Įvadas
Ledo ritulys Lietuvoje turi gilias istorines šaknis, siekiančias praėjusio amžiaus trečiąjį dešimtmetį. Ši sporto šaka, nors ir ne visada buvusi populiariausia, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sporto istorijoje. Straipsnyje apžvelgiama ledo ritulio raida Lietuvoje, pradedant pirmaisiais žingsniais ir baigiant dabartine situacija, įskaitant ir istorinį Lietuvos rinktinės debiutą pasaulio pirmenybėse. Nagrinėjama ir Šveicarijos ledo ritulio federacijos raida, įtaka Lietuvai.
Ledo ritulio užuomazgos Lietuvoje
Ledo ritulys Lietuvoje pradėtas žaisti 1922 m., kai buvo suburta pirmoji šalies komanda ir sužaistos pirmosios rungtynės. Jau 1926 m. Lietuva turėjo savo ledo ritulio pirmenybes, kuriose varžėsi keturios ekipos.
Pasak R. Čerškaus, „Nepriklausomoje Lietuvoje tokio žodžio kaip „čempionatas“ iš vis nebuvo. Tai vadinosi pirmenybėmis. O tie, kas jas laimėdavo, buvo meisteriai." Įdomu tai, jog Lietuva dar turi vieną meisterį - vyriausią Lietuvos sportininką Joną Murauską, kuriam 104-eri. Jis žaidė ledo ritulį, buvo ir Nepriklausomos Lietuvos ledo ritulio meisteriu (1935-1937 m.) ir okupuotos - čempionu (1948 m.).
Pirmosios tarptautinės rungtynės
1932 m. Lietuva Rygoje išbandė savo jėgas pirmosiose oficialiose tarptautinėse rungtynėse, kuriose 0:3 nusileista kaimynei Latvijai. Latvija tuo metu buvo stipresnė ledo ritulio šalis dėl spartesnio sporto šakos vystymosi ir didesnio populiarumo dėl socialinių skirtumų.
R. Čerškus aiškino, kad Vilnius buvo okupuotas, o Kaunas, nors ir didmiestis, bet naujai sukurtas. Ryga buvo stambus pramoninis miestas, tad ten ir miesto jaunimo buvo daugiau. O juk ledo ritulys vis tiek daugiau miestietiškas sportas. Čia reikalinga ir atitinkama danga, ir pačiūžos, apsaugos, lazdos ir pan.
Taip pat skaitykite: Apie FC Šveicariją
Legionierius Lietuvos ledo ritulyje
Ledo ritulys Lietuvoje gali pasigirti tuo, jog vienintelė iš visų sporto šakų 1937 m. jau turėjo ir legionierių. Kauno LFLS komandai atstovavo Edgaras Merfis (Edgar Murfy). Jo karjera ir baigėsi Kaune, mat sportininkas patyrė sunkią galvos traumą.
Pasak R. Čerškaus, jis žaidė ir už Kauno rinktinę, kai Kaune viešėjo stipri Rytprūsių komanda iš Karaliaučiaus. Prieš tai žaidė žinomuose Prancūzijos klubuose ir net gynė šios šalies rinktinės garbę. Tiesa, jis pats buvo amerikietis. Tuometė Kauno spauda labai gyrė jo žaidimo techniką, kuria jis neabejotinai, kiek spėjo, pasidalino ir su kauniečiais ledo rutulininkais.
Lietuvos indėlis į Baltijos šalių ledo ritulį
Lietuva davė stiprų akstiną visų trijų Baltijos šalių ledo ritulio vystymuisi. Pradžioje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje buvo žaidžiamas vadinamasis „rusiškasis ledo ritulys“ - bandis, į ledo ritulį panaši sporto šaka, kuri turi futbolo elementų. Čia taip pat yra pačiūžos, kiek kitokios lazdos, tik vietoje ritulio - kamuoliukas, ir žaidžiama 11 prieš 11.
R. Čerškus teigė, kad generolo Jono Jurgio Bulotos sūnus Kęstutis, kuris buvo Lietuvos įvairių sporto šakų pradininkas ir meisteris, studijavo inžinerinius mokslus Berlyne. Jis ten lankė vietinį - Berlyno pačiūžų klubą, kur jau intensyviai buvo žaidžiamas kanadietiškas ledo ritulys. Grįžęs į Lietuvą K. Bulota pradėjo stipriai propaguoti kanadietišką ledo ritulį. Tai padėjo greičiau įsitvirtinti šiai sporto šakai visame regione, išstumiant į praeitį rusiškąjį bandį. O Sovietų Rusija prie jo ir liko. Rusai iki 1946 m. praktiškai visai nežinojo, kas tas kanadietiškas ledo ritulys.
1938 m. Pasaulio pirmenybės Prahoje
Vykti į 1938 m. pasaulio pirmenybes Čekoslovakijoje buvo surinkti stipriausi Lietuvos ledo ritulininkai. Juos atrinko Lietuvos vandens ir žiemos sporto sąjungos vadinamasis „Ledo komitetas“ prie Kūno kultūros rūmų. Be to, kadangi tai buvo labai svarbus įvykis Lietuvos ledo ritulio istorijoje, atskiri klubai už savo lėšas dar papildomai siuntė savo žaidėjus, kad šie pasižiūrėtų, pasitobulintų.
Taip pat skaitykite: Šveicarijos futbolas: istorinė perspektyva
R. Čerškus sakė, kad šioms pirmenybėms buvo kažkiek išskirta valdiškų pinigų. Rinktinė į Prahą važiavo traukiniu. Iš visų komandų mūsiškiai atvyko pirmieji. Kadangi šeimininkai jau antrą kartą rengė pirmenybes pas save, tai jų spauda labai atkreipė dėmesį į naują komandą iš Lietuvos. Pilni laikraščiai buvo žinučių apie lietuvius. Tiesa, Prahoje studijavo nemažai lietuvių, tai du specialiai tam tikslui atrinkti studentai - Končius ir Trejus - mūsų šalies rinktinę pasitiko Prahos geležinkelio stotyje ir lydėjo visos viešnagės metu.
Dar prieš išvykstant į pirmenybes Čekoslovakijoje buvo nutarta, kad Lietuvos rinktinės žaidėjai savo naudotas kūno apsaugas paliks namie. Viskas turėjo būti įsigyta jau nuvykus. Tad buvo išskirta tam tikra suma pinigų ir tikėtasi, jog to užteks. Orientuotasi buvo, žinoma, pagal kainas Lietuvoje.
R. Čerškus svarstė, kad Lietuvoje žmonės buvo įvairių materialinių galimybių. Kai kurie tas apsaugas pasigamindavo patys, turtingesni - nusipirkdavo sporto prekių parduotuvėse, kurių buvo nemažai. Taigi rinktinė nuvažiavo į Prahą, pasižiūrėjo į kainas ir pamatė, kad neišeina nusipirkti, per brangu (250 litų - vienas komplektas). Veikiausiai mūsiškiai įsigijo nepilną komplektą. Gaila, nebėra žmonių, kurie galėtų tai paliudyti. Tačiau manau, jog ši situacija vėlgi turėjo lemiamos įtakos mūsiškių pasirodymui pirmenybėse.
Istorinė pergalė prieš Rumuniją
Buvo planuota, jog pirmenybėse kovos 16 komandų, suskirstytų į keturias grupes. Tačiau prieš startą savo dalyvavimą atšaukė Prancūzija bei Olandija. Tad beliko trys grupės. Mūsiškiai kartu su rumunais, lenkais, vengrais ir šveicarais pateko į A grupę. Vasario 11 d. lietuvių laukė pirmosios rungtynės. Mūsiškių varžovais buvo rumunai. Šiame mače, kaip sako R. Čerškus, Lietuvos rinktinė „iškrėtė šposą“ ir tapo pirmąja pirmenybių sensacija. Pastarąjį pavadinimą jai priskyrė Čekoslovakijos spauda.
R. Čerškus pasakojo, kad Lietuva iškovojo istorinę pergalę 1:0 (0:0, 1:0, 0:0) įveikdama Rumuniją. Įvartį pelnė Vytautas Ilgūnas. Dar gerokai anksčiau, iki pirmenybių pradžios, prasidėjo įvairios spekuliacijos mūsų tuometinių priešų stovykloje - Lenkijos spaudoje. Buvo teigiama, jog Lietuva, neva kaip krepšinyje, prisikvietė JAV lietuvių, tai čia - Kanados lietuvių. Tad pradžioje visi su šiokia tokia baime žiūrėjo į mūsų rinktinę. Juk Rumunija prieš tai jau buvo septynis kartus planetos pirmenybėse dalyvavusi, patirties turėjo, nebuvo naujokė, o taip pat tai juk didelė šalis.
Taip pat skaitykite: Didysis futbolas Šveicarijoje
Skaudūs pralaimėjimai ir iššūkiai
Po pergalės prieš Rumuniją sekė trys skaudūs pralaimėjimai: 1:8 prieš lenkus, 1:10 prieš vengrus ir 0:15 prieš šveicarus.
R. Čerškus teigė, kad atrodo, gal ta antra nesėkmė prieš lenkus ir nėra labai baisi. Tačiau pasižiūrėjus į atskirus kėlinius, tai gausiau įvarčiai į mūsų vartus pradėjo kristi, kai lenkai eliminavo mūsų lyderį puolėją V. Ilgūną. Gal tai tik mano „sąmokslo teorija“, bet galbūt tai buvo padaryta tyčia, kai lenkai pamatė, kad mūsų žaidėjai žaidžia be apsaugų? Dabar vis tiek nieko neįrodysi. Tačiau, kai mūsų lyderis iškrito iš rikiuotės, pagal rezultatus matosi, kad komandos žaidimas sutriko, pasipylė daugiau praleistų įvarčių.
Čekoslovakijos spaudoje dėmesio sulaukė ir Lietuvos pagrindinis vartininkas Antanas Mačius, kuris labai neįprastai gynė vartus. R. Čerškus aiškino, kad tiesiog jis išeidavo labai toli nuo vartų. Toks jo žaidimas sukėlė žinovų kritiką, bet publikai tai patiko. Tačiau juk Lietuva pirmas rungtynes laimėjo, vadinasi, ta jo taktika pasiteisino. O po to jis jau kukliau išeidavo iš tų vartų, galbūt susigėdo po kritikos. Tad ir tai kažkiek galėjo nulemti lietuvių triuškinančius pralaimėjimus kituose mačuose. Taigi mes buvome tokie savotiški.
Čekų simpatijos ir Lietuvos pagerbimas
1938 m. pasaulio pirmenybėse triumfavo Kanados komanda. Lietuva tarp 14 ekipų galutinėje pirmenybių įskaitoje su Latvija ir Austrija pasidalijo 10-ąją vietą.
Pasak R. Čerškaus, kalbant apie komandų pajėgumą, tai tais laikais Didžioji Britanija buvo stipri. Joje žaidė nemažai kanadiečių. Šveicarijos komanda taip pat labai stipri buvo. Tiesiog tai buvo turtinga šalis, kurioje ir daug ledo, ir daug galimybių. Čekoslovakija irgi neblogai žaidė. Su Latvija taip pat visi jau skaitėsi.
Čekai labai simpatizavo lietuviams, visa publika sirgo už mūsiškius. R. Čerškaus teigimu, tų laikų Čekoslovakijos simpatija Lietuvai buvo visapusiška. Juk tada mes turėjome tuos pačius geopolitinius priešus.
Šios pasaulio ledo ritulio pirmenybės vyko vasario 11-20 d., taigi sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečiu. Tačiau vasario 16 d. Lietuva nepateko į tolimesnį etapą ir rungtynių nebeturėjo. Tokiu laiku lietuviai jau galėjo važiuoti namo. Tačiau šeimininkai suorganizavo oficialų Lietuvos rinktinės ir visos Lietuvos pagerbimą. Tuo metu vyko labai svarbios Čekoslovakijos ir JAV rungtynės. Pagerbimas vyko per pertrauką tarp kėlinių. Nors čekams tai buvo ypač svarbus mačas, tačiau jie nepagailėjo dėmesio ir parodė išskirtinę pagarbą mūsų šaliai. Štvanico žiemos stadione tada buvo apie 10 tūkst. žiūrovų. Lietuviams buvo įteikta Čekoslovakijos vėliava ir krištolinė vaza. Sugrojo abiejų tautų himnai. Ceremonija buvo palydėta aplodismentais.
Neišnaudotas potencialas
R. Čerškaus įsitikinimu, po šių istorinių pirmenybių Lietuvos ledo rituliui galėjo atsitikti taip, kaip krepšiniui 1937 m. Populiarumas galėjo smarkiai padidėti. Deja, taip nenutiko.
Pirmiausia, galbūt tai būtų paskatinę Vyriausybę įrengti dirbtinės dangos areną, kas buvo būtina. Pirmenybėse Prahoje kitų komandų vadovai stebėjosi, kad Kaunas dar neturi dirbtinės dangos. Tai buvo labai retas atvejis. Mes galbūt tokie netgi vieninteliai buvome. Tačiau juk vis tiek sugebėdavome kažkiek varžovams pasipriešinti ir kažką parodyti. Iš tiesų 1937-1938 m. žiema buvo nepalanki šiam sportui, tad mūsų komanda į Prahą vyko praktiškai nesitreniravusi. Tai, be abėjo, irgi turėjo įtakos tiems pralaimėjimams.
Po tokio debiuto Prahoje, Lietuva planavo išmėginti savo jėgas ir 1939 m. pasaulio pirmenybėse, tačiau tą norą teko atidėti vėlesniam laikui.
Kitų metų pirmenybes pretendavo rengti Švedija, Lenkija bei Šveicarija. Stokholmas atkrito, nes 1939 m. pas save norėjo organizuoti Baltijos šalių pirmenybes, kurias laikė svarbesnėmis nei pasaulio pirmenybės. Švedai norėjo pasikviesti suomius, lietuvius, latvius, estus. Galiausiai pasaulio pirmenybės vyko Šveicarijoje, o juk Lenkijoje tuo metu vyravo įtampa. Vyko karas. Klaipėdos kraštas buvo aneksuotas Hitlerio.
Šveicarijos ledo ritulio federacija
Šveicarijos ledo ritulio federacija (SIHF) yra atsakinga už ledo ritulio valdymą Šveicarijoje. Ji organizuoja nacionalines lygas, įskaitant Nacionalinę lygą (aukščiausią lygą) ir Šveicarijos ledo ritulio rinktines. Šveicarijos ledo ritulys turi ilgą ir sėkmingą istoriją, o šalies rinktinė nuolat dalyvauja pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.
Nacionalinė lyga
Nacionalinė lyga (NL) yra aukščiausia ledo ritulio lyga Šveicarijoje. Joje rungtyniauja 14 komandų, o sezonas susideda iš reguliaraus sezono ir atkrintamųjų varžybų. Nacionalinė lyga yra viena iš stipriausių ledo ritulio lygų Europoje, pritraukianti talentingus žaidėjus iš viso pasaulio.
Šveicarijos rinktinė
Šveicarijos ledo ritulio rinktinė yra viena stipriausių pasaulyje. Ji yra iškovojusi tris sidabro medalius pasaulio čempionatuose (2013, 2018, 2024 m.) ir nuolat patenka į atkrintamąsias varžybas. Rinktinėje žaidžia daug talentingų žaidėjų, rungtyniaujančių NHL ir kitose stipriose lygose.
Šveicarijos ledo ritulio įtaka Lietuvai
Nors tiesioginės įtakos Lietuvos ledo rituliui Šveicarijos federacija neturėjo, tačiau per Nacionalinę lygą, kurioje žaidžia lietuvis Emilijus Krakauskas, yra galimybė stebėti ir palaikyti Lietuvos talentą. Be to, Šveicarijos rinktinės sėkmė pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse gali įkvėpti Lietuvos ledo ritulininkus siekti aukštesnių rezultatų.
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Pastaruoju metu ledo ritulys Lietuvoje išgyvena renesansą. Jaunimas aktyviai įsitraukia į šią sporto šaką, o Lietuvos rinktinė demonstruoja vis geresnius rezultatus tarptautinėse varžybose.
Emilijus Krakauskas - pirmasis kretingiškis, žaidęs Pasaulio ledo ritulio čempionate ir kartu su Lietuvos vyrų rinktine iškovojęs 1B diviziono bronzą. Į Pasaulio ledo ritulio čempionatą Emilijus Krakauskas pakviestas po to, kai sėkmingai už Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinę sužaidė Olimpinių žaidynių atrankoje Budapešte. Jis kretingiškiui bus sunkus, svarbus ir paskutinis, žaidžiant už U-20 grupę, arba jaunimą iki 20 metų. „Jei gerai pasirodysiu, tai gali tapti šansu pasirašyti kontraktą ir žaisti pagrindinėje vyrų EHC Bylio/Bjeno komandoje, - ambicijų neslėpė kairiojo krašto puolėjas.
Ledo ritulio gerbėjai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje galės mėgautis tiesioginėmis Nacionalinės lygos transliacijomis per „TV3 Sport“ kanalus ir naujos kartos televiziją - „Go3“. Ledo ritulio gerbėjai turės išskirtinę galimybę stebėti ne tik perspektyviausius žaidėjus, bet ir dabartines žvaigždes, tarp kurių bus ir lietuvis Emilijus Krakauskas iš „HC Lausanne“ komandos.
Legendinis Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis užsiminė, kad Lietuva gali priimti pasaulio čempionatą, turi patyrusią organizacinę komandą ir tinkamas tris arenas.
tags: #sveicarijos #ledo #ritulio #federacija