Šaltas Prakaitas Sportuojant: Kodėl Tai Nutinka ir Kaip Reaguoti Greitai?

Šaltas prakaitas - tai būklė, kai kūnas pradeda prakaituoti, nors nėra karšta ir žmogus nesiruošia fiziniam aktyvumui. Skirtingai nuo įprasto prakaitavimo, kuris atsiranda dėl aukštos temperatūros ar fizinio krūvio, šaltas prakaitas dažniausiai kyla dėl streso, nerimo, baimės ar fizinio šoko. Šaltas prakaitas dažnai būna šaltas, drėgnas ir atsiranda netikėtai. Ši būklė gali būti trumpalaikė, tačiau jei šaltas prakaitas pasireiškia dažnai arba yra lydimas kitų simptomų, tai gali rodyti sveikatos problemas, kurias reikia spręsti.

Kas Yra Šaltas Prakaitas?

Galimos Šalto Prakaito Priežastys

Šaltas prakaitas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant fizines, psichologines ir medicinines būkles. Štai dažniausios priežastys:

Stresas ir nerimas - stiprus stresas, nerimas ar panikos priepuoliai dažnai sukelia šaltą prakaitą. Kūnas reaguoja į emocinę įtampą, padidindamas adrenalino kiekį, dėl ko pradeda prakaituoti.
Hipoglikemija (sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje) - kai cukraus kiekis kraujyje smarkiai sumažėja, organizmas gali reaguoti šaltu prakaitu. Tai dažnai pasireiškia žmonėms, sergantiems diabetu, ypač jei jie nevalgė pakankamai arba perdozavo insulino.
Širdies priepuolis - šaltas prakaitas gali būti vienas iš širdies priepuolio požymių. Jį gali lydėti krūtinės skausmas, dusulys, pykinimas ar galvos svaigimas. Šis simptomas reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Šokas - dėl sunkaus sužalojimo, infekcijos, kraujavimo ar dehidratacijos organizmas gali patekti į šoko būseną. Ši būsena trukdo kraujui tekėti į gyvybiškai svarbius organus, o šaltas prakaitas yra vienas iš būdingų šoko požymių.
Infekcijos ar karščiavimas - kai organizmas kovoja su infekcija ar karščiuoja, jis kartais gali reaguoti šaltu prakaitu. Tai vadinama „karščio bangomis“, tačiau kartais ši būsena lydima ir šalčio pojūčio.
Tam tikrų vaistų vartojimas - kai kurie vaistai, pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo, antibiotikai ar antidepresantai, gali sukelti šalutinį poveikį šalto prakaito forma.

Ką Daryti Pastebėjus Šaltą Prakaitą?

Jei šaltas prakaitas atsiranda retkarčiais ir nėra lydimas kitų simptomų, dažniausiai jis yra susijęs su emocine įtampa arba lengvais sveikatos sutrikimais. Tačiau jei šaltas prakaitas pasireiškia dažnai arba kartu su kitais įspėjamaisiais simptomais, svarbu kreiptis į specialistą. Štai keli patarimai, kaip elgtis:

Atsipalaiduokite ir valdykite stresą - jei šaltas prakaitas kyla dėl streso ar nerimo, pabandykite praktikuoti atsipalaidavimo būdus, pvz., giluminį kvėpavimą, meditaciją ar jogą. Tai gali padėti nuraminti kūno reakcijas į emocinę įtampą.
Valgykite reguliariai ir venkite cukraus šuolių - jei šaltas prakaitas yra susijęs su cukraus kiekio svyravimais, stenkitės valgyti reguliariai, vengti per didelio cukraus vartojimo ir palaikyti stabilią gliukozės lygį kraujyje.
Sekite kitus galimus simptomus - jei šaltas prakaitas pasireiškia kartu su skausmu krūtinėje, dusuliu ar galvos svaigimu, tai gali būti rimtas įspėjamasis ženklas. Tokiu atveju nedelsiant kreipkitės į medicinos specialistą.
Pasikonsultuokite su gydytoju - jei šaltas prakaitas kartojasi dažnai ar yra lydimas kitų simptomų (pvz., nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, pykinimas), pasitarkite su gydytoju, kuris gali atlikti tyrimus ir nustatyti šio simptomo priežastį.
Venkite alkoholio ir kofeino - šios medžiagos gali skatinti prakaitavimą ir apsunkinti kūno gebėjimą reguliuoti temperatūrą. Jei dažnai prakaituojate, ypač naktį, venkite alkoholio ir kofeino, ypač prieš miegą.

Prakaitavimas: Normalus Procesas Ar Signalas Apie Sutrikimus?

Kiekvieno mūsų odoje yra apie 3 milijonai prakaito liaukų, atliekančių labai svarbią organizmo funkciją. Natūralu, jei gausiau prakaituojate sportuodami ar susijaudinę. Tai natūrali organizmo reakcija. Beje, intensyviai sportuojant per dieną netenkama apie 10 litrų skysčių. Todėl labai svarbu gerti pakankamai vandens, ypač sveika - negazuotas natūralus mineralinis. Jis papildo organizmą mineralais, kurių netenkame su prakaitu.

Taip pat skaitykite: Riebalų nauda sportuojant

Prakaitavimas - natūralus ir gyvybiškai būtinas procesas, nes tokiu būdu organizmas su skysčiais (prakaitu ir kt.) išsivalo nuo susikaupusių toksinų, reguliuoja ir palaiko normalią kūno temperatūrą.

Sveiko žmogaus prakaitas yra beveik bekvapis, nes jį sudaro 98-99 proc. vandens ir tik 0,5-1 proc. organinių ir neorganinių medžiagų. Išskyrus tuos atvejus, kai vartojama specifinių vaistų, maisto papildų, piktnaudžiaujama mėsa ar riebiu, aštriu maistu ir pan.

Jei laikomasi higienos, nemalonus kūno ar burnos kvapas yra signalas, kad organizmas užsiteršęs ar yra sutrikimų. Tačiau, užuot juos šalinę, daugelis griebiasi paprastesnio ir lengvesnio būdo - maskuoja stipriais cheminiais dezodorantais nuo prakaito. Jie užkemša prakaito liaukas, odos poras ir sulaiko prakaitavimą, neleisdami pasišalinti iš organizmo susikaupusiems nešvarumams. Pasak kai kurių alternatyviosios medicinos specialistų, tai gali tapti daugelio ligų, net onkologinių, priežastimi.

Kada Reikėtų Susirūpinti?

Pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų, jeigu gausiau prakaituojama nedirbant sunkaus fizinio darbo ir oro temperatūrai nesant aukštai, nesusinervinus, t. y. be jokios apčiuopiamos priežasties. Tokiu atveju svarbu nustatyti pagausėjusio prakaitavimo (hiperhidrozės) priežastis.

Gydytojai hiperhidrozę skirsto į pirminę ir antrinę. Pirminės priežastys nežinomos, o antrinę išprovokuoja tam tikros ligos. Manoma, kad abiejų tipų pagausėjusį prakaitavimą sukelia padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tai gali būti susiję ir su organizmo pokyčiais, tarkim, brendimu, nėštumu ar premenopauze, tam tikrais sutrikimais.

Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas

Gydytojų teigimu, padidėjęs prakaitavimas naktimis būdingesnis sergant lėtinėmis infekcinėmis (tuberkulioze ir kt.), endokrininės sistemos (skydliaukės, cukriniu diabetu), inkstų ar onkologinėmis ligomis. Taip pat moterims artėjant menopauzei. Jį paskatinti gali net patirtos senos traumos. Traumatologų teigimu, būna, kad vadinamieji liekamieji reiškiniai po nugaros smegenų pažeidimų pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu praėjus pusmečiui ar net metams po traumos.

Naktinis prakaitavimas kartu su niežuliu būdingas sergant vėžinėmis ligomis (leukemija, limfoma, inkstų karcinoma ir kt.). Vis dėlto dažniausiai padidėjusį prakaitavimą lemia psichikos ir neurologinės ligos, psichologinės priežastys, žmogaus charakterio ypatybės, kompleksai, įvairios fobijos, emocinė būsena.

Už prakaito, t. y. drėgmės išskyrimą, yra atsakinga vegetacinė nervų sistema - labai jautrūs centrai, esantys tarpinėse ir stuburo smegenyse. Šie centrai glaudžiai susiję su galvos smegenų sritimis, valdančiomis emocijas. Todėl susijaudinę, išsigandę ar patyrę stresą prakaituojame. Daugelis žmonių yra pajutę savo kailiu, kaip prieš pirmąjį pasimatymą, per vairavimo ar abitūros egzaminą, prieš pokalbį su būsimu darbdaviu kaista ir smarkiau prakaituoja ne tik delnai, pažastys, bet ir rasoja kakta. Taip organizmas natūraliai reaguoja į stresą.

Ką Siūlo Grožio Specialistai?

Pasak plastinės chirurgijos specialistų, kai pagausėjęs prakaitavimas kelia diskomfortą, t. y. vargina nemalonus kvapas, kad žmogui net tenka persirengti keletą kartų per dieną, padeda botulino toksino injekcijos. Jos yra pati saugiausia ir veiksmingiausia priemonė, iškart pašalinanti prakaitavimo sukeliamus nepatogumus. Poveikis išlieka iki šešių mėnesių.

Procedūra neskausminga - itin plona adata preparatas įšvirkščiamas į keletą taškų pažastyje ir kitose padidėjusio prakaitavimo vietose. Botulinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių endokrinines liaukas, funkcionavimą ir slopina jas. Atlikus injekciją, pirmą arba antrą savaitę liaukos tiesiog nustoja veikti. Organizmas prakaitą pašalina kitais būdais, pavyzdžiui, su šlapimu.

Taip pat skaitykite: Vaisių įtaka sportiniams rezultatams

Savaitę po procedūros rekomenduojama vengti saulės spindulių, soliariumo, saunos.

Jei Smarkiai Prakaituoja Kojos

Dažniausiai pėdos prakaituoja mūvint sintetines kojines, avint netinkamus, orui nelaidžius uždarus batus. Neretai kojų prakaitavimas padidėja dėl plokščiapėdystės arba sutrikus hormonų pusiausvyrai, taip pat nusilpus nervų sistemai. Galbūt dirbate įtemptą darbą, patyrėte stresą ir pan. Įvairios baimės, nerimas irgi skatina prakaitavimą. Pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Jei reikės, jis nusiųs pas specialistus (odos ligų, ortopedą ar endokrinologą).

Namuose kas vakarą kojas mirkykite vonelėje su eteriniu arbatmedžių aliejumi ar juodųjų arbatžolių nuoviru. Papudruokite talku - sugeria drėgmę ir mažina prakaitavimą. Kasdien keiskite puskojines, mazgokite kojas, vėdinkite batus. Kuo daugiau stenkitės vaikščioti basi, labai sveika rytais palakstyti basomis po rasotą žolę.

Naudingi Patarimai

Jeigu gausiai pakaituojate, naudokite antibakterines ir kuo natūralesnes kūno priežiūros priemones.

Dėvėkite natūralaus, prakaitui laidaus pluošto drabužius.

Laikykitės asmens higienos ir prauskitės po dušu rytą ir vakare, o prakaituojančias pažastis ir dažniau. Turite žinoti, kad per dažnai plauti odą muilu nėra gerai, užtenka dusyk per dieną, o paskui galima apsiprausti paprastu vandeniu arba prakaitavimą mažinančių ir dezinfekuojamąjį poveikį turinčių vaistažolių nuoviru.

Prauskitės po drungnu ar šiltu vandeniu, nes labai šaltas vanduo skatina dar didesnį prakaitavimą. Mūsų oda turi apsauginį riebalinį sluoksnį, kurį nuplovus, sudarome palankią terpę kauptis bakterijoms. Jeigu prausiantis ant odos susidaro lašeliai, vadinasi, apsauginis sluoksnis nepažeistas, oda sveika.

Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais, sūriu ir aštriu maistu - lemia nemalonų prakaito kvapą. Vartojami tam tikri vaistai taip pat gali būti nemalonaus kūno kvapo priežastimi - pasitarkite su gydytoju.

Nuo gausaus prakaitavimo galite vartoti ir homeopatinių preparatų (yra vaistinėse).

Jei ėmėte labiau prakaituoti dėl padidėjusio bendro dirglumo, pervargimo, patirto streso (prieš egzaminus ir kt.), pagerkite raminamosios melisų, valerijonų šaknų, pankolių, anyžių arbatos.

Įtampą slopina atsipalaidavimo, kvėpavimo ir jogos pratimai. Bent kartą per savaitę pasigarinkite pirtyje - greičiau valosi įtakos prakaito kvapui turintys toksinai.

Gausus prakaitavimas rodo, kad organizme susikaupę šlakų, toksinų. Patartina kartą per savaitę daryti iškrovos dieną (valgykite daržovių, vandenyje virtų košių).

Gausus Prakaitavimas Sportuojant: Kada Sunerimti?

Sportuojant prakaituojame visi - tai neišvengiama kūno reakcija. Tačiau ar kada susimąstei, kodėl vieni vos sudrėksta, o kiti varva tarsi po dušu? Gausus prakaitavimas per fizinį krūvį gali būti tiek natūralus reiškinys, tiek signalas apie galimus sveikatos sutrikimus. Panagrinėkime plačiau.

Kodėl Prakaituojame?

Prakaitavimas yra natūrali kūno funkcija, skirta reguliuoti temperatūrą. Kai kūnas kaista - tiek dėl fizinio krūvio, tiek dėl išorinės aplinkos, prakaito liaukos ima gaminti prakaitą, kuris garuodamas atvėsina odą.

Yra du pagrindiniai prakaito liaukų tipai:

Ekrininės liaukos - jos gamina skaidrų, bekvapį prakaitą ir yra visame kūne.
Apokrininės liaukos - veikia pažastyse, kirkšnyse; šių prakaitas reaguoja su bakterijomis ir sukelia kvapą.

Kada Prakaitavimas Tampa Per Didelis?

Nors prakaituoti sportuojant yra visiškai normalu, kai kuriais atvejais gausus prakaitavimas gali kelti nerimą. Ypač jei:

Prakaitas bėga upeliais net esant mažam krūviui;
Jis trukdo kasdienei veiklai;
Yra lydimas kitų simptomų: svaigimo, silpnumo, širdies plakimo.

Gausus Prakaitavimas Per Sportą: Normalu Ar Problema?

Situacija	Normalu ar problema?	Galimos priežastys
Prakaituojama intensyviai sportuojant	✅ Normalu	Kūno temperatūros reguliavimas
Prakaitas laša net sėdint	⚠️ Galima problema	Hiperhidrozė, stresas, hormonų sutrikimai
Šaltas prakaitas su silpnumu	❌ Pavojinga	Kraujo spaudimo kritimas, šokas
Prakaituojama tik tam tikrose vietose (pvz. delnai, pažastys)	⚠️ Gali būti lokalizuota hiperhidrozė	Dažnai genetinė ar nervų veiklos sutrikimas
Prakaitavimas su karščiavimu	⚠️ Gali būti liga	Infekcijos, gripas, COVID-19

Kas Sukelia Gausų Prakaitavimą Sportuojant?

Fizinio krūvio intensyvumas - kuo sunkesnis pratimas, tuo labiau kaista kūnas.
Aplinka - karštis, drėgmė skatina intensyvesnį prakaitavimą.
Individualūs ypatumai - genetika, lytis, svoris ir medžiagų apykaita turi įtakos.
Mityba - aštrus maistas, kofeinas, alkoholis didina prakaitavimą.
Stresas ir emocijos - nervinė įtampa skatina prakaito išsiskyrimą, ypač delnuose ar pažastyse.

Kada Reikėtų Sunerimti?

Jeigu prakaituojate:

Net kai nesate fiziškai aktyvūs;
Staiga pradėjote gausiai prakaituoti;
Prakaitavimą lydi dusulys, skausmas krūtinėje ar galvos svaigimas;
Prakaitavimas naktimis - gali būti infekcijos ar net onkologinių ligų ženklas.

Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją.

Hiperhidrozė - Kas Tai?

Tai būklė, kai žmogus prakaituoja kur kas daugiau nei būtina termoreguliacijai. Hiperhidrozė gali būti:

Pirminė - dažnai prasideda paauglystėje, be aiškios priežasties.
Antrinė - dėl ligų: skydliaukės sutrikimų, cukrinio diabeto, menopauzės ir kt.

Patarimai, Kaip Sumažinti Prakaitavimą Sportuojant

✅ Rinkitės kvėpuojančius, techninius audinius, kurie padeda odai kvėpuoti ir greitai išdžiūsta.
✅ Venkite per karštų, uždarų erdvių treniruotėms.
✅ Laikykitės tinkamos higienos - reguliariai praustis, naudoti tinkamus dezodorantus ar antiperspirantus.
✅ Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
✅ Mityba - mažinkite kofeino, aštraus maisto, alkoholio vartojimą.
✅ Apsvarstykite gydymo galimybes, jei prakaitavimas kelia rimtą diskomfortą: botulino injekcijos, jonoforezė, vaistai ar net chirurginės procedūros.

Įdomūs Faktai Apie Prakaitą

👣 Kojose yra apie 250 tūkst. prakaito liaukų - jos gali išskirti iki pusės litro per dieną!
🧠 Prakaitavimą reguliuoja simpatinė nervų sistema - tarsi „vidinis termostatas“.
🌡️ Moterys dažniausiai prakaituoja mažiau nei vyrai, bet jų prakaitas gali būti labiau koncentruotas.
🌍 Kai kurios kultūros laiko prakaitą dvasiniu apsivalymu - pavyzdžiui, pirtys indėnų „sweat lodge“ ritualuose.

Naktinis Prakaitavimas: Priežastys ir Kada Kreiptis Į Gydytoją

Bendrosios praktikos gydytojai dažna susiduria su pacientų nusiskundimais dėl naktinio prakaitavimo. Prakaitavimas yra natūrali kūno vėsinimo sistema skirta išvengti organizmo perkaitimo. Smegenų pagumburis reguliuoja mūsų kūno temperatūrą, panaudodamas daugiau nei du milijonus prakaito liaukų tam, kad mūsų kūnas galėtų atvėsti. Sportuojant, būnant karštoje aplinkoje, ar kai vidinė žmogaus temperatūra tampa per aukšta, pagumburis siunčia signalą liaukoms, kad šios išskirtų prakaitą. Vandeningam prakaitui garuojant per odą, organizmas išskiria šilumos energiją, kuri palaipsniui atvėsina kūną.

Prakaitavimas miegant gali būti sukeliamas daugelio priežasčių. Kad išsiaiškintų būtent jūsų priežastį, gydytojas turėtų detaliai įvertinti jūsų ligos istoriją ir atlikti atitinkamus tyrimus, kad atmestų ar patvirtintų vienų ar kitų ligų tikimybę. Žemiau pateikiame keletą dažniausių naktinio prakaitavimo priežasčių.

Menopauzė. Tai itin dažna prakaitavimo miegant priežastis, kuri pasireiškia 48-55 metų amžiaus moterims.
Hiperhidrozė. Tai būsena, kuomet kūnas chroniškai gamina per daug prakaito be jokios galimai identifikuojamos medicininės priežasties.
Infekcijos. Viena dažniausiai su naktiniu prakaitavimu asocijuojamu infekcijų - tuberkuliozė. Taip pat padidinti prakaitavimą miegant gali bakterinės infekcijos, tokios kaip endokarditas (širdies vožtuvų uždegimas), osteomielitas (kaulų uždegimas). Be to padidėjęs prakaitavimas gali pranešti apie žmogaus imunodeficito virusą.
Vėžys. Prakaitavimas miegant yra kai kurių vėžio formų ankstyvi simptomai. Dažniausia vėžio forma, asocijuojamos su padidėjusiu prakaitavimu - limfoma. Žmonėms, kuriems dar nediagnozuotas vėžys, kartu su padidėjusiu naktiniu prakaitavimu pasireiškia ir nepaaiškinamas svorio kritimas bei karščiavimas.
Vaistai. Tam tikrų vaistų vartojimas gali sukelti prakaitavimą miegant. Vienas dažniausiai pasitaikančių atvejis - kai prakaituojama naktį geriant antidepresantus: 8-12% žmonių, vartojančių antidepresantus, skundžiasi miego ar prakaitavimo miegant sutrikimais. Taip pat ir kiti psichiatriniai vaistai gali sukelti naktinį prakaitavimą. Be to karščiavimo mažinimui geriami vaistai, tokie kaip aspirinas, paracetamolis taip pat dažnai sukelia prakaitavimą naktį.
Hipoglikemija. Hipoglikemija - organizmo būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas. Stipriai nukritus cukraus kiekiui kraujyje nakties metu, gali pasireikšti prakaitavimas.
Neurologiniai susirgimai. Nors tai ir nėra dažnas atvejis, tačiau neurologiniai susirgimai, tarp kurių yra disrefleksija, insultas, autonominė neuroaptija, taip pat gali sukelti naktinį prakaitavimą.

Prakaitavimo miegant gydymas tiesiogiai priklauso nuo priežasties, dėl ko prakaituojama nakties metu. Tai galėtų būti hormonų reguliavimas, vaistų keitimas, tam tikros ligos ar infekcijos gydymas.

Gerkite daug vandens dienos metu (maždaug 35 ml. kiekvienam kūno kilogramui).

Prakaitavimas naktį yra dažna, itin erzinanti priežastis, dažniausiai siejama su šiltesnėmis, nei žmogui komfortiškomis miego sąlygomis (kambario temperatūra, vėdinimu, patalyne bei drabužiais). Tačiau žmonės, kurie pastebi, kad jų prakaitavimui miegant nedaro įtakos higieniniai miego aplinkos veiksniai arba prakaitavimas yra pernelyg gausus ir nevaldomas, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją.

Alpimas: Priežastys, Požymiai ir Pirmoji Pagalba

Nualpti galima tiesiog dehidratavus ar smarkiai išsigandus. Pačios pavojingiausios alpimo priežastys yra kardiologinės, o neurologijoje labiausiai bijoma, kad tai nebūtų sąmonės netekimas dėl epilepsijos priepuolio, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako neurologė Dalia Matačiūnienė. Jei stebite alpstantį žmogų, įsidėmėkite, jis suglebo palaipsniui ar krito staiga, - tai svarbi informacija.

Apsvaigsta galva, ima zvimbti ausyse, akyse užtemsta, o kas buvo po to, nebeprisimenate. Statistika rodo, kad bent kartą gyvenime yra nualpęs kas penktas žmogus. Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ir nutikti tiek turintiems sveikatos problemų, tiek neturintiems.

„Apalpimas yra staigus, trumpalaikis sąmonės netekimas dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos nepakankamumo. Labai dažnai nualpstama staiga, tačiau kartais tam galima užkirsti kelią. „Yra vienas pratimas, kurį galima atlikti, jeigu jaučiate, kad krenta kraujospūdis. Jis iš tikrųjų labai paprastas, bet gali greitai pakelti kraujospūdį. Jūs atsistojate, sukryžiuojate kojas ir stipriai suspaudžiate šlaunų ir sėdmenų raumenis. Tuo metu iš apatinių galūnių kraujas plūsteli į viršų, šiek tiek kilsteli kraujospūdis.

Alpimo priežastys gali būti įvairios. Nualpstama dėl dehidratacijos, t. y. kai vartojama per mažai skysčių, stipraus emocinio streso, nerimo, baimės, skausmo, alkio, alkoholio, hiperventiliacijos - per dažno kvėpavimo.

„Dėl alpimo pacientai dažniau nukreipiami pas kardiologą ir aš tam labai pritariu, nes pačios pavojingiausios alpimo priežastys turbūt kardiologinės. Neurologai susitinka su pacientais, kai nėra aišku, ar tai buvo alpimas, ar sąmonės netekimas, dėl kokios priežasties. Sąmonės netenkama dėl smegenų neaprūpinimo krauju, o epilepsijos priepuolis nutinka dėl stiprios elektrinės iškrovos smegenyse.

Svarbu, kaip žmogus alpsta: ar jis suglemba palaipsniui (dėl ko alpstantys žmonės retai susižaloja, nes palengva netenka tonuso ir nugriūna), ar krenta staiga. Kitas dalykas, tipinio epilepsijos priepuolio metu būna ritmingi kūno traukuliai. Žmogus krūpčioja, jo veidas, rankos, kojos būna įsitempę, akys gali būti ir atmerktos, be to, pro lūpas gali imti bėgti kraujas, nes žmogus gali įsikąsti į liežuvį.

Neretai nualpstama dėl ortostatinės hipotenzijos - staigaus kraujospūdžio nukritimo. Jeigu žmogus atsistoja staiga, sunkio jėga visą kraują lyg sutraukia į apatines kūno dalis. Mūsų autonominė nervų sistema yra tokia protinga, kad supranta: spaudimas sumažėjo, jį reikia greitai pakelti. Normaliu atveju autonominė nervų sistema pakelia kraujospūdį ir jis išsilygina. Kitaip tariant, staigus padėties pakeitimas, kai iš gulimos padėties staiga atsistojama, lyg aptemsta akyse, nesukelia apalpimo.

Kraujospūdžio nukritimas atsistojus yra nepavojinga sinkopė. „Šitos sinkopės ir vadinamos neurokardiogeninėmis, nes apima dvi sistemas. Kardiologinei, širdies ir kraujagyslių, sistemai vadovauja autonominė nervų sistema, kuri nepavaldi mūsų protui ar sąmonei. Dėl to ji gali sureaguoti į skausmą, į išgąstį, į kraują, per didelė jos reakcija išbalansuoja širdies ir kraujagyslių sistemą ir mes alpstame“, - priduria neurologė D.

Kartais būna, kad tam tikri mazgai užsiblokuoja ir impulsas negali sklisti. Tai vadinamosios blokados, pauzės, dėl šių stabtelėjimų žmogus alpsta. Tokiais atvejais neretai žmogui reikia implantuoti ir stimuliatorių tam, kad padėtų širdžiai dirbti.

Pasak jos, labai svarbu atmesti gyvybiškai pavojingas situacijas, kai alpimas vyksta dėl gyvybei pavojingų ritmo sutrikimų, minėtos laidžiosios sistemos sutrikimo arba aortos plyšimo. Kartais už tai atsakingi mūsų širdies vožtuvai: jeigu mūsų pačios stambiausios kraujagyslės aortos vožtuvas yra susiaurėjęs, per tą siaurą vožtuvą smegenys normaliai neaprūpinamos krauju.

Jeigu žmogus pasiskundė, kad jam pasidarė silpna, matote, kad jis išblyško, jį išpylė šaltas prakaitas, rekomenduojama žmogų paguldyti ir pasistengti, kad jo galva būtų žemiau kojų. Jeigu nėra kaip atsigulti, lenkitės į apačią, kad galva būtų kuo žemiau.

Jei pajutote alpulį, bet greitai atsigavote, ar verta kreiptis į neurologą, kardiologą? Anot laidos viešnios, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, pasitikrinti, ar nesumažėjęs hemoglobino rodiklis, gal mažai geriate skysčių, gal yra kitų bendrųjų sveikatos sutrikimų, kurie gali provokuoti alpimą. Šeimos gydytojas matys, ar reikia papildomos kardiologo, neurologo pagalbos. Sinkopė gali būti kontroliuojama, bet jeigu bent kartą alpote, yra tikimybė, kad tai pasikartos.

tags: #sportuojant #saltas #prakaitas