Gediminas Mažeika - viena ryškiausių asmenybių Lietuvos futbole, kurio karjera apima ne tik ilgametį teisėjavimą aukščiausiu lygiu, bet ir naują etapą UEFA inspektoriaus pozicijoje. Šis straipsnis apžvelgia G. Mažeikos kelią futbole, nuo pirmųjų žingsnių aikštėje iki pripažinimo tarptautinėje arenoje, bei jo dabartinę veiklą, siekiant prisidėti prie futbolo kokybės ir sąžiningumo užtikrinimo.
Futbolininko kelio pradžia ir posūkis į teisėjavimą
Gediminas Mažeika gimė ir augo Kaune. Nors vaikystėje lankė šokius, paauglystėje atrado aistrą futbolui. Tačiau rimtai treniruotis pradėjo tik dešimtoje klasėje. Futbolininko karjera truko neilgai, nes studijuojant Lietuvos sporto universitete jam buvo nustatyta širdies problemų. Tuomet dėstytojas Raimondas Statkevičius pasiūlė išbandyti save teisėjavime. Kaip teigia pats G. Mažeika, panašią istoriją galėtų papasakoti daugelis arbitrų - tiesiog nebuvo teisėjo ir paprašė pateisėjauti.
Teisėjo karjeros etapai
- 1998 metai: Karjeros pradžia.
- 1999 metai: Debitas LFF I lygoje.
- 2000 metai: Tapo A lygos teisėju.
- 2008 metai: Įgijo tarptautinę FIFA kategoriją.
Nuo 2008 metų G. Mažeika reguliariai dirbo įvairiose tarptautinėse klubinėse ir rinktinių rungtynėse, jo švilpuko klausė ryškiausios Europos futbolo žvaigždės. Pernai lietuvis debiutavo Čempionų lygos grupių rungtynėse tarp Lėverkuzeno „Bayer“ (Vokietija) ir „Monaco“ (Prancūzija) komandų. Europos lygoje 39 metų G. Mažeika teisėjavo ne sykį. Praėjusį sezoną jis dirbo atsakomosiose Europos lygos aštuntfinalio rungtynėse tarp Mančesterio „United“ (Anglija) ir „Rostov“ (Rusija) ekipų. Birželį Lietuvos arbitrui buvo patikėtas Europos jaunimo (iki 21 m.) Europos čempionato pusfinalio mačas tarp Anglijos ir Vokietijos rinktinių.
Darbas vaikų darželyje ir derinimas su teisėjavimu
G. Mažeika dirba kūno kultūros pedagogu ir terapeutu vaikų darželyje, dirba su vaikais, kurie turi problemų dėl plokščios pėdos, stuburo. Teisėjaujant užsienyje, žinoma, yra daug geresnis uždarbis. Todėl būti visiškai profesionaliu teisėju Lietuvoje neįmanoma. Todėl jis labai dėkingas darželio direktorei ir administracijai, sudarantiems tikrai neblogas sąlygas. Nors ir pasiėmus atostogų. Bet, jei aš pasakau, kad man reikia išvažiuoti, niekada nebūna daroma kokių nors kliūčių.
Pasiruošimas rungtynėms
Visą mūsų treniruočių veiklą organizuoja belgas profesorius Werneris Helsenas iš Leveno universiteto. Jis sudaro šešių savaičių makrociklus ir mes žinome, ką konkrečią dieną per treniruotę daryti. Lietuvoje mes turime savo fizinio rengimo trenerį Marių Čeliauską, jis pagal mūsų grafikus galutinai suderina mūsų treniruotes.
Taip pat skaitykite: Prezidento vizija „Sūduvoje“
Jeigu kalbame apie fizinį pasirengimą, tai ne. Gal kiekvienam teisėjui skirtingai. Bet aš turiu savo rutiną ir žinau, kada valgysiu, kada eisiu miegoti, kada kelsiuosi. Kartais taip ištaikai valandą pasivaikščioti, atvykęs į svetimos šalies miestą. O kartais matai tik viešbutį ir stadioną, nes tai nėra poilsinė kelionė. Fizinis pasiruošimas turi vykti nuolat, bet yra ir kitas pasiruošimas. Tik sužinojęs komandas, pradedi analizuoti. Aktyviau tai darai likus apie savaitei iki rungtynių.
A lygoje aš teisėjauju jau, ko gero, 13 sezoną. Tai jau ir be analizės viskas man daugmaž aišku. Būna, suprantama, kad staiga pasikeičia kurios nors komandos treneris. Tada ieškai informacijos, kokį futbolą tas treneris mėgsta ir ką bando savo komandoms įdiegti. Bet tokios gilios komandų analizės, kaip prieš tarptautinius mačus, neatlieki.
Iššūkiai aikštėje: A lyga vs. tarptautinės rungtynės
G. Mažeikos teigimu, kur kas sunkiau teisėjauti buvo Vilniuje. Taip, užsienyje tu jauti didesnį spaudimą iš tribūnų, žiūrovų ten daugiau, galbūt klaidos kaina ten yra labai didelė ir galinti pakenkti tavo karjerai. Bet Lietuvoje - visai kitokios rungtynės, kitoks žaidimas. Pirma, kas krenta į akis jose, tai pražangų skaičius. Galbūt reikėtų ištirti, dėl ko taip yra - galbūt Lietuvos klubų žaidėjai nemoka taip atimti kamuolio, kaip geriausių Europos klubų, bet pražangų skaičius A lygoje būtų dvigubai didesnis. Ir todėl „skaityti“ rungtynes teisėjui Europoje yra lengviau. Dar vienas dalykas - ten nuvažiavai, suteisėjavai rungtynėse ir išvažiavai. O Lietuvoje per sezoną tai pačiai komandai teisėjauji labai daug kartų. Padarysi klaidą, o klaidų mes tikrai pridarome - nėra ką čia slėpti, ir po to nelabai malonu žiūrėti į akis žmonės. Nors ir žinai, kad suklydai netyčia. Kaip ir žaidėjai jaučiasi geriau laimėję, taip ir teisėjai - nesuklydę šiurkščiai.
Su patirtimi oda vis storėja, bet ji negali pasidaryti per stora. Jeigu visai nesijaudinsi suklydęs, tai nebus normalu. Bet tuo metu, kai pradedi karjerą, kokius penkerius metus, suklydus, o jei dar kas nors tavo klaidą paviešina, aplanko ne viena bemiegė naktis ir sapnai apie tą momentą… Iš tiesų tai labai sudėtinga. Kai tavo klaida gali lemti žaidėjo kontraktą ar trenerio postą. Kiekvienas teisėjo sprendimas yra atsakingas ir būtų nežmogiška, jeigu suklydęs nesijaudintum. Mes, teisėjai, juk nesame robotai.
Bendraudamas su futbolo žvaigždėmis
Įsitikinau, kad Z. Ibrahimovićius nėra labai sudėtingas žaidėjas. Tai dirbantis savo darbą, stovintis ant kojų futbolininkas. Taip, J. Mourinho visada bando rasti kabliuką net lygioje vietoje. Neseniai skaičiau juokelį, kad, jeigu J. Mourinho paliktumėt vieną drabužinėje, jis vis tiek sugebėtų su kuo nors susipykti… Suprantama, su juo nėra lengva bendrauti. Bet mano bendravimas apsiribojo tuo, kad jis prieš rungtynes palinkėjo man sėkmės, aš jam atsakiau tuo pačiu, o jis pasakė ačiū po rungtynių. Daugiau su juo dirbo rezervinis teisėjas Dovydas Sužiedelis. Kiek su juo po rungtynių kalbėjomės, sakė, kad nebuvo kažkokių rimtesnių problemų. Žinote, galbūt, nemenkinant „Rostov“ komandos, varžovo rangas neleidžia jam taip emocingai reaguoti, kaip jis būrų reagavęs, jei būtų žaidžiama, pavyzdžiui, su Madrido „Real“.
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie „Sūduvos“ klubą
Aš tai kartais sakau, kad mūsų A lygos žaidėjai per geri. Taip, yra A lygoje futbolininkų, kuriems teisėjauti sudėtinga, bet ir tai nėra pas mus taip viskas pikta. Europoje, ypač anglų komandos, futbolininkai pripratę daryti savo darbą. Jie tikrai nesikabinės dėl kiekvieno ginčytino užribio ar stūmimo vidury aikštės. Aišku, jie gali tave bandyti paspausti, jei veiksmas vyksta baudos aikštelėje. Visą laiką sunkiausia teisėjauti pietiečių komandoms. Man pačios sunkiausios rungtynės buvo, kai teko teisėjauti andoriečiams. Pernai Estijoje buvau rezervinis teisėjas, kai draugiškas rungtynes žaidė Andoros rinktinė. Būdamas rezervinis teisėjas, aš ten suprakaitavau daugiau nei dažnai teisėjaudamas aikštėje. Kiekvienas švilpukas ir pusė Andoros atsarginių suolelio bėga tavęs paklausti: „Kodėl toks sprendimas?“ Laiko vilkinimas, voliojimasis - tai tikrai labai sudėtingos komandos. Aš esu teisėjavęs Andoros nacionalinei rinktinei, įvairaus amžiaus jaunimo rinktinėms ir kaskart vis tas pat. Kažkaip atrodo, kad tos šalies futbolininkams nėra viskas gerai su psichologiniu pasirengimu.
Šeimos palaikymas
Aš manau taip: futbolo teisėjas turi arba būti viengungis, arba jį turi visiškai palaikyti jo šeima. Nes jei neturi šeimos palaikymo, teisėjauti neįmanoma. Darbas, treniruotės, rungtynės. Dar pats esu futbolo mėgėjas - negaliu praleisti Čempionų lygos ar Anglijos lygos rungtynių, jei tik turiu laiko. Jei šeima manęs nepalaikytų, viską suderinti nebūtų įmanoma. Todėl šeimai be galo esu dėkingas, ypač žmonai, kuriai tenka rūpintis visu namų ūkiu, vaikų mokslais ir kitais dalykais.
Pomėgiai
Aš mėgstu skaityti. Bet dažniausiai man laiko skaityti lieka tik lėktuve. Pamenu kartą savaitgalį supratau, kad nėra kur šiandien skubėti ir galiu paskaityti - net pats nustebau. Tas savaitgalis buvo fantastiškas. Dar labai mėgstu bėgti. Šiemet dalyvauju Lietuvos bėgimo taurės varžybose. Nekenčiu treniruočių salėje, kai reikia dirbti su svarmenimis ar atlikti traumų prevencijos pratimus, o bėgti galėčiau nesustodamas - tai mano didžiausias hobis.
Komanda
Kai aš sakau mano komanda, turiu mintyse šešis žmones. Tai pirmasis mano asistentas Vytautas Šimkus, antrasis asistentas Vytenis Kazlauskas, rezervinis teisėjas Dovydas Sužiedelis, už vartų - Donatas Rumšas ir Robertas Valikonis. Anksčiau mano komandoje buvo Sergejus Slyva, bet dabar jis yra Kauno „Stumbro“ klubo prezidentas ir teisėjauti dėl suprantamu priežasčių nebegali. Tai nėra tik kauniečiai. Yra teisėjų iš Vilniaus, o Donatas gyvena Palangoje. Visas mūsų pagrindinis bendravimas vyksta internetu, o kartu susirenkame tik į rungtynes, Lietuvoje būdami retai ir susitinkame. Aš ne veltui miniu savo komandą. Vienas be jų aš tikrai nieko nebūčiau pasiekęs. Taip, galbūt yra geresnių asistentų negu maniškiai, bet labai svarbu, kad atitiktų mūsų santykiai, temperamentai. Mūsų charakteriai tikrai nėra vienodi, visi mes esame skirtingi, bet mūsų komandoje vyrauja tolerancija, sugebėjimas išklausyti, suprasti, kad ir smulkmenas. Tai, manau, sulipdo gerą komandą. Ji turi turėti gerą aurą ir vidaus atmosferą, nesvarbu, ar tai futbolininkų, ar teisėjų komanda. Ir, žinote, čia mes turime tikrą pranašumą, palyginti su dauguma užsieniečių. Užsienio teisėjai retai teisėjauja su tais pačiais asistentais ir turi komandas.
UEFA inspektoriaus karjeros pradžia
Gediminas Mažeika ėmėsi naujo karjeros kelio ir tapo UEFA inspektoriumi. Lietuva šiuo metu turi 4 UEFA inspektorius. Jais yra Aušra Kancė (nuo 2013 m.), Sergejus Slyva (nuo 2019 m.), Nerijus Dunauskas (nuo 2021 m.) ir Gediminas Mažeika (nuo 2023 m.). Kiekvienais metais vykdomi specialūs kursai tarptautinę (UEFA) kategoriją turintiems inspektoriams, kur atnaujinamos žinios, supažindinama su naujovėmis, taisyklių interpretacijomis, nauja metodika. Tokiuose kursuose gegužės mėnesį pirmą kartą dalyvaus ir naująjį karjeros kelią pradėjęs G. Mažeika.
Taip pat skaitykite: Kas treniruos „Sūduvą“?
Indėlis į teisėjų ugdymą
G. Mažeika dalinasi savo patirtimi su jaunaisiais teisėjais. Jis skaitė paskaitas VRFS teisėjų kvalifikacijos kėlimo kursuose. G. Mažeika turi didžiulį autoritetą, dėsto labai įdomiai, o šio lektoriaus visi klausė itin susidomėję. Net ir pasibaigus paskaitai, G. Mažeika dar valandą atsakinėjo į papildomus klausimus bei dalinosi patirtimi.
Nuomonė apie technologijas futbole
Manau, prie technologijų naudojimo, prie to, kad po kurio laiko paaiškės, ar įvartis įskaitomas, teks priprasti, nors dabar tai atrodo kiek keistai ir neestetiškai. Šiek tiek futbolo grožis nuo to nukentės, nes mes turėsime priprasti prie to, kad, įmušus žaidėjui įvartį iš ribinės situacijos tarp nuošalės ir ne nuošalės, jis nebėgs džiaugtis, sustos ir palauks sprendimo, kuris bus priimtas po pusės minutės. Todėl klausimas, ar tu palaikai technologijų pasitelkimą, priklauso nuo to, kaip žiūri į futbolą: ar kaip į mechaninį žaidimą, ar kaip į meno rūšį, kuriai reikia emocijos. O man pačiam sunku vienareikšmiškai į tai atsakyti.
tags: #suduvos #futbolo #komandos #treneris #gediminas #mazeika