Nors Lietuva negali pasigirti aukštais kalnais, slidinėjimas šalyje tampa vis populiaresnis. Šiame straipsnyje apžvelgiamos slidinėjimo tendencijos Lietuvoje, aptariamos populiariausios slidinėjimo vietos, saugumo klausimai ir patarimai pradedantiesiems bei šeimoms, planuojančioms slidinėjimo atostogas.
Slidinėjimo populiarumas Lietuvoje
Lietuvoje žiemos sportas tampa vis populiaresnis, nors šalis neturi kalnų, o vietinių slidinėjimo trasų pasirinkimas yra ribotas. Nepaisant to, esama kelios slidinėjimo ir čiuožimo vietos, kurios atitinka įvairius sportinio aktyvumo lygmenis - nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų. Lietuvoje natūralių kalnų nėra, todėl slidinėjimo trasos dažniausiai įrengiamos išnaudojant kalvotas vietoves arba dirbtinai sukuriant trasų reljefą su dirbtiniu sniegu.
Statistika skelbia, kad kalnų slidinėjimas Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai populiarėja daugėjant kalnų slidinėjimo centrų. Prieš dešimtmetį tokių entuziastų buvo keliolika tūkstančių, o dabar į kalnus kasmet bent po kartą išvažiuoja apie 200 tūkst. Kalnų slidininkų gretų augimą puikiai iliustruoja ir faktas, kad šiemet dalyvauti Lietuvos mokyklų žaidynėse (LMŽ) registruota daugiau nei 600 paraiškų.
Populiariausios slidinėjimo vietos Lietuvoje
Lietuvoje galima išskirti keletą pagrindinių slidinėjimo vietų, kurios reguliariai atnaujina trasų dangas ir aprūpina inventoriaus nuomos bei instruktorių paslaugas.
Kalitos kalnas (Trakuose): Viena iš populiariausių vietų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Čia galima rasti keletą trumpų ir vidutinio sudėtingumo trasų. Kalnas tinkamas pradedantiesiems ir šeimoms su vaikais. Veikia slidinėjimo inventoriaus nuoma ir pamokos.
Taip pat skaitykite: Slidinėjimo tendencijos
Snow Arena (Druskininkuose): Vienas pažangiausių slidinėjimo kompleksų Lietuvoje ir vienintelis uždaras sniego kompleksas Baltijos šalyse. Čia įmanoma slidinėti ištisus metus, nes trasos yra patalpose su dirbtiniu sniegu. Snow Arena siūlo platų trasų pasirinkimą - nuo pradedančiųjų iki ekspertų lygių, taip pat įvairias pramogas šeimai ir profesionalių slidžių servisą.
Ignalinos žiemos sporto centras: Kita populiari vieta, tinkama tiek slidinėjimui, tiek irklavimui ar kitoms žiemos pramogoms. Ši trasa labiau orientuota į lygumų slidinėjimą, kuris populiarus tarp mėgėjų ir aktyvių poilsiautojų. Trasos nuolat prižiūrimos ir tinkamos ekstremaliai žiemai.
Liepkalnis (Vilniuje): Ši vieta išsiskiria tuo, kad yra arti Vilniaus miesto ir siūlo slidinėjimo trasas vidutiniam sudėtingumo lygiui. „Liepkalnis“ aktyviai investuoja į trasų priežiūrą ir apšvietimą, todėl slidinėti galima ir vakare. Šį sezoną puikią dovaną slidinėjimo entuziastams ruošia ir viešoji įstaiga „Sveikas miestas“. Liepkalnio slidinėjimo trasose ketinama įrengti specialią „pagalvę“, skirtą mokytis su slidėmis ar snieglente šokinėti nuo tramplino, daryti įvairius akrobatinius šuolius.
Patarimai pradedantiesiems ir šeimoms
Norint sėkmingai ir saugiai pradėti slidinėti, rekomenduojama pasinaudoti specialistų paslaugomis. Vykstant į slidinėjimo vietą svarbu atkreipti dėmesį į saugumo taisykles ir tinkamą trasų priežiūrą.
- Trasos sudėtingumas: Pradedantiesiems rekomenduojama rinktis trumpesnes ir lengviso lygio trasas, pavyzdžiui, Kalitos kalną ar Liepkalnio trasas Vilniuje.
- Inventoriaus nuoma ir infrastruktūra: Ieškokite vietų, kur galima išsinuomoti kokybišką slidžių ar snieglentės inventorių.
- Prieinamumas ir vietovė: Daugelyje slidinėjimo vietų įrengtos patogios stovėjimo aikštelės, yra viešojo transporto susisiekimas.
- Vaikų ir šeimos pramogos: Jei keliaujate su vaikais, svarbu, kad būtų vaikams pritaikytos trasos ir pramogų zonos.
Jeigu jūs esate prisiekęs kalnų bei slidinėjimo mėgėjas ir šeimą papildžius vaikams tik ir svajojate, kada gi bus tinkamas laikas sugrįžti į kalnus? Vilniuje Liepkalnyje įsikūręs puikus net 10 trasų turintis slidinėjimo kurortas yra puikus jūsų kelionės startas. Pirmą kartą užsikėlus į kalnus, vaikus gali ištikti lengvas šokas, todėl verta pradėti pratinti jau esant Lietuvoje. Liepkalnyje dirbantys sertifikuoti, profesionalūs instruktoriai padės pasiruošti jums bei jūsų vaikams kelionei į kalnus. Vaikams iki 8-erių metų rekomenduojama užsisakyti privačias pamokas, kurių trukmė ne ilgesnė nei 50 minučių (bent jau pirmus kartus), kadangi tokio amžiaus vaikai greičiau pervargsta, jiems nusibosta ir ilgesnė treniruotė neatneša teigiamų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Krepšinio statistika: Lietuva prieš Australiją
Kada nuomotis ar pirkti slides?
Artėjant kalnų slidinėjimo sezonui, šio sporto entuziastai susiduria su dilema: kada slides verta nuomotis, o kada pirkti? Jei į trasą iščiuožiate 1-2 kartus per sezoną, slides labiau apsimoka nuomotis, o jei slidinėjate nuolat - tuomet galima pagalvoti ir apie asmeninio inventoriaus įsigijimą. Vaikams specialistas pataria nuomoti slides, nes jos greitai „išaugamos“, o inventorius tikrai nėra pigus.
Visiems pradedantiems slidinėtojams pirmuosius žingsnius specialistas taip pat pataria pradėti nuo nuomojamo inventoriaus. Gali būti, kad bandymas atsistoti ant slidžių nepaliks didesnio įspūdžio ir noras slidinėti išgaruos. Būtent tokiems „sergantiems“ kalnų slidinėjimu ir į kalnus keliaujantiems bent 2-3 kartus per sezoną, turintiems ne vienerių ar dvejų metų slidinėjimo stažą, specialistai rekomenduoja slidinėjimo įrangą įsigyti, o ne nuomoti.
Saugumas slidinėjant
Aktyvų laisvalaikį renkasi vis daugiau žmonių, o viena tokių pramogų - kalnų slidinėjimas. Ir nors visi puikiai žino, kad šis užsiėmimas ne tik smagus, nepigus, bet ir rizikingas, vis daugiau žmonių traukia į kalnus. Net ir žinodami galimas rizikas, kai kurie slidininkai ir snieglentininkai nuo kalno leidžiasi neapsidraudę. Beje, draudimo polisas gali smarkiai pagelbėti ne tik susižalojus pačiam, bet ir kliudžius kitą žmogų. Kai kuriose valstybėse pačių žmonių sąmoningumu jau nepasikliaujama, todėl, pavyzdžiui, Italijoje slidinėjant be draudimo galima „užsidirbti“ kelių šimtų eurų baudą.
Austrijos mokslininkai, skaičiuodami sužeidimus, patiriamus slidinėjant Alpėse, nurodo, jog dėl vis tobulėjančių technologijų, taigi ir kokybiškesnės slidinėjimo įrangos bei įvairių saugumo priemonių, kurias naudoja ir patys žmonės, ir kurios diegiamos slidinėjimo kurortuose, traumų dažnumas sumažėjo nuo 5-8 traumų per 1000 slidinėjimo dienų 1970-aisiais iki mažiau nei 1 per 1000 dienų 2019-aisiais.
Mokslininkų pateikiama statistika taip pat byloja, kad 80-90 proc. sužalojimų slidinėjimo trasose yra patiriami, kai slidininkas krenta pats ir tik apie 10-15 proc. patiriamos traumos susidūrus su kitu žmogumi. Apskritai apie pusę visų slidinėjimo traumų būna susijusios su kelio raiščių pažeidimu. Antra „populiariausia“ traumų grupė - pečių ir nugaros sužalojimai - 20 proc. visų kalnuose patiriamų traumų. Skelbiama, kad Alpėse kasmet nemažai slidininkų patiria galvos traumas - jų pasitaiko apie 10 procentų.
Taip pat skaitykite: Statistika ir tendencijos Lietuvos sporte
Slidinėjimo instruktoriai vieningi, o jiems antrina, ir statistika - šalmai ir kitos apsaugos smarkiai sumažina traumų tikimybę. Be to, su šalmu, kokybiškais slidinėjimo batais ir apkaustais, o snieglentininkams - ir su nugaros įtvaru ar kitomis apsaugomis, žmogus pats gali jaustis saugesnis, laisviau ir užtikrinčiau manevruoti leisdamasis trasa.
Austrijos mokslininkų atliktos apklausos atskleidė, kad net 63 proc. slidininkų prieš susižeidimą vartojo alkoholio. Todėl pirmas mokslininkų patarimas slidininkams yra toks pats, kaip ir vairuotojams: tai nėra užsiėmimas išgėrusiems.
Dar vienas svarbus dalykas - kalnuose, kaip ir kelyje vairuotojams, slidininkams reikia objektyviai įvertinti savo galimybes ir iš anksto ruoštis kalnų iššūkiams.
Slidinėjimo kelionės į užsienį: tendencijos ir pasirinkimai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvos gyventojų kelionių į užsienį su viena ir daugiau nakvynių buvo 2 mln. Vis didesnę tokių kelionių dalį sudaro slidinėjimo kelionės į svečias šalis.
Pasak kelionių organizatorių, dažniausiai intensyvaus slidinėjimo atostogas renkasi vyriška draugų kompanija, tačiau pastaruoju metu ryškėja ir kita tendencija - slidinėjimą atranda įmonės, kai aktyviai leisti laisvalaikio kartu vyksta dalis ar net visi darbuotojai. Dar viena nauja slidinėtojų užsienyje grupė - šeimos su vaikais.
Populiariausi ir brangiausi kurortai yra Italijoje bei Austrijoje. Tačiau čia ir servisas yra geriausias - galėsite mėgautis naujais moderniais pakėlėjais, ilgomis puikiai prižiūrėtomis trasomis bei kvapą gniaužiančiais vaizdais.
Populiarios kryptys slidinėjimui su šeima:
- Austrija, Bad Gastein: Gašteino slėnis - vienas didžiausių ir gražiausių slidinėjimo regionų Austrijoje. Bendras trasų ilgis čia yra 196 km, iš kurių 65 km. lengvų (mėlynų) trasų, kurios puikiai tinka mažiesiems slidininkams. Čia taip pat rasite slidinėjimo mokyklas, žaidimų vietas, be to, kurortas garsėja savo karštosiomis versmėmis, kurios puikiai atpalaiduos po aktyvios dienos.
- Italija, Livinijo: Livinjo - laikomas vienas iš pigiausių Alpių kurortų, tačiau jokiu būdu ne prasčiausiu. Slidinėjimo zona išsidėsčiusi skirtinguose šlaituose. Bendras trasų ilgis - 115 km., iš kurių lengvų - ~ 40 km. Trasos čia yra ilgos ir plačios, kas suteikia maksimalų komfortą, ypatingai besimokantiems.
- Prancūzija, Trys Slėniai, Meribel: Meribel kurortas laikomas Trijų slėnių širdimi, tai vienas didžiausių privalumų, nes apsistodami centre, turite galimybę lengviau judėti, rinktis slidinėjimo kryptis ir teritorijas priklausomai nuo oro, nuotaikos ar savo, kaip slidininko, pasiruošimo.
Slidinėjimo kelionės planavimas ir finansavimas
Paprastai slidininkai, ypač jei keliauja didesnis būrys, slidinėjimo keliones ima planuoti iš anksto, dar prieš baigiantis vasarai ar rudens pradžioje, nes paskutinę minutę rasti vietų didesniam skaičiui žmonių sudėtinga. Vidutinė slidinėjimo kelionės paketo kaina yra apie 500 Eur ir kasmet auga dėl didėjančių kurortų paslaugų įkainių. Kadangi prie šios sumos papildomai prisideda slidinėjimo paso ir inventoriaus nuomos kaina, kuri, atsižvelgiant į regioną, svyruoja apie 200-250 Eur asmeniui, lietuviai vis dažniau slidinėjimo kelionę įsigyja lizingu.
tags: #statistika #apie #slidinejima