Šis straipsnis skirtas apžvelgti Lietuvos sunkiojo sporto šakų sąrašą, aptarti iškiliausius sportininkus ir jų pasiekimus, taip pat atkreipti dėmesį į svarbius sporto įvykius, kurie garsino Lietuvą pasaulyje. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, siekiant pateikti kuo išsamesnę informaciją apie sporto raidą Lietuvoje.
Įvadas
Sportas Lietuvoje turi gilias tradicijas ir didelę reikšmę. Nuo seniausių laikų lietuviai pasižymėjo stiprumu, ištverme ir atsidavimu sportui. Šiandien Lietuva gali didžiuotis daugybe sportininkų, kurie garsino šalies vardą pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime sunkiojo sporto šakas, iškiliausius sportininkus ir svarbiausius įvykius, kurie formavo Lietuvos sporto istoriją.
Krepšinis
Krepšinis Lietuvoje užima išskirtinę vietą. Ši sporto šaka daugelį metų Lietuvoje užima išskirtines pozicijas. Meistriškumo pamokos Lietuvą pasiekė iš jo gimtinės Amerikos. Vos atkurtoje Lietuvos valstybėje pradėtam kultivuoti, bet vėliau apmirusiam krepšiniui itin reikėjo postūmio. Tuometį mūsų žaidėjų lygį puikiai parodo rezultatai: 1925 m. Prieš gerą dešimtmetį iš krepšinio autsaiderių užaugti iki Europos čempionų (kaip jau minėta, 1926 m. latviai lietuvius tiesiog sutriuškino, o 1939 m. Europos čempionate kaimynai buvo nugalėti 37:36) padėjo ne viena iškili krepšinio asmenybė, bet iš jų itin išsiskyrė vienas didelis žmogus.
1937 ir 1939 m., kai mūsų šalies krepšininkai pelnė Europos čempionų vardus, Lietuvoje krepšinis pasiekė tikrą bumą, o dvi iš eilės auksinės pergalės kartu pagarsino jaunos ir nepriklausomos valstybės vardą. Šie pirmieji Senojo žemyno krepšinio trofėjai - abipus Atlanto gyvenusių lietuvių pergalė: 1937 m. rinktinėje žaidė trys Amerikos lietuviai, 1939 m.
Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis (g. 1964 m.) yra buvusios SSRS, Lietuvos, Europos, universiados, pasaulio, olimpinių žaidynių, Eurolygos, Ispanijos, LKL čempionas, tarpkontinentinės W.Joneso taurės laimėtojas. 2010 m. A.Sabonis įtrauktas į FIBA šlovės muziejų, 2011 m. - į NBA šlovės muziejų. Jo karjera krepšinio aikštelėje truko daugiau nei du dešimtmečius.
Taip pat skaitykite: Kaip pritraukti technologijų kartą į sportą?
Šarūnas Marčiulionis (g. 1964 m.) 1989 m. išvyko į stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA. 2014 m. už nuopelnus krepšiniui išrinktas į JAV krepšinio šlovės muziejų, 2015 m.
Jonas Valančiūnas, perspektyvus šalies krepšininkas, 2008 m. tapo Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionu, 2010 m. - LKL ir Europos vaikinų (iki 18 metų) čempionu, 2011 m. - Pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionu.
Kėdainių „Nevėžis“
Kėdainių „Nevėžis“ aktyviai dalyvauja krepšinio gyvenime. Kėdainių „Nevėžis“ (3/0) tarptautinį krepšinio turnyrą „Kėdainiams - 646“ užbaigė pergalingai. Šįvakar aikštės šeimininkai įveikė Ukrainos čempionus - Čerkasų „Mavpy“ (0/3) krepšininkus - rezultatu 84:69 (24:24, 26:20, 21:14, 13:11) ir iškovojo pirmąjį trofėjų dar prieš prasidedant naujajam krepšinio sezonui. Po įspūdingai sužaisto ketvirtojo kėlinio Kėdainių „Nevėžis“ paguldė Panevėžio „Lietkabelį“ rezultatu 86:63 (28:23, 19:19, 8:9, 31:12).
Jau rytoj Kėdainiuose prasidės tikrų tikriausia krepšinio šventė - arenoje užvirs tarptautinis keturių ekipų krepšinio turnyras „Kėdainiams 646“. Turnyro šeimininkams - Kėdainių „Nevėžio“ krepšininkams - iššūkį mes Panevėžio „Lietkabelis“, Čerkasų „Mavpy“ (Ukraina) ir Minsko „Tsmoki“ (Baltarusija). Praėjusių metų šventinio krepšinio turnyro nugalėtoju tapęs „Nevėžio“ klubas tarptautinių kovų kėdainiečius stebėti kviečia ir šiemet, rugsėjo 3-5 dienomis.
Kėdainių „Nevėžio“ ekipos komplektacijos darbai pasiekė finišo tiesiąją. Klubas pasirašė vienerių metų kontraktą su 25-erių metų, 195 cm ūgio amerikiečiu, atakuojančiu gynėju Andre Deon Hollinsu. Šįvakar Vilniaus oro uostą pasiekė ir jau ryt prie ekipos prisijungs naujasis Kėdainių „Nevėžio“ pirkinys - amerikietis, 23-ejų metų, 196 cm ūgio atakuojantis gynėjas Jon-Christopher Fulleris. Kauno „Žalgiris“ vienam sezonui Kėdainių „Nevėžiui“ skolina jaunąjį savo talentą, 21-erių metų, 196 cm ūgio gynėją Martyną Varną. Chauncey Collinsas tapo Kėdainių „Nevėžio“ naujoku.
Taip pat skaitykite: Augimo galimybės sporto industrijoje
Futbolas
Futbolas taip pat yra populiari sporto šaka Lietuvoje. Vykdant Lietuvos futbolo federacijos jaunimo rinktinių rengimo programą bei sportinio meistriškumo kėlimą, du jaunieji Kėdainių „Nevėžio“ futbolininkai - trylikametis Džiugas Čečkauskas ir dvylikametis Mantas Monkelis - nuo rugsėjo mėnesio pakviesti mokintis į Kauno Nacionalinę Futbolo Akademiją. Šeštadienį Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikė išvykoje Jonavoje sužaidė draugiškas rungtynes su vietos FK „Jonava“, kuri rungtyniauja aukščiausioje šalies futbolo - A lygoje.
Trečiadienio vakarą Kėdainių stadione vykusioje Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Senjorų pirmenybių „Aukštaitijos“ regiono dvikovoje „Nevėžio“ veteranai turėjo pripažinti Vilniaus „Prelegentų“ pranašumą rezultatu 4:2 (1:1).
Galinga Kėdainių „Nevėžio“ vienuolikės banga šeštadienį namų stadione Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos 17-ojo turo rungtynėse paskandino Klaipėdos „Koralo“ ekipą rezultatu 9:0 (4:0). Kėdainių „Nevėžio“ įvarčių sąskaitą 27-ąją susitikimo minutę atidarė ekipos legionierius japonas Tohru Kobayashi (1:0). 36-ąją minutę LFF Pirmos lygos snaiperis kėdainietis Evaldas Kugys padvigubino savo atstovaujamos ekipos pranašumą (2:0). Po ilgesnės nei dviejų mėnesių pertraukos Kėdainių „Nevėžis“ grįžta rungtyniauti į namų stadioną.
Po Lietuvos futbolo federacijos (LFF) Pirmos lygos pertraukos prieš savaitę suklupę prieš vienus lygos autsaiderių - Kupiškio „Kupiškio“ ekipą rezultatu 4:0, Kėdainių „Nevėžio“ futbolininkai savaitgalį reabilitavosi ir iškovojo pergalę kovoje su vienais pirmenybių lyderių - Pakruojo „Pakruoju“.
Arminas Narbekovas yra vienas iš geriausių pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininkų. 1983-1989 metais Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje A. Narbekovas sužaidė 155 rungtynes ir įmušė 51 įvartį. 1990-2001 metais A. Narbekovas gynė Lietuvos rinktinės garbę. 1990 metais pelnė pirmąjį Lietuvos rinktinės įvartį po Nepriklausomybės atkūrimo (draugiškose rungtynėse su Gruzija 1990 metų gegužės 27 dieną Tbilisyje).
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Stalo žaidimai ir intelektas
Kėdainių „Nevėžis“ moterų komanda
Į Kėdainių stadioną po vasaros pertraukos sugrįžo Lietuvos Moterų Pirmos lygos varžybos. Pirmenybių centro regione žaidžianti Kėdainių „Nevėžio“ merginų ekipa savų sirgalių akivaizdoje įveikė viešnias iš laikinosios sostinės - su Kauno SM „Tauro“ komandą - rezultatu 4:1 (3:0). Evaldo Kugio auklėtinėms net tris įvarčius pelnė Kamilė Nekrošiūtė.
Boksas
Boksas Lietuvoje turi senas tradicijas ir yra užauginęs ne vieną garsų sportininką. Jack Sharkey, arba Juozas Žukauskas (1902-1994), buvo lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų boksininkas. 1929 m. tapo Jungtinių Amerikos Valstijų sunkiojo svorio bokso čempionu. 1932 m. birželio 21 d. Niujorke kovojo su M. Šmelingu, šį kartą dvikovą laimėjo ir buvo pripažintas pasaulio sunkiojo svorio bokso čempionu.
Algirdas Šocikas (1928 m. - 2012 m.) buvo boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte už pavyzdinį elgesį ringe pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui. Nuo 1996 metų kasmet Lietuvoje vyksta A.Šociko vardo jaunimo bokso turnyras.
Danas Pozniakas tapo pirmuoju olimpiniu čempionu iš Lietuvos 1968 m. Meksikoje. Romualdas Murauskas 1956 m. Melburno olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą. Ričardas Tamulis 1964 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse tapo vicečempionu.
Lengvoji atletika
Lietuvos lengvaatlečiai pasižymėjo įvairiose rungtyse. Steponas Darius (1896-1933) pamėgo daugelį sporto šakų ir šiuos savo pomėgius aktyviai propagavo parvykęs į Lietuvą: žaidė krepšinį, ledo ritulį, mėtė ietį, boksavosi, tapo trijų greitojo čiuožimo rekordų autoriumi, buvo Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas, teisėjavo krepšinio varžybose, organizavo pirmąsias daugiadienes motociklų lenktynes, parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą, išleido knygelių apie krepšinį ir beisbolą, propagavo sveiką gyvenseną.
Kęstutis Šapka 1971 m. Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą, o 1974 m. - sidabro medalį. Romas Ubartas 1992 m. Barselonos olimpiadoje iškovojo aukso medalį disko metimo rungtyje. Virgilijus Alekna yra dukart vasaros olimpinių žaidynių čempionas ir rekordininkas, dukart Pasaulio čempionas, Europos čempionas, nacionalinis čempionas ir rekordininkas.
Antanas Mikėnas buvo pirmasis Lietuvos lengvaatletis, laimėjęs olimpinį medalį sportinio ėjimo rungtyje. 1956 metų Melburno olimpinėse žaidynėse 20 km ėjimo rungtyje iškovojo sidabrą.
Kitos sporto šakos
Lietuva turi sportininkų, pasižymėjusių ir kitose sporto šakose. Daina Gudzinevičiūtė yra olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė. Žydrūnas Savickas yra stipriausias žmogus pasaulyje, pagerinęs virš 50 pasaulio rekordų. Rūta Meilutytė yra plaukikė, olimpinė, Europos ir pasaulio čempionė.
Žvejyba
Prieš kelias savaites Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos nuomojamame Bublių tvenkinyje vyko net dvejos varžybos, kuriose varžėsi ir jaunieji, ir jau patyrę žvejai. Pirmąją varžybų dieną prasidėjo sportinės žūklės klubo „Žvejonys“ organizuojamos „Moksleivių feeder varžybos 2018“ II etapas.
Sporto reikšmė Lietuvai
Sportas Lietuvai yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir svarbi kultūros dalis. Sportininkai garsina šalies vardą pasaulyje, o pergalės suvienija tautą. Daina Gudzinevičiūtė po starto 2008 metų olimpinėse žaidynėse Kinijoje sakė: „Mes visi dirbame vienam tikslui. Tam, kad kažką pasiektume. Mes dirbame valstybės labui. Mes garsiname valstybę. Aš neįsivaizduoju savęs gyvenančios niekur kitur, nenorėčiau atstovauti jokiai kitai šaliai. Ant mano sportinių drabužių užrašyta ir mano pavardė ir „Lietuva“. Jei reikėtų palikti vieną užrašą, palikčiau - „Lietuva““.
Lietuvos olimpinis judėjimas
Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį. 1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas.
1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių. 1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK. 1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį.
Sugrįžimas į olimpines žaidynes
1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai Paryžiaus „Pershing“ stadione pradėjo rungtynes su šveicarais. Prieš antrąjį olimpinį sugrįžimą 1992 m. Albervilio žiemos olimpinėms žaidynėms teko pasirengti per 90 dienų.