Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vizitai į šalies regionus yra svarbi priemonė siekiant geriau suprasti vietos švietimo įstaigų problemas, iššūkius ir pasiekimus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės ŠMSM vizitų kryptys, prioritetai ir iššūkiai, remiantis ministro įsakymais, gairėmis ir konkrečiais vizitų pavyzdžiais.
Ikimokyklinio ugdymo gairės: kryptingumas, integralumas ir kokybė
Ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1. 2. 3 patvirtintos ikimokyklinio ugdymo gairės, kuriose akcentuojami svarbiausi principai, užtikrinantys ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šios gairės skirtos kuriamai ar atnaujinamai ikimokyklinio ugdymo programai ir apima naują ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptį - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimą.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai
Gairėse išskiriami šie pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, kur kiekviena sąveika ir kasdienė rutina yra ugdanti ir turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis, apmąsto vaikų emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.
Ugdymosi sritys ir universalus dizainas mokymuisi
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.
Vaikų poreikiai ir ugdymosi būdai
Gairėse pabrėžiama, kad ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Kiekvieno vaiko raida ir ugdymasis pasižymi unikaliais bruožais, vaikas aktyviai mokosi, daugelį dalykų atranda pats, savu būdu ir laiku. Vaikų mąstymo sinkretiškumas, pasaulio kaip nedalomos visumos matymas suponuoja visuminį požiūrį į ugdymą(si), kuris yra nuolatinis vidinių galių plėtojimas naujų patirčių pagrindu. Vaikų tarpusavio dialoguose ir dialoguose su suaugusiaisiais konstruojamos bendros prasmės, o darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas.
Taip pat skaitykite: Sporto aikštynų atnaujinimo programa
Gairėse taip pat įvardijami pagrindiniai vaikų poreikiai:
- Žaidimo poreikis - turėti laisvę, pakankamai laiko, erdvės, žaidimo partnerių ir galimybę per bendrus žaidimus kurti vaikų kultūrą.
- Saugumo poreikis - jaustis saugiam, gerbiamam, matomam, girdimam, tinkamai globojamam, sulaukti paramos ir pagalbos, kai jos reikia.
- Draugysčių poreikis - jaustis priimamam, jausti bendrumą, lygiavertiškumą su kitais, kitų paramą, artimumą, turėti vieną ar keletą artimesnių draugų.
- Komunikavimo poreikis - dalintis su kitais emocijomis, mintimis, idėjomis žodžiu ir nežodinėmis priemonėmis (mimika, judesiu, piešiniu, muzikos kūriniu ir pan.).
- Pažinimo džiaugsmo poreikis - smalsauti, tyrinėti, klausinėti, aiškinti(s), kurti ir išbandyti, džiaugiantis naujais atradimais ir gebėjimu pažinti.
- Kūrybinės saviraiškos poreikis - tyrinėti ir atrasti unikalias savo kūrybines galias per įvairias veiklas.
Vaikai yra aktyvūs ugdymo(si) turinio ir proceso kūrimo dalyviai, įsitraukiantys, atliepiantys, siūlantys, ir taip dalyvaujantys su jų ugdymusi susijusiuose sprendimuose. Mokytojas drauge su vaikais mokykloje kuria demokratiškus procesus, o demokratiško ugdymo(si) aplinkoje vaikai atranda ir auginasi autentišką lyderystę.
Kuriamoje ar atnaujinamoje Programoje numatomi vaiko ugdymosi žaidžiant ir patirtinio ugdymosi būdai, atitinkantys vaikų prigimtį ir raidos poreikius. Žaismingumas natūraliai būdingas vaiko santykiui su pasauliu, yra viso jo veikimo ir ugdymo(si) bruožas, vaikų kultūros plėtojimo prielaida. Vaikų patirtinio ugdymosi būdai apima susidomėjimą įvairiomis veiklomis, stebėjimą, tyrinėjimą, eksperimentavimą, kūrimą, dalinimąsi patirtimi.
Vertybės ir pasiekimų sritys
Gairėse pateikiamos pamatinės vertybės, kuriomis grindžiamas visas Programos turinys, pavyzdžiui, lygiateisiškumas ir teisingumas - vienodų teisių augti ir ugdytis visiems pripažinimas, užtikrinant galimybes kiekvienam vaikui optimaliai vystyti ir reikšti savo potencines galias nepriklausomai nuo priežasčių, susijusių su lytimi, sveikata, socialine ir kultūrine padėtimi. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Visuminis ugdymas(is), universalus dizainas ir žaidimas
Ikimokyklinio ugdymo(si) pagrindas yra visuminis ugdymas(is), universalus dizainas mokymuisi, vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla. Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Universalus dizainas mokymuisi yra kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi laiduojanti įtraukaus ugdymo organizavimo prieiga. Vaiko žaidimas ir kita patirtinė veikla yra pagrindinės, viena kitą papildančios ugdomosios veiklos.
Taip pat skaitykite: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Pedagoginės strategijos ir ugdymo(si) organizavimo formos
Mokykloje susitariama dėl pedagoginių strategijų bei ugdymo(si) metodų, orientuotų į vaiko asmenybės ir pasiekimų auginimą, taikymo. Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Taip pat susitariama dėl vaikų raidą ir ugdymosi būdus atitinkančių ugdymo(si) organizavimo formų taikymo, palaikoma jų įvairovė. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu, lygiaverte dialogine partneryste.
Ugdymosi aplinkos ir kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus.
Universalus dizainas mokymuisi ir įtraukus ugdymas(is)
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga, apimantis įsitraukimo, gilėjančio supratimo ir įgytos patirties raiškos procesus. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. Ugdymo(si) srities paskirtis yra plėtoti kasdienius gyvenimo įgūdžius, fizinį aktyvumą, savivoką ir savigarbą, savireguliaciją ir savikontrolę. Įgytos patirties raišką skatina mokykloje sukurti ugdymosi kontekstai, pasižymintys patirtinių veiklų įvairove, įvairiapusio judėjimo galimybėmis.
Nacionalinės sporto agentūros veikla ir tarptautinis bendradarbiavimas
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) aktyviai bendradarbiauja su kolegomis iš kitų šalių, siekdama pasidalinti gerąja patirtimi ir tobulinti sporto sistemą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje dvi dienas viešėjo svečiai iš Estijos ir Latvijos, o prieš dvejus metus Lietuvos delegacija apsilankė Taline ir susipažino su Estijos sporto sistema.
Taip pat skaitykite: Funkcijos Šiauliuose
Tokie susitikimai naudingi, nes galima pasidalinti patirtimi ir gerosiomis praktikomis, pavyzdžiui, mokymo plaukti programa moksleiviams ir kitomis iniciatyvomis. Per vizitą kiekvienos šalies atstovai pristatė Estijos, Latvijos ir Lietuvos sporto sistemų ypatumus aukšto meistriškumo sporto, fizinio aktyvumo ir sporto infrastruktūros srityse, apžvelgti rezultatai Paryžiaus olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse.
ŠMSM vizitai į mokyklas: realybė ir iššūkiai
ŠMSM vizitai į mokyklas yra svarbi priemonė siekiant išsiaiškinti realią situaciją švietimo įstaigose ir spręsti problemas. Tačiau, pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, dažnai susiduriama su situacija, kai ŠMSM kuriamas iškreiptas vaizdinys, siekiant pagražinti realybę, o bandymai iš esmės aiškintis vis dar neveikiančios sistemos trūkumus - labiau tik imitaciniai ir apsimestiniai.
A. Navickas teigia, kad atliktas tyrimas parodė, jog faktiškai mokytojų atliekamas darbas nuo apibrėžiamo teisės aktuose skiriasi iš esmės, o norint atlikti visus darbus, sudėtus į etatą, mokytojas privalo nemokamai padirbėti dar 10-20 val. per savaitę. Jis taip pat kritikuoja formalias darbo apmokėjimo sistemų derinimo su darbuotojų atstovais procedūras, kai vadovas su visais pasitaria ir pats nusprendžia.
A. Navickas mano, jog jei visada užimsime patogią prisitaikėlišką poziciją, tai ar apskritai galime tikėtis pokyčių ne tik švietimo sistemoje, bet ir valstybėje? Jis ragina ministeriją rimtai reaguoti į signalus iš probleminių mokyklų ir imtis sprendimų iš esmės, antraip mokytojai vėl bus priversti pasipriešinti neteisybei.
Gerosios patirties pavyzdžiai
Nepaisant iššūkių, ŠMSM vizitai gali būti labai naudingi, ypač kai skiriamas dėmesys regioninėms mokykloms ir vaikams su specialiaisiais poreikiais. Pavyzdžiui, Rokiškio rajone yra mokykla, kurią lanko 38 vaikai su dideliais specialiaisiais poreikiais, kurių integruoti į įprastines ugdymo įstaigas neįmanoma. Ministrė R. Popovienė, apsilankiusi šioje mokykloje, susitiko su savivaldybės vadovais, mokyklos vadove, pedagogais ir vaikais, įsitikino, kad čia ugdomų auklėtinių integruoti į bendrąsias mokyklas neįmanoma.
Ministrė pažadėjo spręsti šią problemą ir svarstyti galimybę sumažinti minimalų mokinių skaičių klasėse. Ji taip pat pabrėžė, kad ministerijos nuostata - nesiimti jokių drastiškų reformų, prieš priimant sprendimus, juos gerai išdiskutuoti, apgalvotai spręsti susikaupusias problemas.