Sporto varžybos yra neatsiejama sporto pasaulio dalis, kurioje sportininkai siekia įvairių tikslų. Šiame straipsnyje aptarsime skirtingus sporto šakų tikslus, pradedant pole sportu ir baigiant specialiosiomis olimpinėmis žaidynėmis, taip pat aptarsime Lietuvos sporto arenos aktualijas ir siekius.
Pole sportas: jėga, lankstumas ir koordinacija
Pole sportas, dar žinomas kaip polingas, yra sporto šaka, kurioje sportininkai naudoja stulpą įvairiems akrobatiniams, jėgos, lankstumo bei koordinacijos reikalaujantiems elementams atlikti. Tai ypatingai sunki sporto šaka, kadangi reikalingas stiprus viso kūno fizinis pasirengimas jėgos bei lankstumo atžvilgiu. Taip pat, tai skausminga sporto šaka, kadangi dauguma gimnastinių elementų atliekami ore, laikant visą kūno svorį tik kūno odos ir stulpo paviršiaus sukibimo dėka. Pole sportas - ekstremalus sportas, nes daug figūrų ir kombinacijų atliekamos žemyn galva ir pavojingame aukštyje.
Oro akrobatika yra nuostabus būdas sutvirtinti kūną, pagerinti lankstumą, koordinaciją ir išmokti daug įdomių triukų. Tai ne tik skraidymas ore, tačiau ir savęs pažinimas, savo baimių įveikimas.
Pole sporto raida Lietuvoje ir pasaulyje
Pole sportas Lietuvoje yra ganėtinai jauna sporto šaka, kurios užuomazgos pradėjo rastis 2010-2012 m. Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos miestuose. Jauni atletai, ieškodami internete informacijos, tobulėjo bei stengėsi surasti save, kol ilgainiui pradėjo po truputį įsikūrinėti ir pole studijos šalyje. Turėjo praeiti dešimtmetis, kol pribrendo vienytis ir įkurti Lietuvos oro ir pole sporto federaciją (LOPSF). Norima turėti bendruomenę, kuri turėtų aiškią bendrą tvarką, savo teises ir apsaugą. LOPSF įsikūrė 2021 m.
Pasaulio pole sporto kaip sporto samprata atsirado 2006 metais, po to, kai pole treniruotės tapo populiaria fitneso forma ir nuo 2000 m. pole sporto varžybos pradėjo populiarėti. Varžybose buvo mažai arba visai nebuvo vertinimo ar vertinimo kriterijų, nebuvo jokio būdo nuosekliai skirti taškus tiems sportininkams, kurie buvo techniškai ir meniškai pranašesni. Taisyklės būdavo su mažai vertinimo kriterijų, teisėjai buvo nereiklūs.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
2006 m. Katie Coates atliko apklausą, norėdama sužinoti, ką pole sporto bendruomenė mano, jog pole sportas taptų olimpine sporto šaka. Už balsavo per 10 000 atletų. 2008 m. Timas Trautmanas iš JAV pradėjo bendradarbiauti su Katie tarptautinėje sporto federacijoje, kur buvo sukurtas terminas „Pole Sportas“, amžinai paverčiantis pole sportą iš nenuoseklaus ir sunkiai apibrėžiamo fizinio aktyvumo, atliekamo socialiai, į struktūrizuotą sportą ir jo veiklą tarptautiniu mastu bei varžybas.
Netrukus pradėjo burtis nacionalinės federacijos ir buvo organizuojamos konkurencingos komandos. Pirmasis pasaulio pole sporto čempionatas įvyko 2012 m., kuriame dalyvavo tik 43 sportininkai iš 14 šalių, iš kurių dalyvavo tik 5 vyrai. 2013 m. startavo jaunimo kategorija, kurioje dalyvavo tik 7 sportininkai. Vos po 5 metų, 2017 m., dalyvavimas jaunimo kategorijoje padidėjo daugiau nei 80 % ir iš viso pasaulio pole sporto etape varžėsi 229 sportininkai iš 36 šalių.
Iki 2011 m. vidurio apytiksliai 95 proc. visų pole sportininkų buvo moteriškos lyties atstovės. Dėl to buvo imtasi veiksmų, kad būtų pagerinta lyčių pusiausvyra. 2017 m. pirmą kartą buvo atidarytos jaunių ir pradedančiųjų vyriškos lyties atstovų kategorijos, kurios padėjo padidinti vyrų dalyvavimą daugiau nei 70 %.
IPSF veikla ir tikslai
2014 m. IPSF susisiekė su GAISF dėl paraiškų teikimo proceso ir prasidėjo pripažinimo kelias. Pole sporto raida bėgant metams:
- 2009 m. - IPSF įkūrimas
- 2012 m. - Pirmasis pasaulio čempionatas
- 2013 m. - Jaunimo programos įvedimas
- 2014 m. - Pirmasis kontaktas su „SportAccord“ (dabar - GAISF)
- 2014 m. - „Antidopingo programa“
- 2015 m. - Pirmoji programa „SportAccord“ (dabar GAISF)
- 2016 m. - Patvirtinta kaip WADA pasirašiusioji
- 2016 m. - Kreipėsi į IOC dėl narystės
- 2017 m. - Pasirašė trišalį susitarimą su FIG ir GAISF, kad leistų IPSF narystei GAISF
- 2017 m. - Sportininkų palaikymas
Plataus masto sportinės struktūros ir bendruomenės sukūrimas, siekiant paremti sportininkų karjerą jiems keliaujant link varžybų. Mūsų tikslas yra vykdyti pasaulinio antidopingo programą. Lietuvos oro ir pole sporto federacijos, kaip naujo juridinio asmens, steigimą lėmė dviejų studijų bendri tikslai: populiarinti struktūrizuotą pole sportą bei oro akrobatiką šalies mastu, dalyvauti tarptautinių federacijų organizuojamose varžybose, taip išreiškiant palaikymą šių sportų judėjimui pasauliniu mastu, organizuoti varžybas patiems, kad šie sportai greičiau būtų pripažinti, kaip lygiaverčiai sportai su kitais sportais Lietuvoje, apjungti visus lietuvaičius į bendrą komandą.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Specialiosios olimpinės žaidynės: įtrauktis, lygybė ir džiaugsmas
Vasarą Paryžiuje vykusi olimpiada sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau apie Specialiąsias olimpines žaidynes, kuriose Lietuvos sportininkai taip pat sėkmingai dalyvauja, žino kur kas mažiau žmonių. Specialiosios olimpinės žaidynės - tai tarptautinės sporto varžybos, skirtos žmonėms su intelekto negalia. Šios žaidynės suteikia galimybę sportininkams iš viso pasaulio varžytis, tobulėti ir siekti savo svajonių. Specialiosios olimpiados sąjūdis remiasi įsitikinimu, kad intelekto sutrikimą turintys asmenys, gavę tinkamą instrukciją ir padrąsinimą, gali mokytis, džiaugtis ir gauti naudos dalyvaudami individualiose ir komandinėse sporto šakose.
Kuo skiriasi nuo paralimpinių žaidynių?
Svarbu atskirti Specialiąsias olimpines žaidynes nuo paralimpinių žaidynių. Paralimpinėse žaidynėse dalyvauja sportininkai, turintys fizinę negalią, o Specialiosiose olimpinėse žaidynėse varžosi sportininkai, turintys intelekto negalią.
Specialiųjų olimpinių žaidynių vertybės:
- Įtrauktis: kurti įtraukias bendruomenes, kuriose laukiami ir priimami visi, nepriklausomai nuo jų gebėjimų.
- Lygybė: užtikrinti, kad visi sportininkai turėtų vienodas galimybes dalyvauti sportinėje veikloje.
- Pagarba: gerbti kiekvieno sportininko individualumą ir gebėjimus.
- Džiaugsmas: skatinti džiaugsmą ir pasitenkinimą dalyvaujant sportinėje veikloje.
Specialiosios olimpinės žaidynės Lietuvoje
Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas (LSOK) priklauso tarptautinei organizacijai „Special Olympics“, kuri organizuoja Specialiąsias olimpines žaidynes visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Adomas Bužinskas yra iškovojęs 2 aukso medalius plaukimo varžybose, o Julius Rėksnys - auksą plaukime krūtine. 2023 m. Berlyne vykusiose žaidynėse Lietuvos rinktinė parvežė net 37 medalius: 22 aukso, 11 sidabro ir 4 bronzos. Tai rodo, kad Lietuvoje turime talentingų sportininkų su intelekto negalia, kurie gali sėkmingai varžytis tarptautiniu lygiu.
LSOK organizuoja įvairias sporto varžybas ir renginius Lietuvoje, skirtus sportininkams su intelekto negalia. Tai apima stalo teniso čempionatus, krepšinio čempionatus, badmintono čempionatus ir kitas sporto varžybas. Šie renginiai suteikia galimybę sportininkams varžytis, tobulėti ir integruotis į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Ateinančių metų kovą Turine, Italijoje, vyks Žiemos Specialioji olimpiada 2025. Jose dalyvaus sportininkai iš viso pasaulio. Lietuvai atstovaus vienuolikos atletų delegacija. Aštuoni sportininkai dalyvaus lygumų lenktyninio slidinėjimo varžybose, o trys - sniegbridžio varžybose.
LSOK nuolat ieško paramos, kad galėtų užtikrinti tinkamas treniruočių sąlygas ir galimybę sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. Z. Misiūnas pabrėžia, kad labai trūksta finansavimo vaikų ir jaunuolių treniruotėms, kur būtų galima atrasti talentus ir suteikti jiems galimybę treniruotis.
Toyota yra pasaulinis Specialiosios olimpiados mobilumo partneris. Remdamiesi Toyota filosofija Let’s Go Beyond ir bendradarbiaudami su specialiąja olimpiada, siekiame parodyti, kad didelius iššūkius galima įveikti mažais žingsneliais, įtrauktimi ir judėjimo laisve.
Nacionalinės sporto agentūros tikslai ir veikla
Nacionalinės sporto agentūros (NSA) naujojo vadovo Mindaugo Špoko didžiausias noras - išgirsti visus ir su visais sutarti dėl esminių klausimų sprendimo būdų. Nors agentūrai keliami ambicingi tikslai, M. Špoko nuomone, svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Ta kokybė, pasak 47 metų kauniečio M. Špoko, yra svarbiausių varžybų medaliai. „Olimpinių žaidynių, Europos ir pasaulio čempionatų apdovanojimai - ir pačios valstybės, kuri sportui numato nemenką finansavimą, didžiausias noras bei pagrindinis tikslas“, - įsitikinęs NSA vadovas.
Liepos mėnesį darbą pradėjusios NSA užduotis - įgyvendinti valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse. Dėl neaiškių priežasčių uždarius Kūno kultūros ir sporto departamentą bei pertvarkius iki tol sėkmingai veikusį Lietuvos olimpinį sporto centrą, atsivėrė daug spragų ugdant ir rengiant aukšto meistriškumo sportininkus varžyboms, kuriose jie garsina savo šalį.
Pernai vykusios Tokijo olimpinės žaidynės šias žaizdas akivaizdžiai atvėrė, nes dėl nesuprantamų pertvarkų sportas nusirito į bedugnę ir pirmą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje grėsė, kad iš vasaros žaidynių lietuviai grįš be medalių. Tik penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės sidabras likus porai dienų iki žaidynių uždarymo pasirodymui Tokijuje neleido tapti tragedija.
Naujai įkurta NSA ne tik įgyvendins valstybės sporto politiką aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo srityse. Agentūroje bus sutelktos ir visos sporto finansavimo funkcijos, vienodą dėmesį skiriant olimpiniam ir paralimpiniam sportui, visuomenės fiziniam aktyvumui. Agentūra rūpinsis sportininkų teisėmis, sporto infrastruktūra, čia bus kuriamas kompetencijų centras, padėsiantis sporto šakų federacijoms ir organizacijoms diegti ir stiprinti gerojo valdymo principus. „Iššūkių daug ir skirtingų, bet su visais tikimės susidoroti“, - tvirtina patyręs sporto vadybininkas M. Špokas.
NSA veiklos prioritetai
M. Špokas teigia, kad svarbiausia - stipri komanda. Ši agentūra nėra senas darinys, kurį reikia tik tobulinti. Ją reikia kurti nuo nulio. Norime savo žinias bei kompetencijas perduoti ir sporto šakų federacijoms.
Vienas iš didelių iššūkių - kad NSA netaptų dar vienu biurokratiniu aparatu, kurio valdininkai liks kurti realioms sportininkų problemoms. Sunkiausi bus pirmieji dveji metai, visiems bandant susivokti, kas yra kas. Bet tikiuosi, kad pavyks pritraukti kompetentingų žmonių, gebančių sukurti modernią pasaulinio lygio instituciją.
Tam būtina dirbti ne tik su aukščiausio meistriškumo sportininkais, bet ir su jaunimu. Nes lyderiais tampa tie, kurie buvo tinkamai rengiami nuo vaikystės. Per 30 metų tai nebuvo išspręsta, bet dabar su Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentu Gintaru Jasiūnu jau ieškome būdų, kaip pasiekti, kad sporto institucijos ir savivalda dirbtų petys petin. Sportas prasideda nuo savivaldybių, o talentingus sportininkus federacijos atranda savo varžybose. Tuo tarpu Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ar NSA premijas skiria patiems geriausiems.
Norime, kad tie sportininkai, kurie dar nepasiekė tokio lygio, kad gautų premijas, turėtų savivaldos ir federacijos pasitikėjimą bei paramą. Sieksime išsiaiškinti ir tai, kokį mokslinį ir medicininį potencialą turime, nes pastaruoju metu daug sportininkų prieš ir per olimpines žaidynes kalbėjo, kad medicininis aptarnavimas labai prastas. Bandysime pritraukti medikų ir mokslininkų, kad talentingiausi sportininkai galėtų su jais dirbti ir per stovyklas, o ne tik tada, kai ištinka bėda ir reikia gydytis traumas. Juolab kad yra toks dalykas kaip traumų prevencija, kur vis dar turime didelių spragų.
Anksčiau trūkdavo finansavimo. Dabar jo yra. Mūsų komanda turės pinigų, bet privalės išsigryninti resursus bei poreikius, nes man kartais kyla klausimas, ar tikrai didėjantis finansavimas racionaliai ateina iki sportininko. Tikslas, kad nebūtų biurokratų, o būtų pagalbininkai, kurie padėtų ateiti pinigams iki atleto, o ne tuos pinigus eikvoti. Juk sportininkui reikia pagalbos: metodinės ir kitokios - pirkti inventorių, turėti treniruočių sąlygas ar galėti vykti į varžybas.
Norime inventorizuoti ir pačią infrastruktūrą, nes kartais girdžiu, kad turime vieną prasčiausių, o kartais - vieną geriausių Europoje. Tačiau klausimas, kiek tos bazės prieinamos visuomenei ir aukšto meistriškumo sportininkams. Kitas klausimas - kokių konkrečiai bazių mums šiandien trūksta.
Norėtųsi, kad būtų aiški valstybės strategija, kam ir kur statome, kad bazės nekonkuruotų vienos su kitomis. Mūsų reikalas kalbėti su savivaldomis, nes tai - ir savivaldų požiūrio klausimas, kaip į sales įleisti klubus, paskatinti vaikus užsiimti fiziniu aktyvumu. Tada turėsime sveiką, mažiau kriminalizuotą visuomenę, galėsime sumažinti socialinę atskirtį, kad vaiko noras ir galimybės sportuoti priklausytų ne nuo tėvų piniginės storio.
NSA tikslai ir finansavimas
Agentūrai iškelti tikslai - labai ambicingi, tokių rezultatų dar nesame turėję. M. Špokas asmeniškai yra už kokybę. Jam svarbiausi medaliai. Kad mes turėtume ne masiškumu, o meistriškumu stiprias rinktines.
Ministerijos planas - šimtas olimpiečių 2028 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse. Tikslas 2024 m. Paryžiaus žaidynėse - bent keturi medaliai.
NSA neišskiria olimpiečių ir paralimpiečių. Tad ir tarp paralimpiečių matau nemažai galinčiųjų laimėti paralimpinių žaidynių apdovanojimus.
Bandoma palengvinti kriterijus, kuriais nustatomas aukštas meistriškumas, nes siekiame įsiklausyti, ką mums sako federacijos. Mano nuomone, neteisingus dalykus reikia keisti. Mes tam ir esame, kad tai, ką galima gerinti, ir būtų pagerinta siekiant geresnių rezultatų. Svarbu, kad mes visi būtume bendraminčiai, kad nereikėtų keisti įstatymo dėl ko nors vieno. Aš pasigedau lyderystės suvienyti visus ir turėti bendrą poziciją.
Valstybė nustatė kelis prioritetus: medaliai olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose; fiziškai aktyvi visuomenė; prieinama infrastruktūra ir aukšto meistriškumo sportininkams, ir tiesiog fiziškai aktyviems žmonėms.
Federacijos nerimauja, iš kur pavyks surinkti 10 proc. savų lėšų nuo gaunamo finansavimo. M. Špoko siūlymas - iš pradžių prašyti, kad federacijos pritrauktų tik 5 proc. rėmėjų lėšų. Per porą metų norime federacijoms paaiškinti, kaip pritraukiami tie rėmėjai. Galimų rėmėjų yra, bet būtina kelti klausimus, ar mūsų rėmimo įstatymai yra geri, ar mes visi mokame juos skaityti ir suprantame, kokią naudą gali suteikti rėmimas?
Siūlyčiau pradėti nuo mažesnio procento, kurį į biudžetą turėtų surinkti federacijos, bet, mano nuomone, negalime likti be privačių lėšų. Sporto finansavimas dabar stipriai ateina iš valstybės ir jis didėja. Federacijos gauna daug didesnį finansavimą nei anksčiau, bet turi būti ir aiškūs kriterijai tam finansavimui gauti.
Sportininkų rengimas ir parama
Daug sportininkų metus pradeda treniruočių stovyklose užsienyje, už kurias reikia sumokėti iš anksto, nors valstybinis finansavimas federacijas dažnai pasiekia tik vasarį ar kovą. Šią problemą būtina spręsti. Ieškosime galimybių tuos pinigus gauti dar anksčiau, bet nelaužydami valstybės taisyklių. Gal avansiniu mokėjimu, gal kitaip - nenoriu spėlioti. Turėsime bendrųjų reikalų skyrių, finansininkų, teisininkų, kurie turėtų padėti išspręsti šiuos reikalus.
Finansavimo krepšeliai nebus pririšti prie konkrečių sportininkų. NSA aukšto meistriškumo grupė planuos aukšto meistriškumo sportininkų rengimą stebėdama, kiek ir kokių lėšų tam panaudoja federacijos. Mes net kalbame apie atskirus medicinos ir mokslo krepšelius pagal sportininkų stipendijas. Sportininko uždirbami pinigai neturėtų atitekti federacijos administracijos išlaidoms.
Tikslas - išsiaiškinti, kiek pinigų reikia, kiek jų turima ir kaip planuojama juos panaudoti. Kalbame apie tris lygius: jaunimą, pamainą ir pagrindinius sportininkus. Pagrindiniams visur turi degti žalia šviesa, pamainai reikia ieškoti kompromisų, o skatinant sportuoti vaikus ir jaunimą turi prisidėti ir savivaldos. Aukšto meistriškumo sportininkas neturėtų sukti galvos dėl pinigų stovykloms, inventoriui ar varžyboms, jeigu jis pats tuos pinigus federacijai ir uždirbo.
Sieksime, kad sportininkas dalyvautų ir rengimo planų aptarime. Itin pajėgių ir talentingų sportininkų neturime daug, tad juos reikia puoselėti ir saugoti. Juolab sportininkai dirba su savo kūnu ir apie savo kūną nusimano, tad norisi, kad sportininkas, treneris, mokslininkas, medikas dirbtų drauge dėl vieno tikslo.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir paralimpinis judėjimas
Iki 2020-ųjų Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių likus lygiai metams, Lietuva turi jau du kelialapius į svarbiausią sporto renginį, vykstantį kas ketverius metus. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sako, kad tikslas - į Tokiją deleguoti daugiau atletų nei šaliai atstovavo 2016-ųjų Rio de Žaneiro žaidynėse. Pasak M. Biliaus, 2020-aisiais Tokijuje startuos ir ilgų distancijų bėgikė Aušra Garunkšnytė, kuri taps pirmąja Lietuvos maratonininke moterimi žaidynių istorijoje.
Apie bilietus jau turinčius sportininkus, jų siekiančius atletus, planuojamą paralimpiečių ir sporto šakų skaičių Tokijuje Parateam.lt kalbėjosi su Lietuvos paralimpinio komiteto vadovu M. Biliumi.
Pasirengimas paralimpinėms žaidynėms
Lietuvos golbolo rinktinės patekimas į Tokijo paralimpines žaidynes tikriausiai nenustebino nieko, o ar Aušros Garunkšnytės sėkmė buvo staigmena? M. Bilius teigia, kad Aušra viena pirmųjų turėjo galimybę patekti į Tokiją ir ji padarė tai. Paralimpinis komitetas tikėjo Aušros galimybėmis, investavo į pasirengimą, startus ir tai pasiteisino.
Paralimpinius normatyvus turėtų įvykdyti 10-14 mūsų lengvaatlečių, bet dėl kvotų sistemos į Tokiją jų vyks mažiau. Lietuva - nedidelė valstybė, todėl ir vietų, skiriamų lengvaatlečiams, skaičius įprastai nebūna didelis. Kol kas sunku tiksliai prognozuoti, bet turėtume gauti 3-5 vietas.
Kiekvienoje sporto šakoje atrankos sistema yra kitokia, bet žinome viena - viskas aišku bus kitų metų vasarą, kai užsidarys atrankos langai, kurie atsidarė 2019-ųjų pradžioje. Mūsų sportininkai dalyvauja varžybose, renka reitingo taškus. Pavyzdžiui, Rio de Žaneire startavęs plaukikas Edgaras Matakas turi dvi galimybes patekti į paralimpiadą. Pirmas šansas - užimti pirmą arba antrą vietą šių metų pasaulio čempionate, kuris rugsėjį vyks Londone. Kita galimybė - atrankos lango pabaigoje užimti pasaulio reitinge vietą, garantuojančią kelialapį į Tokiją.
Nauji veidai ir sporto šakos
Viliamės, kad iššaus Raimeda Bučinskytė. Mūsų šaulė deda tikrai daug pastangų, o iškovota antra vieta pasaulio taurės etape Lenkijoje parodo, kad ji tikrai gali būti tarp geriausių. Labai daug dirba Ernestas Česonis, kuris turi galimybę tapti pirmuoju Lietuvos triatlonininku paralimpinėse žaidynėse. Matome, kad konkurencija triatlone yra milžiniška, bet tikime Ernestu, nes juodas darbas turi atsipirkti. JAV sportuoja sunkiaatletė Karolina Lingytė, kuri šiemet pasaulio čempionate užėmė 12 vietą, tačiau dar nepademonstravo viso potencialo. Atrankoje dalyvauja lankininkas Rolandas Baranauskas. Visi šie ir dar nepaminėti sportininkai dar neatstovavo Lietuvai paralimpinėse žaidynėse, bet gali tai pasiekti. Be to, Lietuva dar nėra turėjusi šių sporto šakų atstovų paralimpinėse žaidynėse.
Tokijuje tikimės turėti ne mažiau sportininkų nei Rio de Žaneire, kur Lietuvai atstovavo 13 atletų. O mūsų tikslas - turėti daugiau sportininkų nei Rio. Dirbame, kad pasiektume šį tikslą, bet turime neužmiršti, kad sporte egzistuoja labai svarbus sėkmės faktorius.
Po paralimpinio atrankos turnyro JAV, kur Lietuvos rinktinė tapo čempione ir iškovojo paralimpinį kelialapį, galime drąsiai sakyti, kad būsime tarp favoritų. Kalbant apie Tokijo žaidynes, mūsų komanda jau turi pranašumą prieš varžovus, nes šį pavasarį stovyklavo Japonijoje. Klimato žinojimas, pažintis su Japonijos kultūra, maistu yra labai svarbūs faktoriai.
Bendradarbiavimas su Japonija
Lengvaatlečiai Japonijoje stovyklavo dukart, golbolo rinktinė lankėsi kartą. Mūsų partneriai Hiracukos ir Tojohašio miestai nori mus matyti ne tik prieš žaidynes, bet ir po jų. Kalbame apie galimybes dar iki žaidynių surengti stovyklas lengvaatlečiams ir golbolo rinktinei. Laukia įtempti metai ir daug svarbių startų, bet labai tikimės rasti galimybių apsilankyti Japonijoje.
Per pastaruosius dvejus metus Japonijoje lankiausi dukart ir net neabejoju, kad japonai suorganizuos tobulas žaidynes, kurios labai aukštai iškels kartelę. Kalbu ne tik apie arenas ir jų statymo tempus. Kalbu apie Japonijos žmones, kurie yra labai darbštūs ir dėmesingi. Šios šalies miestuose viskas yra pritaikyta žmonėms su negalia. Visa tai yra arba bus ir sporto objektuose bei kaimelyje, kuriame gyvens sportininkai iš viso pasaulio.
Sportininkų išvežimas į paralimpines žaidynes finansuojamas iš Lietuvos valstybės biudžeto. Tikime, kad svarbiais 2020-aisiais valdžios institucijos nenusisuks nuo sportininkų, kurie neša mūsų trispalvę. Vis tik dirbame ir patys, kalbame su esamais rėmėjais, stengiamės pritraukti naujų. Nes delegacijoje bus ne vien tik sportininkai. Į Tokiją vyks aptarnaujantis personalas, media komanda. O skrydžiai, viešbučiai ir visa kita Japonijoje kainuoja tikrai ne pigiai. Bet visa tai yra reikalinga, norint, kad atletai pasirodytų sėkmingai, o apie jų pergales kuo greičiau ir išsamiau sužinotų visa Lietuva.