Tenisas Lietuvoje gyvuoja ir plečiasi, apimdamas įvairius lygius - nuo studentų varžybų iki profesionalaus beisbolo. Šiame straipsnyje apžvelgsime pastarųjų metų įvykius, susijusius su tenisu ir beisbolu Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į studentų sporto festivalius, naujų aikštynų atidarymus ir beisbolo čempionato rezultatus, leisiančius Lietuvos komandai varžytis Europos arenoje.
Studentų teniso turnyrai Vilniuje
Vilniaus studentai aktyviai dalyvauja teniso turnyruose, kurie vyksta įvairiose miesto vietose. Šie turnyrai ne tik populiarina tenisą tarp studentų, bet ir leidžia jiems pasiruošti Lietuvos studentų teniso čempionatui.
Vilniaus studentų sporto festivalio teniso turnyrai
Vilniaus studentų sporto festivalis yra svarbus įvykis studentų sporto gyvenime, į kurį įtraukiami ir teniso turnyrai. Štai keletas pavyzdžių:
- Gegužės 11 d. VU teniso aikštelėje ir VILNIUS TECH sporto salėje vyko Vilniaus studentų sporto festivalio teniso turnyras, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studentai. Šis turnyras buvo puikus pasiruošimas prieš artėjantį Lietuvos studentų teniso čempionatą.
- Kovo 11 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto salėje vyko Vilniaus studentų sporto festivalio teniso turnyras, skirtas paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Vaikinų tarpe vyko įnirtingos kovos, nei viena iš penkių komandų nenorėjo lengvai atiduoti savo taškų.
- Lapkričio 16-17 dienomis VGTU sporto salėje vyko Vilniaus studentų sporto festivalio teniso turnyras. Į vaikinų dvejetų ir merginų dvejetų kovas susirinko teniso žaidėjai bei jų palaikymo komandos iš VU ir VGTU, o VU atstovavo ir tenisininkas net iš Pietų Korėjos.
Šių turnyrų metu netrūko atkaklių kovų ir įdomių susitikimų. Vaikinų dvejetų varžybų finale susitiko VU rinktinės komanda Simonas Norvaišis, poroje žaidęs su Jokūbu Stanaičiu, prieš VGTU rinktinės narius Domantą Šakinį ir Gabrielių Riškų. Permainingoje kovoje pergalę šventė VGTU komanda. Merginų dvejetų varžybose VGTU rinktinės narės Neringa Geišaitė ir Ugnė Budrytė atkakliai pasipriešino VU tenisininkėms Gerdai Zykutei ir Gabijai Drūteikaitei, tačiau patyrusios VU tenisininkės sugebėjo išplėšti pergalę.
Lietuvos studentų teniso čempionatas
Lietuvos studentų teniso čempionatas yra svarbiausias studentų teniso renginys šalyje. Čempionatas vyksta Vilniuje, Teniso erdvėje, Žirgų g. Jame dalyvauja geriausi šalies studentai tenisininkai, kurie varžosi dėl čempiono titulo.
Taip pat skaitykite: Kur sekti teniso rezultatus
Naujo teniso aikštyno atidarymas Alytuje
Alytus pasipildė nauju teniso aikštynu, kuris buvo atidarytas naujajame Alytaus sporto rekreacijos centre (miesto stadione). Atidarymo proga įvyko draugiškas teniso mačas, kuriame aštuonios Vilniaus vyrų poros susitiko su Alytaus tenisininkais. Varžybose dalyvavo žymūs šalies verslininkai ir sporto vadovai bei specialistai.
Naująjį Alytaus teniso aikštyną pastatė UAB "Fortera". Aikštelėse panaudota naujausia CONICA plytmilčių danga, kuri leidžia lauke žaisti per lietų, po liūties, taip pat žiemos metu, sningant. Ši molio danga savo savybėmis beveik identiška dangai, esančiai "Roland Garros" teniso aikštyne Paryžiuje (Prancūzija). Danga sertifikuota Tarptautinės teniso federacijos (ITF).
Lietuvos beisbolo čempionato reguliarus sezonas
Be teniso, Lietuvoje populiarėja ir beisbolas. Rugpjūčio 30 dieną pasibaigė Lietuvos beisbolo čempionato reguliarus sezonas. Visos keturios komandos sužaidė po 15 rungtynių.
Reguliaraus sezono rezultatai
Turnyrinė reguliaraus sezono lentelė išsidėstė štai taip:
- Utenos „Titanai“ - 13 pergalių, 2 pralaimėjimai
- Kauno „Lituanica Balta“ - 8 pergalės, 7 pralaimėjimai
- BK Vilnius - 8 pergalės, 7 pralaimėjimai
- Kauno „Lituanica Žalia“ - 1 laimėjimas, 14 pralaimėjimų
Geriausi žaidėjai
Geriausi mušėjai po reguliaraus sezono tapo:
Taip pat skaitykite: Teniso ir padelio turnyras Dubingiuose 2015: apžvalga
- Mindaugas Strimaitis .536 (BAL)
- Lukas Sirgedas .531 (TIT)
- Edgaras Dankovskis .440 (BAL)
- Tomas Jankoitis .439 (BKV)
- Eimantas Žičkus .426 (TIT)
Daugiausiai Homerun (tris) per reguliarųjį sezoną atmušė Andrius Jr. Stravinskas.
Metikai, su mažiausiomis ERA po reguliaraus sezono tapo:
- Eimantas Žičkus 0.96 ERA, 52 K (TIT)
- Gytis Morkūnas 2.01 ERA (BKV)
- Arūnas Dankovskis 2.33 ERA (BAL)
- Justinas Raupėnas 2.33 ERA (BAL)
- Donatas Maciulevičius 2.95 ERA (BAL)
Pusfinaliai ir Europos taurės kvalifikacija
Pusfinaliai vyks rugsėjo 5-6 dienomis, Utenos „Titanai“ susitiks su Kauno „Lituanica Žalia“, o BK Vilnius su Kauno „Lituanica Balta“ komanda.
Pirmoji vieta reguliaraus beisbolo sezono lentelėje užtikrina patekimą į klubų Europos taurės kvalifikaciją. Ką tai reiškia? Kad kitais metais Utenos „Titanų” komanda atstovaus savo šalį ir savo klubą Europos beisbolų taurės kvalifikaciniame turnyre ir varžysis su stipriomis Europos beisbolo klubų komandomis dėl patekimo į Federacijų taurę. Iš viso iš Lietuvos gali patekti dvi komandos, antroji bus žinoma sužaidus finalines sezono rungtynes, kurios vyks rugsėjo 12-13 dienomis.
Minimalaus darbo užmokesčio įtaka
Straipsnyje taip pat aptariama minimalaus darbo užmokesčio įtaka ekonomikai ir gyventojų pajamoms.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
Minimalios algos poveikis pajamų nelygybei
Nuo 2010 m. iki 2019 m. Lietuvoje darbo pajamų nelygybė sumažėjo. Trečdalį šio sumažėjimo galima paaiškinti išaugusia minimalia alga. Įdomu, jog tai paveikė ne tik minimalų darbo užmokestį gaunančius asmenis, bet ir aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų atlyginimus.
Nors iki galo nėra aišku, kodėl atlyginimai kildavo ne tik gaunantiems minimalias darbo pajamas, įtikimų hipotezių netrūksta. Viena pagrindinių - darbdavių noras išlaikyti tam tikrus darbo užmokesčio skirtumus tarp darbuotojų. Net jei darbuotojai, lyginant objektyviai, yra panašūs (turi tokį patį išsilavinimą, amžių ir patirtį) jų gebėjimai, motyvacija ir produktyvumas gali skirtis. Todėl darbdaviai siekia išlaikyti geresnius darbuotojus santykinai didesniais atlyginimais. Dėl šios priežasties, jei padidėjus minimaliai algai kyla mažiausiai uždirbančių atlyginimai, tikėtina, didės ir tų, kurie uždirba daugiau.
Minimalios algos įtaka vidutiniam atlyginimui ir kainoms
Pastebima ir kiek sunkiau paaiškinama tendencija: 2010-2019 m. kylant minimaliai algai, apie 20 proc. padidėjo ir vidutinis atlyginimas šalyje. Tai reiškia, kad minimalaus darbo užmokesčio kėlimas tiesiogiai veikia ir bendrus atlyginimus, kas skamba neįtikėtinai gerai.
Vis dėlto, neapdairumas šiuo klausimu gali turėti atitinkamų pasekmių ateityje. Pirmoji pasekmė - kylančios produktų ir paslaugų kainos. Šiuo metu Lietuvoje ypač sparčiai auga paslaugų kainos (pvz., statybų, remonto paslaugų, restoranų). Tai susiję ir su darbuotojų atlyginimais - kuo jie didesni, tuo didesnės kainos turi būti imamos už suteiktas paslaugas. Jei vartotojai įstengia tokias kainas mokėti, jos atitinkamai keliamos toliau. Dėl šios priežasties nedirbančių (pvz., pensininkų, bedarbių, studijuojančių) žmonių gyvenimas tampa kur kas brangesnis. Taigi, didinant minimalią algą labai svarbu atsižvelgti ir į kitas pajamas, t. y., pensijas ar nedarbo išmokas.
Minimalios algos įtaka nedarbui ir šešėlinei ekonomikai
Kai žmonės nebeišgali įpirkti pabrangusių prekių, darbdaviai samdosi vis mažiau darbuotojų - tai savo ruožtu didina nedarbo lygį šalyje. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastaruosius du metus nedarbo lygis auga. Nors tai nebūtinai sietina su minimalia alga, vis tiek turėtume išlikti budrūs. Taigi, svarstant minimalios algos kėlimo klausimą, turėtų būti atsižvelgta ir į tai.
Latvijoje, atliekant tyrimą, buvo pastebėta, jog kylant minimaliai algai mažėjo atlyginimų išmokėtų vokeliuose. Iki tol darbdaviai turėjo pakankamai pinigų darbuotojams, tačiau pasirinkdavo mokėti vokeliais, siekdami išvengti mokesčių. Tačiau padidėjus minimaliai algai jie buvo priversti atlyginimus išmokėti legaliai, dėl to atitinkamai mažėjo šešėlis. Nors tai teigiamai veikė ekonomiką, sumažėjęs šešėlis taip pat reiškė, kad darbdaviams tapo sunkiau legaliai mokėti didesnius atlyginimus.
Išvados dėl minimalios algos politikos
2010-2019 metais įvykę pokyčiai rodo, kad gerai parengta minimalaus darbo užmokesčio politika gali veiksmingai sumažinti pajamų nelygybę ir padidinti bendrąsias darbo pajamas. Visgi, šiame dešimtmetyje minimalią algą didinti tokiais tempais gali būt sunkiau. To imantis vertėtų itin atsakingai atsižvelgti į platesnius ekonominius kontekstus: infliaciją, darbo rinką bei šešėlį.
tags: #tenisas #nerijus #cerniauskas