Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Utenos krepšinio klubo „Aukštaitis“ istoriją, veiklą ir svarbias asmenybes, susijusias su šiuo klubu bei krepšiniu Utenos regione. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant interviu, archyvinius duomenis ir žiniasklaidos publikacijas, siekiant pateikti išsamią ir informatyvią apžvalgą.
Įvadas
Utenos krepšinio klubas „Aukštaitis“ yra svarbi Utenos sporto bendruomenės dalis. Šis klubas, įkurtas 2002 m. gruodžio 3 d., siekia populiarinti krepšinį regione ir ugdyti jaunąją kartą. Straipsnyje išnagrinėsime klubo įkūrimo aplinkybes, raidą, dabartinę veiklą ir perspektyvas.
Utenos Krepšinio Klubas "Aukštaitis": Įkūrimas ir Pagrindinė Veikla
Utenos Krepšinio Klubas "Aukštaitis" (įmonės kodas 184283847) buvo įkurta 2002-12-03. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizacijos. 2024 metais Utenos Krepšinio Klubas "Aukštaitis" pardavimo pajamos siekė 328 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Utenos Krepšinio Klubas "Aukštaitis" įsikūrusi adresu J. Basanavičiaus g.
Žymūs Utenos Krepšininkai ir Treneriai
Utenos kraštas išaugino ne vieną žymų krepšininką ir trenerį, kurie garsino Utenos vardą Lietuvoje ir užsienyje. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Jonas Valančiūnas, NBA lygoje žaidžiantis uteniškis.
Jono Valančiūno Karjeros Pradžia
Linas Kunigėlis savo knygoje "Jonas Valančiūnas. Su kamuoliu - paskui svajonę" atskleidžia Jono Valančiūno karjeros pradžią. 2007 metais Europos jaunučių (šešiolikmečių) čempionate Jonui teko kovoti su metais vyresniais varžovais, todėl uteniškis, palyginti, žaidė nedaug - po 8 minutes, per kurias spėdavo pelnyti po 2,3 taško. Tačiau iš Europos čempionato Lietuvos rinktinė grįžo su bronzos medaliais.
Taip pat skaitykite: Utenos futbolo raida
Treneris Kazys Maksvytis prisimena štai tokį Joną: "Jau tada buvo labai aukštas, didelis, bet judrus, gal šiek tiek atsiliko nuo kitų vaikinų kalbant apie techniką ir taktiką, tačiau labai norėdavo laimėti. Fiziškai nelabai stiprus, užtat nebijodavo pasistumdyti po krepšiu, drąsiai kovodavo dėl atšokusių kamuolių, ne kartą yra alkūne į šoną gavęs, ne kartą pats kitam mėlynę buvo įstatęs. Žodžiu, jau tada kietas vyrukas. Kovotojas. Mūsiškė šešiolikmečių rinktinė buvo kovinga, fiziškai gana stipri, bet neturėjom tokio aukšto žmogaus, taigi 206 cm ūgio šešiolikmetis Jonas mums buvo kaip dovana.
Į 2008 m. Europos šešiolikmečių čempionatą Maksvytis nusivežė komandą, kuri tiesiog nušlavė visus varžovus, Lietuvos rinktinė laimėjo laimėjo visas aštuonias žaistas rungtynes, o finale dėl aukso medalių Čekiją sutriuškino net 73:33. Taip prasidėjo vadintos "Auksinės" kartos žygis per Europą ir pasaulį. J. Valančiūnas žaisdamas prieš savo bendraamžius įrodė, kad į Europo krepšinį atėjo naujas, neeilinis talentas. Per kiekvienas rungtynes jis vidutiniškai įmesdavo po 14,3 taško, atkovodavo po 11,1 kamuolio, po laimėto aukso medalio dar pridėjo naudingiausio čempionato žaidėjo prizą.
Iš tų laikų Kazys Maksvytis prisiminė juokingą epizodą: "Atsimenu, rinktinės direktorius Tomas Jasevičius dalina avalynę ir stebisi: "Kas čia per dramblių komanda?.. Mat vienas krepšininkų Tomas Urbonas, taip pat iš Utenos, 216 cm ūgio nešiojo 52 dydžio batus, Jonas Valančiūnas - 52,5 dydžio".
Pasak K. Maksvyčio, J. Valančiūnas buvo gerulis. Gerai išauklėtas, toks tikras aukštaitis, linksmo būdo, nebijantis pasijuokti ir iš savęs, ir iš kitų.
Lino Kunigėlio ir Jono Valančiūno Draugystė
Linas Kunigėlis ir Jonas Valančiūnas - du uteniškiai, jų draugystė gimė Lietuvos krepšinio rinktinėje dar 20011-aisiais, o po septyneriu metų virto ir bendru projektu- pradėta JV paramos fondo ir paauglių dienos namų "Išvien" veikla. Dabar koja kojon dėl bendro tikslo žengiantys vyrai išleido jaunimui skirtą knygą. "Aš tikiuosi, kad jeigu ji padės bent keliems paaugliams atsakyti į rūpimus klausimus ar priimti teisingus pasirinkimus - tai reikš, kad buvo verta", - akcentuoja krepšinio komentatorius L. Kunigėlis.
Taip pat skaitykite: Utenos futbolo raida
2017 metų gegužę J. Valančiūnas įkūrė savo paramos fondą, o jau po pusantrų metų netoli jo lankytos Vilniaus krepšinio mokyklos, Birželio 23-iosios gatvėje, duris atvėrė ir paauglių dienos namai "Išvien"."Mūsų tikslas - suteikti paaugliams pasitikėjimą ir tikėjimą, kad viskas yra įmanoma. Apie J. Valančiūną bus galima sužinoti tam tikrų dalykų, kurių Jonas iki šiol nebuvo viešinęs apie savo vaikystę, jaunystę ir paauglystę- koks jis buvo mokykloje, koks buvo namuose, kaip jį mama augino, kokius"zbitkus" krėtė mokykloje. Tai knyga, skirta kiekvienam vaikui, kiekvienam paaugliui: norime parodyti, kad visiems tokios situacijos nutinka, visi tą patį jaučia, - teigia knygos autorius.
Krepšinis Utenos Rajone: Žvilgsnis Iš Arčiau
Norint geriau suprasti Utenos krepšinio klubo „Aukštaitis“ vietą ir reikšmę, verta pažvelgti į krepšinio situaciją Utenos rajone. „Utenos diena“ tęsia publikacijų ciklą „Politikas iš arti“, suteikiantį skaitytojams galimybę artimiau susipažinti su Utenos rajono savivaldybės tarybos nariais. Atskleidžiame nematomą politikų pusę - kaip pasikeičia jų gyvenimas nusirengus kostiumą, ką jie veikia po darbo, kokių turi pomėgių, kur leidžia atostogas ir pan.
Žvilgsnis į "Juventus" klubo prezidentą
Šįkart „Utenos diena“ kalbėjosi su „Juventus“ klubo prezidentu ir komandos vyr. treneriu Žydrūnu Urbonu.
Žydrūno Urbono Vaikystė ir Jaunystė
Ž. Urbonas gimė Zarasuose, čia gyveno beveik septynerius metus, lankė vaikų darželį. Į Uteną atsikraustė, kai tėtis gavo šiame mieste darbą. Iš pradžių lankė mokyklą-vaikų darželį „Eglutė“, paskui - tuometę 6-ąją vidurinę (dabar - Aukštakalnio progimnazija). Jo prosenelė kilusi iš visai šalia Utenos esančio Šabaldauskų kaimo, todėl gali drąsiai save vadinti šakniniu uteniškiu.
Vidurinėje mokykloje mokėsi iki septintos klasės, vėliau jį užbūrė krepšinis - išvyko į Panevėžio internatinę sporto mokyklą, kurią lankė taip pat septynerius metus. Gana neblogai mokėsi, buvo priskirtas prie moksliukų. Truputį skaudu, kad neturi tikrų klasės draugų. Apskritai kalbant, tai, kas vyksta mūsų švietimo sistemoje, yra labai ydinga ir neteisinga. Nėra bendruomeniškumo, nes vaikai augdami pakeičia tris-keturias ugdymo įstaigas. Į Panevėžį išvyko dar nesulaukęs dvylikos metų. Gyveno mokyklos bendrabutyje, savaitgaliais kartais parvažiuodavo į namus. Berniukai buvo atskirti nuo mergaičių, kad nekiltų hormonų audrų, bet jų visgi nepavykdavo išvengti.
Taip pat skaitykite: Utenos FA pasiekimai
Kalbant apie minusus, viskas labai priklauso nuo to, koks vaikas išvažiuoja. Jis sugebėjo atsilaikyti prieš blogio pagundas. Įsivaizduokit - visą paauglystę tu vienas dideliame mieste, kur gaujos, alkoholis, narkotikai… Galų gale mokslai - pats turi save motyvuoti, stumti į priekį. Apie 70 procentų tos sporto mokyklos auklėtinių slystelėjo - apleido mokslus, susidraugavo su alkoholiu, susituokė nesulaukę pilnametystės. Yra dėkingas tėvams, kurių auklėjimas jam neleido suklupti. Ankstyvo savarankiško gyvenimo pliusas tas, kad, jei išvengi negatyvių atakų, tampi stipresnis, ramiai eini per gyvenimą, drąsiai žvelgi į bet kokią situaciją.
Žydrūno Urbono Požiūris į Sportą ir Mokslą
Ž. Urbonas teigia, kad jo aplinkoje retas krepšininkas nėra baigęs aukštosios mokyklos. Yra atlikta tyrimų, kurie įrodo, kad krepšinis - ne ta sporto šaka, kurios atstovai nepasižymi aukštu intelektu. Jeigu žmogus nėra intelektualus, jis negali žaisti krepšinio. Tai yra faktas. Jokiu būdu nenori pasakyti, kad aukštojo išsilavinimo neturintis žmogus yra neišprusęs, neįdomus, bet visgi aukštasis mokslas - tam tikra pridėtinė vertė. Jis nė neabejoja, kad, jeigu mane anksti būtų užklupusios traumos, būčiau stačia galva nėręs į mokslus. Jam ypač gerai sekėsi tikslieji mokslai, labai patiko istorija, biologija.
Žydrūno Urbono Autoritetai ir Vaikystės Svajonės
Ž. Urboną glumina šiuolaikinis požiūris. Visi visur rėkia, kad Lietuvai reikia lyderių, bet mes auginame vidutiniokus, integruojame vaikus, kurie trukdo gabesniems mokytis geriau. Visus suniveliuojame, paskui klausiame, kur mūsų lyderiai, kas gali vesti šalį… Jį tapti krepšininku paskatino būtent lyderis, autoritetas - Arvydas Sabonis. Net jo močiutė, kuri retai žiūrėdavo televizorių, sakydavo: „Tai jau būsi kaip Sabonis…“ Smagu, kad jis, užuot sau ramiai gyvenęs Ispanijoje, atiduoda duoklę savo šaliai dirbdamas Lietuvos krepšinio federacijos prezidentu. Manau, kad šio žmogaus išskirtinumą lemia jo talentas, paprastumas. Nors A. Sabonis kalba nedaug, bet jo žodžiai svarūs. Jaunystėje žavėjosi krepšininku Maiklu Džordanu, dabar jo autoritetai - nebe krepšinio žmonės. Pavyzdžiui, šviesios atminties Justinas Marcinkevičius, Leonidas Donskis.
Sportinė Patirtis
Ž. Urbonas buvo aukštas, sportiškas, mėgo futbolą, plaukimą. Septynerius metus lankė plaukimo treniruotes. Labai gerai pamena ašaras, kurios liejosi vieno iš Aušros gatvėje esančių daugiabučių namų bute, kur iki šiol gyvena jo tėvai. Visi: jis, šešeriais metais už jį vyresnė sesuo Ramunė ir jų tėvai - žliumbėme, kai „Žalgiris“ finale pralaimėjo CSKA. Kai dabar matau verkiant pyktelėjusį vaiką, kuriam nepasisekė mokslo, sporto ar kitoje srityje, suprantu, kad su juo viskas bus gerai, jis pasieks tai, ko norės. Lankyti krepšinio treniruotes pradėjo besimokydamas pirmoje ar antroje klasėje. Sportuoti jį pakvietė dabartinis Utenos daugiafunkcio sporto centro direktorius Alvydas Surgautas. Yra dėkingas jam, kad nepasielgė savanaudiškai ir neragino jo pasilikti Utenoje. Matydamas, jog čia neužaugs taip, kaip galėtų užaugti specializuotoje mokykloje, jis paskatino jį išvykti. Įstoti į Panevėžio internatinę sporto mokyklą buvo labai sunku - vyko didžiulė atranka: reikėjo atlikti testus, bėgti tris kilometrus… Jis taip norėjo įstoti, kad po bėgimo jį supykino - pusryčius grąžino gamtai. Kiek vėliau sužinojau, kad pasirodžiau nekaip, įstoti man padėjo tėtis, su alaus bačka nuvažiavęs pas trenerį ir paprašęs mane priimti.
Vaikystės Išdaigos
Ž. Urbonas nebuvo labai ramus. Manau, ir nereikia, neįdomu tokiam būti. Kol už ausies nepagavo mama, su draugais pro langą mėtydavome kiaušinius. Atsiprašo tų žmonių, kuriems kliuvo… Jei mums nepatikdavo, pavyzdžiui, išgėręs žmogus, užsiimdavome jo auklėjimu, bet dažniausiai kentėdavo Aušros gatve važiuodavusios mašinos ir maršruto Nr. 4 autobusai. Mamos stebėdavosi, kur tie kiaušiniai dingsta.
Ryšys su Gimtaisiais Zarasais
Abu mano kaimai Zarasų rajone, tėvai kilę iš šio krašto. Natūralu, kad yra sentimentų… Esu tikras aukštaitis, Utenos apskrities žmogus. Augo prie ežero. Močiutė pražilo, nes mes visai dienai išeidavom, žvejodavom.
Pirmasis Darbas ir Atlygis
Būdamas vaiku rinkdavo kolorado vabalus. Senelis gana dosniai atsilygindavo - už vieną didelį vabalą mokėdavo po pusę kapeikos. Pirmiausia vabalus suskaičiuodavome, paskui sudegindavome. Jam, vaikui, tas deginimo procesas nelabai patikdavo, atsimenu, vėliau rasdavom apdegusių vabalų tame pačiame bulvių lauke.
Vadovavimas Komandai
Ž. Urbonas teigia, kad vadovauti komandai yra sunkiau nei žaisti krepšinį. Tai nesulyginami dalykai. Anksčiau, kai pats žaisdavau, to neįvertindavau. Šarūno Jasikevičiaus žodžiais tariant, mums, žaidėjams, gerų trenerių nėra - visi blogi. Niekada nedirbau vien vyr. trenerio darbo - yra ir klubo reikalų: reikia sudaryti biudžetą, surinkti sezonui pinigų… Eina visuomenines Utenos „Juventus“ klubo prezidento pareigas, tad jam tenka nešti sunkią naštą. Žinoma, padeda klubo direktorius, visi kiti, bet, normalu, atstovavimas komandai atima nemažai energijos. Nors ant pečių neša du akmenis, jaučiu atsakomybės svorį, bet nesiskundžiu - pats pasirinkau tokį kelią, kuriuo keliauti ir sunku, ir įdomu. Sakoma, savam krašte pranašu nebūsi, tačiau kol kas man einasi neblogai, kaip suprantu, pateisinu lūkesčius, džiuginu žmones. Tai man svarbiausia. Kai formuojant „Juventus“ biudžetą vienas naujas rėmėjas jo paklausė, kodėl aš tą darau, supratau, jog nuo mano atsakymo priklausys, gausime pinigų ar ne. Atsakiau jam, kad man patinka suteikti aplinkiniams džiaugsmo. Jeigu jo suteikiu, tampu tūkstantį kartų laimingesnis. To jausmo negali atstoti jokie pinigai. Jis niekada nežaidė komandose, kurios siūlė jam daugiau pinigų.
Šeima ir Santykiai
Žmona - jo bendraamžė. Kai mums buvo 16 metų, susipažinome tuo metu Utenoje populiariuose šokiuose „Kam per 30“. Ar tai meilė iš pirmo žvilgsnio? Visiškai… Už žmoną atsakyti negaliu, bet man ji sako, kad irgi įsimylėjo iškart. Mes gana seniai kartu. Aš be galo tai vertinu. Džiaugiuosi, kad mano asmeninis gyvenimas susiklostė būtent taip - iki šiol esame neišskiriami. Susituokė 2000 metais. Tai tokia vertybė, kurią sunku su kažkuo palyginti… Nebent su vaiko gimimu. Jis visada žinojo, kad sutiksiu žmogų, dėl kurio daug ką padarysiu. Santykiai nėra kažkokia mistika, likimas. Jei nori gerų santykių, turi įdėti daug pastangų. Jam keista stebėti, kaip greitai poros pasuka skirtingais keliais. Jokiu būdu neteisiu ir nekaltinu išsiskyrusių žmonių, gyvenime visko nutinka, tik noriu pasakyti, kad santykiai - atsakomybė, tam tikras darbas. Mudu su žmona labai stengiamės juos puoselėti. Esu laimingas… Manau, pasukti lengviausiu keliu ir ištarti VISO GERO - per pigu.
Vaikai ir Auklėjimas
Turi du vaikus - šešiolikmetį Rojų ir dvylikmetį Igną. Mūsų šeimoje labai daug sporto. Smagu, kad žmona sportinę atmosferą atskiedžia savo polinkiu į kultūrą, meną (Dalia Urbonienė - Utenos tradicinių amatų centro „Svirnas“ vadovė). Rojui daug kas sekasi. Aš jį raginu eiti ne krepšinio, o mokslo keliu. Sportas - sunkus, sudėtingas darbas, vienetams pasiseka tapti profesionaliems, iš to pragyventi. Vyresnėlis piešia, dainuoja, groja… Iš sporto šakų jis pasirinko karatė. Rojus - stiprus, žino, kad negalima apsileisti. Mano manymu, tik stipriame kūne gali būti stipri siela. Igno galva pramušta krepšiniu. Jis žino, kad bus krepšininkas. Kaip nutiks, aišku, parodys gyvenimas, bet aš jam linkiu įgyvendinti šią svajonę.
Tėvystė
Griežtumą visu pajėgumu įjungiu tada, kai matau, kad bandoma nusižengti vienam iš dešimties Dievo įsakymų. Jeigu pamatau augant bent vieną blogio daigelį, stengiuosi jį tuoj pat nukirsti. Nesureikšminu materialių dalykų, todėl nepykstu dėl sudaužyto indo ar pamesto telefono. Parėkavimas nieko nereiškia, svarbiausia - pavyzdys.
Laisvalaikis ir Tradicijos
Mus žavi paprasti dalykai. Mėgstame vaikščioti miške, girioje, kur auga šimtamečių medžių, žvejoti. Stengiamės kartu pietauti, susiburti prie vieno stalo. Kuriame tradicijas, kad būtų gera. Vasarą nelekiame į turkijas, nesuprantu, ką ten veikti, kai taip karšta… Visada važiuojame į Nidą. Tobulos atostogos… Baltijos jūra - ideali: nei per šilta, nei per sūri. Mūsų kopų kvapas - fantastiškas. Būdami Nidoje drauge bėgame krosą, važinėjamės dviračiais. Tokie paprasti, smagūs dalykai suartina.
Kelionės ir Pomėgiai
Kelis kartus teko su šeima vykti į užsienį. Norisi aplankyti pagrindines Lietuvos pelkes, keletą įdomesnių dvarų, kokį įspūdingą kalną ar piliakalnį. Man gėda važiuoti į užsienį gerai nepažinus savo krašto… Europą esu išmaišęs skersai išilgai. Neįdomu, kad nuvykęs į Prahą, Lisaboną ar Stokholmą randi tą patį - Europos šalių sostinės labai supanašėjusios. Man įdomesnė gamta - Norvegijos fiordai, Atlanto vandenynas, atoslūgiai, potvyniai… Būtų įdomu nuvykti į Japoniją tiek dėl šios šalies gamtos, tiek dėl žmonių. Esu girdėjęs labai daug gerų atsiliepimų, skaitęs apie Japonijos gyventojų mentalitetą, kultūrą, pagarbą vieno kitam.
Alternatyvi Veikla
Jei vieną dieną jo gyvenime neliktų krepšinio, kuo užsiimtumėte? Jam patinka bendrauti su žmonėmis, psichologija, dvasiniai dalykai. Močiutė kadaise tempė mane į kunigystę. Buvęs Antalieptės kunigas Algirdas Dauknys, kuris burdavo jaunimą, buvo pakvietęs mane kartu su katalikišku jaunimu ir keliais Aukštaitijos kunigais žaisti draugiškas rungtynes prieš kunigų seminariją. Jo močiutė buvo labai religinga, ji - viena iš Degučių bažnyčios, kuri tarybiniais laikais buvo paversta kultūros namais, atstatymo iniciatorių. Vaikystėje visi kiekvieną sekmadienį eidavome į bažnyčią.
Gyvenimo Be Daiktų Neįsivaizduoja
Jei tektų važiuoti į negyvenamą salą, pasiimčiau su savimi knygą. Dažniausiai skaito vakarais. Nesu iš tų, kurie perskaitę pirmą puslapį užmiega. Jeigu knyga įtraukia, galiu ją perskaityti per naktį. Bėgant laikui jo skonis keitėsi. Dabar labiau traukia filosofija, gyvenimo prasmės paieškos. Vaikystėje, suprantama, skaitydavau Marko Tveno knygas, vėliau - romanus. Šiuo metu skaitau rusų rašytojos Antarovos „Du gyvenimus“.
Muzika ir Mėgstamiausi Patiekalai
Pirmiausia, gera. Iš Lietuvos atlikėjų patinka tie, kurie yra geri, pripažinti. Pavyzdžiui, Andrius Mamontovas, Egidijus Dragūnas, Stasys Povilaitis. Iš užsienio - PINK, Lenis Kravicas. Mane žavi poprokas, teigiamai veikia džiazas. Po sudėtingų rungtynių atsipalaiduoju klausydamas meditacinės muzikos. Kadangi augau sporto internate, kur maitindavo paprastai, maistui nesu išrankus. Tuo metu į maistą žiūrėjau kaip į energiją, žinojau, kad privalau suvalgyti tą nuo žemės atšokantį kotletą. Be abejo, mėgstu skanų maistą. Jam labai patinka žmonos salotos - lapinės daržovės su įvairiomis sėklomis, tunu, kiaušiniu ar vištiena, trupučiu aliejaus… Nors salotos lengvas maistas, bet jos suteikia energijos. Nesu visiškas sveikuolis - mėgstu pasilepinti fantastiškais ir nepakartojamais mamos cepelinais ar uošvienės balandėliais.
Augintiniai
Sulaukęs 40 metų pagaliau turi nuosavus namus. Iki tol gyvendavome nuomotuose būstuose. Keturis dešimtmečius, galima sakyti, praleidau traukinio vagone - krausčiausi, važinėjau. Visada norėjau vilkšunio arba belgų aviganio, nes, mano nuomone, šuo turi būti panašus į šunį. Bet sesers, kuri gyvena Kuktiškėse, mišrūnė atsivedė septynis ar aštuonis šuniukus, tad nusprendžiau pasielgti humaniškai - priglaudžiau dvi kalytes. Kodėl dvi? Todėl, kad suvokėme, jog negalėsime šuniui skirti daug laiko, nes visi esame labai užimti, o vienam keturkojui būtų liūdna. Be to, reikėjo padėti sesei. Esame labai laimingi, kad Lokė ir Bruknė draugauja tarpusavyje. Jos turi Sibiro haskio, Labradoro retriverio ir kažkokio kuktiškėno kraujo. Rytais su žmona bėgame kartu su kalytėmis krosą. Fantastika. Taip pat turime labai mielą katiną, kurį aš vadinu kašaru. Jis nė karto niekam nėra įdrėskęs. Sūnui labai patinka biologija, todėl namuose auginame ir gekonus (driežus), krevetes, žuvytes, maldininkus.
Kiti Sporto Klubai ir Iniciatyvos Lietuvoje
Be Utenos „Aukštaičio“, Lietuvoje veikia ir daugiau sporto klubų, kurie prisideda prie sporto populiarinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo.
Sporto Klubų Tinklai Lietuvoje
Vilniaus g. Gym+, tai didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais ir šviesti apie judėjimo naudą įvairaus amžiaus žmones. Kurdami patogias, inovatyvias sporto erdves, kurios išlieka atviros 24/7, Gym+ prisideda prie klientų ilgalaikių sporto tikslų siekimo. Kareivių g. LEMON GYM - vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje. Modernios, erdvios salės su naujausia įranga, plačiomis kardio, funkcinių pratimų ir laisvų svorių zonomis pritaikytos patogiam sportui. Konstitucijos pr. FORUM sporto klubas didžiuojasi tuo, jog jau nuo 2003 metų Lietuvoje siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas. Rudens g. CF Nexus Klaipėda - tai šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas, įsikūręs Klaipėdoje.
Kiti Įvykiai ir Asmenybės Lietuvos Krepšinio Istorijoje
Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga įvykių ir asmenybių, kurios įkvėpė ir toliau įkvepia jaunąją kartą.
Krepšinio Šimtmečio Minėjimas
- Laidos vienmečiai.
- Lietuvos šimtmečio šventė.
- Eurolyga. ,,Žalgiris” - ,,Asvel” 78:82.
- a.a. ukrainiečio Grigorijaus Chižniako 2013 m.
- ,,Žalgiris” - ,,Olympiakos” 73:86.
- Lietuvos atkurtai valstybei - 32.
- FIBA 2023 metų pasaulio taurės atrankos rungtynės Lietuva - Bosnija ir Hercogovina. Apie užtikrintą pergalę kalba vyr.
- Karaliaus Mindaugo taurės istorija nuo 2016-ųjų.
- Kolekcininkai Lietuvos krepšinio šimtmečiui.
- Pristatomas Vladas Garastas, kuris 1987 metais paliko Lietuvos rinktinę, o 2011 - LKF prezidento postą.
- 2022-ųjų vasario 8-tają LKF pagerbė devyniasdešimtmetį švenčiantį Vladą Garastą.
- Prisimename. Atkuriame. Didžiuojamės.
- Klaipėda. 45-tasis Kazimiero Budrio šeimų krepšinio turnyras. Kalba organizatorius A. Vaicekauskas, a.a.
- Eurolyga. Kaunas. ,,Žalgiris” - ,,Monaco” 98:107. Apie rungtynes kalba Monako komandoje žaidžiantis kaunietis Donatas Motiejūnas. Karmėlavos oro uoste kalba ir buvęs žalgirietis B.
Jaunųjų Krepšininkų Pasiekimai
- Pirmasis M.Grigonio išvykimas buvo Ispanijos antrojon lygon.
- Prisiminimai. 2010 metai. Lietuvos jaunučių rinktinė Bosnijoje - Hercegovinoje iškovojo Europos vicečempionų vardus. Sutikimas Vilniaus oro uoste.
- Pirmąkart į savo gimtinę K.Maksvytis pakvietė 2011 metų Pasaulio jaunimo čempionus. Iš dvylikos žaidėjų, prieš 10 metų pasiekusių auksinę pergalę, dalyvavo 9 žaidėjai.
Šarūnas Jasikevičius
- AUKSINIS BERNIUKAS… Taip Lietuvoje įvardijamas Eurolygos ir Europos čempionas Šarūnas Jasikevičius. Jis - neabejotina žvaigždė Europos krepšinio pasaulyje.
- Šarūnui JASIKEVIČIUI - 45!
#
tags: #utenos #krepsinio #klubas #aukstaitis