Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl mažėjančio vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo. Lietuvos mokslininkų tyrimai atskleidžia dar liūdnesnę situaciją mūsų šalyje, kur prastėjanti situacija matoma krentančiuose fizinio pajėgumo rezultatuose bei sveikatos rodikliuose. Tačiau sportas, nors ir naudingas, gali turėti ir neigiamų pasekmių, jei nesilaikoma tinkamo balanso. Aptarkime, kokią naudą ir žalą gali atnešti sportas vaikams, ir kaip užtikrinti, kad sportas būtų subalansuota vaiko gyvenimo dalimi.
Kodėl vaikams reikia sporto?
Remiantis PSO, mokyklinio amžiaus vaikams rekomenduojama kasdien sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ir didelio intensyvumo fizinės veiklos. Tačiau mokiniai daug laiko - vidutiniškai apie 7,5 val. per dieną - praleidžia sėdėdami. Fizinis aktyvumas turi įtakos ne tik fizinei, bet ir protinei vaiko sveikatai.
Pagrindinės fizinio aktyvumo naudos:
- Gera savijauta, sveikata bei imuninė sistema.
- Fizinė veikla tiesiogiai veikia kognityvines vaiko funkcijas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinė veikla tiesiogiai veikia kognityvines vaiko funkcijas.
- Teigiama įtaka psichinei vaiko sveikatai. Gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi.
- Socialiniai ryšiai. Sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos.
- Geresni rezultatai moksluose, svorio metimas, sumažėjusi psichologinė įtampa. Mokslininkai nustatė, kad moksleiviai, pradėję aktyviai sportuoti, pasiekė geresnių rezultatų moksluose, be to, numetė svorio, sumažėjo patiriama psichologinė įtampa.
- Pagerėjęs smegenų aprūpinimas deguonimi. Užsiimant fizine veikla pagerėja smegenų aprūpinimas deguonimi.
- Sumažintas stresas ir geresnis miegas. Fiziškai aktyvūs žmonės sumažina stresą ir geriau miega.
- Neuroraumeninio sąmoningumo lavinimas. Besimokydami tam tikrų fizinių judesių lavinamas neuroraumeninis sąmoningumas.
- Smegenų vystymasis, koncentracijos ir atminties gerėjimas. Smegenys harmoningai vystosi, lavėja, gerėja koncentracija ir atmintis.
- Bendruomeniškumo jausmas. Dalyvavimas komandinėse sporto šakose ar net grupinių treniruočių užsiėmimuose suteikia bendruomeniškumo jausmą.
- Savigarbos ir pasitikėjimo savimi didinimas. Sportuojantys žmonės gali smarkiai pasikelti savigarbą ir išsiugdyti pasitikėjimą savimi.
- Geresnių rezultatų moksle pasiekimas. Jauniems žmonėms sportavimas gali net padėti pasiekti geresnių rezultatų moksle.
- Sumažinta depresijos rizika. Reguliarią fizinę veiklą turintiems žmonėms, tikimybė susirgti depresija yra 25 % mažesnė, palyginti su tais, kurie neaktyvūs.
- Streso lygio sumažinimas. Reguliariai sportuojantiems asmenims sportas gali sumažinti streso lygį net 40 %.
Kada sportas gali pakenkti?
Nors sportas teikia daug naudos, svarbu atsižvelgti į galimą žalą.
- Psichologiniai sunkumai. Jei vaikas užsiima fizine veikla, kuri tampa daugiau prievole, o ne malonumą teikiančiu pomėgiu, gali atsirasti psichologinių sunkumų, kurie dažnai pasireiškia galvos, pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu arba tiesiog padidėjusiu nervingumu bei nepaaiškinamu pykčiu.
- Fizinės sveikatos problemos. Per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai, sąnarių ar raumenų būklei, todėl jei vaikas turi nustatytų lėtinių ligų, visada reikėtų pasitarti su specialistais, koks fizinis krūvis vaikui nebus kenksmingas.
- Traumos. Sportuojant neišvengiamos traumos, ypač kontaktinėse sporto šakose.
- Netaisyklinga laikysena. Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas, gali prisidėti prie netaisyklingos laikysenos.
- Raumenų disbalansas. Jei sportuojant lavinama tik viena kūno dalis, gali atsirasti raumenų disbalansas.
- Neigiama įtaka paauglių savivertei. Šiuolaikinė „kūno kultūra" socialiniuose tinkluose daro didelį neigiamą spaudimą paaugliams, kurie bando lygiuotis į socialinių tinklų žvaigždes ar atrastus savo idealus, kurie yra tik gražiai pateikiami reklaminiai veidai.
- Steroidų vartojimas ir badavimas. Merginos atsisako maisto ir pradeda badauti, kad pasiektų tam tikras įsivaizduojamas kūno linijas, o vaikinai dėl geresnio įvaizdžio pradeda naudoti anabolinius steroidus.
- Sveikatos problemos dėl steroidų vartojimo ir badavimo. Dažnas anabolinių steroidų vartojimas gali pažeisti lytinę sistemą, inkstus ir kepenis, sutrikdyti širdies darbą, taip pat kyla piktybinių auglių susidarymo rizika, todėl šių preparatų sukeltų padarinių gydymas - ilgas ir sudėtingas. Lygiai taip pat pavojinga badauti siekiant numesti „antsvorį“, kuris dažnai merginų yra įsivaizduojamas, o ne realus.
Kaip palaikyti sveiką fizinio aktyvumo balansą?
- Rekomendacijos. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus.
- Laiko prie ekranų mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą.
- Poilsis. Labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos.
- Miegas. Reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val.
- Mityba. Jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus.
- Vitaminų ir mineralų patikra. Pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.
- Malonumas. Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka.
- Laikas sau. Labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto.
- Tėvų pavyzdys. Jeigu šeima mėgsta aktyvų laisvalaikį, pavyzdžiui, žygius, dviračių sportą, tokiose šeimose augantys vaikai bus fiziškai aktyvesni.
- Mokyklos vaidmuo. Jeigu ugdymo įstaigoje pertraukų metu vaikams nebus galimybės naudotis telefonais, jie bus skatinami judėti - eiti į sporto salę ar laiką leisti gryname ore.
Sportas ir širdies sveikata
Normalu, kad kartais tėvams gali kilti nerimas, ar intensyvus sportas nepakenks jų atžalų širdies veiklai. Visgi, ar toks susirūpinimas pagrįstas?
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
- Sveika širdis. Didelis fizinis krūvis sveikai širdžiai dažniausiai neigiamos įtakos neturi. Taip, kartais mes matome pakitimus, kurie pasireiškia saikiu širdies raumens sustorėjimu ar nedideliu širdies išsiplėtimu, bet dažniausiai šie pokyčiai nėra patologiniai ir neturi neigiamos įtakos vaikui.
- Širdies patikra. Prieš pradedant intensyviai sportuoti, labai svarbu pasitikrinti širdies būklę.
- Širdies veiklos sutrikimai. Dažniausiai mažuosius pacientus vargina padidėjęs kraujospūdis, naujai atsiradę permušimai, o kartais ir tikri ritmo sutrikimai, tokie kaip supraventrikulinės tachikardijos.
- Sportas esant sutrikimams. Normalizavus arterinį kraujo spaudimą medikamentais bei nemedikamentinėmis priemonėmis, vaikas gali užsiimti sportu, nepamiršdamas reguliariai tikrinti sveikatą pas savo gydytoją kardiologą.
- Sporto rūšies pasirinkimas. Tam tikrais atvejais, kai užsiimama tokiu sportu kaip sunkioji atletika, gali tekti pakeisti sporto rūšį, nes didelio statinio krūvio pratimų atlikimas nėra tinkamas vaikams, kuriems padidėjęs arterinis kraujo spaudimas.
- Simptomai, kuriuos pastebėjus vertėtų apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą. Naujai atsiradęs fizinio krūvio netoleravimas, širdies plakimai ar permušimai sportuojant, sąmonės praradimas fizinio krūvio metu.
- Tyrimai patikrinimo metu. Širdies echoskopija, elektrokardiograma, fizinio krūvio testas.
- Patikros dažnumas. Intensyviai sportuojantiems vaikams apsilankyti pas vaikų kardiologą naudinga kas 2-3 m., o jei vaikas turi nustatytą širdies patologiją - patikros dažnumą individualiai skiria jį prižiūrintis specialistas.
Sporto šakų įvairovė ir jų poveikis
Tėvai itin dažnai susiduria su dilema, kokia užklasine veikla, kokiu sportu galėtų užsiimti jų vietoje nenustygstanti, smalsi, imli ir judri atžala. Norint, jog vaikai ateityje neturėtų problemų su dažnai dabar pasitaikančiomis ligomis - viršsvoriu ar kreivu stuburu, palaikytų gerą fizinę formą, ugdytų lyderio savybes ir pasitikėjimą, tėveliams tenka gerokai pasukti galvą.
- Krepšinis. Puikiai lavina kūno koordinaciją, kūno padėties keitimas erdvėje esant nekasdienėms situacijoms vaikui tampa nesudėtingas. Krepšinis nedaro didelės įtakos laikysenai, nes jis yra labai dinamiškas sportas. Šioje sporto šakoje nėra monotoniško judesio, kuris lavintų tik vieną kūno dalį, todėl lavinamas visas kūnas. Taigi, krepšininkai yra proporcingi, nėra stiprinamos tik rankos ar kojos.
- Futbolas. Lavina vaiko greitį bei orientaciją. Futbolas - tokia sporto šaka, kurioje neretai pasitaiko traumų.
- Plaukimas. Vaikas lankantis plaukimą galės džiaugtis tiesia laikysena, išmoks plaukti, valdyti savo kūną. Vandenyje puikiai lavinami viršutinės dalies raumenys, gerai formuojasi visas kūnas. Šioje sporto šakoje traumų pasitaiko minimaliai.
- Tenisas. Vaikams ši sporto šaka labai patinka, o tai, kad užsiėmimai vyksta lauke yra ypač naudinga.
- Kovų menai. Šių treniruočių metu lavinamas kūno judesių valdymas, koncentracija, gebėjimas pažinti savo kūną, dvasinė stiprybė.
- Šokių būreliai. Šokiai padeda suformuoti laikysenos įgūdžius, tobulina koordinaciją, lankstumą, stiprina viso kūno raumenis, todėl šį būrelį reikėtų išbadyti visiems vaikams.
Kaip motyvuoti vaiką sportuoti?
- Tėvų pavyzdys. Tėvai patys turėtų rodyti pavyzdį, reguliariai mankštintis, domėtis fiziniu aktyvumu ir apie tai su vaiku kalbėtis, diskutuoti.
- Supratimas, kas vaikui labiausiai tinka. Suprasti, kas vaikui labiausiai tinka, nes vienam patinka komandinės sporto šakos, kitam - šokiai, o trečiam - individualios sporto šakos.
- Socialinis gyvenimas. Pastebėta, kad paauglius užsiimti sportine veikla skatina galimybė labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą. Tai tokie faktoriai kaip buvimas komandos nariu, savęs priskyrimas tam tikrai jaunuolių grupei, socialinio statuso įtvirtinimas.
- Paauglių kalba. Kalbėti turime paauglių kalba, sudominti juos tuo, kas aktualu ir naudinga jiems, o ne mums, suaugusiesiems.
- Pozityvi atmosfera kūno kultūros pamokose. Labai svarbu, kad atmosfera kūno kultūros pamokose būtų pozityvi, motyvuojanti, tarp moksleivių būtų skatinamas tarpusavio palaikymas ir supratimas.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Taip pat skaitykite: Sporto vadybos teorija ir praktika