Daugelis žmonių, svarstančių apie kovos menus, jaučia baimę dėl nežinomybės. Kaip teigia daugkartinis Lietuvos bokso čempionas Tadas Tamašauskas, fantazija, nežinant, kas laukia treniruotėje, gali sukurti neįtikėtinai aštrius vaizdinius apie save ringe su stipresniu partneriu. Tačiau, pasak vieno iš sporto klubo „City Boxing“ įkūrėjų bei trenerio, viešumoje trūksta informacijos apie kovos menų treniruočių sistemas, o tai tik didina baimę. Šiame straipsnyje apžvelgsime T. Tamašausko požiūrį į bokso treniruotes, jo patirtį ir atsiliepimus apie šią sporto šaką.
Baimės įveikimas ir informacijos svarba
T. Tamašauskas įsitikinęs, kad žmonės turėtų sužinoti kuo daugiau apie kovos menų treniruotes, kad nesikankintų baimėje. Jis pabrėžia trenerio vaidmenį, teigdamas, kad nuo jo priklauso, ar treniruotės bus humaniškos. Todėl prieš pradedant sportuoti, vertėtų pabendrauti su treneriu ir įsitikinti, ar jūsų požiūriai sutampa.
Bokso treniruotės: sunkus, bet efektyvus kelias
Treneris T. Tamašauskas teigia, kad bokso treniruotės yra nepaprastai sunkios, tačiau ir nepaprastai efektyvios. Jose vietos sau gali rasti visi, nes ne visi klubai orientuojasi tik į meistriškumą, kaip būdavo įprasta seniau. Iš vakarų atėjusi mada rūpintis savo sveika ir gera fizine būkle verčia persiorientuoti į masiškumą, o boksas tam puikiai tinka.
Pirmosios treniruotės prasideda nuo stovėsenos, gynybos elementų ir susipažinimo su smūgių technika. Vėliau prasideda mokymas, kuris trunka ilgiau, nes vieni yra imlesni tai perprasti, kiti ne tokie imlūs. Priklausomai nuo klubo ar trenerio vykdomos politikos, bokso treniruotes gali pasirinkti skirtingo fizinio pasirengimo asmenys. Į masiškumą orientuoti klubai priima visus norinčius, netgi tuos, kurie niekada nieko bendra su sportu neturėjo.
Bokso nauda: ne tik fizinė, bet ir psichologinė
T. Tamašauskas džiaugiasi, kad į bokso salę vis dažniau užsuka merginos. Jis sieja tai su mada, atkeliavusia iš Vakarų, nes „Victoria‘s Secret“ modeliai nesirinktų bokso, jeigu tai neteiktų tiek daug naudos prižiūrint figūrą. Salėje, kurioje T. Tamašauskas pradėjo savo trenerio karjerą, neretai merginų į treniruotes susirenka netgi daugiau nei vaikinų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos plaukimas Tado akimis
Treneris pastebi, kad vyrukams nuo to tik smagiau, konkurencija darant atsilenkimus ar atsispaudimus tiesiog verda. Pagrindinis kovinių treniruočių pliusas yra tas, kad jos nepaprastai išvalo kūną ir sielą. Po treniruotės prakaitas žliaugia, kalorijos dega, o mintys būna ramios, nes visos emocijos paliktos salėje. To niekur kitur nerasi.
T. Tamašausko pasiekimai ir indėlis į Lietuvos boksą
Geriausiųjų rinkimuose suaugusiųjų vyrų grupėje geriausią rezultatą pasiekė T.Tamašauskas. Jis pats teigia, kad sezonas buvo vienas iš geresnių, bet ne pats geriausias. 2013 m. pasaulio čempionate jis taip pat užėmė 9 vietą, bet tada dar ir universiadoje iškovojo bronzą. Jis pridūrė šeštą Lietuvos čempiono titulą, tačiau ryškiausiu įvykiu tapo rugpjūčio mėnesį gimusi dukra.
Nors sezono uždanga Lietuvos bokso pasaulyje nusileido vos prieš kelias savaites, bet ilgai ilsėtis T.Tamašauskas neketina. Jau kitų metų kovą jo laukia bene svarbiausias sezono iššūkis - atrankos į olimpines žaidynes.
Kelias į olimpines žaidynes: patirtis ir trenerio svarba
T. Tamašauskas pasakoja, kad jo svorio kategorijoje varžysis 16 boksininkų. Vyks du bokso turnyrai. Kovo mėnesį Londone varžysis tik europiečiai, o kelialapius gaus keturi geriausiai pasirodę kiekvienos svorio kategorijos boksininkai. Gegužę Paryžiuje dalyvaus boksininkai iš viso pasaulio, o kelialapius iškovos trys geriausi iš svorio kategorijos. Tai reiškia, kad tame turnyre patekimas į pusfinalį vietos olimpinėse žaidynėse negarantuos, dar teks kovoti ir dėl trečios vietos. Vis dėlto, Paryžiuje jau nebus pačių pajėgiausių boksininkų, tad šansai išplėšti kelialapį turėtų būti didesni.
Prieš 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes jis taip pat dalyvavo atrankos varžybose, bet į žaidynes nepateko. Didžiausias pokytis nuo to laiko - sukaupta patirtis. Per tuos ketverius metus teko ne kartą kopti į ringą, dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, įvairiuose turnyruose. Anksčiau jis galėjo save vadinti jaunu boksininku, o dabar yra prie vyresnių. Ta patirtis ir yra didžiausias jo pranašumas prieš jaunesnius varžovus. Dar viena permaina tapo darbas su treneriu Vitalijumi Vasiljevu. Anksčiau jis treniruodavosi vienas, o dabar turi žmogų, kuris su juo dirba kiekvieną dieną, padeda treniruotėse, analizuoja klaidas, stebi bendras tendencijas, varžovų pasirodymus.
Taip pat skaitykite: Klimavičiaus indėlis į futbolą
Bokso klubo „Cityboxing“ plėtra ir problemos
Su V.Vasiljevu už savo pinigus Kalvarijos gatvėje suremontavo patalpas, įrengė rūbines, pastatė modernų bokso ringą, apsirūpino naujausiais treniruokliais. Į naujas patalpas persikėlėme tik šių metų pradžioje, bet per tuos kelis mėnesius bokso klubo "Cityboxing" klubo narių gretos stipriai išsiplėtė. Šiuo metu bokso treniruotes lanko apie 500 žmonių, iš jų - apie 200 vaikų.
Nors lankančių bokso treniruotes netrūksta, bet aukšto meistriškumo boksininkų dabartinė sistema parengia vis mažiau. Bent jau Vilniuje su aukšto meistriškumo boksininkais turime gan aiškią problemą, vis labiau atsiliekame nuo Kauno ir kitų miestų. Ir ne tik pagal Lietuvos čempionatuose iškovojamus medalius, bet ir pagal bendrą dalyvių skaičių. Jam asmeniškai sunkumų kyla dėl sparingo partnerių. Vilniuje neturi su kuo boksuotis, nėra lygiaverčių varžovų su kuriais galėtų išmėginti skirtingas kovos taktikas. Šiuo metu geriausi Lietuvos boksininkai telkiasi Kaune, galima sakyti, kad ten įkurtas savotiškas Lietuvos bokso rinktinės centras. Jis mano, kad sprendimą galėtų pasiūlyti klubinės bokso kultūros ugdymas.
Požiūris į profesionalų boksą ir ateities planai
Šeštadienį profesionalų turnyre debiutavęs ir savo varžovą pirmame raude patiesęs Tadas teigia šios kovos labai nesureikšminantis: „Visiškai nesureikšminu. Netgi nepasakyčiau, kad tai nebuvo kova, greičiau šou“.
Paklaustas, kokį, jo manymu, periodą išgyvena Lietuvos boksas, sportininkas nusišypso. „Manau, kad Lietuvoje prasideda bokso renesansas. Po truputį boksas grįžta į didžiausias šalies arenas, manau ir tikiu, kad jis sugrįš ir į Algirdo Šociko laikų užkariautas pozicijas“, - teigė T. Tamašauskas.
Kelias į boksą: tėvo įtaka ir disciplinos svarba
Nors T. Tamašausko tėvas buvo boksininkas, sūnui jis norėjo parinkti kitą - krepšininko - kelią. „Trečioje klasėje tėtis pirmąkart nuvežė į krepšinio treniruotes. Neturėjau daug pasirinkimo, todėl visus šešerius metus drausmingai lankiau tas treniruotes, o konkurencija ten milžiniška. Vis tik mušinėti kamuolį vaikinui nelabai patiko: „Prisiminiau, kaip boksavosi tėtis. Kai buvau labai mažas, važiuodavau su juo į sporto salę, mačiau, kaip jis treniruojasi.
Taip pat skaitykite: Tado Papečkio kelias
Jam labai patiko tai, kad boksas - ne žaidimas. Klaidos jame nedovanotinos, todėl ir sportuojančių požiūris visai kitoks: krepšinyje treneriui kažką aiškinant vieni vaikai žaidžia, kiti kalba, sunku net susišnekėti, o bokso treniruotėje griežta disciplina, kaip kariuomenėje.
Bokso nauda jaunimui: charakteris, pasitikėjimas savimi ir fizinis pasirengimas
Tiems, kurie nuo mažumės svajoja apie bokso ringą, sportininkas patarė pradėti nuo kitų sporto šakų. „Boksas ugdo charakterį, pasitikėjimą savimi bei visas fizines ypatybes: reikia ir greičio, ir ištvermės, ir technikos. Palinkėsiu jauniesiems sportininkams nepaleisti savo svajonės ir niekada nenuleisti rankų. Kas jau kas, o boksininkai žino, kaip tai svarbu“, - patarė T.
Pirmieji žingsniai bokse: baimė ir disciplina
Prieš tai Tadas šešis metus lankė krepšinio treniruotes. „Tačiau bokso treniruotės iškart pasirodė kur kas rimtesnės: čia niekas nejuokavo. Disciplina buvo pirmas akivaizdus skirtumas nuo krepšinio treniruočių, - pasakojo boksininkas. - Visi klausėsi trenerio nurodymų ir stropiai juos vykdė. Ir negalėjo būti kitaip, nes priešingu atveju boksininkai kenktų tik patys sau. Iškart pajaučiau, kad tai nėra žaidimas, o labai rimtas darbas“.
Sausio 17-ą bus lygiai trylika metų nuo dienos, kai Tadas peržengė bokso salė slenkstį. „Niekada nepamiršiu to jausmo. Jaučiausi patekęs į visai kitą pasaulį… O dar ir treneris Vladimiras Gaibelis kalbėjo man tuo metu nesuprantama rusų kalbą, - šypsojosi T. Tamašauskas. - Buvo labai keista ir baisu, nežinojau, ko galiu tikėtis, dauguma tuo metu sportavusių žmonių man nepatiko, jie atrodė nedraugiški, pikti, pasipūtę“.
Bokso bendruomenė: nuoširdumas ir motyvacija
Tačiau treniruotė vijo treniruotę, Tadas pažino savo salės draugus. „Supratau, kad tai yra labai šilti ir paprasti žmonės, atkakliai siekiantys savo užsibrėžtų tikslų. Krepšinis? Ten yra kiek kitokie žmonės: daug išlepintų, susireikšminusių vaikų. Kartais man atrodydavo, kad jie patys nežino, ką veikia treniruotėse. Bokse tikrai viskas yra kitaip: visi motyvuoti, nuoširdūs, paprasti ir draugiški“.
Asmenybės formavimas: užgrūdintas jautruolis
Nuoširdumas visada būdavo svertas, pagal kurį Tadas rinkosi draugus. „Klasėje būdavau vienas iš aktyvesnių, nors nebuvau pats populiariausias vaikas mokykloje. Visada rinkdavausi draugus, kurie su manimi bendraudavo nuoširdžiai, - sakė sportininkas. - Man būdavo nesvarbu, ar jie yra populiarūs, ar ne“.
Dabar būtų sunku ir patikėti, tačiau Tadas mokykloje buvo vienas iš jautruolių, kurie pergyvendavo dėl kiekvieno prastesnio pažymio. „Tikrai būdavau perdėtai jautrus, labai pergyvendavau dėl prastesnio pažymio… Manau, boksas mane užgrūdino. Niekada nejausdavau poreikio eiti į „rūkyklą“, kur rinkdavosi visi mokyklos „kietuoliai“, nes ten nebūčiau turėjęs, ką veikti. Tačiau visus juos pažinojau, o jie pažinojo mane“.
Tadas tuoj pat perspėja, kad nuo dienos, kai pradėjo lankyti bokso treniruotes, niekada neteko mojuoti kumščiais mokykloje. „Gandas apie mano treniruotes palyginti greitai pasklido, jaučiau, kad net patys didžiausi išsišokėliai mane gerbė ir vertino. Kuo toliau, tuo labiau tai jausdavau… Ir tuo labiau man tai visiškai nerūpėjo“.
Kelias į Tokiją: sunkus darbas ir motyvacija
Pirmoji oficiali Tado kova ringe įvyko vos po mėnesio treniruočių. „Labai gerai pamenu, kad boksavausi vilkėdamas krepšinio aprangą, buvau išsigandęs. Galiu lažinti, kad buvau išbalęs labiau nei popieriaus lapas. Net neįsivaizdavau, kas manęs laukia. Juk iki tos dienos gyvai nebuvau matęs bokso varžybų, - savo debiutą ringe prisiminė T. Tamašauskas. - Kovą pralaimėjau, boksavausi su vyresniu priešininku, kuriam sugebėjau sužeisti nosį, jam bėgo kraujas. Tai buvo lygi kova, todėl pralaimėjęs nenusiminiau. Pradėjau treniruotis dar atkakliau“.
Tadui prireikė penkių metų sunkių kasdienių treniruočių, kad taptų Lietuvos čempionu 2012-aisiais.„O dabar intensyviai ruošiuosi atrankai į Tokijo olimpines žaidynes. Amžius leistų dalyvauti ir dar kitose žaidynėse… Neatmetu ir šio varianto, matysime, kaip pavyks išlaikyti motyvaciją. Kaip ten bebūtų, žinau, kad su boksu skirtis nežadu. O kurioje pusėje būsiu? Parodys laikas“.
Bokso renesansas Lietuvoje ir savirealizacija
Anot jo, bokso kultūra mūsų šalyje atgyja. „Sportuoti gali visi. Juk ne kiekvienam reikia dalyvauti olimpinėse žaidynėse, bet boksuotis tikrai gali kiekvienas“, - tikino T.
„Manau, kiekviena profesija yra gyvenimo kelias. Aš visą gyvenimą nebuvau boksininkas ir, greičiausiai, nebūsiu. Nei mokytojai, nei giminaičiai negalėjo patikėti, kad aš dalyvauju bokso varžybose. Tačiau man pavyko, - apie atsidavimą sporto šakai kalbėjo Tadas. - Svarbu atrasti sritį, kurioje galėtum save realizuoti ir pasiekti gerų rezultatų. Nemanau, kad krepšinyje būčiau pasiekęs daugiau. Tačiau džiaugiuosi, kad pasirinkau boksą, nes jis labai prisidėjo prie mano asmenybės formavimo“.
Savikritika ir baimė pasikelti nosį
Per anksti pradėjau matuotis medalius, - prisiminęs savo vasarą bei Europos bokso čempionatą tuoj tęsė jis. - Sutapimas, tiek krepšinio rinktinė, tiek aš Europos čempionate likome 9-toje vietoje. Toks mūsų sportas. Visi norime laimėti, reikia tai priimti kaip natūralų veiksnį, su patirtimi užauga storesnė skūra ir tas nesėkmes darosi lengviau išgyventi. Svarbu padaryti tinkamas išvadas“.
Nuolat savikritiškai žvelgiantis į savo rezultatus ir pasiekimus Tadas kiek pasimetė sulaukęs klausimo, ar ne per daug save nuvertina: „Galbūt, nežinau“. „Nuo vaikystės nemėgau pernelyg savimi pasitikinčių ir užrietusių nosį krepšininkų, bijau ir pats toks tapti, - gėlė Tadas. - Savisaugos instinktas matyt. Man netgi treneriai sakydavo, kad boksuojuosi kaip inteligentas, nes vengiu papildomos rizikos…“
Tarptautiniai pasiekimai ir olimpinės svajonės
Vienas geriausių šalies boksininkų savo olimpinės svajonės neveja šalin ir dar kartą pabandys ją įgyvendinti. Pasaulio čempionate 30-metis T.Tamašauskas pateko tarp 16-os geriausiųjų ir užėmė 9-ąją vietą. Toks rezultatas leidžia dairytis į į Tokijo olimpines žaidynes, mat jose kovos 16-a stipriausių pasaulio boksininkų.
Pasiruošimas Europos žaidynėms ir ateities planai
Daug dirbau ruošdamasis žaidynėms. Labai norėčiau medalio, nes jis užtikrintų kelialapį į šių metų pasaulio čempionatą.
Man labiau prie širdies olimpinis boksas, noriu atstovauti savo šaliai. Man patinka tokie renginiai, kaip universiada, Europos žaidynės. Norėčiau patekti į ir į olimpiadą, Jei ne į Rio, tai gal į 2020 m. Tokijo. O po to jau žiūrėsiu.
tags: #tadas #tamasauskas #bokso #treniruotes