Paralimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir įkvepianti sporto bei žmogiškumo šventė, kurioje sportininkai su negalia demonstruoja nepaprastą valią ir atkaklumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime paralimpinių žaidynių istoriją, raidą, esminius aspektus, sporto šakas, klasifikavimo sistemą ir Lietuvos sportininkų pasiekimus šiame judėjime.
Paralimpinio Judėjimo Pradžia ir Raida
Paralimpinio judėjimo ištakos siekia Antrąjį pasaulinį karą, kai Europoje ir visame pasaulyje buvo gydomos didelio karo žaizdos. Karo pasekmė - daugybė sužalotų karių veteranų ir civilių. Tuo metu gydymas daugeliu atvejų buvo tik paliatyvioji slauga, o net paaugliai buvo tiesiog "nurašomi", pririšami prie lovų.
1944 m. Ludwigas Guttmannas, Vokietijoje gimęs neurologas, britų vyriausybės prašymu Stoke Mandeville ligoninėje atidarė stuburo sužeidimų gydymo skyrių. Naujasis klinikos vadovas fizioterapiją ėmė taikyti kaip medicininę gydymo ir reabilitacijos priemonę, siekdamas padidinti fizinę ištvermę ir atgauti psichologinę pusiausvyrą.
Stoke Mandeville Žaidynės
1948 m. Stoke Mandeville ligoninėje įvyko pirmosios žmonių su negalia žaidynės, kurios laikomos paralimpinio judėjimo pradžia. Kai karalius Džordžas VI skelbė Londono olimpinių žaidynių pradžią, 16 pacientų - karo veteranų vežimėliuose - varžėsi ligoninės teritorijoje įvairiose rungtyse. Žaidynės buvo sėkmingos, o žmonių su negalia sportas populiarėjo. 1952 m. prisijungus sužeistiems olandų kariams, įvyko pirmosios tarptautinės Stoke Mandeville žaidynės.
Pirmosios Oficialios Paralimpinės Žaidynės
Svajonė šalia olimpinių žaidynių uždegti ir paralimpinę ugnį realybe tapo 1960 m. Romoje. Pirmosiose vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyvavo 400 atletų iš 23 šalių. Nuo tada vasaros paralimpinės žaidynės tapo tradicija, organizuojamos kas ketverius metus. Pirmosios žiemos paralimpinės žaidynės įvyko 1976 m. Švedijoje, Ernšioldsvike, kur varžėsi 53 paraatletai iš 16 valstybių.
Taip pat skaitykite: Kur sekti teniso rezultatus
Paralimpinis Judėjimas Sovietų Sąjungoje
1980 m. Sovietų Sąjunga organizavo Maskvos olimpines žaidynes, bet atsisakė rengti paralimpines. Kalbama, kad vienas sovietų oficialus atstovas, paklaustas, ar Maskva ketina priimti ir paralimpines žaidynes, atšovė: „Sovietų sąjungoje neįgaliųjų nėra!“. Sovietų politika ilgus metus neleido tarptautiniu lygiu varžytis bloko šalyse gyvenantiems žmonėms su negalia, tarp jų ir lietuviams. Savo sportininkus į paralimpines žaidynes delegavo tik kartą - 1988 m. Seule, kai Maskvoje ir visoje sovietinėje erdvėje jau buvo vykdoma „Perestroikos” politika.
Lygiagrečiai Su Olimpinėmis Žaidynėmis
Nuo 1988 m. vasaros paralimpinės žaidynės organizuojamos tuose pačiuose miestuose ir arenose, kuriose vyksta olimpinės žaidynės. Tai simboliška, nes paralimpinis sportas yra lygybės šventė. Ilgą laiką paralimpinėse žaidynėse dalyvaudavo sportininkai su judėjimo ir regėjimo negalia, o 2012 m. Londone pirmą kartą pasirodė ir atletai su intelekto negalia.
Paralimpinių Žaidynių Tikslai ir Esminiai Aspektai
Paralimpinių žaidynių tikslai yra skatinti žmonių su negalia fizinį aktyvumą ir stiprinti jų sveikatą, didinti visuomenės sąmoningumą ir visų jos narių įtraukumą bei lygybę. Žaidynės padeda keisti visuomenės požiūrį į negalią ir įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų.
Paralimpinė Emblema, Vėliava ir Himnas
Paralimpinę emblemą sudaro trys raudonos, mėlynos ir žalios spalvos kreivės, vadinamosios agitos (lot. agito - judu), kurios simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas ir įveikti iššūkius. Trijų kreivių susijungimas simbolizuoja tarptautinę paralimpinio judėjimo vienybę ir įvairovę. Paralimpinėje vėliavoje vaizduojama emblema baltame fone. Balta spalva simbolizuoja taiką, neutralumą ir vienybę, o trys kitos spalvos (raudona, mėlyna ir žalia) yra būdingos daugumai pasaulio vėliavų - taip siekiama parodyti viso pasaulio dalyvavimą paralimpinėse žaidynėse. Paralimpinį himną „Himnas ateičiai“ (pranc. Hymne de l’Avenir, angl. Anthem of the Future) 1996 m. sukūrė Thierry Darnis (Prancūzija) ir Michelis Kleitmanas (Vokietija). Paralimpinis šūkis - „Dvasios stiprybė. Judėjimo galia“.
Sporto Šakos Paralimpinėse Žaidynėse
Vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyviai varžosi daugiau kaip 10 sporto šakų. Paralimpinėse žaidynėse vasaros programoje yra apie 22 sporto šakas, o žiemos - 6. Olimpinėse žaidynėse vasarą - apie 32-33 sporto šakas, o žiemą - 7.
Taip pat skaitykite: Teniso ir padelio turnyras Dubingiuose 2015: apžvalga
Be jau išvardytų sporto šakų, paralimpinėse žaidynėse taip pat rungiamasi badmintono, buriavimo, gimnastikos, dziudo, lauko futbolo (7×7), sėdimojo tinklinio, snukerio, šaudymo, teniso ir vandensvydžio rungtyse. Daugelis sporto šakų, savaime suprantama, yra specialiai pritaikytos neįgaliems sportininkams. Pvz., aklųjų futbolo ir golbolo varžybose į kamuolį įdėti varpeliai, padedantys žaidėjams rungtyniauti pasikliaujant savo klausa. Ypač įdomus faktas lietuviams, kaip krepšinio tautai: vežimėlių krepšinio lanko aukštis paralimpinėse yra 3,05 m, t.y. lygiai tiek pat, kiek ir normaliame krepšinyje. Tiek visa aikštelė, tiek ir lankai išlieka standartinio dydžio, kaip yra nustačius FIBA.
Aklųjų ir Silpnaregių Sportas
Aklųjų ir silpnaregių sportas apima sporto šakas, pritaikytas akliesiems ir silpnaregiams. Dauguma jų atsirado po II pasaulinio karo kaip karo veteranų reabilitacijos priemonė. Pagrindinė aklųjų ir silpnaregių sporto organizacija pasaulyje - Tarptautinė aklųjų sporto federacija (IBSA), įkurta 1981 m. Paryžiuje.
Aklųjų ir silpnaregių kultivuojamos sporto šakos:
- Aklųjų futbolas
- Aklųjų riedulys (golbolas)
- Aklųjų ritinis (rolingbolas)
- Aklųjų vartinis (torbolas)
- Aklųjų tenisas (šoudaunas)
- Šachmatai
- Šaškės
- Dviračių sportas (tandemai)
- Dziudo
- Lengvoji atletika
- Plaukimas
Klasifikacija Paralimpinėse Žaidynėse
Paralimpinėse žaidynėse siekiant užtikrinti sąžiningas varžybas sportininkai klasifikuojami pagal savo negalios tipą ir lygį. Klasifikacija padeda nustatyti, kurie sportininkai konkuruos tarpusavyje.
- Fizinės negalios grupei priskiriami sportininkai su nugaros smegenų sužalojimais, amputacijomis, cerebriniu paralyžiumi ir kitomis fizinėmis negaliomis.
- Intelektinės negalios - sportininkai su intelektinėmis ar raidos negaliomis.
- Regos negalios - sportininkai su įvairaus laipsnio regos sutrikimais. Kai kuriais atvejais gidai gali padėti regos negalią turintiems sportininkams.
Sportininkai varžosi su kitais, turinčiais panašių gebėjimų. Daugelyje renginių sportininkai naudojasi protezais arba neįgaliojo vežimėliais, tačiau protezai ir vežimėliai neleidžiami tam tikrose varžybose, pvz., plaukiant ar tinklinyje sėdint.
Taip pat skaitykite: Dvejetų stalo teniso taisyklės
Lietuvos Indėlis Į Paralimpinį Judėjimą
Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių sporto pradžia laikomi 1928 m., kai Kauno aklųjų mokykloje imta rūpintis regos neįgaliųjų fiziniu lavinimu. Lietuvos aklųjų draugija (įkurta 1944 m.) plėtojo sporto veiklą: kultivuojamos šaškių, šachmatų, sunkumų kilnojimo, lengvosios atletikos sporto šakos.
Dalyvavimas Tarptautinėse Varžybose
Tarptautinėse aklųjų ir silpnaregių sporto varžybose Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1974 m. (lengvaatlečiai Jonas Burakovas ir Stanislovas Kalvelis socialistinių šalių varžybose Bulgarijoje). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. surengtos tarptautinės plaukimo, 1991 ir 1992 m. Kaune - dviviečių dviračių varžybos.
Lietuvos Paralimpinio Komiteto Veikla
1990 m. įkurta Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), kuri 1991 m. tapo Tarptautinės aklųjų sporto federacijos, o 1992 m. - Tarptautinės Brailio šachmatų asociacijos nare.
Žymūs Lietuvos Paralimpiečiai
Pirmasis lietuvis paralimpinis čempionas Vytautas Girnius 1988 m. Seule laimėjo du aukso medalius. Nuo 1988 m. paralimpinių žaidynių prizininkais tapo 27 sportininkai iš Lietuvos, kurie iškovojo net 40 paralimpinių medalių. Laimėjimai įamžinti Paralimpiečių krantinėje Vilniuje, šalia Neries upės. Vienas garsiausių Lietuvos paralimpiečių yra Kęstutis Skučas, kuris 2004 m. Atėnų paralimpinėse žaidynėse pelnė sidabro medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse čempionu tapo Mindaugas Bilius. 2021 m. Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse plaukikas Edgaras Matakas iškovojo bronzos medalį.
Lietuvos Paralimpinio Komiteto Prezidento Įžvalgos
Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Tokijuje viešėjo savaitę, dalyvavo žaidynių atidarymo ceremonijoje ir bendravo su kitų šalių komitetų vadovais. Jis pažymėjo, kad Tokijo paralimpinės žaidynės išsiskyrė dėl pandemijos sukeltų iššūkių ir griežtų saugumo priemonių. Prieš žaidynes buvo planuojama iškovoti vieną medalį, o trys medaliai buvo laikomi nerealiu pasiekimu. Iš vienuolikos į Tokiją išvykusių sportininkų šeši sudarė golbolo komandą, o likusieji penki buvo individualių sporto šakų atstovai.
Ryškiausios Paralimpinės Žvaigždės
"Inside the Games" sudarė ryškiausių Paryžiaus paralimpinių žvaigždžių septynetą:
- Teresa Perales (Ispanija): Legendinė plaukikė, turinti 27 paralimpinius medalius.
- Davidas Smithas (Didžioji Britanija): Bočios žaidėjas, triskart olimpinis čempionas.
- Sarah Storey (Didžioji Britanija): Dviračių sporto ir plaukimo atstovė, turinti 28 apdovanojimus.
- Omara Durand (Kuba): Sprinterė, turinti keturis aukso medalius.
- Diede de Groot (Olandija): Neįgaliųjų teniso superžvaigždė, turinti 42 "Didžiojo kirčio" trofėjus.
- Ryley Battas (Australija): Australijos neįgaliųjų regbio simbolis, turintis du aukso medalius.
- Marcelis Hugas (Šveicarija): Vežimėlio lenktynininkas, turintis šešis aukso medalius.
2024 m. Paryžiaus Paralimpinės Žaidynės
2024 m. paralimpinės žaidynės Paryžiuje žada būti įspūdingos. Jų atidarymo ceremonija vyks Eliziejaus laukų bulvare bei Santarvės aikštėje. Tikimasi, kad varžybose dalyvaus apie 4400 sportininkų iš 180 nacionalinių parolimpinių komitetų. Lietuvai vasaros žaidynėse atstovaus devyni sportininkai.
tags: #tenisas #paralimpinese #zaidynese