Šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai skatina sėslumą: ilgos valandos darbe, praleistos ant sofos prieš televizorių, pašvęstos išsimiegojimui už visą savaitę arba draugų, giminaičių lankymui ir t.t. Antžeminio transporto atima iš mūsų galimybę judėti savo jėgomis. Mūsų paslaugoms distancinio valdymo pultai, krėslai su ratukais ir t.t. Ir kaipgi surasti laiko aktyviam poilsiui ir sportui?
Sportas - investicija į sveikatą
Visi žinome, kad svarbiausia gyvenime - sveikata, kurią reikia saugoti ir tausoti. Tai supranta visi, net ir žmonės, dirbantys sporto industrijoje. Sporto klubų atsiranda vis daugiau ir daugiau. Visi žinome, kad sportuoti vertėtų ne „nuo pirmadienio“ ar „nuo naujų metų“, o tuomet, kai pajuntame, kad laikas į savo kasdienybę įnešti daugiau energijos, sveikatos ir geros nuotaikos. Jei svarstote, ar šis laikas jau atėjo, atsakymas paprastas - TAIP, GERIAUSIAS LAIKAS YRA DABAR!
Pradėjus naujus metus, daugelis mūsų išsikeliame šviežius tikslus ir formuojame geresnius įpročius. Vienas jų - aktyvesnis ir sveikesnis gyvenimo būdas. Tai puikus metas įtraukti sportą į kasdienę rutiną, kadangi šventinė atmosfera ir nauji tikslai suteikia dar daugiau motyvacijos. Nesvarbu, ar nuspręsite bėgioti, lankyti grupines treniruotes, ar stiprinti raumenis treniruoklių salėje - svarbiausia yra pradėti. Kiekvienas žingsnis, net ir nedidelis, priartins jus prie geresnės savijautos, stipresnio kūno ir didesnio pasitikėjimo savimi.
Sporto salė - ne tik raumenims, bet ir charakteriui
Sporto salė - tai vieta, kurioje ne tik stiprinami raumenys, bet ir formuojamas stiprus charakteris. Nuosekliai dirbant su treniruokliais ir atliekant jėgos pratimus, ilgainiui pastebėsite kūno pokyčius: susiformuos tvirtesnė laikysena, pagerės raumenų tonusas, padidės ištvermė. Taip pat reguliarios treniruotės prisideda prie geresnės medžiagų apykaitos, leidžia palaikyti sveiką kūno svorį ir padeda valdyti stresą.
Jei sporto salėje kartais pritrūksta įkvėpimo, grupinės treniruotės gali būti puikus sprendimas. Jos suteikia papildomos motyvacijos ir bendrystės jausmą - judėdami kartu su grupe, jaučiate didesnį palaikymą ir atsakomybę laikytis ritmo. Be to, grupinės programos dažnai yra diversifikuotos: nuo energingų šokių treniruočių ar funkcinių užsiėmimų iki ramesnės jogos ar pilateso. Tai padeda atrasti mėgstamiausią užsiėmimą, paįvairinti rutiną ir išlaikyti susidomėjimą ilgesnį laiką. Nepriklausomai nuo pasirinktos narystės, pradėsite daryti žingsnius geresnės sveikatos, ištvermės ir nuotaikos link. Sunku apsispręsti, kuriame sporto klube sportuoti?
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Standartinės sporto programos sudarymas
Prieš pradedant sportuoti, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Pirmiausia reikalinga (specialisto) konsultacija. Jos metu įvertinami Jūsų fiziniai duomenys, sveikatos būklė ir tikslai. Šie duomenys yra suvedami į anketą, kuri atiduodama jums, arba saugoma klubo archyve. Kai kuriais atvejais jums gali pasiūlyti detalesnę medicininę apžiūrą.
Atsižvelgiant į Jūsų individualius poreikius (fizines galimybes), treneris sudaro galutinę programą. Optimali tokios programos trukmė - 1 - 2 mėnesiai. Po to programą reikia pakeisti 30% pratimų. Tokiu būdu programa nuolat atnaujinama. Profesionalūs treneriai užsiėmimų metu naudojasi kardiomonitoriumi. Jis leidžia stebėti Jūsų būklę (pulso dažnį, kraujospūdį, - lūpų trikampio melsvumas). Tai padeda išvengti traumų ir nepasirengimą.
Jei nenorite sportuoti savarankiškai, galite pasinaudoti asmeninio sporto trenerio paslaugomis.
Treniruočių metodai: nuo HIT iki Hatfield'o
Dažnai kyla klausimas, ar yra koks nors universalus, 100% veiksmingas treniruočių metodas, kuris garantuotų nuolatinę sėkmę. Atsakymas yra „ne“ - deja, toks metodas neegzistuoja. Nepaisant to, žiniasklaida ir toliau kas mėnesį periodiškai aprašo vis po naują treniruočių metodą, kuriuo bando įtikinti, kaip galima lengvai užsiauginti milžinišką raumenų masę ar per trumpą laiką turėti tobulą pilvo presą. Problema tame, kad retas straipsnis yra pagrįstas praktiniu pritaikymu ir dažniausiai jo tikslas yra didinti paties žurnalo, kuriame spausdinamas straipsnis, arba jame reklamuojamo produkto pardavimus. Šie straipsniai yra parašyti taip, tarsi juose aprašomus stebuklingus metodus aprašo pačios kultūrizmo garsenybės, tokiu atveju skaitytojas daro prielaidą, kad tokios treniruotės tiesiog privalo būti veiksmingos.
Reikia labai atidžiai rinktis straipsnius, kuriais tikėti, o kuriais ne, kadangi nemaža dalis juose aprašomų metodų apie žaibišką raumenų masės didinimą vienareikšmiškai prasilenkia su realybe ir tai tikrai nėra rašyta profesionalų kultūristų, tai - patyrusių redaktorių sugebėjimas įtikinamai pateikti klaidingą informaciją siekiant finansinės naudos. Kad galima būtų vertinti vieno ar kito metodo veiksmingumą, reikia turėti nemažai žinių apie atitinkamą sporto šaką, o taip pat būti susidūrusiam ne su vienu panašiu treniruočių metodu. Savaime suprantama, ne visi treniruočių metodai gali būti paaiškinti, kadangi praktiškai kas dieną galima atrasti po naują, todėl pasirinkti iš tiesų nėra lengva.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
HIT (High Intensity Training)
HIT programai Jones‘ą įkvėpė jo pagrindinis hobis - laukinių gyvūnų medžioklė, kuomet jis stebėdavo liūtų elgesį intensyvaus fizio krūvio metu ir tuomet, kai jie ilsėdavosi. Nors dienos metu, kol patelės neša jaunikliams maistą, patinai miega ir ilsisi, medžioklės metu jie nepaprastai greitai įsibėgėja ir aukštai pašoka. Iš to Jones‘as padarė išvadas, kad didesnę vyrų raumenų masę sąlygoja ne tik vyriški hormonai, bet ir trumpi bei labai intensyvūs veiksmai medžioklių metu, po kurių sekęs poilsis leisdavo raumenims atsistatyti.
Mike Mentzer, sėkmingas devintojo dešimtmečio kultūristas, buvo vienas pirmųjų HIT programos šalininkų. Be to, jis pirmasis pristatė vadinamąją „7 sekundžių taisyklę“, kuri apibūdina tokią pakartojimo seką: iš pradžių svoris per 3 sekundes iškeliamas į viršų (“teigiamas judeys”), tuomet sekundei užlaikomas viršutiniame taške, kol raumuo įsitempęs, ir iš lėto, per 3 sekundes, nuleidžiamas žemyn (“neigiamas judesys”). Sportuojant pagal HIT programą turi būti pasirenkamas toks darbinis svoris, su kuriuo galite atlikti nuo 6 iki 10 švarių ir taisyklingų pakartojimų. Vienam pratimui darome ne daugiau 2 serijų, o visos treniruotės metų - ne daugiau 10 skirtingų pratimų serijų. Kiekviena serija turi būti užbaigiama iš paskutinių jėgų, todėl patartina paprašyti, kad kažkas jus prižiūrėtų. Žinoma, visada atsiras sportininkų, kuriems ši programa gali pasirodyti neveiksminga.
HIT metodo privalumai:
- Įvairiais tyrimais įrodyta, kad intensyvios treniruotės metu ženkliai išauga anabolinio (raumenų augimo) hormono išsiskyrimas, o aukščiausią tašką jis pasiekia po 45-50 treniruotės minučių. Po 50-60 minučių jis dar gali būti išskiriamas, tačiau tuo pačiu ima sparčiai augti katabolinio (raumenis ardančio) hormono sekrecija.
- Paprastai normali treniruotė trunka apie 1,5-2 valandas arba ilgiau, ją atliekant, tarkim, 3 kartus per savaitę, o jeigu dar pridėtume ir karts nuo karto įterpiamas tarpines, jų jau susidarytų visi 5 kartai per savaitę. Tuo tarpu HIT užima kurkas mažiau laiko ir reikalauja retesnio periodiškumo, t.y. pilnai pakanka trijų treniruočių per savaitę, kurių kiekviena truktų apie 45 minutes, o norimo rezultato jūs pasieksite greičiau, tuo pačiu įdėdami mažiau pastangų.
- Aiškiai apibrėžtos taisyklės skatina motyvaciją, o tai, savo ruožtu, veda prie greitesnio rezultato. Daugumos treniruočių metodų taisyklės yra gana netikslios ir dėl to kartais yra daugiau ar mažiau pačių sportininkų interpretuojamos, o tai dažnai padidina nesusipratimo tikimybę, atitolinančią trokštamą rezultatą. Tuo tarpu HIT metodas apibrėžia aiškias taisykles, kurių laikantis rezultatas pasiekiamas ženkliai greičiau.
- Didžiausias kiekvieno treniruočių metodo priešas yra persitreniravimas, kadangi jis ne tik stabdo raumenų masės augmą, bet atvirkščiai - sąlygoja jos nykimą. Pagal pirmenybę HIT yra vienas iš veiksmingiausių treniruočių metodų, gal net pats veiksmingiausias. Daugelio profesionalių kultūristų išbandytas ir įvertintas, HIT metodas jų tarpe užsitarnavo nepriekaištingą reputaciją. Pagrindiniai HIT metodo principai yra paremti biologiniais raumenų formavimosi procesais, teigiančiais, kad visiškam raumenų atsistatymui yra būtinas ilgesnis laiko tarpas, kadangi raumenys auga ne treniruočių, o poilsio metu. Bandanties rasti trūkumų HIT metode teks nusivilti, kadangi jų tiesiog nėra.
"Volumetraining" metodas
Ši programa yra paremta ilgomis, dideliu serijų ir pakartojimų kiekiu pasižyminčiomis treniruotėmis. Vienas aktyviausių šios programos šalininkų buvo Arnoldas Švarcnegeris, dar ir šiandien giriantis jos veiksmingumą. Anksčiau vyravęs treniruotės principas „iki negalėjimo ir dar daugiau“ šiandien yra gerokai pasenęs ir daugelio atliktų tyrimų jau ne kartą paneigtas. Treniruotė - tai tik raumenų stimuliavimas norint tapti didesni ir stipresniais, todėl nėra prasmės pervarginti raumenų didžiuliu kiekiu vidutinio intensyvumo serijų, geriau ateiti kelis per savaitę, gerai pailsėjus, ir su didesne jėga bei pasitenkinimu atlikti išties didelio intensyvumo treniruotę. Dažnų ir ilgų treniruočių metu efektyvų raumenų masės auginimą taip pat stabdo mūsų jau ne kartą minėtas raumenis deginančio katabolinio hormono kortizolio išsiskyrimas, kurio neigiamas poveikis raumenų augimo procesui taip pat ne kartą įrodytas moksliniais tyrimais. Sportininkai, pasirinkę šį treniruočių metodą, dažniausiai vadovaujasi principu „kuo daugiau, tuo geriau!”, o prie to dažnai prisideda dar ir sąžinė, kuri pakužda, kad galima padaryti dar truputi daugiau nei raumenims iš tikrųjų reikia. Visi, kurie domisi Arnorldo Švarcnegerio sportiniais pasiekimai ir jo treniruočių programomis, puikiai žino kultinį jo filmą “Pumping Iron”.
Profesionalūs sportininkai, kurie savo hobį - sportą - jau pavertė profesija, turi galimybę „Volumetraining“ metodu sudarytą treniruočių programą susidėlioti taip, kad jiems užtektų laiko ne tik šio metodo realizavimui, bet ir poilsiui bei raumenų atsistatymui. Kadangi šiuo metodu sudarytos treniruotės reikalauja didelio serijų ir pakartojimų kiekio, stipriai išauga persitreniravimo rizika. Iš tikrųjų didelio serijų ir pakartojimų kiekio treniruočių metodika jau yra gerokai pasenusi, be to, jos efektyvumas buvo ne kartą paneigtas, kadangi šio metodo principai prieštarauja tiek biologiniams raumenų formavimosi procesams, tiek ir vienai pagrindinių raumenų masės auginimo taisyklių: treniruotė-atsistatymas-augimas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Periodizacija
Periodizacija - tai treniruočių planavimas, kitaip tariant - tai racionaliai suplanuota treniruočių krūvių kaita siekiant užsibrėžtų tikslų. Makrociklas - tai pagrindinis ir didžiausias (bendras) treniruočių planavimo ciklas, kuris toliau skaidomas į mažesnius bei informatyvius ciklus: mezociklą (apima nuo 4 iki 8 savaičių) ir mikrociklą (apima maždaug 1 savaitę).
- Pirmo periodizacijos etapo tikslas yra jėgos didinimas, kurio metu atliekamas serijas sudaro 2-6 pakartojimai. Šio etapo metu raumenų apimtys beveik nesikeičia, tačiau atliekant jėgos didinimo treniruotes raumenys tampa stangresni ir tvirtesni.
- Antrajame etape visas dėmesys skiriamas maksimalioms raumenų apimtims. Šio etapo metu atliekamos serijos sudaro nuo 6 iki maksimum 12 pakartojimų, per kuriuos maksimaliai išnaudojama ankstesniame etape padidėjusi jėga.
- Kadangi Trečiojo etapo tikslas yra padidinti raumenų ištvermę ir raumenyse esančių kapiliarų skaičių, jo metu per seriją turi būti atliekama 20 ir daugiau pakartojimų. Atliekant daug pakartojimų per vieną seriją raumenyse didėja mitochondrijų skaičius, kuris savo ruožtu skatina metabolizmą.
Teoriškai periodizacija yra naudinga, tačiau yra tam tikri apribojimai, kurie stipriai sumažina jos veiksmingumą. Pagrindinis neigiamas aspektas yra tas, kad raumenys nesugeba kaip reikiant prisitaikyti prie pokyčių keičiant iš vieno ciklo į kitą, kadangi jiems reikia kurkas daugiau laiko atsistatymui pereinant prie kito etapo, kitu atveju yra gana sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. Antrasis šio metodo trūkumas yra tas, kad etapų kaita neleidžia sportininkui progresuoti. Kadangi etapų periodiškumas būna nustatytas iš anksto, raumenų vystymosi procesas yra dažnai nutraukiamas, nors tolesnis progresas ir buvo įmanomas, taigi, kokia prasmė sportuoti toliau. Iš esmės periodizacija yra ištes prasmingas treniruočių metodas, tačiau vienintelis jo trūkumas - praktinis programos įgyvendinimas. Vienas tų sportų, kur periodizacija gali atnešti apčiuopiamų rezultatų, tai pasirengimas lengvisios atletikos sporto šakų varžybos.
Hatfield'o metodas
Hatfield‘o metodo pavadinimas kilęs iš Dr. Frederiko Hatfield‘o (gim. 1942m. spalio 21 d.) kuris taip pat buvo žinomas „Dr. Pritūpimo“ vardu. Vyresniems skaitytojams pavardė „Hatfield“ greičiausiai asocijuojasi su neapsakoma jėga. Dr.Pritūpimas, galima sakyti, gyveno iš to, kad kas dieną darė pritūpimus su 400 kg. svorio štanga ant pečių. 1989m. Fredas Hatfield‘as buvo paskirtas Amerikos trikovės asociacijos trenerio asistentu ir per tą laiką parašė keturias knygas apie kultūrizmą ir sunkiąją atletiką. Tačiau geriausia jis buvo žinomas dėka savo vardu pavadinto „Hatfield‘o metodo“, kuris Amerikoje daugelio kultūristų tarpe susilaukė didelio populiarumo, o jo knyga „Bodybuilding - A Scientific Approach“ („Kultūrizmas: Žvilgsnis iš mokslinės pusės“) kiekvienam rimtai šia sporto šaka besidominčiam kultūristui ar sunkiaatlečiui vis dar yra vienas iš pagrindinių literatūros šaltinių. Visas savo treniruočių programas kartu su moksliniais pagrindimais Hatfield‘as aprašė savo knygose.
- SAID principas (angl. Priklausomai nuo pratimo ir treniruojamos kūno dalies skiriasi pakartojimų, atliekamų per vieną seriją, skaičius, todėl raumenų augimą galima skatinti dirbant ne tik mažo, bet ir vidutinio ar didelio pakartojimų skaičiaus ribose. Remiantis tuom, kad raumenys sudaryti iš skirtingų tipų raumeninių skaidulų, egzistuoja kelis raumenų tipus apimantys (holistiniai) krūviai, leidžiantys pasiekti didesnį augimo potencialą. Hatfield‘as savo treniruočių metodą pavadino Holistiniu principu, t.y.
- Greitojo susitraukimo greičio raumenų skaidulos (baltieji plaušeliai) sportininkams yra ypač svarbios, kadangi būtent jos dalyvauja atliekant trumpus ir intensyvius pratimus. Šis raumenų tipas pasižymi didele momentine jėga ir geriausiai skatina hipertrofiją, t.y. raumenų augimą. Atliekant treniruotę skirtingų pakartojimų kiekių ribose ji tampa sudėtingesnė nei įprasta, todėl naujokams Hatfield‘o metodo tikyti savo treniruotėms nerekomenduojama, nebent jau esate kurį laiką sportavę remdamiesi periodizacijos metodu, taikydami pratimų atlikimui skirtingus pakartojimų intervalus.
Atsiribojant nuo periodizacijos principų Dr. Fredas Hatfield‘as rekomenduoja visų trijų tipų - jėgos, raumenų apimčių (hipertrofijos) ir ištvermės - pakartojimų intervalus taikyti lygiagrečiai ištisus metus. Kaip jau buvome minėję, jis šią sistemą vadina Holistiniu principu arba visa apimančia treniruote. Pagrindinis šios sistemos privalumas yra tas, kad išvengiate papildomo adaptacijos tarp etapų periodo, kuris buvo įvardijamas kaip pagrindinis periodizacijos trūkumas. Be to, tikėtina, kad biologiniu požiūriu šis metodas yra lygiai toks pat veiksmingas, kadangi mūsų kūnas, periodiškai pereidamas nuo vieno etapo prie kito, negali metų gale turėti vieno puikaus rezultato - paskutinis taikytas etapas (jėga, raumenys ar ištvermė) bus dominuojantis, o likę du jau kurį laiką be didesnio krūvio. Kadangi Hatfield‘o metodas yra kurkas intensyvesnis negu eilinės treniruotės, labai svarbu atkreipti dėmesį į pratimo atlikimo techniką, kad viskas būtų daroma taisyklingai. Šis nuoseklus holistinio pobūdžio Hatfield‘o treniruočių metodas gali būti taikomas ir pradedančiųjų sportininkų treniruotėse, tačiau jis kurkas geriau atsiliepia pažengusių sportininkų rezultatams. Negana to, dėka šio metodo įvairiapusiškumo, jis labai gerai „užpumpuoja“ raumenis ir dar labiau pakelia motyvaciją. Juk visi sutiksit su tuo, kad kai raumenys maksimaliai „užpumpuoti“, jausmas puikus.
PITT-Force
PITT-Force yra sąlyginai naujas, tačiau jau gana plačiai paplitęs ir daugelio sėkmingų sportininkų taikomas treniruočių metodas. Kultūrizmo legendos Karsten Pfützenreuter sukurtas ir toliau tobulinamas, PITT-Force metodas yra įkvėptas daugelio skirtingų metodų, tačiau pagrindinis jo principas - vienas pakartojimas.
Pagrindinė PITT-Force metodo mintis yra pavienių pakartojimų seka tarp jų įterpiant labai trumpas kelių sekundžių atsistatymo pauzes, atliekant tiek pakartojimų, kiek galit. Kadangi mes visi puikiai žinome apie atliekamo pratimo pakartojimų eigoje susidarančią pieno rūgštį ir to pasekoje atsirandantį raumenų deginimo pajūtį, šio principo dėka, įterpdami trumpas pauzes, mes leidžiame sau tą raumenų gėlimą atitolinti, taip atlikdami daugiau pakartojimų nei būtume sugebėję atlikti tradicinių metodų principu. Trumpos pertraukėlės leidžia padidinti kraujo pritekėjimą į raumenis, tokiu būdu užtikrinant optimalų perdirbtų maistinių medžiagų pašalinimą ir aprūpinimą naujomis, kurias raumenys iš karto pasisavintų. Norėdami treniruotis pagal PITT-Force metodą, sportininkai jau turėtų turėti tam tikros treniruočių patirties, todėl naujokams ir padedantiesiems jo taikyti nerekomenduojama ir pradžiai siūloma sportuoti pagal tradicinę 6-10 serijų su 8-12 pakartojimų raumenų grupei treniruočių programą. Patirtis reikalinga tam, kad PITT-Force metodas būtų veiksmingas, o svarbiausia - be traumų. Visi PITT-Force metodą išbandę sportininkai įvardija jo atlikimo techniką kaip išties pažangią ir veiksmingą, kadangi ji suteikia raumenims naujo stimulo išjudindama juos iš taip vadinamo „sąstingio“, kai iki tol taikytas metodas nebegerino rezultatų.
Visų pirma, treniruojantis yra svarbu pasirinkti teisingą svorį. Kaip atskaitos taškas turėtų būti parinktas toks svoris, kad Jūs galėtumėte taisyklingai atlikti 8 pakartojimus. Po 8-9 pakartojimų svorio nedidinam, o tarp sekančių pakartojimų įterpiam maždaug 5 sekundžių pertraukėles ir tokia serija tęsiama tol, kol atliekamas paskutinis įmanomas švarus ir taisyklingas pakartojimas. Labiau pažengusių sportininkų, kurių treniruotės vyksta didesniu intensyvumu, poilsio laiką galima pailginti, tačiau jis neturi trukti ilgiau 20-ies sekundžių.
HST (Hypertrophy Specific Training)
HST yra sąlyginai naujas su kultūrizmu ir jėgos sportu susijęs treniruočių metodas, kuriam yra būdingos trumpos, bet dažnos treniruotės. HST metodą sukūrė Bryan Haycock.
Olimpinės sporto šakos
Olìmpinė spòrto šakà, Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pripažinta sporto šaka, kurios varžybos gali būti olimpinėje programoje. Pagrindiniai reikalavimai, kad Tarptautinis olimpinis komitetas pripažintų sporto šaką olimpine, šie: turėti TOK pripažintą tarptautinę federaciją, standartinę sporto įrangą ir inventorių, visiems sportininkams, pasirinkusiems tą sporto šaką, sudaryti vienodas sąlygas treniruotis, tobulėti, varžytis, turėti objektyvius kriterijus sportininko (komandos) pasiektiems rezultatams, pranašumui vertinti. Be to, atsižvelgiama į sporto šakos populiarumą: vasaros sporto šakos turi būti populiarios ne mažiau kaip 4 žemynų 75 šalyse (vyrų) ir ne mažiau kaip 3 žemynų 40 šalių (moterų), žiemos sporto šakos - ne mažiau kaip 3 žemynų 25 šalyse (moterų ir vyrų). Į olimpinių žaidynių programą gali būti įtrauktos tik tos sporto šakos, kurios pripažįsta Pasaulio antidopingo kodeksą ir jo laikosi.
I olimpinėse žaidynėse Atėnuose (1896) sportininkai varžėsi 9 sporto šakų varžybose (lengvosios ir sunkiosios atletikos, plaukimo, teniso, gimnastikos, dviračių sporto, šaudymo, fechtavimosi ir graikų-romėnų imtynių). XXIX olimpinių žaidynių programoje (2008 Pekinas) buvo 28 sporto šakų 35 rungčių varžybos: badmintono, baidarių ir kanojų irklavimo, beisbolo, bokso, buriavimo, dviračių sporto (plento ir treko), dziudo, gimnastikos (sportinės ir meninės, šuolių ant batuto), fechtavimosi, futbolo, imtynių (graikų-romėnų ir laisvųjų), irklavimo, krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo (dailiojo plaukimo, plaukimo, šuolių į vandenį), rankinio, stalo teniso, sunkiosios atletikos, šaudymo, šaudymo iš lanko, šiuolaikinės penkiakovės, tinklinio (paplūdimio tinklinio ir tinklinio), tekvondo, teniso, triatlono, vandensvydžio, žirgų sporto ir žolės riedulio.
tags: #standartine #sporto #programa