Sporto varžybos yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, pritraukianti milijonus žiūrovų ir dalyvių visame pasaulyje. Jos ne tik skatina fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenimo būdą, bet ir vienija žmones, puoselėja bendruomeniškumą ir sportinį azartą. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime sporto varžybų rungtis, jų įvairovę, istoriją ir reikšmę.
Lengvoji Atletika: Sporto Karalienė
Lengvoji atletika neatsitiktinai vadinama sporto karaliene. Šios sporto šakos varžybose per olimpines žaidynes dalyvauja daugiausiai sportininkų ir išdalijama daugiausiai medalių. Per 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynes lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 2268 sportininkai iš 200 šalių. Jie varžėsi dėl 47 medalių komplektų.
Tokijuje lengvaatlečiams parengti 48 medalių komplektai. Šiais metais olimpinę programą pirmą kartą papildė 4x400 metrų mišrios estafetės varžybos. Programoje taip pat yra 24 vyrų ir 23 moterų rungtys. Dauguma rungčių yra vienodos abiem lytims, tačiau yra ir keletas skirtumų. Vyrai varžosi 110 metrų barjeriniame bėgime ir dešimtkovėje, moterys - 100 metrų barjeriniame bėgime ir septynkovėje. 50 km ėjimo varžybos rengiamos tik vyrams. Pirmieji medaliai penktadienį bus įteikti 10000 metrų bėgikams.
Stadiono Ypatumai
Lengvosios atletikos varžybos vyks Tokijo Nacionaliniame stadione. Pirmasis Nacionalinis stadionas buvo pastatytas XX amžiaus viduryje, kai Tokijas rengėsi priimti 1964 metų olimpines žaidynes. 1958 metais atidarytame stadione tuo metu buvo 57 tūkst. vietų.
Kai Tokijas gavo teisę rengti 2020 metų olimpines žaidynes, japonai nusprendė seną stadioną nugriauti ir toje pačioje vietoje nuo pamatų pastatyti naują Nacionalinę stadioną. Šis stadionas, kainavęs 1,4 mlrd. dolerių, duris atvėrė 2019 metų gruodį. Naujame stadione stebėti futbolo arba regbio rungtynes gali 80 tūkst. žiūrovų, lengvosios atletikos varžybas - 68 tūkst. žiūrovų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Tokijuje vyks ne visos lengvosios atletikos varžybos. Ėjikai ir maratono bėgikai varžysis Sapore. Žaidynių šeimininkų manymu, šalies šiaurėje esančio Saporo klimatas labiau tinka ištvermės rungčių sportininkams.
Žvaigždės
Žengti į Tokijo stadiono takus ir sektorius ruošiasi daug garsių lengvaatlečių. Pagal titulus šiuo metu niekas neprilygsta 400 ir 200 metrų bėgikei amerikietei Allyson Felix, kuri net 13 kartų tapo pasaulio čempione ir iškovojo devynis olimpinius medalius (6 aukso ir 3 sidabro). Nors A.Felix jau 35-eri, ji pasiryžusi papildyti gausią kolekciją ir šiose olimpinėse žaidynėse.
Per lengvosios atletikos turnyrus didžiausio susidomėjimo visuomet sulaukia 100 metrų bėgimas, kuriame užverda arši kova tarp Jamaikos ir JAV sprinterių. Tiesa, karjerą baigus jamaikiečiui Usainui Boltui, vyrų 100 metrų bėgime nėra aiškaus favorito, bet bėgdamas 200 metrų visus žavi amerikietis Noah Lylesas. O moterų sprinte žvilgsnius vėl prikaustys 34-erių jamaikietė Shelly-Ann Fraser-Pryce, kuri laimėjo 100 metrų bėgimą per Pekino bei Londono žaidynes ir kovos dėl trečio olimpinio aukso medalio.
Maratono trasoje daugiausiai dėmesio gaus Kenijos bėgikas Eliudas Kipchoge - pirmasis žmogus, nubėgęs maratoną greičiau nei per dvi valandas. Tiesa, jis šį rezultatą pasiekė ne per varžybas, bet per proginį renginį, kuriame jam padėjo kiti bėgikai.
Negalima nepažymėti sportininkų, kurie šiais metais gerino pasaulio rekordus. Tai - norvegas Karstenas Warholmas (400 metrų su barjerais), amerikietis Ryanas Crouseris (rutulio stūmimas), amerikietė Sydney McLaughlin (400 metrų su barjerais) ir etiopė Letesenbet Gidey (10000 metrų).
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Medalių Istorija
Per lengvosios atletikos varžybas pagerbiant nugalėtojus dažniausiai skamba JAV himnas. JAV lengvaatlečiai per visą olimpinių žaidynių istoriją iškovojo 797 medalius: 334 aukso, 259 sidabro ir 204 bronzos. Amerikiečiai vien aukso medalių laimėjo daugiau nei bet kuri kita šalis visų spalvų apdovanojimų.
Antrąją vietą visų laikų lentelėje vis dar užima Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga (64 aukso, 55 sidabro, 74 bronzos). Žemesnėse eilutėse įrašytos Didžioji Britanija (55, 80, 70), Suomija (48, 36, 30), Vokietijos Demokratinė Respublika (38, 36, 35), Kenija (30, 37, 29), Lenkija (25, 18, 14) ir Jamaika (22, 35, 20).
Suomiai daugiausiai apdovanojimų iškovojo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, tuo tarpu Kenijos ir Jamaikos taupyklės labai spačiai pildomos šiame amžiuje.
Iš viso olimpiniais čempionais tapo 69 šalių lengvaatlečiai, o šios sporto šakos medalius iškovojo 101 šalies atstovai.
Legendos
Gausiausią asmeninę kolekciją sukaupė Suomijos stajeris Paavo Nurmi. Jis 1920, 1924 ir 1928 metų žaidynėse iškovojo 9 aukso ir 3 sidabro medalius.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Pagal aukso medalius „suomių fantomą“ pavijo 1984-1996 metais ketveriose olimpinėse žaidynėse dalyvavęs amerikietis Carlas Lewisas. Jis sprinto ir šuolių į tolį rungtyse laimėjo 9 aukso ir 1 sidabro medalį.
Šalia dviejų legendų savo pavardę buvo įrašęs ir jamaikietis sprinteris Usainas Boltas. Jis 2008-2016 metų žaidynėse irgi iškovojo 9 aukso medalius, bet vieną medalį turėjo grąžinti, kai dėl komandos draugo teigiamo dopingo testo iš Jamaikos ketveriukės buvo atimta pergalė estafetės varžybose.
Tarp moterų labiausiai pasižymėjo amerikietė sprinterė Allyson Felix. Ji 2004-2016 metais iškovojo 6 aukso bei 3 sidabro medalius ir ruošiasi startuoti Tokijo žaidynėse.
Taip pat 9 medalius laimėjo jamaikietė sprinterė Marlene Ottey, bet ji netapo olimpine čempione. 1980-2000 metais net septyneriose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi ir karjeros pabaigoje Slovėnijai atstovavusi M.Ottey buvo apdovanota 3 sidabro ir 6 bronzos medaliais.
Lietuvos Atletai
Tokijo žaidynėse Lietuvai atstovaus vienuolika lengvaatlečių. Didžiausia mūsų šalies viltis yra disko metikas Andrius Gudžius, šio sezono pasaulio lyderių sąraše užimantis penktąją vietą.
Šuolio į aukštį varžybose dalyvaus Adrijus Glebauskas (15 vieta sezono lyderių lentelėje) ir Airinė Palšytė (25 vieta), ieties metimo - Edis Matusevičius (17 vieta) ir Liveta Jasiūnaitė (16 vieta), trišuolio - Diana Zagainova (85 vieta), 400 metrų bėgimo - Agnė Šerkšnienė (126 vieta), 200 metrų bėgimo - Gediminas Truskauskas (81 vieta), 20 km ėjimo - Marius Žiūkas (61 vieta) ir Brigita Virbalytė (58 vieta), 50 km ėjimo - Arturas Mastianica (16 vieta).
Lietuvos Istorija
Lietuvos lengvaatlečiai iki Tokijo žaidynių iškovojo dvylika olimpinių medalių: po šešis - sovietmečiu ir atkūrus Nepriklausomybę.
Sovietmečiu olimpiniu čempionu tapo Remigijus Valiulis, per 1980 metų Maskvos žaidynes bėgęs 4x400 metrų estafetės komandoje. Sidabro medalius laimėjo Antanas Mikėnas (20 km ėjimas per 1956 m. žaidynes), Nijolė Sabaitė (800 m bėgimas per 1972 m. žaidynes), Romas Ubartas (disko metimas per 1988 m. žaidynes) ir Laimutė Baikauskaitė (1500 m bėgimas per 1988 m. žaidynes), bronzos medalį - Birutė Kalėdienė (ieties metimas per 1960 m. žaidynes).
Atkūrus Nepriklausomybę buvo iškovoti trys aukso, vienas sidabro ir du bronzos medaliai. Olimpiniais čempionais tapo tik disko metikai. 1992 metų Barselonos žaidynėse tauriausio metalo apdovanojimas buvo įteiktas R.Ubartui, 2000 metų Sidnėjaus ir 2004 metų Atėnų žaidynėse - Virgilijui Aleknai. Be to, V.Alekna iškovojo 2008 metų Pekino žaidynių bronzos medalį.
Du medalius laimėjo septynkovininkė Austra Skujytė.
Klasikinės Lengvosios Atletikos Rungtys
Apima 47 olimpines rungtis. Klasikinės lengvosios atletikos rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą:
- Vyrams: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas (estafetė), šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas.
- Moterims: 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100, 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafetės 4 × 100, 4 × 400 m bėgimas, šuolis į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Labai populiarus bėgimo krosas. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose).
Istorija
Pirmą kartą bėgimo (1 stadijos - 192,27 m) varžybos minimos 776 m. prieš Kristų graikų Olimpijos žaidynių įrašuose. Ši data laikoma oficialia Antikos žaidynių pradžia. Žaidynių programą iš pradžių sudarė tik bėgimas, vėliau - penkiakovė, susidedanti iš bėgimo, šuolio į tolį, ieties ir disko metimo, imtynių. Žymiausias senovės Graikijos atletas buvo Leonidas Rodietis.
Šiuolaikinė lengvoji atletika atsirado 19 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje. 1837 čia įvyko pirmosios bėgimo varžybos. 19 a. Didelę reikšmę tolesnei lengvosios atletikos plėtotei turėjo didžiausių tarptautinių varžybų - olimpinių žaidynių atgaivinimas (1896). 20 a. pradžioje pradėta rengti nacionalinius lengvosios atletikos čempionatus. 1912 įkurta Tarptautinė lengvosios atletikos mėgėjų federacija (angl. International Amateur Athletic Federation, IAAF), nuo 2001 pervadinta į Tarptautinę legvosios atletikos federacijų asociaciją (angl. International Association of Athletics Federation, IAAF); 2018 jai priklausė 214 šalių nacionalinės federacijos. Nuo 1934 kas 4 m.
Vieni geriausių 20-21 a. Lietuvoje lengvoji atletika pradėta kultivuoti 1919. 1921 Kaune įvyko pirmosios oficialios lengvosios atletikos pirmenybės (10 rungčių; dalyvavo tik vyrai), 1922 - pirmosios kroso varžybos. Lengvosios atletikos propagavimu rūpinosi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (įkurta 1920) ir Lietuvos sporto lygos lengvosios atletikos komitetas (įkurtas 1922). Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija. Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis. 1936 įvyko pirmosios Lietuvos lengvosios atletikos vyrų rinktinės varžybos su Latvijos, 1937 - su Estijos lengvaatlečiais (nugalėjo latviai ir estai), 1938 - Lietuvos lengvosios atletikos moterų rinktinės varžybos su Latvijos lengvaatletėmis (nugalėjo latvės). 1938 Kaune pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados lengvosios atletikos varžybose dalyvavo 180 Lietuvos ir užsienio lietuvių sportininkų. 1940 Kaune įvyko pirmosios Pabaltijo respublikų lengvosios atletikos varžybos. 1956 Melburno olimpinėse žaidynėse dalyvavo A. Mikėnas (20 km sportinio ėjimo sidabro medalis) ir J. Pipynė (1957 jis tapo tarptautinių jaunimo žaidynių nugalėtoju).
Pasaulio rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), V. Bardauskienė du kartus (šuolis į tolį, 1978), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958; pirmasis lietuvių pasaulio rekordas); SSRS rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), Aleksandras Antipovas (10 000 m bėgimas, 1978), Algimantas Baltušnikas (disko metimas, 1958, 1961), V. Bardauskienė (šuolis į tolį, 1977), Valdas Kazlauskas (15 000 ir 20 000 m sportinis ėjimas, 1983; 10 km sportinis ėjimas, 1989), A. Mikėnas (10 000 ir 15 000 m sportinis ėjimas, 1956), Galina Murašova (diskas, 1983), J. Pipynė (1500 m bėgimas, 1956, 1957; 2000 m bėgimas, 1958), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), Adolfas Varanauskas (rutulio stūmimas, 1959).
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012). Pasaulio kroso čempionate Aleksandras Antipovas 1978 12,3 km laimėjo sidabro, 1979 12 km - bronzos medalį.
Lengvosios Atletikos Rungčių Apžvalga
Tai sporto šaka, apimanti ėjimo, bėgimo, metimų, šuolių rungtis ir daugiakovę. Nuo pirmųjų 1896 m. vasaros olimpinių žaidynių įtraukta į olimpinę programą. Šiuo metu viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, kuri dar vadinama „Sporto karaliene“. Olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose kovojama dėl 49 sporto komplektų apdovanojimų. Lengvoji atletika buvo vienintelė sporto šaka pirmojoje Graikijoje vykusioje Olimpiadoje 776 m. pr. m. e.
Ėjimas
Ėjimas - natūralus žmogaus judėjimo būdas. Viena iš lengvosios atletikos rungčių - sportinis ėjimas. Rungties technika sudėtinga. Sportinis ėjimas ugdo jėgą, valią, ištvermę. Varžybos vyksta stadiono take, plente (keliuose), patalpose (maniežuose).
Bėgimas
Bėgimas - natūralus, greitas žmogaus judėjimo erdvėje būdas. Tai vienas iš svarbiausių fizinių pratimų, kuris sudaro lengvosios atletikos pagrindą. Tai puiki priemonė visapusiškam sveikatos stiprinimui. Vadovaujantis lengvosios atletikos pratimų klasifikacija skiriamos 4 bėgimų rūšys: be kliūčių, su kliūtimis, estafetinis ir natūraliomis sąlygomis ( bėgimas vietovėje). Bėgimas be kliūčių galimas stadiono take ir patalpose (manieže). Bėgama ratu prieš laikrodžio rodyklę.
Bėgimas Per Kliūtis
Bėgimas per kliūtis - dirbtinių kliūčių, kurios, vadovaujantis varžybų taisyklėmis, yra išdėstytos tam tikru atstumu viena nuo kitos ir yra standartinio aukščio, įveikimas nuotolyje. Bėgimo kliūtys yra nevienodos. Yra du bėgimo per kliūtis variantai:
- Barjerinis bėgimas - barjerai yra lengvos konstrukcijos, bėgama skirtingais takais.
- Kliūtinis bėgimas - kliūtys yra masyvios sunkios ir nevirsta. Bėgimo take išdėstomos 5 kliūtys iš kurių viena - duobė su vandeniu. Bėgama vienu taku.
Estafetinis Bėgimas
Estafetinis bėgimas - komandinė lengvosios atletikos rungtis, nuotolis suskirstytas į etapus, kuriuos turi įveikti komandos nariai. Tikslas- estafetės lazdelę perduodant komandos nariams, kuo greičiau nunešti į finišą. Estafetės gali vyksti stadione, manieže ir miesto gatvėse.
Bėgimas Vietovėje (Krosas)
Bėgimas vietovėje (krosas) - bėgama natūralia raižyta vietove.
Bėgimas Plentu (Maratonas)
Bėgimas plentu (keliais) dar kitaip vadinamas maratonu - ilgiausių nuotolių bėgimas vyksta keliais.
Šuoliai
Šuoliai - natūralių ar dirbtinių kliūčių įveikimo būdas. Šuoliai - pratimai kai šokama per vertikalias ( šuolis į aukštį, šuolis su kartimi) ir horizontalias (šuolis į tolį ir trišuolis) kliūtis. Šokama iš vietos ir įsibėgėjus. Šuoliai ugdo jėgą, greitumą, vikrumą ir orientaciją erdvėje. Rezultatai matuojami metrais ir centimetrais.
Metimai
Metimai - tai pratimai, kai specialūs įrankiai stumiami (rutulys) arba metami (kamuoliukas, granata, ietis, diskas, kūjis) su tikslu kuo toliau nusviesti įrankį. Rezultatai matuojami metrais ir centimetrais. Metimai lavina jėgą, greitumą, vikrumą, lankstumą.
Daugiakovės
Daugiakovės - lengvosios atletikos pratimas, kurį sudaro bėgimų, šuolių, ir metimų rungtys. Daugiakovės harmoningai stiprina sportininką, ugdo pagrindines fizines ypatybes. Daugiakovės pavadinimas priklauso nuo į ją įeinančių rungčių skaičiaus (penkiakovė, septynkovė, dešimtkovė). Rezultatai nustatomi pgal tarptautinę daugiakovių taškų vertinimo lentelę -už kiekvieną rungtį, po to visų rungčių taškai sumuojami. Nugalėtoju tampa sportininkas, surinkęs daugiausiai taškų.
Kita Informacija
Treniruotis vaikai priimami nuo 7 metų amžiaus ištisus metus, pagrindinis priėmimas vykdomas Rugsėjo mėn. Treniruotės vyksta S. Dariaus ir S. Girėno stadione (Perkūno al. 5) (vasarą) ir LSU lengvosios atletikos manieže (Aušros g.
Sporto Varžybų Organizavimas
Sporto varžybos - tai ne tik sportininkų pasirodymas, bet ir sudėtingas organizacinis procesas, reikalaujantis kruopštaus planavimo ir koordinavimo. Toliau aptarsime svarbiausius sporto varžybų organizavimo aspektus.
Varžybų Rūšys
Sporto varžybos gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo tikslų, dalyvių ir formato. Štai keletas pagrindinių varžybų rūšių:
- Čempionatai: Tai aukščiausio lygio varžybos, kuriose nustatomi geriausi sportininkai ar komandos. Čempionatai vyksta įvairiais lygmenimis - nuo regioninių iki pasaulinių.
- Taurės varžybos: Varžybos, kuriose komandos ar sportininkai varžosi dėl taurės.
- Žaibo turnyrai: Greitos varžybos, kuriose rungtynės trunka trumpai.
- Mačai: Dvikovos tarp dviejų sportininkų ar komandų.
- Parodomosios varžybos: Varžybos, skirtos pademonstruoti sporto šaką ar sportininkų įgūdžius.
- Kontrolinės varžybos: Varžybos, skirtos patikrinti sportininkų pasirengimą.
- Atrankinės varžybos: Varžybos, kuriose atrenkami sportininkai, kurie dalyvaus aukštesnio lygio varžybose.
- Atviros varžybos: Varžybos, kuriose gali dalyvauti visi norintys.
Varžybų Nuostatai
Varžybų vykdymas yra neįmanomas, nesurašius varžybų nuostatų. Varžybų nuostatai - tai pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis varžybų organizavimą ir vykdymą. Nuostatuose turi būti aiškiai apibrėžti visi svarbiausi varžybų aspektai, įskaitant:
- Tikslas ir uždaviniai: Kokiu tikslu organizuojamos varžybos ir kokie uždaviniai keliami dalyviams.
- Vieta ir laikas: Kur ir kada vyks varžybos.
- Dalyviai: Kas gali dalyvauti varžybose, kokie reikalavimai keliami dalyviams.
- Organizatoriai: Kas atsakingas už varžybų organizavimą ir vykdymą.
- Vykdymo sistema: Kokiu formatu vyks varžybos (pvz., ratų sistema, atkrintamosios varžybos).
- Apdovanojimas: Kaip bus apdovanojami nugalėtojai ir prizininkai.
- Paraiškos: Kaip registruotis į varžybas ir kokie terminai.
- Finansavimas: Iš kur bus finansuojamos varžybos ir kokios išlaidos numatytos.
Varžybų Finansavimas
Sporto renginio finansavimas yra labai svarbus aspektas. Lėšos gali būti gaunamos iš įvairių šaltinių, įskaitant:
- Valstybės ir savivaldybių biudžetai: Valstybinės ir savivaldybių institucijos gali skirti lėšų sporto renginiams remti.
- Rėmėjai: Įmonės ir organizacijos gali remti sporto renginius mainais už reklamą ir kitas paslaugas.
- Dalyvių mokesčiai: Dalyviai gali mokėti mokesčius už dalyvavimą varžybose.
- Bilietų pardavimas: Jei varžybos pritraukia daug žiūrovų, galima pardavinėti bilietus.
Lėšos gali būti naudojamos įvairioms išlaidoms padengti, įskaitant:
- Apdovanojimai: Nugalėtojams ir prizininkams skirti prizai, taurės ir medaliai.
- Inventorius: Sporto įrangos ir inventoriaus įsigijimas.
- Transportas: Dalyvių ir teisėjų transportavimo išlaidos.
- Apgyvendinimas: Dalyvių ir teisėjų apgyvendinimo išlaidos.
- Maitinimas: Dalyvių ir teisėjų maitinimo išlaidos.
- Reklama: Varžybų reklamos išlaidos.
- Apmokėjimas darbuotojams: Apmokėjimas varžybų organizatoriams, teisėjams ir kitam personalui.