Olimpinės žaidynės - vienas seniausių ir svarbiausių sporto renginių pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir turtingą istoriją. Nuo senovės Graikijos iki šių dienų, olimpinės žaidynės išliko ne tik sporto varžybomis, bet ir kultūros, taikos bei vienybės simboliu. Sportas yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis ir jis nenustoja stebinti. Futbolininkai gali rekordiniu greičiu mušti įvarčius į savus vartus, plaukikai vos nenuskęsta olimpinėse žaidynėse, o biatlonininkai treniruojasi gulėdami ant skruzdėlyno. Šiame straipsnyje apžvelgsime penkis įdomiausius faktus iš sporto istorijos ir olimpinių žaidynių pasaulio.
1. Senovės Olimpinių Žaidynių Ištakos ir Tradicijos
Olimpija - istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje, vieta, kur gimė olimpinės žaidynės. Manoma, kad pirmosios sporto žaidynės Olimpijoje vyko 776 metais prieš Kristų. Vėliau jos kas ketverius metus rengtos Dzeuso garbei. Senovės Graikijoje žodžiu „olimpiada“ vadintas ketverių metų laikotarpis tarp olimpinių žaidynių; jis naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas.
Olimpinės žaidynės buvo neatsiejama senovės graikų religinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. Tai buvo iškilmės ir sporto varžybos, skirtos dievui Dzeusui pagerbti. Žaidynės vykdavo vasaros viduryje, kas ketveri metai Olimpijoje. Artėjant žaidynėms, Graikijoje įsivyraudavo taika, nutraukiami visi vaidai ir karai. Tai buvo laikotarpis, skirtas sportui, religinėms apeigoms ir bendruomenės susibūrimui.
Olimpija buvo vienas pagrindinių antikinės Graikijos religinių centrų. Miesto viduryje stūksojo Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška Dzeuso skulptūra - vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų. Netoliese stovėjo deivės Heros šventykla, prie kurios griuvėsių mūsų laikais kas ketveri metai uždegama olimpinių žaidynių ugnis. Kiek atokiau nuo šventyklų - garsusis Olimpijos stadionas, anuomet talpinęs iki 40 tūkstančių žiūrovų. Netoliese palestros ir gimnasionai - atletų treniruočių vietos, filipeionas - žaidynių dalyvių ir teisėjų viešbutis.
Olimpinėse žaidynėse dalyvauti galėjo visi laisvi šalies piliečiai, tačiau moterų žaidynės rengtos atskirai - jos buvo skirtos deivei Herai. Ištekėjusioms moterims buvo draudžiama ne tik dalyvauti žaidynėse, bet ir jas stebėti. Atletai kovodavo bėgimo, šuolių į tolį, imtynių, bokso, disko metimo, pankrationo (dažnai mirtimi pasibaigdavusios imtynės su bokso elementais) rungtyse. Graikų žaidynių dalyviai turėjo galimybę išmėginti savo jėgas bėgimo, šuolių į tolį, disko metimo rungtyse, imtynių ir bokso varžybose, jojimo ir vadeliojimo lenktynėse. Klasikos laikais (V-IV a. pr. Kr.) žaidynių programą sudarė kumštynės, važnyčiotojų lenktynės, penkiakovė (bėgimas, ieties ir disko metimas, šuoliai į tolį, imtynės), meno konkursai ir kiti renginiai.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Jų nugalėtojai būdavo apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami. Paaiškėjus varžybų nugalėtojui, teisėjas garsiai paskelbdavo jo vardą ir įteikdavo palmės šakelę. Minia pasveikindavo didvyrį susižavėjimo šūksniais ir apiberdavo jį gėlių žiedais. Kaip pergalės ženklas ant nugalėtojo galvos ir rankų buvo užrišami raudoni kaspinai. Oficiali apdovanojimų ceremonija vykdavo paskutinę žaidynių dieną. Per iškilmingą ceremoniją, kuri vykdavo Dzeuso šventyklos prieigose, nugalėtojų galvas papuošdavo alyvmedžių šakelių vainikas - taikos ir vilties simbolis.
Nugalėtojai (olimpionikai) būdavo pagerbiami alyvmedžių vainikais. Senovės Graikijoje sporto žaidynių nugalėtojai buvo garbinami ne mažiau nei šių dienų čempionai. Pergalė olimpinėse žaidynėse laikyta didžiausiu laimėjimu; ji suteikdavo šlovę ir nugalėtojo gimtajam poliui. Olimpijoje būdavo statomos nugalėtojų statulos, jų garbei kuriami poezijos kūriniai. Jie dažnai įgydavo ekonominių ir politinių privilegijų.
Olimpinių žaidynių tradicija tęsėsi iki 393 metų, kuomet, krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos (į jos sudėtį pateko ir Graikijos teritorija) religija, ši sporto šventė buvo uždrausta. Įsigalėjus krikščionybei, 394 m. Romos imperatorius Teodosijus I olimpines žaidynes panaikino. Tai buvo kova su senosiomis šventyklomis ir pagoniškomis šventėmis. Tad daugiau nei tūkstantį metų gyvavusi olimpinių žaidynių tradicija nutrūko.
2. Šiuolaikinių Olimpinių Žaidynių Atgimimas ir Pierre de Coubertin
Šiuolaikinių olimpinių žaidynių krikštatėviu laikomas prancūzų baronas Pierre de Coubertinas. Idėja atgaivinti šią gražią tradiciją jam kilo visai atsitiktinai. Baronas domėjosi neseniai praūžusiu Prancūzijos ir Prūsijos karu ir bandė išsiaiškinti prancūzų pralaimėjimo priežastis. Baronas suprato, kaip svarbu skatinti jaunus žmones sportuoti. Pierre de Coubertinas iškėlė šią mintį 1894 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sporto kongrese. Kongreso dalyviams jo idėja labai patiko, pirmąsias naujųjų laikų olimpines žaidynes buvo nutarta surengti 1896 m. Pierre de Coubertino iniciatyva 1894 m. buvo įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas, kuris rūpinosi žaidynių rengimu. Pirmosios olimpinės žaidynės buvo didžiausias sporto renginys žmonijos istorijoje.
Pirmosios naujųjų laikų olimpinės žaidynės surengtos 1896 metų vasarą Atėnuose, Graikijoje (dalyvavo vos 245 sportininkai iš 14 pasaulio šalių), praėjus daugiau nei pusantro tūkstančio metų nuo jų uždraudimo Antikos laikais. Graikijos valdžia ir gyventojai reikalavo, kad ir ateityje olimpinės žaidynės vyktų tik Graikijoje ir niekur kitur. Tačiau Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimu antrosios žaidynės po ketverių metų įvyko Paryžiuje.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
3. Olimpiniai Simboliai: Žiedai, Devizas ir Ugnis
Būtent P. Coubertinas sugalvojo ir olimpinių žaidynių simbolį - penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus, jų vieningumą. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose. Pirmą kartą olimpiniai žiedai panaudoti 1920 m. Antverpeno olimpinėse žaidynėse. Baltame fone pavaizduoti penki susiliečiantys žiedai: mėlynas, geltonas, juodas, žalias ir raudonas. Jie simbolizuoja penkis žemynus ir jų vienybę.
Tuo tarpu žaidynių devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) sugalvojo prancūzų šventikas H. Didonas. Norėdamas paskatinti moksleivius tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai, jis ištarė šią frazę per sporto šventės atidarymą vienoje Prancūzijos mokykloje. Šį trumpą devizą įsiminė šventėje dalyvavęs baronas Pierre de Coubertinas ir pasiūlė vartoti jį olimpinėse žaidynėse.
Olimpinių žaidynių ugnis šiandien uždegama Olimpijoje (pirmą kartą tai padaryta 1936 metais Berlyno olimpinių žaidynių proga), netoli buvusios deivės Heros šventyklos griuvėsių. Iš Olimpijos liepsna keliauja per įvairias šalis į olimpinių žaidynių vietą. Deglo estafetėje dalyvauja sportininkai ir sporto mėgėjai. Olimpinės ugnies kelionė simbolizuoja kilnius siekius, taiką ir vienybę. Žaidynių atidarymo dieną liepsna įnešama į pagrindinį stadioną ir ten uždegamas olimpinis aukuras.
4. Olimpinės Žaidynės Šiandien: Sporto Šakos ir Dalyvavimas
Bėgant metams olimpinės žaidynės tapo svarbiausiu pasaulyje sporto renginiu. Jos apima olimpiados žaidynes, arba vasaros olimpines žaidynes, ir žiemos olimpines žaidynes. Rengiamos kas 4 m., vasaros olimpinės žaidynės - pirmaisiais, žiemos - trečiaisiais olimpiados metais (metų skaičius dalijasi iš 4). Olimpiados skaičiuojamos nuo pirmųjų olimpinių žaidynių 1896. Negali trukti ilgiau kaip 16 dienų.
Olimpinių žaidynių miestą, likus 7 m. Lietuvos olimpiečių delegacija XXIX vasaros olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Pekino olimpiniame stadione. Olimpinių žaidynių sportinę programą sudaro tik olimpinės sporto šakos, kurių turi būti ne mažiau kaip 15 (vasaros žaidynių). Žiemos olimpinėms žaidynėms toks minimumas nenustatomas.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse 33 sporto šakos: badmintonas, baidarių ir kanojų irklavimas, banglenčių sportas, beisbolas/softbolas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, fechtavimas, futbolas, gimnastika, golfas, imtynės, irklavimas, karatė, krepšinis, laipiojimo sportas, lengvoji atletika, plaukimo sportas, rankinis, regbis, riedlenčių sportas, stalo tenisas, sunkioji atletika, šaudymas, šaudymas iš lanko, šiuolaikinė penkiakovė, tekvondo, tenisas, tinklinis, triatlonas, žirgų sportas, žolės riedulys.
2020 Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse (dėl COVID‑19 pandemijos žaidynės buvo nukeltos, įvyko 2021) dalyvavo 206 šalių rinktinės, daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų. Sportinę programą sudarė 33 sporto šakų 50 disciplinų varžybos - 165 vyrų, 156 moterų ir 18 mišrių rungčių; išdalyta 339 medalių komplektai. 2022 XXIV Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvauja 91 nacionalinis olimpinis komitetas, 2871 sportininkas (tarp jų 45 % moterys; didžiausias sportininkių skaičius žiemos žaidynėse). Lietuvos olimpiečių delegacija XX žiemos olimpinių žaidynių atidarymo iškilmėse Turine.
Lietuvos sportininkai vasaros olimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1924 Paryžiuje (futbolininkai 0 : 9 pralaimėjo Šveicarijos rinktinei, 2 dviratininkai nebaigė 188 km lenktynių plentu). Žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvos čiuožėjas K. Bulota debiutavo 1928 Sankt Moritze (Šveicarija). 1928 Amsterdame Lietuvos olimpinėje rinktinėje buvo 12 atletų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai (iš jų pirmoji moteris olimpietė P. Geriausiai varžėsi pussunkio svorio boksininkas J. Vinča, pasidalinęs 5-8 vietas. Lietuvos sportininkai SSRS olimpinės rinktinės sudėtyje pirmą kartą dalyvavo 1952 XV olimpinėse žaidynėse Helsinkyje: 4 krepšininkai, boksininkas ir fechtuotojas. Krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius ir K. Petkevičius parvežė į Lietuvą pirmuosius olimpinius medalius (sidabro).
5. Politiniai Aspektai ir Kontroversijos
Antikos laikais sporto žaidynės Olimpijoje turėjo labai didelę religinę ir politinę reikšmę. Siūlydamas atgaivinti olimpines žaidynes, baronas Pierre de Coubertinas taip pat tikėjo, kad jos galėtų išspręsti visus nesutarimus ir sugrąžinti pasauliui taiką.
Deja, XX a. olimpinės žaidynės tapo arena politiniams nesutarimams spręsti. 1956 m. pasipiktinusios Tarybų Sąjungos veiksmais malšinant sukilimą Vengrijoje trys Vakarų Europos šalys boikotavo Melburno olimpines žaidynes. 1980 m. Maskvos olimpiadoje atsisakė dalyvauti net 56 valstybės. Tiesa, Tarybų Sąjunga olimpinėse žaidynėse visai nedalyvavo iki pat 1952 m.
Be to, olimpinės žaidynės neapsiėjo be tragiškų įvykių. 1972 m. rugsėjo 5 d. Miunchene gerai organizuota arabų teroristų grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, pagrobė vienuolika į vasaros olimpines žaidynes atvykusių Izraelio sportininkų. Du iš jų buvo iš karto nužudyti, devyni atletai paimti įkaitais. Teroristai pareikalavo paleisti iš Izraelio kalėjimų per 200 palestiniečių ir išlaisvinti du Vokietijoje kalinčius pagarsėjusius žudikus. Nemokšiškai vykdoma operacija baigėsi kruvina tragedija - žuvo visi devyni sportininkai.
tags: #top #5 #olimpiniai #faktai