Populiariausios sporto šakos pasaulyje: apžvalga ir tendencijos

Sportas vaidina svarbų vaidmenį visuomenėje, ugdo gyvenimo įgūdžius, stiprina bendruomeniškumą ir žavi atletų meistriškumu. Tačiau skirtingos sporto šakos populiarios skirtinguose pasaulio regionuose. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias sporto šakas pasaulyje, atsižvelgiant į žiūrimumą ir kitus svarbius aspektus. Taip pat aptarsime sporto populiarumą Lietuvoje ir naujas tendencijas, tokias kaip „flag“ futbolo atsiradimas olimpinėse žaidynėse.

Populiariausios sporto šakos pasaulyje

Nustatant populiariausias sporto šakas, remiamasi įvairiais rodikliais, tokiais kaip transliacijų sutartys, rėmėjų skaičius, bendros pajamos ir žiūrovų skaičius varžybose. Tačiau svarbiausias rodiklis yra gerbėjų skaičius visame pasaulyje.

Štai TOP 5 populiariausios sporto šakos pasaulyje:

  1. Futbolas: Tai populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti apie 3,5 milijardo gerbėjų. Daugiau nei pusė pasaulio populiacijos žiūri pasaulio futbolo čempionatą, o apie 250 milijonų žmonių aktyviai žaidžia futbolą. Futbolas populiarus Europoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje.
  2. Kriketas: Ši sporto šaka turi apie 2,5 milijardo gerbėjų. Kriketo pasaulio čempionatas reguliariai pritraukia 200 milijonų žiūrovų. Kriketas populiarus Indijoje, Pakistane, Australijoje ir kitose buvusiose Britanijos kolonijose.
  3. Krepšinis: Krepšinis turi apie 2,4 milijardo gerbėjų. Ši sporto šaka sparčiai populiarėja visame pasaulyje, ypač JAV, Kanadoje, Japonijoje ir Kinijoje.
  4. Ritulys: Šia sporto šaka domisi apie 2,2 milijardo žmonių. Egzistuoja dvi ritulio versijos - ledo ir žolės. Žolės ritulys populiarus Indijoje ir Pakistane, o ledo ritulys - JAV, Kanadoje, kai kuriose Europos šalyse ir Rusijoje.
  5. Tenisas: Ši sporto šaka turi apie 1 milijardą gerbėjų. Tenisas yra populiariausia nekomandinė sporto šaka, žiūrima ir žaidžiama visame pasaulyje.

Taip pat populiarios sporto šakos yra tinklinis (600 milijonų gerbėjų), stalo tenisas (850 milijonų), beisbolas (500 milijonų), amerikietiškas futbolas (410 milijonų) ir regbis (400 milijonų).

Sporto populiarumas Lietuvoje

Specialiai „MasterCard“ užsakymu Lietuvoje atliktas mėgstamiausių sporto šakų tyrimas parodė, kad lietuvius labiausiai domina krepšinis. Krepšinį kaip mėgstamiausią sporto šaką įvardijo net 53,4% apklaustųjų, o futbolą - 8,6%. Trečioje vietoje atsidūrė dailusis čiuožimas (3,5%), ketvirtoje - lengvoji atletika (3,1%), o pakilimą išgyvenantis tenisas liko tik aštuntas.

Taip pat skaitykite: Sporto prekių parduotuvių darbuotojų atsiliepimai

Net 60 proc. jaunų (18-25 metų) Lietuvos gyventojų krepšinį įvardija mėgstamiausia sporto šaka, o tai leidžia tikėtis, kad krepšinis dar ilgus metus neužleis pirmaujančios pozicijos. Krepšinis yra populiariausias ir tarp kitų amžiaus grupių - taip mano 56 proc. 26-35 metų šalies gyventojų bei 53 proc. visų šalies gyventojų.

Tarp Lietuvos vyrų palyginti daugiau yra krepšinio (60,3 proc.), futbolo (15,6 proc.), automobilių sporto (2,5 proc.), bokso (2,3 proc.) gerbėjų. Tuo tarpu moterys daugiau žavisi dailiuoju čiuožimu (6,4 proc.), lengvąja atletika (4,9 proc.), šokiais (3 proc.), tenisu ir plaukimu (po 1,5 proc.), gimnastika ar dviračių sportu (po 1,1 proc.). Tarp moterų buvo daugiau atsakiusiųjų, kad nesidomi nė viena sporto šaka (14,7 proc.).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje dažniausiai domimasi sporto šaka, nes ji populiari visoje šalyje (25 proc. apklaustųjų). 17 proc. respondentų sporto šaka domėtis labiausiai paskatina geri Lietuvos sportininkų pasiekimai, o 14 proc. ja susidomi dėl sportininkų - „žvaigždžių“. 13 proc. domisi sporto šaka, kuria patys užsiima ar užsiimdavę anksčiau, o 12 proc. patraukia draugų, artimųjų, pažįstamų mėgiamos sporto šakos.

Net 53 proc. apklaustųjų pripažino aktyviu sportu neužsiimantys, o tarp populiariausių Lietuvoje sportavimo būdų yra bėgiojimas (11,7 proc.), sporto klubo lankymas (11,6 proc.) ir plaukiojimas baseine.

36 proc. respondentų paminėjo, kad domėjimuisi savo mėgstamiausia sporto šaka skiria 1 valandą per savaitę, 22 proc. apklaustųjų teigė tam skiriantys 1-2 valandas, o 21 proc. gyventojų pripažino, kad skiria daugiau nei 2 valandas per savaitę. Didžioji dauguma gyventojų pripažino sportui išleidžiantys iki 100 litų per mėnesį ir tik 14 proc. gyventojų pripažino sporto reikmėms per mėnesį išleidžiantys 100-300 litų.

Taip pat skaitykite: Lentų sportas: „BoardSports“

„Flag“ futbolas: nauja sporto šaka olimpinėse žaidynėse

2023 m. spalio 16 d. Tarptautinio olimpinio komiteto Generalinė asamblėja Mumbajuje (Indija) vykusioje sesijoje į 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programą įtraukė „flag“ futbolą.

„Flag“ futbolas - bekontaktė amerikietiškojo futbolo atmaina, kurioje žaidėjai varžovus stabdo ne fiziniu kontaktu, o nuplėšdami specialią vėliavėlę nuo juosmens. Sportas gimė 1940-1950 m. JAV kariuomenės bazėse kaip treniruočių žaidimas, o vėliau išplito tarp JAV mokyklų ir bendruomenių. Nors išlaikytos pagrindinės amerikietiškojo futbolo taisyklės, ši sporto šakos versija gerokai saugesnė ir prieinamesnė tiek vaikams, tiek moterims.

Įtraukti „flag“ futbolą į 2028 metų Los Andželo olimpinių žaidynių programą, žinoma, pirmiausia buvo pačių amerikiečių ambicija, tačiau kai sporto šaka pavirsta olimpine, ji tampa viso pasaulio reikalu, nepaisant sąlyginai siauro geografinio paplitimo.

„Flag“ futbolo kelias į olimpines žaidynes nebuvo lengvas. Pirmiausia reikėjo įrodyti savo tarptautinį potencialą - nepakako būti populiariam vien JAV. Nors Tarptautinė amerikietiškojo futbolo federacija (IFAF) jau giriasi pasiekusi šimto šalių, kuriose ši futbolo atmaina žaidžiama, ribą, skeptikai baksnojo, kad sporto šakos paplitimas nepakankamas.

Nuogąstauta, kad JAV sportininkai tiesiog dominuos tarptautinėje arenoje, o kitos šalys neturės realios konkurencinės galios. Ir išties: amerikietės laimėjo tris pastaruosius pasaulio moterų čempionatus, o JAV vyrų rinktinės titulo nepaleidžia nuo 2014-ųjų ir planetos čempionais tapo jau penkiskart iš eilės.

Taip pat skaitykite: Geriausi sportinių gertuvių uždarymo tipai

Kai kuriems Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) nariams abejonių kėlė komerciniai šios sporto šakos ryšiai su Nacionaline futbolo lyga (NFL) - didžiausia profesionalaus amerikietiškojo futbolo lyga pasaulyje. NFL aktyviai palaikė „flag“ futbolo plėtrą ir prie jos prisidėjo, bet kartu tai kėlė klausimų dėl komercinių interesų nepriklausomumo.

Vis dėlto olimpinė žalia šviesa „vėliaviniam“ futbolui buvo uždegta. Prie šio sporto šuolio smarkiai prisidėjo mokslininkai, iškalbingais tyrimų rezultatais savotiškai ėmę kaišioti pagalius į paties amerikietiškojo futbolo ratus.

Pastaraisiais dešimtmečiais ėmė sparčiai daugėti tyrimų apie tradicinio amerikietiškojo futbolo keliamą pavojų sveikatai, ypač dėl galvos traumų ir ilgalaikių neurologinių pažeidimų, o tai atvėrė visuomenei akis ir šiek tiek pakeitė požiūrį į JAV taip dievinamą šį sportą.

IOC tokia tendencija ir kryptis tenkino, mat pats amerikietiškasis futbolas dėl didelio žaidėjų kontakto ir rizikos sveikatai kelio į olimpines žaidynes, ko gero, niekada nebūtų prasiskynęs.

Galiausiai ir kiti „flag“ futbolo pranašumai tapo vis akivaizdesni: jis nereikalauja brangios įrangos, tinka abiem lytims, yra dinamiškas, patrauklus ir įtraukiantis žiūrovus. Dėl šių savybių „vėliavinio“ futbolo atmaina ypač sparčiai plinta Europoje - aktyviausiai ją plėtoja Vokietija, Italija, Prancūzija. Dar stipresnė plėtra matoma Meksikoje, kur „flag“ futbolas tapo viena populiariausių komandinių sporto šakų tarp merginų ir moterų. Būtent meksikietės kovėsi su amerikietėmis pastarųjų dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Japonija, Pietų Korėja, Australija irgi entuziastingai šoka į šio žaidimo traukinį.

2028 m. olimpinėse žaidynėse „flag“ futbolas debiutuos vyrų ir moterų šešių komandų turnyrais.

„Flag“ futbolas Lietuvoje

Bandęs leisti pirmuosius daigus „flag“ futbolas Lietuvoje dar nesužydėjo, nes taip ir nesulaukė impulso, kokį paprastai suteikia olimpinės sporto šakos statusas. Trūksta pagrindinių dedamųjų - infrastruktūros ir žmonių, pajėgių plėtoti šį sportą.

Prieš kelerius metus improvizuota „flag“ futbolo rinktinė, sudaryta iš Kauno ir Vilniaus žaidėjų, sudalyvavo turnyre Lenkijoje, bet iniciatyva tuo ir baigėsi. 2024 m. liepą JAV ambasada per Jūros šventę Smiltynėje organizavo pirmąsias Lietuvoje paplūdimio „flag“ futbolo rungtynes tarp amerikietiškojo futbolo komandų - Klaipėdos „Curonians“ ir Kauno „Duke“.

Vis dėlto sisteminga šios sporto šakos plėtra Lietuvoje kol kas niekas nesirūpina, tad kalbėti apie Lietuvos olimpines perspektyvas būtų nelogiška - reikėtų daug nuveikti, kad būtų galima konkuruoti bent su Europos valstybėmis, kuriose „flag“ futbolas sėkmingai išjudėjo.

tags: #top #sport #tikrinti