Šiame straipsnyje panagrinėsime Talino „Kalev“ krepšinio klubo istoriją, jo pasiekimus ir įtaką Estijos krepšiniui. Taip pat aptarsime krepšinio situaciją Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvos ir Latvijos krepšinio aktualijas.
Estijos krepšinio pakilimas ir Talino „Kalev“ indėlis
Estijos krepšinio gerbėjai visada troško matyti savo šalies komandas tarp stipriausių Europos klubų. Nors atrankiniame Europos čempionato cikle komandai nepavyko prasibrauti į finalinį etapą, sirgaliams įžiebta viltis dėl Estijos krepšinio pakilimo. Praeitis išties šlovinga: tarybiniais laikais krepšinis buvo pats konkurencingiausias sportas Estijoje, o didžiausias šuolis įvyko septintą praėjusio amžiaus dešimtmetį.
Talino „Kalev“ neturėjo aukštaūgių žaidėjų, tačiau pasitelkus sumanią taktiką lygiomis žaisdavo su tarybinio krepšinio grandais. Geriausius žaidėjus nuolat kviesdavo į SSRS rinktinę, kuri laimėdavo įvairius medalius olimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose. 1967 metais Europos čempionais tapo keturi estų krepšininkai, žaidę SSRS rinktinėje: Jaakas Lipso, Priitas Tomsonas, Tonno Lepmetsas ir Anatolijus Krikunas.
1991 metais „Kalev“ laimėjo paskutinį SSRS čempionatą, tada Estijos krepšiniui prasidėjo naujas etapas. Anksčiau krepšinis buvo populiariausias sportas Estijoje, tačiau dabar, sporto registro duomenimis, pagal žaidžiančių skaičių, krepšinis užima penktą vietą šalyje. Tiesa, pagal Estijos čempionato rungtynių lankomumą, krepšinis ir toliau lenkia konkurentus.
„Kalev/Cramo“ pasiekimai ir finansiniai iššūkiai
Ryškiausią įrašą nepriklausomos Estijos krepšinio klubų istorijoje paliko Tartu „Rock“, 2008 metais patekęs į „FIBA Europe“ Iššūkio taurės turnyro finalinį ketvertą. Po metų „Rock“ finišavo trečia Baltijos krepšinio lygoje (BBL), šiemet šį rezultatą pakartojo Talino „Kalev/Cramo“.
Taip pat skaitykite: Krepšinis Taline
Šaliai, turinčiai 1,3 mln. gyventojų, sunku rasti pakankamai finansų krepšiniui. VTB Vieningoje lygoje Estijos čempionai „Kalev/Cramo“ turi mažiausią biudžetą (maždaug 1 mln. eurų), todėl grupių etape užimta paskutinė vieta per daug nestebina. Tačiau rungtynėse su stipriais priešininkais Talino klubo krepšininkai gavo patirties, kuri, jų pačių žodžiais, pravertė žaidžiant už nacionalinę rinktinę.
Baltijos šalių krepšinio aktualijos
Trijų Baltijos sesių sporto mėgėjai kartais susivienija didžiųjų turnyrų metu, palaikydami vienas kito šalį, tačiau kasdienybėje lietuviai, latviai ir estai pasinėrę kiekvienas į savo numylėtinių džiaugsmus ir rūpesčius.
Lietuvos krepšinio iššūkiai
Jei Lietuvos krepšinis grumiasi sunkioje finansinėje kovoje už būvį, tai latviams nerimą kelia sumaterialėjęs ledo ritulininkų požiūris į savo šalį ir jos nacionalinę rinktinę. Tuo tarpu žiemos sporto tradicijomis ir ralio meistrais pagarsėję estai laukia ir krepšinio aukso amžiaus.
Vaikai Lietuvoje kartais sapnuoja oranžinį kamuolį, sporto salėse sunku sutilpti visiems norintiems, šalį apraizgiusi varžybų sistema, o gražuolės arenos, pastatytos prieš 2011 metų Europos čempionatą, tapo didžiųjų miestų vizitinėmis kortelėmis. Tačiau ne viskas Lietuvos krepšinyje spindi it atviruke - mėgstamiausią lietuvių sporto šaką kamuoja rimtas pinigų stygius.
Pačiame Lietuvos krepšinio piramidės smaigalyje - legendinis Kauno „Žalgirio“ klubas, ginantis šalies garbę prestižinėje Eurolygoje. Būtent dėl jo pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje laužoma daugiausiai iečių, kadangi lėšų stygių pajutęs krepšinio flagmanas balansuoja tarp nežinios ir nebūties.
Taip pat skaitykite: Talino komandų įtaka
Latvijos ledo ritulio aistros
Jau beveik 20 metų pavasaris į Latviją ateina kartu su ledo rituliu - arenoje pasirodo šalies rinktinė. Ledo ritulio sirgalių kasmet laukia džiaugsmingi įvykiai, tačiau ypatingo džiaugsmo dar nesulaukta. Po nepriklausomybės atkūrimo Latvijos rinktinei ilgai nepavyko prasimušti į elitinį pasaulio ledo ritulio divizioną.
Daugelį metų kalbama apie netvarką Latvijos jaunių ledo ritulyje ir žemą nacionalinio čempionato lygį, tačiau niekas nesikeičia. Regis, ir jaunimo komandų yra, ir šalies čempionatas vyksta, tačiau jaunų ledo ritulininkų karjeros užtikrinimas gula ant tėvų pečių.
Naujas etapas „Šiauliuose“ ir Dariaus Songailos karjera
„Šiaulių“ komandos vyr. treneriu tapęs Darius Songaila kibo į darbus Saulės mieste. Legendinis Lietuvos krepšininkas papasakojo, kaip į naują darbovietę sureagavo šeima. „Visi apsidžiaugė, nes lieku Lietuvoje, - pasakojo Songaila. - Pernai, kai buvau Turkijoje, gyvenome atskirai. Atskrisdavo (šeima) kas tris ar keturias savaites… Praleidau daug jų gyvenimo."
Į Šiaulių areną po daugelio metų sugrįžęs komandos strategas su šypsena prisiminė, kad pirmasis apsilankymas čia nebuvo sėkmingas. Songailos atstovaujama Lietuvos rinktinė 2007-ųjų liepą 62:67 pripažino Švedijos pranašumą. „Atidarėme šią areną su rinktine prieš švedus, - nusišypsojo naujasis „Šiaulių“ generolas. - Man atrodo pralaimėjome… Nekoks arenos atidarymas, bet atsimenu, kiek teko būti ir su rinktine, ir su „Rytu“, ir su „Žalgiriu“ - labai puiki arena. Ypač Lietuvos lygiu sąlygos - fantastiškos.“
D. Songaila atskleidė, kad vasarą buvo viliojamas ir NBA lygoje rungtyniaujančio Sakramento „Kings“ klubo. „Turėjau ir su Sakramento „Kings“ klubu pokalbį, bet nesinorėjo žengti atgal į tą pačią virtuvę. Ne ta vieta ir ne tos sąlygos, kurių norėjau. Po visų šitų metų jau norėjosi pačiam pradėti tą vyriausiojo trenerio karjerą“, - teigia D. Songaila.
Taip pat skaitykite: Geriausi visų laikų vartininkai
Iki sezono starto šiauliečiai sužais dar ketverias rungtynes. Rugsėjo 2-ąją namuose priims „Valmieros“ klubą, rugsėjo 9 d. - taip pat Šiaulių arenoje testuos „Liepojos“ komandą, o to paties mėnesio 13-14 dienomis dalyvaus Klaipėdoje organizuojame turnyre, kur pusfinalyje susitiks su Talino „Kalev“.
Kauno „Žalgirio“ trenerių kaita
Artėjantį sezoną darbus Kauno „Žalgiryje“ pradėsiantis naujas vyriausiasis treneris Martinas Schilleris bandys pateisinti sirgalių lūkesčius ir įrodyti savo kaip ambicingo bei sugebančio ugdyti žaidėjus specialisto vardą. Austras „Žalgirio“ istorijoje nėra pirmas strategas iš užsienio, su klubu sieksiantis pergalių bei titulų.
Pirmasis „Žalgirio“ treneris iš užsienio klubui vadovavo debiutiniame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezone. Treniruoti žaliai baltų prieš 1993-1994 m. sezoną buvo pakviestas estas Jaak Salumetsas. Komandoje J. Salumetsas nebuvo vienintelis estas. Dar prieš pasirašant sutartį su specialistu „Žalgirį“ papildė 22 metų 196 cm ūgio puolėjas Gertas Kullamae, spėjęs sužaisti su savo šalies komanda ir 1993 m. Europos čempionate.
Su naujuoju specialistu žalgiriečiai bandė sėkmę ir Europos klubiniuose turnyruose. Pirmajame etape dvejų rungtynių serijoje žalgiriečiai nesunkiai susitvarkė su islandų „Keflavik“ klubu. Antrajame mače žalgiriečiai vos nepateikė didelės staigmenos, kai Stambule iškovojo pergalę 15 taškų skirtumu (72:57). Iškritęs iš FIBA Europos lygos atrankos turnyro etapo, J. Salumetso treniruojamas „Žalgiris“ gavo progą varžytis FIBA Europos taurės trečiajame atrankos etape.
Vietiniame fronte Kauno ekipos reikalai buvo daug sėkmingesni. Dvi Kauno komandos kovojo ir dėl čempionų titulo. Nors pirmame finalo serijos mače „Atletas“ iškovojo įtikinamą pergalę (69:51), kitus tris finalo susitikimus laimėjo „Žalgiris“ ir tapo čempionu. Po sezono sutartis su J. Salumetsu nebuvo pratęsta, o komandą nuo 1994 m. treniravo Jonas Kazlauskas.
Po vienintelio J. Salumetso sezono Kaune kito užsieniečio trenerio laikas „Žalgiryje“ išaušo beveik po 12 metų. Simboliška, kad iš esto užsieniečio trenerio estafetę 2005-2006 m. perėmė latvis Ainaras Bagatskis. Snaiperis „Žalgiryje“ žaidė ir 2004-2005 m. Tuo metu „Žalgiriui“ dar vadovavo patį A. Bagatskį treniravęs Antanas Sireika, tačiau po serijos pralaimėjimų Eurolygos „Top 16“ etape ir triuškinamos nesėkmės kovoje su Vilniaus „Lietuvos rytu“ LKL čempionate (68:98) A. Sireika buvo atleistas.
Tiesa, A. Bagatskis liko vyriausiojo trenerio kėdėje ir pradėjo ruoštis su komanda 2006-2007 m. sezonui. Latvio treniruojama Kauno ekipa iš pirmų šešerių Eurolygos sezono rungtynių laimėjo tik vienerias, o A. Bagatskis buvo atleistas iš užimamų pareigų.
Prieš 2010-2011 m. sezoną „Žalgirio“ vairą perėmė kroatas Aco Petrovičius. Tuo metu 51 metų strategas sezoną su Kauno ekipa pradėjo 4 pergalėmis iš 5 galimų. V. Romanovo kantrybės taurė valdant sporto klubus Lietuvoje niekada nepasižymėjo didžiule talpa, tad A. Petrovičius netrukus buvo atleistas. Kauno ekipos vairą iš A. Petrovičiaus laikinai perėmė sporto direktoriaus pareigas ėjęs Rimantas Grigas, o netrukus į vyriausiojo trenerio kėdę buvo pakviestas graikas Ilias Zouros.
Jau minėjome, kad kelią I. Zourui į „Žalgirį“ atvėrė V. Romanovo sprendimas atleisti A. Petrovičių 2010-2011 m. sezono viduryje. Gruodį vyriausiojo trenerio vairą perėmęs R. Nors su A. Petrovičiumi žalgiriečiai užtikrintai pradėjo Eurolygos reguliarųjį sezoną, I. Zouro atėjimas prieš „Top 16“ etapą nebuvo pergalingas. Tiesa, vietiniame fronte I. Zouros savo uždavinius įvykdė. „Žalgiris“ po pertraukos susigrąžino LKL ir BBL čempionų titulus, o graikui buvo pasiūlyta komandą treniruoti ir 2011-2012 m.
Kai jau atrodė, kad trenerių karuselėje besisukantis „Žalgiris“ sulauks stabilumo, išaušo pirmo I. Graikijos rinktinei 2011 m. Trenerio darbu nepatenkintas V. Romanovas atleido graiką ir sumokėjo atlyginimą už visą 2011-2012 m. sezoną.
Sakoma, kad į tą pačią balą niekas dukart nebrenda, tačiau po pirmo atleidimo I. Zouros su „Žalgiriu“ sukirto rankomis 2013-2014 m. sezonui. Nors komandą jau buvo palikęs V. Romanovas, I. Taip, nesulaukus nė spalio pabaigos, „Žalgiryje“ I. Tuo metu komentuodamas išsiskyrimą su graiku Kauno klubo vadovas P. „Nuo pat vasaros kalbėjome su treneriu, braižėme klubo viziją ir strategiją. Atrodė, kad nuomonės sutapo, komanda buvo suformuota atsižvelgiant į ribotas galimybes. Bet prasidėjus sezonui pamatėme, kad tos strategijos treneris nebesilaiko, eina kita linkme. Galutinis taškas buvo pralaimėjimas „Šiauliams“ namuose - tai yra gėda, tai netoleruotina. Nusprendėme nelaukti“, - apie permainas trenerių štabe interviu „Delfi“ kalbėjo P. Tą sezoną „Žalgirio“ trenerių karuselė nesustojo.
Kai 2011-2012 m. „Žalgirio“ sirgaliai vos spėjo sekti visas naujienas dėl pokyčių vyriausiojo trenerio kėdėje, klubas 2011 m. Serbas su „Lietuvos rytu“ 2006-2007 m. buvo pasiekęs Europos taurės turnyro finalą, o 2007-2008 m. treniravo Belgrado „Partizan“. Apie tokį sprendimą viešai prabilo ir V. „Prašau mūsų klubo sirgalių suprasti, kad šiuo metu A. Trifunovičius - tinkamiausias krepšinio specialistas treniruoti „Žalgirį“. Serbas yra patyręs ir gerai išmano Lietuvos krepšinį. Jis treniravo Vilniaus „Lietuvos rytą“, kuriam padėjo įveikti ne vieną garsų Europos krepšinio klubą, tarp jų ir „Barcelona“ ekipą, - tomis dienomis Lietuvos žiniasklaida citavo V. Romanovą. - Po pokalbio su A.
Serbo atėjimas į „Žalgirį“ davė teigiamą trumpalaikį efektą Eurolygoje. Komanda per sužaistas 8 reguliariojo sezono rungtynes iškovojo 4 pergales ir prasimušė į „Top 16“ etapą. Tiesa, tolesnėje kovoje A. Vietiniame fronte A. Trifunovičius įvykdė visus iškeltus uždavinius.
Kai „Žalgiris“ užsienyje pradėjo dairytis Šarūną Jasikevičių pakeisiančio trenerio, nemaža dalis krepšinio gerbėjų iškart prisiminė 2012-2013 m. Darbas Lietuvoje treneriui buvo pirmoji patirtis užsienyje, tačiau šiltai su žaidėjais ir žiniasklaida bendravęs J. Kauniečiai C grupės turnyrą pradėjo klubo rekordu - penkiomis pergalėmis iš eilės.
Kol „Žalgiris“ rūpinosi gerais rezultatais krepšinio aikštėje, klubo vadovybėje ėmė rūkti juodi dūmai. 2013 m. pradžioje prasidėjusi V. Krepšininkams nebuvo vykdomi įsipareigojimai, o startuoti „Top 16“ pasiruošusią komandą paliko svarbus žaidėjas - Tremmelas Dardenas. Sunkios akimirkos paveikė ir žaidėjų psichologiją. Ją visomis išgalėmis bandė palaikyti Kaune likti nusprendęs J.
„Top 16“ etape žalgiriečiai per 14 rungtynių iškovojo 6 pergales ir E grupėje liko šešti. Nepaisant besikaupiančios finansinės naštos, J. Plaza su „Žalgiriu“ užbaigė 2012-2013 m. Trenerio darbo metai Lietuvoje buvo pažymėti ir į lietuvių kalbą išverstos J. Po karjeros etapo Lietuvoje J. Plaza grįžo į Ispaniją ir ten penkerius metus vadovavo Malagos „Unicaja“ ekipai. Su šia ekipa specialistas 2016-2017 m. 2019-2020 m. sezoną treneris į Eurolygą grįžo su Sankt Peterburgo „Zenit“, gavusiu vardinį kvietimą, tačiau po kurio laiko J.
tags: #talino #kalev #legendinis #krepsinio #klubas