Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje įvaizdis vaidina svarbų vaidmenį tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Sportinis įvaizdis nėra išimtis - jis gali motyvuoti sportuoti, padėti pasiekti geresnių rezultatų ir netgi tapti stiliaus išraiška. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip susikurti sportinį įvaizdį, pradedant nuo kasdienių įvaizdžių paįvairinimo iki profesionalaus sportininko įvaizdžio formavimo.
Kasdienio sportinio įvaizdžio kūrimas
Net ir kasdienius įvaizdžius galima paįvairinti sportiniais elementais. Nereikia iš karto kardinaliai keisti savo stiliaus - galima pradėti nuo mažų detalių. Stilistė M. Metlovaitė pataria nebijoti žaisti su įvairiais deriniais ir atrasti tai, kas tinka būtent jums.
Aksesuarų svarba
Įvaizdį lengvai pagyvina įvairūs papuošalai ar aksesuarai, pavyzdžiui, diržas ar skarelė. Galima rinktis įvairias drabužių aplikacijas. Svarbiausia, anot stilistės, nebijoti žaisti: „Į parduotuvę eik kaip į žaidimų aikštelę. Kartais piniginę galima tiesiog palikti namuose ir pasimatuoti daugybę įvairiausių drabužių, net ir tų, kurių, rodos, niekada neapsirengtumėte. Taip žaidžiant tikrai atrasite ką nors netikėto“.
Patarimai ieškantiems įkvėpimo
- Stebėkite aplinką: Atkreipkite dėmesį į tai, kaip rengiasi sportuojantys žmonės gatvėse, sporto klubuose ar socialiniuose tinkluose.
- Išbandykite naujus derinius: Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais drabužių stiliais ir spalvomis.
- Pasikliaukite intuicija: Rinkitės tai, kas jums patinka ir jaučiatės patogiai.
Sportinis įvaizdis ir neverbalinė komunikacija
Svarbu suprasti, kad įvaizdį kuria ne tik drabužiai, bet ir neverbalinė komunikacija. Psichologų teigimu, didžiąją dalį pirmojo įspūdžio sudaro kūno kalba, laikysena, tonas ir gebėjimas išgirsti pašnekovą.
Kūno kalbos svarba
Profesorius A. Mehrabianas atlikęs tyrimą nustatė: 55 proc. pirmojo įspūdžio tarp dviejų žmonių kuria kūno kalba, 38 proc. balsas ir tonas bei vos 7 proc. - žodžiai. Verslo psichologė Laura Rimkutė aiškina, jog tai jokiu būdu ne modernaus pasaulio pasekmė: „Greitas įvaizdžio susidarymas yra tiesiogiai susijęs su mūsų biologija. Tūkstančius metų žmogui, išėjusiam iš savo urvo, tekdavo per kelias akimirkas nuspręsti - sutiktasis yra draugas ar priešas. Tie, kurie nemokėjo sprendimų priimti pakankamai greitai arba juos priimdavo neteisingai, paprasčiausiai neišgyveno pakankamai ilgai, kad pratęstų giminę".
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti sporto studijos verslo planą?
Elgesio klaidos
L. Rimkutė pastebi, kad vieno atsakymo čia nėra, nes skirtingiems žmonėms būdingos skirtingos reakcijos. „Jaudintis linkusius žmones paprastai išduoda rankos - jos ima žaisti su popieriaus lapu, junginėti tušinuką, moterys pradeda sukti plaukus. Taip pat žmogus gali sukioti akis, muistytis kėdėje. Tai atitraukia nuo kalbos turinio ir blaško pašnekovą. Kitas klaidos tipas - ateiti pernelyg pasitikint savimi: nepalaikyti akių kontakto, neužduoti klausimų, nei išraiška, nei žodžiais nereaguoti į pašnekovą. Internetu bendraujant kūno kalbos lygmens nelieka, bet iškart pastebime, jei pokalbio dalyvis kalba tik apie save arba daro gramatines klaidas“, - analizuoja „Triple O Consulting“ verslo psichologė.
Kaip elgtis natūraliai
Verslo psichologė L. Rimkutė pataria visų pirma paprasčiausiai stebėti save - geras įvaizdis sukuriamas ne mechaniškai kartojant įsimintus nurodymus, bet elgiantis natūraliai. „Dažnai elgesio klaidos išduoda, kad žmogus nepatogiai jaučiasi. Palaikykite su pašnekovu akių kontaktą. Jei kalbate viešai - pradėkite nuo šypsenos, o kai tai įmanoma, dar ir nuo pokšto".
Sportinio įvaizdžio formavimas internetinėje erdvėje
Šiais laikais didelę įtaką įvaizdžiui daro internetinė erdvė. Socialiniai tinklai, elektroniniai laiškai ir kitos komunikacijos priemonės formuoja mūsų įvaizdį kitiems žmonėms.
Rašymo stilius
„Tildės Biuro“ atstovė Renata Špukienė neabejoja, jog panašūs principai sėkmingai persikėlė ir į internetinę erdvę, kur nematant žmogaus kūno kalbos, jį pasmerkti gali rašymo stilius. „Jei per dieną gaunate kelias dešimtis ar net daugiau elektroninių laiškų, visiškai natūralu, kad informaciją norisi surūšiuoti. Vienas laiškas svarbus, jį išsisaugome, kitą tik permetame akimis, trečio išvis neperskaitome. Ir nors tai darant galbūt atrodo, jog veikiame visiškai racionaliai, didelę įtaką daro ir įvaizdis, kurį susidarome. Jei laiškas nemandagus, stilistiškai netvarkingas ir pilnas klaidų, mes jį natūraliai imame nuvertinti, delsti prieš atsakydami, net kai tai svarbu. Tas pats galioja ne tik laiškams, bet ir prezentacijoms, straipsniams, ataskaitoms ir t.t. - kelios klaidos gali nubraukti ilgus darbus kuriant teisingą įspūdį“, - sako R. Špukienė.
Patarimai rašant elektroninius laiškus
„Rašydami el. laišką mes neprivalome lyg kalbėdami gyvai iškart pateikti save taip, kaip įsivaizduojame. Laiškus, ypač svarbius, derėtų rašyti pirma laisvu, sau patogiu stiliumi juodraštyje surašant, ko norima pasiekti - į tai su faktine informacija įtraukiant ir draugiško ryšio užmezgimą - o tuomet perkelti į formalesnį laiško toną".
Taip pat skaitykite: Alytaus Dainavos mokyklos sporto aikštynas
Sportinio įvaizdžio įtaka jaunimo motyvacijai
Sportinis įvaizdis gali būti svarbus motyvuojant jaunimą sportuoti. „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių parengtoje Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo analizėje nustatyta, kad moksleivius sportuoti motyvuoja aplinka, pomėgiai, sporto rezultatai, sveikata ir aplinkos formuojamas įvaizdis apie sportą.
Aplinkos įtaka
„Net nesuvokiame, kiek daug mus skatina artimi žmonės, palanki infrastruktūra, visuomenės požiūris. Tai mūsų aplinka. Kitus fiziškai aktyviai judėti verčia apdovanojimai, tobulėjimas, trečius - siekimas geresnės sveikatos. Nors daugelis mokinių įvaizdžio nevertina kaip vieno iš esminių motyvatorių, didžiausi sporto prekių ženklai, sporto ambasadoriai, komercija ir renginiai kuria madingo ir stilingo žmogaus įvaizdį, kuris, daugeliu atveju, yra sportiškas ir sveikas“, - pasakojo kita projekto vadovė Giedrė Rutkauskaitė.
Šeimos svarba
„Šeimoje niekas ypatingai nesportuoja, arba jeigu sportuoja, tai sportuoja atskirai ir aš to beveik nematau. Šeima - tai viena iš trijų pagrindinių aplinkų, kurios formuoja moksleivių požiūrį ir norą aktyviai judėti. Kitos dvi trikampio dalys - mokykla ir išorės veiksniai. Kiekviena jų, pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, turi būti skatinamos kompleksiškai.
Kompleksinis požiūris
„Mes visi esame atsakingi už savo aplinką. Tik bendradarbiaudami ir įtraukdami mokyklą, šeimą, verslą ir viešąjį sektorių galime pasiekti geresnių rezultatų. Šiuo projektu siekiame problemą išnagrinėti iš visų pusių ir pasiūlyti efektyvesnių sprendimo būdų“, - sakė Vilniaus meras.
Meniški ir netikėti sprendimai
Televizijai, žurnalų fotosesijoms ar renginiams dažniausiai įvaizdžius kuria stilistai. M. Metlovaitė pasakoja, kad vis dažniau tenka rinktis itin meniškus ar netikėtus sprendimus. „Išskirtinių įvaizdžių žavesys yra tai, kad juos kuriant gali panaudoti kone bet ką. Atrodo, kad Lietuvoje, ypač sostinės gatvėse atsiranda daugiau spalvų, tačiau populiarėja minimalistiniai stiliai, kuriuose spalvų nedaug. „Vis dėlto sakyčiau, kad šiandien mūsų jaunimas labai gerai atrodo. Tampame pasaulio dalimi.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Nors teigiama fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje, Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rodikliai per du dešimtmečius ženkliai nukrito. Remiantis PSO duomenimis, nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu. Tai ne tik neigiamai veikia fizinę, emocinę ir psichologinę savijautą, bet ir gyvenimo kokybę. Per visa žmogaus gyvenimo ciklą, aktyvaus judėjimo stoka paveikia daugelį gyvenimo sričių, tokių kaip išsilavinimas, sveikata, ekonominė būklė, netgi mirtingumo rizika.
Moksleivių sveikatos rodikliai
Ypatingai didelis dėmesys skiriamas ženkliai blogėjantiems moksleivių sveikatos rodikliams. 35 proc. iki 17 m. vaikų turi netaisyklingos laikysenos problemų.
Moksleivių motyvacija
Analizės rezultatai siūlo atsigręžti į pačius moksleivius ir paklausti, kas iš tiesų juos motyvuoja, nuo kur reikėtų pradėti. Keletą esminių detalių atskleidė vykdyta mokinių diskusija. „Moksleivius motyvuoja fizinio aktyvumo suteikiama vertė. Ji mokinių yra vertinama skirtingai, priklausomai nuo to, kokią didžiausią vertę jie tuo metu mato“, - pasakojo „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Justina Lizikevičiūtė.