Lietuvos vyrų futbolo rinktinė jau kurį laiką išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesugebėdama išbristi iš pralaimėjimų liūno. Ši situacija kelia didelį susirūpinimą Lietuvos futbolo gerbėjams, kurie aktyviai diskutuoja apie prastus komandos rezultatus. Siekiant išanalizuoti susidariusią situaciją ir rasti būdų, kaip pagerinti nacionalinės komandos žaidimą, buvo pasitelktas dirbtinis intelektas (DI). DI atliko išsamią analizę ir nustatė pagrindines priežastis, kodėl Lietuvos rinktinė patiria sunkumų tarptautiniuose turnyruose. Taip pat buvo įvertintas trenerio Edgaro Jankausko indėlis ir galimos ateities perspektyvos.
Pagrindinės priežastys, lemiančios Lietuvos futbolo rinktinės nesėkmes
DI išskyrė penkias pagrindines priežastis, kurios, jo nuomone, lemia Lietuvos futbolo rinktinės nesėkmes:
- Išteklių stoka: Lietuvoje futbolo infrastruktūra ir ištekliai, palyginti su kitomis šalimis, gali būti riboti. Trūksta investicijų į jaunimo sistemas, stadionus ir treniruotes.
- Patirties stoka: Dauguma Lietuvos žaidėjų rungtyniauja silpnesnėse lygose, todėl trūksta tarptautinės patirties. Tai gali turėti įtakos jų žaidimo lygiui.
- Konkurencija: Rinktinė nuolat susiduria su stipriomis komandomis, kurios turi geresnes sąlygas ir talentingesnius žaidėjus. Tai padidina pralaimėjimo tikimybę.
- Trenerių kaita: Dažnas trenerių pasikeitimas gali trukdyti komandai rasti stabilumą žaidime.
- Psichologiniai veiksniai: Pralaimėjimai gali turėti įtakos futbolininkų pasitikėjimui savimi, o tai gali paveikti jų žaidimo kokybę. Lietuvos rinktinė šiuo metu turi 7 pralaimėjimų iš eilės seriją.
Trenerio Edgaro Jankausko veikla: DI vertinimas
DI taip pat įvertino trenerio Edgaro Jankausko nuveiktus darbus ir jo tinkamumą toliau eiti šias pareigas. Anot DI, E. Jankauskas turi patirties tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris, ir tai gali būti privalumas, dirbant su Lietuvos vyrų futbolo rinktine. Jis buvo vienas iš pirmaujančių Lietuvos futbolininkų ir turėjo sėkmingą karjerą užsienyje, kas suteikia jam vertingos patirties.
Tačiau, vertinant, ar jis tinkamas toliau eiti šias pareigas, reikėtų atsižvelgti į kelis veiksnius:
- Rezultatai: Ar komanda pasiekia norimų rezultatų? Ar yra pažangos tiek žaidimo stiliuje, tiek rezultatuose?
- Žaidėjų vystymasis: Ar jis sugeba išugdyti jaunus talentus ir integruoti juos į rinktinę?
- Taktika ir strategija: Ar jo taktinis požiūris atitinka komandos stipriąsias puses ir leidžia joms konkuruoti su stipresniais varžovais?
- Komandinė atmosfera: Ar jis sugeba kurti gerą atmosferą komandoje, skatinti bendradarbiavimą ir motyvaciją?
Ateities perspektyvos: DI vizija
DI teigia, kad jei Lietuvos futbole vyktų teigiami pokyčiai, rinktinė turėtų šansą ateityje rungtyniauti ir finaliniuose didžiųjų turnyrų etapuose. Anot DI, tam būtina:
Taip pat skaitykite: Futbolo kapitonų rotacija
- Kvalifikuotų žaidėjų ugdymas: Turint stiprią jaunimo sistemą ir investuojant į talentų vystymą, komanda galėtų užauginti konkurencingus žaidėjus.
- Tinkama treniravimo metodika: Jei rinktinė galėtų dirbti su kvalifikuotais treneriais ir taikyti modernias treniruočių programas, tai padidintų komandos šansus.
- Patirtis tarptautinėse varžybose: Reguliarus žaidimas tarptautinėse varžybose padeda žaidėjams įgyti patirties ir įgyti pasitikėjimo.
- Konsolidacija ir stabilumas: Stabilus trenerių štabas ir komandos branduolio išlaikymas per ilgą laikotarpį padėtų užtikrinti nuoseklumą ir geresnius rezultatus.
„Patekti į finalinį etapą būtų didelis iššūkis, tačiau nuoseklus darbas ir investicijos galėtų atnešti rezultatų. Tokios komandos kaip Šiaurės Makedonija ar Velsas, kurios pastaraisiais metais pasiekė tarptautinių turnyrų, rodo, kad tai yra įmanoma.
Užsienyje augančių talentų paieška: naujas etapas Lietuvos futbole
Lietuvos futbolo federacija (LFF) pradėjo aktyviai ieškoti ir stebėti užsienyje augančius lietuvių kilmės futbolininkus. Šis projektas, kuriam vadovauja tarptautinis skautas Vadimas Tiščenka, yra skirtas surasti talentingus žaidėjus, kurie galėtų papildyti Lietuvos nacionalinę rinktinę.
Anot V. Tiščenkos, šis projektas nėra naujas, o patikrintas. Du pavyzdžiai puikiai įrodo šį fenomeną - Maroko rinktinė, kurioje 2022 metų pasaulio čempionate buvo net 14 žaidėjų, gimusių užsienyje. Kitas pavyzdys, dar geresnis, yra Albanijos rinktinė, kurioje pasaulio čempionato atrankoje iš 26 žaidėjų 19 buvo gimusių ir užaugusių kitose šalyse. Europoje tai nėra kažkas naujo - tai yra geras ir veikiantis modelis.“
Šiuo metu LFF gauna užklausas ir bendrauja su vaikais iš 18 šalių: Anglijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Italijos, Airijos, Belgijos, Ispanijos, Norvegijos, Olandijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Portugalijos, JAV, Šveicarijos, Singapūro, Austrijos. Iš platformos, kuri buvo sukurta techninio departamento dėka, kol kas į jaunimo rinktines buvo iškviesti netoli dešimties žaidėjų. ,,Procesas yra ilgas, bet matome, kad visi šie žingsniai duoda rezultatų.“ Yra rastos jau ir kelios mergaitės, viena iš jų atstovauja U-17 rinktinei. Vardas Adelė, iš Anglijos. ,,Mergaičių yra ne tiek daug, kiek mes norėtume nes su mergaitėmis yra dar didesnė problema, tačiau faktas, kad jų yra.“ Šiuo metu visose jaunimo rinktinėse daugiau nei trečdalis kandidatų yra iš užsienio akademijų.
V. Tiščenka neabejoja, kad Lietuvos futbolo ateičiai šis projektas - tvirtas žingsnis į priekį, o nauja techninio departamento komanda - tinkama jam įgyvendinti: „Mes puikiai žinome savo situaciją. Tikrai Lietuvoje yra daug gerų vaikų, bet kiek tenka matyti užsienio akademijose, kaip bebūtų gaila, reikia pripažinti, kad sąlygos tobulėti yra visai kito lygio.
Taip pat skaitykite: Medinės krepšinio lentos dažymas
Užsienyje gyvenančių lietuvių futbolininkų skaičius Vadimo radare jau viršija šimtą: „Šiuo metu dirbu su daugiau nei 120 žaidėjų. Užsienyje geografija yra labai plati, yra praktiškai visa Europa: Vokietija, Ispanija, Italija, Anglija, Prancūzija, Portugalija… Taip pat yra vaikų iš Singapūro ir iš JAV.“ Tikėtina, kad šis skaičius dar augs. Prie to prisideda ir nauja Lietuvos futbolo federacijos įdiegta platforma, kurios tikslas - paskatinti dar platesnį susidomėjimą: „Su Deivido atėjimu buvo įdiegta forma LFF tinklapyje, kurioje kiekvienas tėvelis gali ją užpildyti. […] Forma nurodo šalį, žaidėjo klubą, poziciją, gimimo metus. Viską gauname į savo duomenų bazę, tada aš randu kontaktą su tėveliais. Pirmiausia mus domina, kokiame lygmenyje tas vaikas žaidžia, tada paprašome video medžiagos. Ši informacija yra būtina, kadangi vaiko tėveliai gali manyti, kad jų vaiko lygis yra aukštas, tačiau tokiame lygmenyje video analizėje gali būti visai kas kita. Asmeniškai palaikau ryšį su akademijų treneriais, nes jie tuos vaikus mato kiekvieną dieną, jie duoda kokybiškiausią informaciją. Tuomet visa informacija yra perduodama rinktinės treneriams. Taip pat turime „Prosoccerdata“ sistemą, kurioje dalinuosi visų užsienio lietuvių rungtynių įrašais ir statistika. Tokiu būdu rinktinių treneriai viską įsivertina ir gali susidaryti pirminę savo nuomonę. Kas liečia Anglijos akademijas, su kuriomis daug bendrauju, turiu asmeniškai prisijungimus prie akademijų, kur matau kiekvieno vaiko pilnas rungtynes. Vėliau svarbiausius žaidėjo rungtynių momentus perduodame treneriams.“
V.Tiščenka tikino, kad užsienyje žaidžiančių jaunų lietuvių stebėjimas ir analizė yra nenutrūkstamas procesas: „Stebiu kiekvieno vaiko rungtynes. Prieš rinktinių stovyklas treneriams pateikiame sužaistų minučių skaičių, prieš ką žaidė, kiek žaidė… Stebiu tikrai daug žaidėjų. Gaila, ne visų užsienio lietuvių video medžiagą gauname, tačiau tokiu atveju daugiau bendraujame ir skambiname treneriams.“
Dėmesio skyrimo svarba
Vasario mėnesį Lietuvos futbolo federacijos techninis direktorius kartu su vyrų rinktinės treneriu Edgaru Jankausku lankėsi užsienyje ir susitiko su keliais jaunais futbolininkais, tarp kurių buvo ir Anglijos „Premier League“ akademijų atstovų. Pagrindinis iniciatyvos tikslas - parodyti dėmesį lietuvių kilmės talentams, augantiems svetur, bei surinkti apie juos kuo daugiau informacijos. Šias iniciatyvas LFF tarptautinis skautas skatina vykdyti ir toliau: „Tai tikrai davė didelį impulsą, nes vaikai, gimę, užaugę užsienyje, yra labiau susipažinę su kita šalimi, kita kultūra, todėl turi kitokį mentalitetą. Mes labai dažnai to nesuprasdavome. Todėl impulsas buvo didžiulis, kadangi mes parodėme vaikams, kad mums jų reikia. Žinoma, vaikas turi be abejo norėti pats, už rinktinę turi žaisti tik tas, kas nori, bet mes iš savo pusės taip pat turime, privalome parodyti, kad jie mums yra reikalingi, ką mes dabar sėkmingai vykdome.“
Nors paraiškų sulaukiama ir iš itin jaunų vaikų, V.Tiščenka didžiausią dėmesį skiria jaunimo rinktinėms: ,,Prioritetas šiai dienai yra nuo U-15 iki U-21. Gauname tikrai nemažai paraiškų iš jaunesnių vaikų, kuriems yra 11,12 metų. Jie yra mūsų duomenų bazėje, aš jiems rašau, mes juos tikrai stebėsime, bet mes turime suprasti, kad rinktinės prasideda nuo U-15 ir po dvejų, trejų metų neaišku, kiek iš šių vaikų apskritai žais futbolą.“ Didžiausia masė užsienyje augančių futbolininkų akivaizdžiai matoma devyniolikmečių rinktinėje, kurioje šių jaunuolių kiekis skaičiuojamas keliais dešimtimis: iš maždaug 50 pakviestų žaidėjų išplėstinio sąrašo net daugiau nei 30 rungtyniauja užsienyje. Negana to, didelė dalis šių žaidėjų kas savaitę įgauna milžiniškos patirties: „Vaikinai žaidžia geruose klubuose. Pagrindinis dalykas - jie ne tik klubams priklauso, bet svarbiausia, žaidžia. Daug kas turi profesionalius kontraktus Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, todėl manau, kad einame teisingu keliu“ , - dėstė V. Tiščenka.
Palyginimas su Lietuvoje žaidžiančiais futbolininkais
LFF tarptautinis skautas pabrėžia, kad Lietuvos jaunimo futbolui būtina konkurencinga aplinka bei natūralus vietinių ir užsienyje augusių žaidėjų derinys. Anot jo, kontrastas tarp Lietuvoje ir svetur bręstančių talentų yra gana aiškus. „Galbūt ne visiems tai patiks, nes žinau, kad tai yra gana gili tema, ypač Lietuvoje daug kas su tuo nesutinka, tačiau skirtumai yra akivaizdūs. Lietuvoje irgi yra gerų vaikų, tačiau galbūt nėra tos konkurencijos, aplinkos, pasipriešinimo. Paimkime paprastą pavyzdį: jeigu tu kiekvieną savaitgalį Anglijoje su elitinėmis akademijomis žaidi prieš „Chelsea“, „Manchester City“, „Tottenham“, Italijoje rungtyniauji prieš „AC Milan“, „Inter Milan“, „Juventus“, „Napoli“, tai yra visai kitas lygis, visai kitokie greičiai, sprendimų priėmimai, kitoks pasitikėjimas savimi […] Mano manymu, Lietuvos rinktinės ateitis ir turėtų būti tas geras mixas tarp geriausių vietinių žaidėjų ir užsieniečių. Tose pačiose stovyklose tada konkurencija yra didesnė, ir tai duoda pliusų: žaidėjai atvažiuoja iš užsienio, su kitais gyvena kambariuose, vietiniams žaidėjams viskas įdomu - jie klausia, kaip viskas vyksta užsienyje, koks įspūdis žaisti prieš „Chelsea“, „Tottenham“, tad manau, tikrai esame gerame kelyje“.
Taip pat skaitykite: Priešrungtyninis ritualas futbole
Žaidėjų ryšys su Lietuva ir Divine Mukasa atvejis
Užsienyje augantys lietuviai išsiskiria tuo, kad jie turi galimybę atstovauti ne tik Lietuvai, bet ir kitoms, dažnai aukštesnio meistriškumo valstybėms. Natūralu, kad tokiose situacijose pasirinkimas gali krypti į ten, kur yra aukštesnis lygis ar didesnės galimybės. „Mes tikrai labai norime, bendraujame, dedame dideles pastangas, tačiau taip pat puikiai suprantame, kad ne kiekvieną dieną pasitaiko jaunam lietuviui žaisti Anglijos rinktinėje. Šioje vietoje tikrai esame supratingi. Manau, kad jeigu ant stalo yra Anglijos ir Lietuvos jaunimo rinktinių pasiūlymai, tai vaikai tikrai pasirinks Angliją. Šalies pasirinkimą gali įtakoti ir kiti dalykai, pavyzdžiui, klubų rekomendacijos. Jeigu futbolininkas žaidžia Anglijos akademijoje ir jį kviečia tos šalies jaunimo rinktinė, klubui, be jokios abejonės, yra naudingiau, kad jis važiuotų ten. Klubai uždrausti šalies pasirinkimo negali, tačiau jie visada gali duoti pasiūlymą. Tad šioje vietoje, kaip bebūtų gaila, pranašumo mes neturime“ , - apgailestavo Vadimas.
Dar viena itin aktuali ir kai kuriais atvejais nerimą kelianti tema - pilietybės klausimas: „Dvigubos pilietybės Lietuvoje turėti negalima (išskyrus išimtinius atvejus, - red.). Tai kai kuriuose atvejuose mums kiša koją. Yra įstatymo pataisa, tačiau ta pataisa turi savo kabliukų: vienas iš tėvų turi būti Lietuvos pilietis arba turėjo būti Lietuvos piliečiu vaikui gimstant, ir tas vaikas būtinai turi lietuvišką pasą gauti iki tol, kol sulauks pilnametystės. Tokie Anglijoje rungtyniaujantys žaidėjai kaip Airidas Golambeckis („West Ham United“), Jokūbas Mažionis („Ipswich Town“), Dovydas Sasnauskas („Sheffield United“) turi po du pasus, tačiau kitų situacija skiriasi.“
Nebūtų melas sakyti, jog šiuo metu perspektyviausias ir daugiausiai dėmesio bei vilčių ateičiai sulaukiantis lietuviškų šaknų turintis jaunuolis - Divine Mukasa. Septyniolikos metų futbolininkas šį sezoną U18 „Premier League“ pirmenybėse pademonstravo stulbinančią statistiką - per 20 rungtynių pelnė net 16 įvarčių ir atliko 15 rezultatyvių perdavimų. Tokie skaičiai neliko nepastebėti - D.Mukasa buvo pripažintas geriausiu komandos žaidėju. Tarptautinėje žiniasklaidoje jau kurį laiką pasirodo pranešimų apie D.Mukasa susidomėjimą iš tokių Europos grandų kaip Amsterdamo „Ajax“ ar Miuncheno „Bayern“, tačiau panašu, kad žaidėjas liks Anglijoje. Įvertinus jo demonstruojamą lygį, nebūtų nuostabu, jei jau kitą sezoną Divine gautų progą debiutuoti Pepo Guardiolos vadovaujamoje pagrindinėje „Manchester City“ komandoje.
V.Tiščenka neslėpė, kad iš pradžių net nesvarstė galimybės Divine sieti su Lietuvos futbolo rinktine. Vis dėlto, lietuvės mamos Laimos iniciatyva gerokai sustiprino viltis: „Apie Divine pirmą kartą išgirdau jau prieš 4,5 metus. Tuo metu vienur ar kitur pasirodydavo informacijos, tačiau kol oficialiai nebuvau įdarbintas kaip tarptautinis skautas, nelabai turėjau galimybės su juo bendrauti. Per pažįstamus sužinodavau, kaip jam sekasi ir visa kita. Prieš pradėdamas bendrauti su mama Laima, galvojau, kad mes neturime jokių šansų, nes vaikas tikrai yra didžiulis talentas. Tačiau pradėjus bendravimą su jo mama supratau, kad iniciatyva potencialiai atstovauti Lietuvos rinktinei kyla ir iš jos pusės, ne tik iš mūsų. Tikrai buvau maloniai nustebintas sužinojęs, jog turime tam tikrų galimybių.“
LFF tarptautinis skautas pripažįsta, kad įtikinti tokio meistriškumo futbolininką nėra lengva, tačiau nepabandžius, nieko negausi: „Tiek Deividas, tiek aš dedame dideles pastangas, bendraujame su Migracijos departamentu ir stengiamės išsiaiškinti, kokios yra galimybės. Tikrai negalime prarasti vilties bent jau pabandyti prisivilioti tokio lygio žaidėją į mūsų rinktinę.“
Verta pažymėti, jog puolantis saugas, jau ne kartą vilkėjęs Anglijos jaunimo rinktinės marškinėlius, ateityje turi teisę atstovauti ir Ugandai - būtent iš šios šalies kilęs jo tėvas. Vis dėlto, pasak V.Tiščenkos, antrasis pasirinkimas šiuo metu yra aiškus: „Šiai dienai tarp Ugandos ir Lietuvos prioritetas yra Lietuva. Tas tikrai džiugina ir negaliu teikti jokių garantijų, tačiau mano žiniomis, iš mano bendravimo su jo mama ir su juo pačiu, jei ne Anglija, jie svarstys tik apie Lietuvą.“
Pastaruoju metu pokalbiai tarp LFF ir „Manchester City“ talento bei jo šeimos vyksta itin intensyviai. Vadimas neslėpė - viltis kada nors išvysti jį vilkintį Lietuvos rinktinės marškinėlius vis dar gyva: „Bendravimas su jo mama vyksta kas kelias dienas, jie išreiškia didelį norą galbūt vieną dieną atstovauti mūsų rinktinei. Turėtume nepamiršti vieno dalyko: iki nacionalinės vyrų rinktinės vaikai gali atstovauti ir vienai, ir kitai rinktinei […] Žinome, kad Anglijoje jis yra aukšto lygio jaunuolis, tačiau konkurencija ten yra milžiniška ir niekas iš Anglijos jaunimo rinktinės talentų negali būti užtikrintas kada nors dalyvauti pagrindinėje šalies rinktinėje, todėl mes privalome padaryti viską […] Jeigu atsitiks taip, kad jis žais už Anglijos nacionalinę rinktinę, galėsime ramiai miegoti, žinodami, kad padarėme viską, kas priklauso nuo mūsų.“
Airido Golambeckio pavyzdys
Panašus atvejis - Airido Golambeckio. Priešingai nei D.Mukasa, šis „West Ham“ U-18 ir U-21 komandos centro gynėjas jau yra atstovavęs Lietuvos jaunimo rinktinei, tačiau, sulaukęs kvietimo, papildė Anglijos gretas.
Apie šio žaidėjo situaciją V.Tiščenka taip pat kalba pozityviai: „Airidas puikiai šneka lietuviškai, ir tikrai namie yra išlikusios lietuviškos vertybės. […] Pastoviai bendrauju su Airido mama. Bendravimo būdas yra paprastas - žinome, kada ateina sąrašai, ir turime susitarimą: jeigu nebus pakviestas į Anglijos jaunimo rinktinę, važiuos su Lietuvos jaunimu. Laukiau gegužės 15 dienos, paskambinau mamai vakare - pasakė, kad pakvietė. Palinkėjau sėkmės ir sakiau, kad lauksime kito rinktinių lango. Iš vienos pusės, tikrai džiugu - tai istoriniai dalykai, kadangi mūsų Lietuvos jaunimo perliukai gauna kvietimus į Anglijos rinktinę. Mes galime tuo tik pasidžiaugti, bet viltis yra gyva. Jeigu nebūtų gavęs kvietimo į Angliją, Airidas būtų buvęs pakviestas dalyvauti U-19 Baltijos taurėje arba į Roko Garasto U-21 rinktinę.“
Šiuo metu Airidas Golambeckis ir Divine Mukasa - vieninteliai žaidėjai, galintys atstovauti ir…
Statistinė analizė ir palyginimas su kitomis komandomis
Magistro darbe analizuoti Lietuvos Nacionalinės futbolo rinktinės statistiniai rodikliai. Pastarųjų Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės rungtynių rodikliai buvo nestabilūs. Lietuvos rinktinės žaidime, galima įžvelgti, tai, kad yra pelnoma mažai įvarčių. Lietuvos rinktinė praleidžia daug įvarčių. Smūgių į vartų plotą yra labai žemas rodiklis. Atliekant perdavimus ir tikslius perdavimus Lietuvos rinktinės žaidime galime įžvelgti didelę spragą. Tai, jog kamuolio kontrolės procentiniai rodikliai yra vieni mažiausių, ir kad Lietuvos rinktinė mažai laiko kontroliuoja kamuolį, o taip pat atliekant perdavimus daro daug klaidų, parodo žaidėjų meistriškumo lygį ir sprendimų priėmimo kokybę.
Palyginus Lietuvos Nacionalinės futbolo rinktinės runtgynių statistinius rodiklius su UEFA Tautų lygoje žaidusiomis komandomis, išryškėja, kad Lietuvos rinktinės statistiniai rodikliai yra vieni iš prastesnių lyginant su visais divizionais. Lietuvos rinktinės žaidime pastebima, kad pirmaujame pagal praleistų įvarčių rodiklį lyginant su aukštesnių divizionų komandomis. Tai reškia, jog nepakankamai gerai gynamasi.
Palyginus Lietuvos futbolo rinktinės vidutinius statistinius rodiklius su visomis Europos futbolo komandomis, kurios buvo sugrupuotos į šešias grupes pagal FIFA reitingą. Ryškėja, kad Lietuvos rinktinės statistiniai rodikliai yra vieni prastesnių. Lyginant pelnytus ir praleistus įvarčius Lietuvos rinktinė atsilieka nuo kitų komandų. Smūgių į vartus, smūgių į vartų plotą, perdavimų, tikslių perdavimų statistiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos rinktinės vidutiniai rodikliai yra prastesni už 1 - 50 reitingo vietas užimančias komandas, bet rodikliai lenkia 51 - 55 reitingo vietas užimančias komandas. Nuošalių vidutinis statistinis rodiklis yra pats žemiausias tarp visų komandų.
Nauji treneriai jaunimo rinktinėse
Kartu paskirti ir Lietuvos jaunimo (U-21, U-19, U-17 ir U-15) futbolo rinktinių vyriausieji treneriai. Lietuvos U-21 rinktinės treneriu tapo Donatas Vencevičius, U-19 Valdas Trakys, U-17 Audrius Statkevičius, U-15 Darius Žindulis.
„Visi žinome, kad rinktinių rezultatai netenkina ne tik mūsų, bet ir bendruomenės. Manau, kad tai bus pirmieji gerieji žingsniai ir turėsime kitokius rezultatus“, - sakė LFF prezidentas Tomas Danilevičius.
Valdo Urbono назначение и цели
Sutartys su visais treneriais sudarytos dvejiems metams iki 2020 metų pabaigos.„Ačiū federacijai ir bendruomenei už pasitikėjimą. suprantu, kad man tai neeilinis iššūkis ir didžiulė atsakomybė. Manau, kad turiu pakankamai patirties ir praktinių žinių kuo geriau atlikti šį darbą. Rezultatų prasme situacija nėra geriausia, bet ateinu į komandą, kuri, tikiu, ras jėgų, proto, išminties ir sugebėjimų parodyti, kad galima daryti geriau ir judėti į priekį“, - džiaugėsi V.Urbonas.
Vienas tų gerųjų žingsnių, apie kuriuos užsiminė T.Danilevičius, turėtų būti visų amžiaus rinktinių žaidimo koncepcijos įvedimas. „Pagrindiniai tikslai yra nacionalinei rinktinei ir sėkmingas jos žaidimas. bet kartu dar vienas tikslas yra komandos subūrimas, kuri kurs visų rinktinių koncepciją“, - sakė LFF prezidentas.
Kada bus sukurta koncepcija, kuria vadovautis turėtų visų amžių rinktinės, kol kas neaišku. Ją žadama pristatyti iki gegužės 1 dienos. V.Urbonas didžiąją karjeros dalį praleido dirbdamas Lietuvos komandose - 51-erių vyras treniravo tuometinį Panevėžio „Ekraną“, „Trakus“, sezoną praleido Latvijoje, vadovaudamas Jūrnalos „Spartaks“ futbolininkams. Paskutine trenerio stotele klubiniame futbole tapo Vilniaus „Žalgiris“. Vadovaudamas „Ekranui“ V.Urbonas penkis kartus iš eilės tapo Lietuvos čempionu. Tačiau dabar jo laukia žymiai didesni iššūkiai. Jis jau kovo mėnesį geriausius šalies žaidėjus aikštėje stumdys atrankoje į 2020 metų Europos čempionatą.
Lietuva grupėje žais su Portugalija, Ukraina, Serbija ir Liuksemburgu. Vis tik konkretūs tikslai rinktinei čia nekeliami. „Įvairiai galima vertinti - žiūrėti į taškus, žaidimą, kalbėti apie žaidėjus. Bet mano pirminis tikslas būtų žaidėjų sujungimas, ruošimas geram žaidimui. Geras žaidimas gali atnešti rezultatą ir taškus. Prisirišti prie skaičių būtų anksti, žinome situaciją, žinome paskutinius rezultatus. Nulis irgi yra skaičius, turime ieškoti rezervų ir manau, kad žaidėjai mane palaikys. Per žaidimą turime ieškoti rezultato, taškų, futbolo bendruomenės sugrįžimo į stadionus, palaikymą. Važiuodamas čia galvojau su kuo palyginti Lietuvos futbolą. Su paveikslu. Paveikslą žiūri atsitraukę toliau, kad matytų visumą. Lietuvos futbole paveikslas atsiranda, kai norima pažiūrėti iš arčiau. Ir tie žmonės, kuriems knieti prieiti prie to paveikslo, suformuoja tokią nuomonę. Jie pamato dulkes, nešvarumus. Norisi, kad daugiau žiūrėtume ir galvotume pozityviai“, - vaizdžiai kalbėjo jis. V.Urbonas į savo štabą pasikvies penkis žmones ir jame greičiausiai bus ir žmonių, dirbusių kartu su Edgaru Jankausku. Naujasis rinktinės strategas nesiėmė vertinti savo pirmtako darbo. „Buvo gerų rungtynių, buvo tokių, kur ne taip pasisekė. Reikia galvoti kaip atrasti rezervų ir įlieti šviežio kraujo. Atrasti žmonių, kurių anksčiau nebuvo rinktinėje. Kai kurių žaidėjų užimamos pozicijos aikštėje irgi galbūt buvo ne tokios, kokias įsivaizduoju.Rinktinė tikrai nėra beviltiška. Gal momentais futbole reikalinga ir sėkmė, kurios nebuvo“, - kalbėjo V.Urbonas.Jis kartu užsiminė, kad rinktinėje vietos gali atsirasti ir Giedriui Arlauskiui, kuris jau ilgą laiką neapsivelka jos marškinėlių.
Edgaro Česnauskio indėlis į rinktinės žaidimą
Edgaras Česnauskis pirmajame kėlinyje buvo kiek pasyvus, bet jis yra pavojingas bet kurią minutę ir tai įrodė pats įmušdamas bei asistuodamas komandos draugams. Edgaras ir Saulius Mikoliūnas aktyviai rungtyniavo atakoje, leidome jiems atlikti šiek tiek mažiau gynybinių funkcijų.
Jaunų žaidėjų integracija į rinktinę
Draugiškose rungtynėse reikia suteikti jauniems futbolininkams emocijų ir vilties, kad galima patekti į nacionalinę rinktinę. Norėjau pamatyti Julių Aleksandravičių, bet jis išvykęs su jaunimo rinktine, todėl pakvietėme Luką Baranauską. Debiutavo ir Vytautas Andriuškevičius. Jam dar reikia priprasti prie rinktinės, bet džiaugiuosi, kad atsirado kairiakojis gynėjas ir šioje pozicijoje neturėsime problemų.Turime ir kitą kairiakojį Arvydą Novikovą. Jis įrodė, kad yra vertas nacionalinės rinktinės. Gynybos dešinėje antras draugiškas rungtynes rungtyniavo Deividas Česnauskis. Jei jis taip žais ir toliau, tikrai turės vietą startinėje sudėtyje. Rungtyniaus tie, kurie rodys geriausią žaidimą. Niekada nežais tik pavardės.
Pasirengimas rungtynėms su Lichtenšteinu
Lauksime rugsėjo 2 dienos, kai rungtynėse su Lichtenšteinu būtina iškovoti pergalę.Marius Stankevičius ir Tomas Danilevičius tikrai atvažiuos, jei bus sveiki.