Dažnai kyla klausimas, ar yra koks nors universalus sporto apibrėžimas? Straipsnyje nagrinėjama sporto samprata, jo istorinė raida ir įvairūs treniruočių metodai, siekiant atskleisti sporto fenomeno kompleksiškumą ir daugiabriauniškumą.
Įvadas
Sportas - tai reiškinys, kuris apima ne tik fizinę veiklą, bet ir kultūrines, socialines bei net dvasines dimensijas. Nuo senovės Graikijos olimpinių žaidynių iki šiuolaikinių profesionalių varžybų, sportas nuolat evoliucionavo, įgaudamas vis naujų formų ir reikšmių. Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti sportą, atsižvelgiant į jo istoriją, įvairias disciplinas ir poveikį žmogaus gyvenimui.
Sporto Istorija: Nuo Graikijos Iki Šių Dienų
Dabartinė sportinių apdovanojimų statistika visgi apgauna: vargu ar dar kokia tauta yra tiek formavusi sporto pasaulį kaip graikai. Jie mums paliko ne tik filosofiją, abėcėlę ir krūvą tarptautinių žodžių - jie „išrado“ reguliarias sporto varžybas su nugalėtojų pagerbimu, teisėjais, žiūrovais ir t. t.; jie pirmieji sukūrė tipiškas sporto vietas, kaip antai „stadioną“, kur ir šiandien teberengiama daugelis varžybų; iš jų kilusi aibė šakų, kaip kad šuolis į tolį arba disko ir ieties metimas; ir didžiausias visų laikų pasaulio sporto renginys - olimpinės žaidynės su nūnai apie 10 tūkstančių dalyvaujančių atletų - yra tiesioginis antikos graikų palikimas: ketverių metų ritmas, palyginti tolimas sportininkų atvykimo kelias, šventiškas atletų įžygiavimas, olimpinė taika ir, žinoma, pavadinimas, - visa tai perimta iš jų. Už daug ką turime dėkoti graikams kaip mūsų sporto protėviams.
Nors graikai buvo nepaprastai sportu susižavėjusi nacija, vis dėlto sporto tėvynės reikia ieškoti ne šioje vienoje šalyje - ko gero, kiekviena tauta kada nors sukūrė savą „nenaudingo“ kūniško žaidimo ir sportinių varžybų formą. Turbūt seniausiai sportas pradėtas vaizduoti Egipte - tai šauliai iš lanko žirgų kinkinyje. Pirmieji liudijimai apie sportinę veiklą Graikijoje pasiekė mus iš II tūkstantmečio pr. Kr. pradžios. Minojo kultūroje su centru Kreta visų pirma buvo mėgstamos kumštynės ir jaučių žaidynės. Be abejo, peršokti laisvai bėgantį gyvulį buvo religinis arba kultiškai motyvuotas veiksmas. Mikėnų laikotarpiu (apie 1000 m. pr. Kr.) pirmąkart susiduriame su bėgimu ir vežimų lenktynėmis.
Sportas labai artimas kariniam lavinimui, iš kurio, be abejo, išsirutuliojo kai kurios sporto šakos. Beje, maratonas, kuris mums šiandien skamba ypač graikiškai, yra šiuolaikinė Coubertino išmonė, neturinti tiesioginio sportinio analogo antikoje. Gimninio sporto širdis, žinoma, buvo kovos sportas, pelnęs žiūrovų palankumą ir ypač aukštai vertinamas. Čia ir vėl galima aiškiai atpažinti sąsajas su kariškomis pratybomis. Varžydavosi ne tik atletai iš žemesniųjų visuomenės sluoksnių - šios sporto šakos buvo pripažįstamos ir aukštosios visuomenės.
Taip pat skaitykite: Sportas, Mada ir Pramogos: Stalo Futbolas
Šiuolaikinio Sporto Ypatumai
Šiuolaikinis sportas yra pramonės revoliucijos vaisius. Ši revoliucija suteikė sportui socialines, politines bei ekonomines sąlygas plėstis ir įsitvirtinti visame pasaulyje. Šiandien sportas kinta ir jaučia stiprų spaudimą keistis.
Sporto patirties visuotinumas, komunikacinė bei simbolinė jėga, didžiulis auklėjamasis bei ugdomasis potencialas šiandien pripažinti bei akivaizdūs. Sportas dabar yra civilizacijos reiškinys, visavertiškai įsitvirtinęs šiuolaikinėje kultūroje ir persunkęs daugybės žmonių gyvenseną bei gyvenimo pasirinkimus.
Profesionalus Sportas
Profesionalūs sportininkai, kurie savo hobį - sportą - jau pavertė profesija, turi galimybę „Volumetraining“ metodu sudarytą treniruočių programą susidėlioti taip, kad jiems užtektų laiko ne tik šio metodo realizavimui, bet ir poilsiui bei raumenų atsistatymui.
Mėgėjiškas Sportas
Sistemiškai didinant suvokimą visuomenėje, kad fizinis aktyvumas, sportiškumas yra asmens darnos prielaida ir visuotinė vertybė, sudaromos sąlygos reikšmingai padidinti kūno kultūros ir sporto prestižą visuomenėje ir valstybės bei savivaldybių institucijose ir įstaigose. Taip pat, kuriama ir tobulinama tarptautinio bendradarbiavimo sistema, kuri siektų tinkamų socialinių sąlygų sveiko, sportiško gyvenimo būdo plėtrai Europos Sąjungoje ir pasaulio mastu.
Treniruočių Metodai: Nuo HIT Iki Hatfield'o Metodo
Dažnai kyla klausimas, ar yra koks nors universalus, 100% veiksmingas treniruočių metodas, kuris garantuotų nuolatinę sėkmę. Atsakymas yra „ne“ - deja toks metodas neegzistuoja. Nepaisant to, mūsų žiniasklaida ir toliau kas mėnesį periodiškai aprašo vis po naują treniruočių metodą, kuriuo bando Jus įtikinti, kaip galima lengvai užsiauginti milžinišką raumens masę ar per trumpą laiką turėti tobulą pilvo presą. Problema tame, kad retas straipsnis yra pagrįstas praktiniu pritaikymu ir dažniausiai jo tikslas yra didinti paties žurnalo, kuriame spausdinamas straipsnis, arba jame reklamuojamo produkto pardavimus.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Savaime suprantama, ne visi treniruočių metodai gali būti paaiškinti, kadangi praktiškai kas dieną galima atrasti po naują, todėl pasirinkti iš tiesų nėra lengva.
HIT (High-Intensity Training)
HIT programai Jones‘ą įkvėpė jo pagrindinis hobis - laukinių gyvūnų medžioklė, kuomet jis stebėdavo liūtų elgesį intensyvaus fizio krūvio metu ir tuomet, kai jie ilsėdavosi. Nors dienos metu, kol patelės neša jaunikliams maistą, patinai miega ir ilsisi, medžioklės metu jie nepaprastai greitai įsibėgėja ir aukštai pašoka. Iš to Jones‘as padarė išvadas, kad didesnę vyrų raumenų masę sąlygoja ne tik vyriški hormonai, bet ir trumpi bei labai intensyvūs veiksmai medžioklių metu, po kurių sekęs poilsis leisdavo raumenims atsistatyti.
Sportuojant pagal HIT programą turi būti pasirenkamas toks darbinis svoris, su kuriuo galite atlikti nuo 6 iki 10 švarių ir taisyklingų pakartojimų. Vienam pratimui darome ne daugiau 2 serijų, o visos treniruotės metų - ne daugiau 10 skirtingų pratimų serijų. Kiekviena serija turi būti užbaigiama iš paskutinių jėgų, todėl patartina paprašyti, kad kažkas jus prižiūrėtų.
Pagrindiniai HIT metodo principai yra paremti biologiniais raumenų formavimosi procesais, teigiančiais, kad visiškam raumenų atsistatymui yra būtinas ilgesnis laiko tarpas, kadangi raumenys auga ne treniruočių, o poilsio metu.
HIT Privalumai:
- Įvairiais tyrimais įrodyta, kad intensyvios treniruotės metu ženkliai išauga anabolinio (raumenų augimo) hormono išsiskyrimas, o aukščiausią tašką jis pasiekia po 45-50 treniruotės minučių.
- HIT užima kur kas mažiau laiko ir reikalauja retesnio periodiškumo, t.y. pilnai pakanka trijų treniruočių per savaitę, kurių kiekviena truktų apie 45 minutes, o norimo rezultato jūs pasieksite greičiau, tuo pačiu įdėdami mažiau pastangų.
- Aiškiai apibrėžtos taisyklės skatina motyvaciją, o tai, savo ruožtu, veda prie greitesnio rezultato.
- Pagal pirmenybę HIT yra vienas iš veiksmingiausių treniruočių metodų, gal net pats veiksmingiausias.
Volumetraining
Kadangi šiuo metodu sudarytos treniruotės reikalauja didelio serijų ir pakartojimų kiekio, stipriai išauga persitreniravimo rizika. Iš tikrųjų didelio serijų ir pakartojimų kiekio treniruočių metodika jau yra gerokai pasenusi, be to, jos efektyvumas buvo ne kartą paneigtas, kadangi šio metodo principai prieštarauja tiek biologiniams raumenų formavimosi procesams, tiek ir vienai pagrindinių raumenų masės auginimo taisyklių: treniruotė-atsistatymas-augimas.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Periodizacija
Periodizacija - tai treniruočių planavimas, kitaip tariant - tai racionaliai suplanuota treniruočių krūvių kaita siekiant užsibrėžtų tikslų. Makrociklas - tai pagrindinis ir didžiausias (bendras) treniruočių planavimo ciklas, kuris toliau skaidomas į mažesnius bei informatyvius ciklus: mezociklą (apima nuo 4 iki 8 savaičių) ir mikrociklą (apima maždaug 1 savaitę).
Pirmo periodizacijos etapo tikslas yra jėgos didinimas, kurio metu atliekamas serijas sudaro 2-6 pakartojimai. Antrajame etape visas dėmesys skiriamas maksimalioms raumenų apimtims. Šio etapo metu atliekamos serijos sudaro nuo 6 iki maksimum 12 pakartojimų, per kurias maksimaliai išnaudojama ankstesniame etape padidėjusi jėga. Kadangi Trečiojo etapo tikslas yra padidinti raumenų ištvermę ir raumenyse esančių kapiliarų skaičių, jo metu per seriją turi būti atliekama 20 ir daugiau pakartojimų.
Teoriškai periodizacija yra naudinga, tačiau yra tam tikri apribojimai, kurie stipriai sumažina jos veiksmingumą. Pagrindinis neigiamas aspektas yra tas, kad raumenys nesugeba kaip reikiant prisitaikyti prie pokyčių keičiant iš vieno ciklo į kitą, kadangi jiems reikia kurkas daugiau laiko atsistatymui pereinant prie kito etapo, kitu atveju yra gana sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. Antrasis šio metodo trūkumas yra tas, kad etapų kaita neleidžia sportininkui progresuoti.
Hatfield'o Metodas
Hatfield‘o metodo pavadinimas kilęs iš Dr. Frederiko Hatfield‘o (gim. 1942m. spalio 21 d.) kuris taip pat buvo žinomas „Dr. Pritūpimo“ vardu. 1989m. Fredas Hatfield‘as buvo paskirtas Amerikos trikovės asociacijos trenerio asistentu ir per tą laiką parašė keturias knygas apie kultūrizmą ir sunkiąją atletiką.
Visas savo treniruočių programas kartu su moksliniais pagrindimais Hatfield‘as aprašė savo knygose.
- SAID principas (angl. Priklausomai nuo pratimo ir treniruojamos kūno dalies skiriasi pakartojimų, atliekamų per vieną seriją, skaičius, todėl raumenų augimą galima skatinti dirbant ne tik mažo, bet ir vidutinio ar didelio pakartojimų skaičiaus ribose. Remiantis tuom, kad raumenys sudaryti iš skirtingų tipų raumeninių skaidulų, egzistuoja kelis raumenų tipus apimantys (holistiniai) krūviai, leidžiantys pasiekti didesnį augimo potencialą. Hatfield‘as savo treniruočių metodą pavadino Holistiniu principu, t.y.
- Greitojo susitraukimo greičio raumenų skaidulos (baltieji plaušeliai) sportininkams yra ypač svarbios, kadangi būtent jos dalyvauja atliekant trumpus ir intensyvius pratimus. Šis raumenų tipas pasižymi didele momentine jėga ir geriausiai skatina hipertrofiją, t.y. raumenų augimą.
Atsiribojant nuo periodizacijos principų Dr. Fredas Hatfield‘as rekomenduoja visų trijų tipų - jėgos, raumenų apimčių (hipertrofijos) ir ištvermės - pakartojimų intervalus taikyti lygiagrečiai ištisus metus. Kaip jau buvome minėję, jis šią sistemą vadina Holistiniu principu arba visa apimančia treniruote. Pagrindinis šios sistemos privalumas yra tas, kad išvengiate papildomo adaptacijos tarp etapų periodo, kuris buvo įvardijamas kaip pagrindinis periodizacijos trūkumas.
Šis nuoseklus holistinio pobūdžio Hatfield‘o treniruočių metodas gali būti taikomas ir pradedančiųjų sportininkų treniruotėse, tačiau jis kur kas geriau atsiliepia pažengusių sportininkų rezultatams.
PITT-Force
PITT-Force metodas yra įkvėptas daugelio skirtingų metodų, tačiau pagrindinis jo principas - vienas pakartojimas. Pagrindinė PITT-Force metodo mintis yra pavienių pakartojimų seka tarp jų įterpiant labai trumpas kelių sekundžių atsistatymo pauzes, atliekant tiek pakartojimų, kiek galit.
Šio principo dėka, įterpdami trumpas pauzes, mes leidžiame sau tą raumenų gėlimą atitolinti, taip atlikdami daugiau pakartojimų nei būtume sugebėję atlikti tradicinių metodų principu. Trumpos pertraukėlės leidžia padidinti kraujo pritekėjimą į raumenis, tokiu būdu užtikrinant optimalų perdirbtų maistinių medžiagų pašalinimą ir aprūpinimą naujomis, kurias raumenys iš karto pasisavintų.
Visi PITT-Force metodą išbandę sportininkai įvardija jo atlikimo techniką kaip išties pažangią ir veiksmingą, kadangi ji suteikia raumenims naujo stimulo išjudindama juos iš taip vadinamo „sąstingio“, kai iki tol taikytas metodas nebegerino rezultatų.
Sportas Ir Bažnyčia
Dialogą su sportu Bažnyčia plėtojo nuo pirmų savo gyvavimo metų. Gerai žinoma, kad šv. Paulius aiškino pagonims krikščioniškąjį gyvenimą pasitelkdamas sportines metaforas.
Bažnyčios Magisteriumas nuolat primena poreikį skatinti „sportą žmogui“, gebantį suteikti gyvenimui prasmę ir pilnatvę, padėti asmeniui visapusiškai augti asmeniniu ir moraliniu, socialiniu, etiniu ir dvasiniu lygmeniu.
Etnosportas
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė teigia, kad siekiama, jog atsirastų valstybės dėmesys etnosportui. Ji tvirtina, kad kai kuriose kitose šalyse etnosportas reglamentuotas įstatymiškai, taip pat įtrauktas į ugdymo programas, jam skiriama parama, kad tradicija eitų iš kartos į kartą.
Reglamentavimas įstatymu apsaugotų etnosportą. Lietuviškų ristynių federacijos prezidentas Tomas Gervė BNS teigė, kad etnosporto reglamentavimas užtikrintų šios paveldo vertybės apsaugą. Jis sako, kad tradicinės lietuviškos sporto šakos vertingos ne tik kaip kultūrinė vertybė, bet ir sporto prasme.
Sporto Infrastruktūra
Sukurti ir/ar renovuoti bazinę kūno kultūros ir sporto infrastruktūrą, kad ji būtų tolygiai išvystyta visuose Lietuvos regionuose, prieinama kiekvienam gyventojui jo aplinkoje ir sudarytų tinkamas sąlygas įgyvendinti įvairių amžiaus grupių fizinį ugdymą, organizuoti visuotinį sportavimą ir vystyti mėgėjišką bei didelio meistriškumo sportą.