Įvadas
Ugniagesių sportas, anksčiau žinomas kaip priešgaisrinis taikomasis sportas, yra varžybos, kuriose atliekami pratimų ir veiksmų kompleksai, imituojantys gaisrų gesinimo įgūdžius. Šis sportas turi senas tradicijas Lietuvoje, siekiančias tarpukario laikotarpį ir sovietmetį. Šiame straipsnyje apžvelgiama ugniagesių sporto istorija Lietuvoje, jo raida, svarbiausi įvykiai ir asmenybės.
Ugniagesių sporto ištakos ir raida pasaulyje
Ugniagesybos sporto pradžia siejama su XX amžiaus pradžia. Pirmosios ugniagesybos sporto varžybos įvyko 1937 m. Maskvoje, o 1945 m. ten pat įvyko trečiosios sąjunginės varžybos, jau organizuotos pagal specialias ugniagesybos sporto taisykles. 1963 m. SSRS įvestas sporto meistro, kandidato į sporto meistrus vardai ir sportiniai atskyriai, o 1971 m. - SSRS tarptautinės klasės sporto meistro vardas. 1964 m. įsteigta SSRS priešgaisrinio taikomojo sporto federacija.
Iki 1964 m. nuolat keitėsi ugniagesybos sporto varžybų taisyklės, programos ir rungtys. 1966 m. SSRS priešgaisrinio taikomojo sporto federacijos siūlymu Tarptautinio techninio gaisrų prevencijos ir gesinimo komiteto (CTIF) Generalinė asamblėja priėmė naują tarptautinių ugniagesybos sporto varžybų programą, kurią sudarė dabartinės 4 rungtys. Pagal šią programą vyko tarptautinės varžybos 1969, 1970, 1971 ir 1973 metais.
Ugniagesių sporto istorija Lietuvoje iki nepriklausomybės atkūrimo
Lietuvos ugniagesiai į CTIF įstojo 1928 m. ir aktyviai dalyvavo jo veikloje iki sovietinės okupacijos. Sovietų okupacijos metais varžybos buvo rengiamos ne pagal CTIF programą. 1945 m. rugsėjo 7-10 dienomis Kaune vyko Lietuvos ugniagesių varžybos, kuriose pergalę šventė šeimininkų komanda.
1961 m. Rygoje surengtas Pabaltijo (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) ugniagesybos sporto čempionatas, kuriame Lietuvos komanda užėmė antrąją vietą. Šie čempionatai vykdavo kas dvejus metus iki 1991 m., o nuo 1991 m. vyksta kasmet. 1964 m. įsteigta LSSR priešgaisrinio taikomojo sporto federacija, kurios sekcijos veikė visuose Lietuvos miestuose ir rajonuose.
Taip pat skaitykite: Laipiojimo sienelės saugos priemonės
1964 m. Kaune įvyko I Lietuvos ugniagesybos sporto čempionatas. 1965 m. Lietuvos komanda dalyvavo I SSRS čempionate. 1977 m. R. Zabarauskas SSRS čempionate užėmė pirmąją vietą kovinio išsidėstymo rungtyje su SSRS Ginkluotųjų pajėgų komanda. Lietuvos komanda SSRS čempionatuose užėmė antrąją vietą kovinio išsidėstymo rungtyje 1978 m. ir 1982 m. 1985-1988 m. su SSRS rinktine ugniagesybos sporto tarptautinėse varžybose dalyvavo R. Kazlauskas.
Lietuvos ugniagesių sporto federacijos įkūrimas ir veikla
1993 m. įsteigta Lietuvos ugniagesybos sporto federacija (vietoj LSSR priešgaisrinio taikomojo sporto federacijos), nuo 2003 m. - Lietuvos ugniagesių sporto federacija (LUSF). 1997 m. LUSF tapo CTIF nare, o nuo 2001 m. dalyvauja jos rengiamose varžybose.
2001 m. CTIF taurės varžybose Kuopijo (Suomija) Lietuvos komanda užėmė 6 vietą, 2005 m. Varaždine (Kroatija) - 7 vietą, 2009 m. Ostravoje (Čekija) - 7 vietą. Tarptautinės ugniagesių gelbėtojų sporto federacijos rengiamuose pasaulio čempionatuose Lietuvos komanda 2001 m. Maskvoje (Rusija) užėmė 5 vietą, 2004 m. Minske (Baltarusija) - 6 vietą, 2008 m. Sofijoje (Bulgarija) - 9 vietą, 2011 m. Cottbuse (Vokietija) - 11 vietą, 2012 m. Antalijoje (Turkija) - 10 vietą. Europos čempionatuose 2003 m. Sankt Peterburge (Rusija) - 5 vietą, 2005 m. Ostravoje (Čekija) - 7 vietą, 2007 m. Ostravoje - 5 vietą.
Žymiausi Lietuvos ugniagesių sportininkai ir treneriai
Žymiausi Lietuvos ugniagesybos sporto rinktinės nariai - SSRS sporto meistrai:
- 1960-1970 m.: M. Baniulis, J. Kraujelis, V. Tolvaiša, V. Bovšis (visi Vilnius), A. Gribauskas, J. Kvieškevičius (abu Kaunas).
- 1970-1980 m.: V. Selivanovas, J. Sasnauskas (abu Vilnius), N. Solovjevas, A. Razma (abu Klaipėda), R. Zabarauskas, E. Zabarauskas (abu Jonava), T. Radvilavičius (Druskininkai).
- 1980-1990 m.: R. Kazlauskas, H. Narkevičius, M. Jatkelo, E. Raščiukas, R. Tilindis (visi Vilnius), A. Vaičius (Panevėžys), J. Žitinevičius, R. Kulvietis (abu Kaunas), R. Sragauskas, A.
2003 m. Tarptautinė ugniagesių ir gelbėtojų sporto federacija tarptautinės kategorijos teisėjo vardą suteikė R. Kazlauskui.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Lietuvos ugniagesybos sporto rinktinės vyriausieji treneriai:
- 1965-1981 m.: A. Paulauskas.
- 1981-1982 m.: V. Šaikus.
- 1983 m.: V. Vodnevas.
- 1984-2004 m.: R. Kazlauskas (iki 1995 m. varžybose dalyvaujantis treneris).
- 2005-2011 m. ir nuo 2011 m.: V. Vilimavičius, 2011 m. A.
Lietuvos ugniagesybos sporto federacijos vadovai: J. Kraujelis (1993-1996), K. Zulonas (1996-2007), E. Uldukis (2007-2010), V.
Ugniagesių sportas ir visuomeninė veikla Lietuvoje
Ugniagesiai ne tik dalyvauja sportinėse varžybose, bet ir aktyviai įsitraukia į visuomeninę veiklą. Pavyzdžiui, Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys gelbėtojas Vikintas Petraitis surengė 1400 kilometrų kelionę aplink Lietuvą dviračiu, siekdamas atkreipti dėmesį į ugniagesio profesiją ir bendrauti su gyventojais. Kelionės metu jis susitiko su žmonėmis, pasakojo apie savo darbą ir gaisrus. Tai buvo bendras Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybės projektas.
Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918-1940) veikė Ugniagesių sąjunga, kuri vienijo ugniagesius ir rūpinosi jų profesiniais interesais. Taip pat šaulių sąjunga, jaunalietuvių sąjunga ir kitos organizacijos.
Ugniagesių sportas šiandien
Šiandien ugniagesių sportas Lietuvoje išlieka svarbia ugniagesių profesinio rengimo dalimi. Varžybos padeda ugniagesiams tobulinti savo įgūdžius, gerinti fizinį pasirengimą ir stiprinti komandinę dvasią. Be to, ugniagesių sportas populiarina ugniagesio profesiją ir skatina jaunimą rinktis šią garbingą specialybę.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Ugniagesio gelbėtojo profesiją renkasi atsakingi, nestokojantys ištvermės ir ryžto jaunuoliai. Sportas ir fizinis pasirengimas yra svarbūs šios profesijos atstovams, nes ugniagesiams reikia užsispyrimo, valios ir ryžto.
tags: #ugniagesiu #sporto #federacija