Sporto vadybininko vaidmuo yra itin svarbus siekiant užtikrinti efektyvų sporto organizacijų valdymą ir sportininkų pasiekimus. Lietuvoje, įkūrus Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), šis vaidmuo įgauna naujų perspektyvų ir iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime sporto vadybininko funkcijas, atsižvelgiant į NSA veiklos sritis ir siekius, bei išnagrinėsime, kaip šis vaidmuo gali prisidėti prie Lietuvos sporto plėtros.
Nacionalinės sporto agentūros vaidmuo ir tikslai
Liepos mėnesį darbą pradėjusi NSA yra atsakinga už valstybės sporto politikos įgyvendinimą aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse. Agentūroje sutelktos visos sporto finansavimo funkcijos, vienodą dėmesį skiriant olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. NSA rūpinasi sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, čia bus kuriamas kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus.
Sporto vadybininko funkcijos NSA kontekste
Sporto vadybininko funkcijos NSA kontekste yra labai įvairios ir apima strateginį planavimą, finansų valdymą, rinkodarą, personalo valdymą, komunikaciją ir ryšių su visuomene palaikymą.
Strateginis planavimas
Sporto vadybininkas dalyvauja kuriant ir įgyvendinant strateginius planus, siekiant užtikrinti organizacijos ilgalaikį augimą ir sėkmę. Tai apima tikslų nustatymą, prioritetų nustatymą ir išteklių paskirstymą.
Finansų valdymas
Sporto vadybininkas yra atsakingas už finansų valdymą, įskaitant biudžeto sudarymą, lėšų pritraukimą ir išlaidų kontrolę. Jis turi užtikrinti, kad organizacija veiktų finansiškai efektyviai ir tvariai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Rinkodara
Sporto vadybininkas yra atsakingas už rinkodaros strategijų kūrimą ir įgyvendinimą, siekiant pritraukti rėmėjus, partnerius ir sirgalius. Tai apima prekės ženklo kūrimą, reklamą, ryšius su žiniasklaida ir renginių organizavimą.
Personalo valdymas
Sporto vadybininkas yra atsakingas už personalo valdymą, įskaitant darbuotojų įdarbinimą, mokymą, motyvavimą ir vertinimą. Jis turi užtikrinti, kad organizacijoje dirbtų kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai.
Komunikacija ir ryšiai su visuomene
Sporto vadybininkas yra atsakingas už komunikaciją ir ryšių su visuomene palaikymą. Tai apima informacijos teikimą žiniasklaidai, bendravimą su sirgaliais ir rėmėjais bei dalyvavimą viešuosiuose renginiuose.
Iššūkiai ir galimybės
M.Špokas, naujasis NSA vadovas, teigia, kad agentūrai keliami ambicingi tikslai, tačiau svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Ta kokybė, pasak jo, yra svarbiausių varžybų medaliai. „Olimpinių žaidynių, Europos ir pasaulio čempionatų apdovanojimai - ir pačios valstybės, kuri sportui numato nemenką finansavimą, didžiausias noras bei pagrindinis tikslas“, - įsitikinęs NSA vadovas.
Tačiau NSA susiduria ir su iššūkiais. Vienas didžiausių - įveikti biurokratizmą ir užtikrinti, kad finansavimas pasiektų sportininkus. Anot M.Špoko, svarbu, kad nebūtų biurokratų, o būtų pagalbininkai, kurie padėtų ateiti pinigams iki atleto, o ne tuos pinigus eikvoti. Juk sportininkui reikia pagalbos: metodinės ir kitokios - pirkti inventorių, turėti treniruočių sąlygas ar galėti vykti į varžybas.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Kitas iššūkis - inventorizuoti ir pagerinti sporto infrastruktūrą. M.Špokas teigia, kad kartais girdima, jog Lietuva turi vieną prasčiausių, o kartais - vieną geriausių Europoje. Tačiau klausimas, kiek tos bazės prieinamos visuomenei ir aukšto meistriškumo sportininkams. Kitas klausimas - kokių konkrečiai bazių mums šiandien trūksta.
Bendradarbiavimas su savivaldybėmis ir federacijomis
NSA siekia glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir sporto šakų federacijomis. M.Špokas jau ieško būdų, kaip pasiekti, kad sporto institucijos ir savivalda dirbtų petys petin. Sportas prasideda nuo savivaldybių, o talentingus sportininkus federacijos atranda savo varžybose. Tuo tarpu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar NSA premijas skiria patiems geriausiems.
Svarbu, kad tie sportininkai, kurie dar nepasiekė tokio lygio, kad gautų premijas, turėtų savivaldos ir federacijos pasitikėjimą bei paramą.
Mokslinis ir medicininis potencialas
NSA siekia išsiaiškinti ir tai, kokį mokslinį ir medicininį potencialą turime, nes pastaruoju metu daug sportininkų prieš ir per olimpines žaidynes kalbėjo, kad medicininis aptarnavimas labai prastas. Agentūra bandys pritraukti medikų ir mokslininkų, kad talentingiausi sportininkai galėtų su jais dirbti ir per stovyklas, o ne tik tada, kai ištinka bėda ir reikia gydytis traumas. Juolab kad yra toks dalykas kaip traumų prevencija, kur vis dar turime didelių spragų.
Finansavimo efektyvumas
M.Špokas kelia klausimą, ar tikrai didėjantis finansavimas racionaliai ateina iki sportininko. Tikslas, kad nebūtų biurokratų, o būtų pagalbininkai, kurie padėtų ateiti pinigams iki atleto, o ne tuos pinigus eikvoti. Juk sportininkui reikia pagalbos: metodinės ir kitokios - pirkti inventorių, turėti treniruočių sąlygas ar galėti vykti į varžybas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Valstybės strategija
Norėtųsi, kad būtų aiški valstybės strategija, kam ir kur statome, kad bazės nekonkuruotų vienos su kitomis. Tarkime, plaukimas. Kai kur bazių iš viso nėra, o kai kur jos susigrūdusios. Dabar net esamos bazės ne visur prieinamos: ant kai kurių modernių objektų vasarą kabo spynos, nes atostogos. Privatus verslas dirba, o valdiškas - ne.
NSA reikalas kalbėti su savivaldomis, nes tai - ir savivaldų požiūrio klausimas, kaip į sales įleisti klubus, paskatinti vaikus užsiimti fiziniu aktyvumu. Tada turėsime sveiką, mažiau kriminalizuotą visuomenę, galėsime sumažinti socialinę atskirtį, kad vaiko noras ir galimybės sportuoti priklausytų ne nuo tėvų piniginės storio. Juk tenisą ar kitą brangesnę sporto šaką gali rinktis ne kiekvienas. Išgirdus, kiek tai kainuoja, tėvams greitai praeina noras savo vaiką leisti į tokią sporto šaką.
Tikslai ir lūkesčiai
Ministerijos planas - šimtas olimpiečių 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Jei prie dabartinių potencialių olimpinės rinktinės kandidatų prisidėtų krepšinio komandos - vyrų ir moterų 5×5 bei vyrų ir moterų 3×3 - tai jau būtų 32 sportininkai. Ar galime pasiekti tuos skaičius? Galime. Bet ar ne medaliai mums yra svarbiau? Manau, kad medaliai. Ne vien tik dalyvavimas.
Tikslas 2024 m. Paryžiaus žaidynėse - bent keturi medaliai. Pagal šiandieninius rezultatus atrodo, kad tuos medalius iškovoti gali disko metikas Mykolas Alekna, plaukikai, 3×3 krepšininkai, baidarininkai, irkluotojai. Dar turime gilias šiuolaikinės penkiakovės tradicijas, gerai dirba imtynininkai. Be to, visada būna atradimų.
Manau, kad dabar turime apie 12, o gal net 20 sportininkų, kurie Paryžiuje galėtų pretenduoti į olimpinius medalius. Kita vertus, NSA neišskiria olimpiečių ir paralimpiečių. Tad ir tarp paralimpiečių matau nemažai galinčiųjų laimėti paralimpinių žaidynių apdovanojimus: plaukikas Edgaras Matakas, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, golbolo rinktinė.
Finansavimo kriterijai
NSA bando palengvinti kriterijus, kuriais nustatomas aukštas meistriškumas, nes siekiama įsiklausyti, ką mums sako federacijos. Mano nuomone, neteisingus dalykus reikia keisti. Mes tam ir esame, kad tai, ką galima gerinti, ir būtų pagerinta siekiant geresnių rezultatų. Svarbu, kad mes visi būtume bendraminčiai, kad nereikėtų keisti įstatymo dėl ko nors vieno. Aš pasigedau lyderystės suvienyti visus ir turėti bendrą poziciją.
Valstybė nustatė kelis prioritetus: medaliai olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose; fiziškai aktyvi visuomenė; prieinama infrastruktūra ir aukšto meistriškumo sportininkams, ir tiesiog fiziškai aktyviems žmonėms. Mes nestatome bazių, kurios stovėtų tuščios. Mes statome bazes, į kurias galėtų patekti ir fiziškai aktyvūs žmonės. Juolab kad aukšto meistriškumo sportininkai irgi skatina sportuoti. Matau, kaip kitame takelyje visi bando pasitempti, kokiomis akimis į savo dievaičius žiūri, kai drauge su visais baseine treniruojasi Rūta Meilutytė ar Danas Rapšys. Arba atviros vyrų krepšinio rinktinės treniruotės. Pats mačiau, ką tai reiškia vaikams, kaip jie tai suvokia ir bando krepšininkų judesius pakartoti.
Rėmėjų pritraukimas
M.Špoko siūlymas - iš pradžių prašyti, kad federacijos pritrauktų tik 5 proc. rėmėjų lėšų. Per porą metų norime federacijoms paaiškinti, kaip pritraukiami tie rėmėjai. Galimų rėmėjų yra, bet būtina kelti klausimus, ar mūsų rėmimo įstatymai yra geri, ar mes visi mokame juos skaityti ir suprantame, kokią naudą gali suteikti rėmimas?
Krepšinyje turėjome pavyzdžių, kad kai kurie rėmėjai nenorėjo remti ir dėl to, jog valstybinės institucijos rodė „išskirtinį dėmesį“ nuolat tikrindamos. Krepšinis jau seniai perėjo prie notarinių sutarčių ir viskas ten skaidru. Bet kai kas nors vis ieško blogų dalykų, rėmėjams tai numuša ūpą. Ypač - užsienio kapitalo įmonėms. Papildomas valstybės institucijų pasibeldimas joms reiškia nepasitikėjimą, priekabių ieškojimą.
Šiandien mes beveik neturime pavyzdžių, kai rėmėjams už rėmimą atsidėkojama. Gal tik vienintelis Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) tai darė. Dar - šiek tiek krepšinis, nes turi daugiau eterio. Bet valstybės požiūrio ir skatinimo neturėjome. Pavyzdžiui, koks valstybės vadovas sporto rėmėjui yra įteikęs padėkos raštą?
Mūsų krepšinį rėmė didžiausios pasaulio bendrovės - „Nike“, „Coca-Cola“, ,,Renault“, ,,Samsung“, tuometis DNB bankas. Kuris jų gavo padėką? Ir koks tokiai bendrovei skirtumas - remti Lietuvoje ar kur kitur? Krepšinio federacija dabar, išskyrus „Nike“, nebeturi šių rėmėjų.
Tad NSA kompetencijų centras turės išsiaiškinti problemas, su kuriomis susiduria rėmėjai, federacijos ir išsiaiškinti, kaip dar reikėtų tobulinti įstatymus, kad paskatintume norą remti sportą.
Siūlyčiau pradėti nuo mažesnio procento, kurį į biudžetą turėtų surinkti federacijos, bet, mano nuomone, negalime likti be privačių lėšų. Sporto finansavimas dabar stipriai ateina iš valstybės ir jis didėja. Federacijos gauna daug didesnį finansavimą nei anksčiau, bet turi būti ir aiškūs kriterijai tam finansavimui gauti. Finansų ministerija finansavimą visada duoda pagal kriterijus. Neįvykdei - negauni. Ir čia negalioja joks „man pritrūko tik šiek tiek“.
Bet yra ir kita pusė. Neseniai bendravau su viena federacija, kuri teigė, kad net pasiekus gerų rezultatų finansavimas nepadidėja. Mes ieškome sprendimų, kad taip nebūtų, finansavimo didėjimas nevėluotų ir jis būtų už esamą rezultatą. Jei šiemet pasiekei rezultatą, kitų metų biudžete turi matyti tai, ką užsidirbai.
Tačiau yra ir federacijų, kurios, matyt, įsivaizduoja, jog turėtų gauti pinigų avansu, be rezultato. Tokios federacijos labiau panašios į fizinio aktyvumo institucijas. Beje, fizinio aktyvumo programoms numatyta 15 mln. eurų.
Finansavimo problemos
Iki šiol čia labai pagelbėdavo LTOK. Šią problemą būtina spręsti. Bet jau pernai tie pinigai pirmąsias federacijas pasiekė sausio gale. Ieškosime galimybių tuos pinigus gauti dar anksčiau, bet nelaužydami valstybės taisyklių. Gal avansiniu mokėjimu, gal kitaip - nenoriu spėlioti. Turėsime bendrųjų reikalų skyrių, finansininkų, teisininkų, kurie turėtų padėti išspręsti šiuos reikalus.
Nepamirškime ir tų 10 proc., pradžioje - gal tik 5 proc. rėmėjų lėšų, kurias turės surinkti pačios federacijos. Gal šiuos pinigus federacijos gali turėti iš anksto ir juos panaudoti šiai problemai spręsti?
Finansavimo krepšeliai
NSA aukšto meistriškumo grupė planuos aukšto meistriškumo sportininkų rengimą stebėdama, kiek ir kokių lėšų tam panaudoja federacijos. Mes net kalbame apie atskirus medicinos ir mokslo krepšelius pagal sportininkų stipendijas.
Nežinau, ką sakys kiti komandos nariai, bet nenorėčiau, kad sportininko uždirbami pinigai atitektų federacijos administracijos išlaidoms. Juolab kad ir Valstybės kontrolė prižiūri, kur ir kaip biudžeto lėšos buvo panaudotos.
Tikslas - išsiaiškinti, kiek pinigų reikia, kiek jų turima ir kaip planuojama juos panaudoti. Kalbame apie tris lygius: jaunimą, pamainą ir pagrindinius sportininkus. Pagrindiniams visur turi degti žalia šviesa, pamainai reikia ieškoti kompromisų, o skatinant sportuoti vaikus ir jaunimą turi prisidėti ir savivaldos.
Aukšto meistriškumo sportininkas neturėtų sukti galvos dėl pinigų stovykloms, inventoriui ar varžyboms, jeigu jis pats tuos pinigus federacijai ir uždirbo.
Sieksime, kad sportininkas dalyvautų ir rengimo planų aptarime. Itin pajėgių ir talentingų sportininkų neturime daug, tad juos reikia puoselėti ir saugoti. Juolab sportininkai dirba su savo kūnu ir apie savo kūną nusimano, tad norisi, kad sportininkas, treneris, mokslininkas, medikas dirbtų drauge dėl vieno tikslo.
tags: #sporto #vadybininko #funkcijos