Strateginiai Sporto ir Sveikatos Politikos Dokumentai Lietuvoje

Įvadas

Šiame straipsnyje nagrinėjami strateginiai sporto ir sveikatos politikos dokumentai Lietuvoje, apibrėžiantys gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo kryptis. Straipsnyje remiamasi duomenimis, kurie atspindi situaciją nuo 2006 metų ir numato siekiamus tikslus iki 2020 metų. Aptariami strateginiai tikslai, uždaviniai ir rezultato kriterijai, susiję su fizinio aktyvumo didinimu, kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo tobulinimu, žmogiškųjų išteklių plėtra ir sporto infrastruktūros gerinimu. Taip pat nagrinėjami įvairūs veiksniai, įtakojantys gyventojų fizinį aktyvumą ir sporto plėtrą Lietuvoje, bei pateikiamos rekomendacijos, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Kūno Kultūros ir Sporto Plėtros Strateginis Tikslas

Pagrindinis strateginis tikslas - didinti sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų dalį Lietuvos visuomenėje. Siekiama, kad iki 2020 m. sportuojantys ir besimankštinantys gyventojai sudarytų 75 proc. (2006 m. - 52 proc.). Taip pat siekiama padidinti organizuotai sportuojančių gyventojų dalį iki 25 proc. (2015 m. - 20 proc., 2006 m. - 9 proc.).

Kitas svarbus tikslas - gerinti sporto infrastruktūrą. Siekiama, kad sporto infrastruktūros objektų, tenkančių 10 000 gyventojų, skaičius išaugtų iki 40 (2015 m. - 30, 2005 m. - 17,1). Taip pat siekiama, kad visose seniūnijose būtų reguliariai organizuojamos bendruomenės sporto varžybos.

Strategijoje numatoma gerinti mokinių sveikatą, siekiant, kad pirmos sveikatos grupės mokiniai sudarytų 60 proc. (2006 m. - 40 proc.). Taip pat siekiama sumažinti nepilnamečių nusikalstamų veikų proporciją iki 5 proc. (2006 m. - 11,2 proc.) ir mirtingumą dėl kraujotakos ligų iki 40 proc. (2006 m. - 54 proc.).

Tikslas Nr. 1: Fizinio Aktyvumo Skatinimas

Sistemingai didinti suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas ir sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

Rezultato Kriterijai:

• Didinti valstybės asignavimų socialinei reklamai dalį, skirtą sveikai gyvensenai per sportą propaguoti (iki 75 proc. 2020 m.).
• Didinti neformaliojo ugdymo mokinio krepšelio dalį, skirtą kūno kultūrai (iki 50 proc. 2015 m.).
• Didinti suaugusiųjų, dalyvaujančių Nacionalinės sporto visiems programos renginiuose, skaičių (iki 500 000 2020 m.).
• Užtikrinti, kad kūno kultūra ir sportas būtų priskiriami aukšto prestižo socialiniam sektoriui (2020 m.).
• Įtvirtinti teisę nuolat fiziškai lavintis ir sportuoti kaip visuotinę, valstybės užtikrinamą viešojo gyvenimo normą (2020 m.).
• Didinti šalies gyventojų skaičių, organizuotai lankančių sporto klubus ir viešąsias sporto įstaigas (iki 210 tūkst. 2020 m.).

Uždaviniai:

1. Sukurti ir tobulinti sveikos ir sportiškos gyvensenos propagavimo sistemą per visuomenės informavimo priemones.
2. Parengti ir įgyvendinti sportiško gyvenimo būdo diegimo programą formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemose.
3. Sudaryti sąlygas reikšmingai padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą visuomenėje.
4. Kurti ir tobulinti tarptautinio bendradarbiavimo sistemą sveiko, sportiško gyvenimo būdo plėtrai.
5. Didinti šalies gyventojų skaičių, organizuotai lankančių sporto klubus, viešąsias sporto įstaigas ir sporto mokymo įstaigas. Plėtoti moterų ir merginų kūno kultūrą ir sportą.

Tikslas Nr. 2: Kūno Kultūros ir Sporto Viešojo Administravimo Struktūros Tobulinimas

Sukurti ir tobulinti horizontalią kūno kultūros ir sporto viešojo administravimo struktūrą, apimančią daugelį valstybės valdymo sričių bei savivaldybes, o taip pat - plėtojančią bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis sporto organizacijomis ir privačiu sportinės veiklos sektoriumi.

Rezultato Kriterijai:

• Didinti universalių sporto klubų proporciją tarp visų sporto klubų (iki 50 proc. 2020 m.).
• Didinti sportuojančių sporto klubuose skaičių (iki 350 000 2020 m.).
• Užtikrinti, kad gyventojai sutiktų, jog vietiniai klubai suteikia galimybes jų fiziniam aktyvumui (iki 75 proc. 2020 m.).
• Didinti sporto federacijų, veikiančių pagal KKSD patvirtintas programas, skaičių (iki 50 2020 m.).
• Užtikrinti, kad seniūnijose būtų reguliariai rengiamos vietos bendruomenių sporto varžybos (100 proc. 2015 m.).
• Didinti privataus sektoriaus finansinį indėlį į kūno kultūros ir sporto plėtrą (iki 50 proc. 2020 m.).
• Didinti tarpinstitucinių programų dalį iš visų kūno kultūrai ir sportui valstybės biudžeto skiriamų asignavimų (iki 66 proc. 2020 m.).
• Paruošti mokymo įstaigų nuostatas, sukurti nuoseklaus sportininkų rengimo sistemą, metodikas ir nustatyti reikalavimus sportininkų rengimo įstaigų darbuotojų profesiniam pasiruošimui.
• Sukurti metodikas ir programas, efektyvinančias sporto šakų plėtrą ir optimizuojančias varžybų rengimą.

Uždaviniai:

1. Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas universalių sporto klubų sparčiam vystymuisi.
2. Sukurti nevyriausybinių šakinių sporto organizacijų (federacijų) strateginio bendradarbiavimo su viešojo administravimo struktūromis sistemą.
3. Išplėsti savivaldybių bendradarbiavimą su Vyriausybės įgaliota institucija kūno kultūros ir sporto srityje.
4. Sudaryti palankias sąlygas viešosioms ir privačioms investicijoms kūno kultūros ir sporto srityje per mokesčių lengvatas.
5. Sukurti, tobulinti bei plėtoti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo kūno kultūros ir sporto srityje sistemą.
6. Plėtoti visų valdymo sričių, susijusių su kūno kultūros ir sporto socialinėmis funkcijomis, tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
7. Sukurti nuoseklaus sportininkų rengimo sistemą, pertvarkant šalies sporto mokymo įstaigų darbą.
8. Skatinti sporto šakų plėtojimo ir varžybinės veiklos efektyvumo didinimą.

Tikslas Nr. 3: Žmogiškųjų Išteklių Plėtra

Plėtoti žmogiškuosius išteklius kūno kultūros ir sporto srityje, kad jie būtų pakankami tarpinstitucinėms socialinėms programoms įgyvendinti ir didėjančiam kūno kultūros ir sporto vaidmeniui visuomenėje užtikrinti.

Rezultato Kriterijai:

• Didinti sporto specialistų darbo vietų skaičių (iki 20 000 2020 m.).
• Didinti etatinių sporto mokslininkų skaičių (iki 30 2020 m.).
• Didinti sporto specialistų, turinčių licencijas veiklai, skaičių (iki 20 000 2020 m.).
• Didinti sporto medikų skaičių (iki 1000 2020 m.).

Uždaviniai:

1. Plėsti ir tobulinti universitetinį kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą Lietuvos kūno kultūros akademijoje ir kitose aukštojo mokslo įstaigose.
2. Kurti mokslinį Kūno kultūros ir sporto institutą prie LKKA.
3. Įsteigti bei plėsti kūno kultūros ir sporto specialistų studijų ir mokymo programas kolegijose ir profesinio ugdymo įstaigose.
4. Parengti ir įgyvendinti kūno kultūros ir sporto specialistų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
5. Tobulinti kūno kultūros ir sporto specialistų licencijavimo sistemą pagal Europoje rekomenduojamą trenerių rengimo modelį.
6. Pertvarkyti kūno kultūros ir sporto specialistų darbo viešajame sektoriuje apmokėjimo sistemą.
7. Parengti ir įgyvendinti sporto veteranų integravimo į naują profesinę veiklą programas.
8. Plėtoti sporto medicinos specialistų rengimą, kaip neatskiriamą Lietuvos sporto medicinos plėtros programos dalį.
9. Parengti ir įgyvendinti Lietuvos didelio meistriškumo sportininkų rengimo programą.

Tikslas Nr. 4: Kūno Kultūros ir Sporto Infrastruktūros Gerinimas

Sukurti ir/ar renovuoti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą.

Rezultato Kriterijai:

• Didinti sportavimui palankių parkų ir poilsio zonų, atitinkančių Europos Sąjungos standartus, skaičių (iki 2 2020 m.).
• Didinti miestų, miestelių ir kaimų, kuriuose įrengta dviračiams pritaikyta pagrindinių gatvių infrastruktūra, dalį (iki 50 proc. 2020 m.).
• Didinti savivaldybių, kuriose yra plaukimo baseinų, skaičių (iki 60 2015 m.).
• Didinti rajonų savivaldybių sveikatingumo ir sporto bazių skaičių (iki 100 2020 m.).
• Sumažinti švietimo įstaigų skaičių, kuriose dar neįrengtos universalios sporto salės ir aikštynai (iki 0 2015 m.).
• Didinti universalių sporto aikštelių, tenkančių 10 000 gyventojų, skaičių (iki 10 2020 m.).
• Didinti sporto bazių, skirtų aukštam meistriškumui ugdyti, tenkančių 10 000 gyventojų, skaičių.

Uždaviniai:

1. Užtikrinti tolygų sporto infrastruktūros išvystymą visuose Lietuvos regionuose.
2. Gerinti sporto infrastruktūros prieinamumą kiekvienam gyventojui.
3. Sukurti tinkamas sąlygas įvairių amžiaus grupių fiziniam ugdymui ir sportavimui.

Kiti svarbūs dokumentai ir ataskaitos

Svarbu paminėti ir kitus dokumentus, kurie yra susiję su sporto ir sveikatos politika Lietuvoje. Tai yra:

• 2026, 2025, 2024 metų AM (Aukšto meistriškumo) programų santraukos ir planuojami biudžetai.
• 2024-2028 strateginis planas.
• Nepriklausomo audito išvados (2023, 2024).
• Metinės veiklos ataskaitos (2023, 2024).
• LKA (Lietuvos Kūno Kultūros Akademija) VK (valdybos kolegija) posėdžių protokolai (2018, 2024).
• Renginių kalendoriai (2023, 2021, 2022).
• Įvairios ataskaitos apie AM programų įgyvendinimą (2020, 2021, 2022, 2023).
• Kandidatų į rinktines narius sąrašai (2021, 2022).
• Informacija dėl COVID-19 suvaržymų aukštojo sportinio meistriškumo sportininkams (2021, 2022).
• LR sporto įstatymas.
• Pasaulinės kerlingo federacijos (WCF) taisyklės ir renginių kalendorius.
• LKA įstatų nauja redakcija ir kopija ŠMM (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija).
• Pasaulinis antidopingo kodeksas (2021).

Šie dokumentai ir ataskaitos suteikia detalesnę informaciją apie sporto politikos įgyvendinimą, finansavimą, pasiekimus ir iššūkius.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje

tags: #strateginiais #sporto #ir #sveikatos #politikos #strateginiais