perdavimo departamentas
• Mokslo ir doktorantūros departamentai
• Sporto mokslų ir inovacijų institutas
• Nacionalinis sveikatinimo institutas
• Studentų atstovybė
• Sporto ir laisvalaikio centras
• Infrastruktūros paslaugų centras
• Informacinių technologijų ir nuotolinių studijų centras
• Karjeros ir kompetencijų plėtotės centras
• Studijų kokybės priežiūros centras

Universitetas taip pat turi išvystytą sporto bazių infrastruktūrą, įskaitant baseiną, įvairias sporto sales (bokso, gimnastikos, imtynių, treniruoklių), lengvosios atletikos maniežą ir treniruočių aikštyną. Universitete sudarytos krepšinio, regbio, futbolo, tinklinio, rankinio komandos.

LSU direktoriai ir rektoriai

Lietuvos sporto universiteto direktoriai (nuo 1962 - rektoriai): laikini - A. Šimanas (1945-1946), J. Uloza (1946), A. Čepas (1946), G. Alachverdovas (1946-1947), nuolatiniai - E. Sizis (Sizyj; 1947-1951), A. Gudanovičius (1951-1954 ir 1961-1978), J. Palaima (1954-1961), S. Stonkus (1978-1990), V. Jasiūnas (1990-1992), K. Miškinis (1995-2001), A. Raslanas (nuo 2001).

Kitos sporto studijų galimybės Lietuvoje

Be LSU, sporto studijas siūlo ir kiti Lietuvos universitetai:

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) taip pat siūlo Sporto studijų programą, kuri orientuota į šiuolaikinį trenerių rengimą. Ši programa remiasi Amerikos sporto švietimo programos principais ir suteikia studentams galimybę įgyti tarptautinės patirties atliekant treniravimo praktiką Lietuvoje ir užsienyje. VDU siekia sukurti puikią studijų programą, kuri suteiktų studentams naudingų žinių ir leistų jiems tęsti savo pasirinktą kelią sporte. Programa apima "Žalgirio" trenerių rengimo gilinamąsias studijas ir suteikia galimybę įgyti vadybinio sporto darbo patirties. VDU bendradarbiauja su Kauno „Žalgiriu“, siekdami parengti naujos kartos trenerius. Klubo sistemoje veikia krepšininkų ugdymo piramidė, todėl klubas laukia naujos kartos trenerių, kurie ruošti sportininkus ateitų su moderniu požiūriu. VDU parengė naują Sporto studijų programą, kurioje siūlo šiuolaikinę trenerių rengimo koncepciją.

Mykolo Romerio universitetas (MRU)

Mykolo Romerio universitetas (MRU) siūlo Sporto industrijų vadybos studijas. Šios studijos leidžia pažinti sportą mokslo aspektu, o paskaitose teorija yra derinama su praktika. Studijų lektoriai yra savo sričių specialistai, kurie reiškinius aiškina siedami juos su sporto klausimais. Studijos yra novatoriškos, paskaitos vyksta nedidelėse grupėse, daug diskutuojama ir remiamasi praktiniais pavyzdžiais. Šios studijos yra tinkamos dirbantiems ar aktyviai sportuojantiems žmonėms. Absolventai įgyja naudingų žinių, kurias gali pritaikyti savo profesinėje veikloje, ir sutinka daug savo srities profesionalų.

Stojimo reikalavimai ir balai už sporto pasiekimus

Stojantiesiems į universitetus nuo šių metų padidėjo balų skaičius už sporto pasiekimus. Balai skiriami ir treneriams už auklėtinių pasiekimus. Norintiems studijuoti nemokamai reikia būti išlaikiusiems matematikos, lietuvių kalbos ir dar vieno dalyko (pasirinktinai) valstybinį egzaminą. Kadangi už sporto pasiekimus skiriama daugiausia balų, tereikia šiuos valstybinius egzaminus išlaikyti patenkinamai. Taip pat galima studijuoti nemokamai ir dirbti (ištęstinės studijos), tačiau jos trunka ilgiau - 5 metus (nuolatinių studijų trukmė yra 4 metai).

tags: #sporto #universitetas #fakultetai