Įvadas
Fizinis pajėgumas yra svarbus vaikų ir paauglių sveikatos rodiklis, turintis įtakos ne tik dabartinei savijautai, bet ir ilgalaikei sveikatai. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų fizinis pajėgumas prastėja, o tai kelia susirūpinimą dėl ateities kartų sveikatos. Šiame straipsnyje aptariamas vaikų fizinis pajėgumas, jo sąsajos su kūno vaizdu, Lietuvos ir Norvegijos patirtis šioje srityje bei galimi sprendimo būdai.
Kūno vaizdo svarba fiziniam aktyvumui
Kūno vaizdas yra kompleksinis konstruktas, apimantis žmogaus mintis, jausmus ir suvokimą apie savo kūną. Jis gali būti tiriamas suvokimo, pažinimo, emocijų ir elgesio aspektais. Teigiamas kūno vaizdas yra svarbus motyvuojant žmogų būti fiziškai aktyviam, o neigiamas - gali tapti barjeru.
Fizinio aktyvumo ir kūno vaizdo ryšys: Fizinis aktyvumas ir sportas turi kompleksinius ir abipusius ryšius. Fizinis aktyvumas gali teigiamai veikti kūno vaizdą per kūno funkcionalumo, pasitikėjimo savimi, interoceptinio sąmoningumo, saviveiksmingumo stiprėjimą. Tačiau tas pats fizinis aktyvumas gali neigiamai veikti kūno vaizdą, jei veikia tam tikri specifiniai aplinkos veiksniai. Kita vertus, kūno vaizdas gali būti veiksnys, kuris skatina arba mažina fizinį aktyvumą.
Neigiamo kūno vaizdo įtaka: Negatyvus kūno vaizdas, nepasitikėjimas savo kūnu, rūpestis dėl antsvorio, socialinio kitų žmonių priėmimo, kitokia nei daugelio žmonių išvaizda bei įsitikinimas, kad atrodoma prastai arba sveriama per daug, gali būti vieni iš veiksnių, kurie stabdo žmones pradėti fizinį aktyvumą arba yra veiksniai, dėl kurių fizinis aktyvumas yra nutraukiamas.
Pozityvaus kūno vaizdo stiprinimas: Pozityvaus kūno vaizdo stiprinimas ir saugios bei įtraukios fizinio aktyvumo aplinkos kūrimas yra svarbus žingsnis siekiant, kad kuo daugiau žmonių būtų fiziškai aktyvūs bei išliktų tokie visą laiką.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Žalingos aplinkos įtaka
Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinka, kurioje akcentuojama išvaizda, o treneriai komentuoja išvaizdą, mankštinimosi tikslus sieja su kūno apimtimis ir pokyčiais bei pabrėžia kūno išvaizdą kaip pagrindinį mankštinimosi rezultatą, veda prie sportuojančiųjų nesaugumo dėl fizinės išvaizdos, nusivylimo sportine veikla, disfunkcinės mitybos ir valgymo sutrikimų bei disfunkcinio mankštinimosi stiliaus (kai žmogus sportuoja tam, kad nubaustų, kontroliuotų, nualintų savo kūną, išeikvotų suvartotas kalorijas, sportuoja nesaugioje aplinkoje, nejausdamas malonumo, siekdamas perdirbti, pertvarkyti savo kūną, jį kontroliuoti).
- Intuityvus mankštinimasis: Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad pozityvus kūno vaizdas yra siejamas su dėmesingu įsisąmoninimu grįstu mankštinimosi stiliumi, intuityviu mankštinimuisi ir intuityviu valgymo stiliumi. Intuityviam mankštinimosi stiliui būdingas dėmesingas įsisąmoninimas, apimantis gebėjimą atpažinti, sekti ir besąlygiškai priimti savo mintis ir kūno interocepcinius (vidinius) bei eksterocepciniu pojūčius. Dėmesingas įsisąmoninimas yra siejamas su vidine mankštinimosi motyvacija, geresne savikontrole, saviveiksmingumu ir aukštesniu bendru savęs vertinimu.
Kūno vaizdo iššūkiai sportininkams
Kalbant apie sportininkus, dalyvaujančius sportinėje veikloje, būtina pabrėžti, kad jų kūno vaizdas yra geresnis nei nesportuojančių. Tačiau sportininkams, kaip ir kitiems, gali būti sunku atitikti socialinius išvaizdos „standartus“. Ypač tai ryšku tarp moterų, pasirinkusių tas sporto šakas, kuriose tradiciškai dominavo vyrai (pvz., krepšinis, futbolas, boksas), nes šios moterys prastai atitinka joms skirtus stereotipinius išvaizdos lūkesčius. Tačiau ir vyrai sportininkai gali susidurti su šios srities problemomis, jei dalyvauja sporto šakose, kurios nesusijusios su visuomenėje garbinamais dominuojančio vyriškumo „standartais“.
Dvigubas spaudimas: Tyrimai rodo, kad dažnai sportininkai patiria dvigubą spaudimą dėl išvaizdos ir kūno svorio kontrolės. Pirmas spaudimo šaltinis yra socialinė ir kultūrinė aplinka, o antras - sporto aplinka. Sporto šakose, kuriose mažesnis kūno svoris lemia geresnį sportinį rezultatą, ir estetinėse sporto šakose gali vyrauti nesaugumą dėl fizinės išvaizdos kurianti aplinka.
Trenerio įtaka: Tarp labiausiai tyrinėjamų specifinės sporto aplinkos veiksnių yra komandos draugų spaudimas dėl išvaizdos, su kūno svorio valdymu susijusi politika, sportinė apranga. Tačiau vienu iš svarbiausių veiksnių formuojantis ir palaikant kūno vaizdą laikomas trenerio požiūris ir elgesys. Siūlymas laikytis dietos, reikalavimas vesti mitybos dienoraščius, sportininko kūno išvaizdos, svorio ir maisto pasirinkimo komentavimas bei kontroliavimas, svėrimas, svorio sekimas yra vieni iš veiksnių, kurie, kaip rodo tyrimai, gali privesti prie nesaugumo dėl išvaizdos ir kūno , žemo energijos gavimo, santykinio energijos deficito, atletinės triados (mitybos nepakankamumas arba valgymo sutrikimai, osteoporozė, sutrikusi hormonų veikla).
Santykinio energijos deficito pasekmės: Santykinis energijos deficitas fizine prasme gali lemti prastą atsigavimą, imuninės sistemos nusilpimą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, sulėtėjusią medžiagų apykaitą. Nepasitikėjimas savo kūnu siejamas ir su depresyvia nuotaika, nuotaikų kaita, irlzumu, socialine izoliacija, dažnesnėmis traumomis, valgymo sutrikimų, dažnesnių peršalimo ligų, iškritimo iš sportinės veiklos ilgiems periodams bei prastesniais bendrais sportiniais rezultatais ir sportiniais rezultatais per varžybas. Šios būklės yra ypač pavojingos paauglystėje. Jos gali visam gyvenimui paveikti tiek fizinę sveikatą, tiek sportuojančiojo asmenybę, pasitikėjimą savimi ir savo kūnu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Fizinio ugdymo svarba ir iššūkiai
Fizinio ugdymo mokytojai irgi privalo kurti saugią aplinką, kurioje vaikai ir jaunimas išmoktų pasitikėti savo kūnais. Svarbu, kad fizinio ugdymo pamokose nebūtų stiprinama nuostata, jog kūnas pats savaime negali būti patogus, juo negalima pasitikėti, jį reikia perdirbti ir pertvarkyti taikant fizinį aktyvumą. Fiznio aktyvumo aplinka privalo būti saugi fizinės išvaizdos atžvilgiu.
"Dramblys kambaryje": Deja, tyrimai atskleidė, kad ne visada pavyksta to pasiekti ir kūno vaizdo problemos fizinio ugdymo srityje tokios didelės, jog kai kurie mokslininkai jas vadina drambliu kambaryje. Ypač šios problemos ryškėja paauglystėje ir negatyvus kūno vaizdas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių daugelis paauglių atsisako mankštintis arba dalyvauja fiziniame ugdyme vedami kontroliuojamos motyvacijos, be to, formuodamiesi nuostatą, kad savo kūnu negalima pasitikėti. Su tuo ypač dažnai susiduria paaugliai, kurių išvaizda neatitinka socialiai pageidaujamų standartų, kurių išvaizda skiriasi nuo daugumos, turintys negalių ar sveikatos problemų, turintys antsvorio ir prastesnio fizinio pajėgumo vaikai bei paaugliai.
Autonomiją remiančios priemonės: Mūsų tyrimai parodė, kad jei mokytojai fizinio ugdymo pamokose taiko būdus ir priemones, remiančias autonomiją, mokiniai turi geresnį kūno vaizdą.
BIIPA projektas: Deja, buvo pastebėta, kad Europos sporto studijose kūno vaizdo tema susilaukia itin mažai dėmesio. Tai tapo pagrindu kuriant projektą „Body Image and Inclussive Physical Activity, BIIPA“, finansuojamą Europos Sąjungos (2022-1-SE01-KA220-HED-000088261*). Projekte yra siekiama sukurti 7,5 ir 15 ECTS apimties modulius, skirtus Europos aukštosioms mokykloms, kuriuos jos galėtų lanksčiai integruoti į savo formalias studijas. Be to, buvo siekta sukurti 3 ECTS apimtis multikredencialų modulius, kurie gali būti siūlomi kaip savarankiškos studijos kvalifikaciją keliantiems sporto, fizinio aktyvumo, fizinio ugdymo specialistams bei asmenims, dirbantiems fizinio aktyvumo ir sporto valdymo srityse. BIIPA projekte dalyvavo mokslininkai, dirbantys psichologijos, fizinio ugdymo ir sporto, fizinio aktyvumo ir visuomenės sveikatos srityse. Projekto lyderis yra Kristianstad universitetas (Švedija), dalyvauja Neapolis University Pafos (Kipras), Porto universitetas (Portugalija), Paderborn universitetas (Vokietija), Triskelion įmonė (Norvegija). Lietuvos sporto universitetui atstovauja prof. dr. Rasa Jankauskienė, doc. dr. Miglė Bacevičienė, doc. dr. Simona Pajaujienė ir lekt. dr. Vaiva Balčiūnienė. Tikimės, kad BIIPA projekto rezultatai reikšmingai prisidės prie trenerių, fizinio aktyvumo specialistų ir fizinio ugdymo mokytojų profesinių kompetencijų plėtros.
Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimas gerinant vaikų fizinį pajėgumą
Lietuvos sporto universiteto (LSU) atstovai aktyviai bendradarbiauja su Norvegijos universitetais ir kitomis organizacijomis, siekdami gerinti vaikų fizinį pajėgumą ir diegti naujas metodikas.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas
Patirties perėmimas iš Norvegijos: LSU įgyvendina projektą, kuriuo siekiama modernizuoti ikimokyklinio bei pradinio ugdymo turinį ir tobulinti pedagogų kvalifikaciją, įdiegiant fizinio pajėgumo testavimo metodiką Lietuvoje. Moksliškai pagrįstų tokio amžiaus vaikų fizinį pajėgumą matuojančių instrumentų Lietuvoje nėra, tad juos kuriant LSU atstovai naudos norvegų mokslininkų prieš keletą metų parengtą fizinio pajėgumo testų rinkinį vaikams. LSU atstovai viešėjo Norvegijoje, Pietryčių Norvegijos universiteto koledže, kur sėmėsi patirties iš prof. dr. Ingunn Fjørtoft ir dr. Lise Kjønniksen.
Fizinio pajėgumo tyrimai: Fizinio pajėgumo testavimo ir vertinimo metodikos patikimumui įvertinti projekto vykdytojai pradėjo tyrimą, kurio metu planuoja ištirti 200 ikimokyklinio ir 400 pradinio mokyklinio amžiaus vaikų fizinį pajėgumą. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais bus parengta kvalifikacijos tobulinimo programa ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams. LSU dėstytojos Brigita Miežienė ir Vida Česnaitienė liepą vyks į Norvegiją, kur kartu su fizinio pajėgumo vertinimo ekspertėmis prof. dr. Ingunn Fjørtoft ir dr. Lise Kjønniksen atliks fizinio pajėgumo vertinimo metodikos validizavimo ir adaptavimo procedūras. Liepos mėnesį LSU atstovai taip pat vyks į didžiausią Europoje tarptautinį sporto kongresą Vienoje (Austrija), kur pristatys projekto metu kartu su norvegais atlikto tyrimo rezultatus.
Savivaldybių atstovų stažuotės Norvegijoje: Aštuoniolikos Lietuvos savivaldybių sporto ir kultūros centrų atstovai grįžo iš beveik savaitę trukusios stažuotės Norvegijoje. Progą dalyvauti stažuotėje mūsų šalies atstovams suteikė Lietuvos sporto universiteto (LSU) vykdomas tarptautinis projektas "Lietuvos ir Norvegijos sporto švietimo srityje veikiančių institucijų bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimas". Stažuotės metu Lietuvos savivaldybių sporto ir kultūros centrų atstovai išklausydavo po kelis seminarus, dalyvavo diskusijose ir vyko apžiūrėti sporto klubų, bendruomenių centrų, stadionų bei kitos sporto infrastruktūros.
Norvegijos patirtis ir iššūkiai
Norvegija yra viena iš lyderių Europoje įgyvendinant regioninę sporto politiką ir skatinant fizinį aktyvumą. Šioje šalyje didelis dėmesys skiriamas fiziniam lavinimui ir švietimui gamtoje.
Fizinis aktyvumas gamtoje: Norvegai mokomi gyventi dermėje su gamta, suprasti savo paskirtį šiame pasaulyje, išgyventi primityviomis sąlygomis. To vaikai mokomi nuo mažens jie vedami į kelių dienų ar net savaičių žygius po miškus, parkus, kalnus bei pajūrį. Tradicinė norvegų šeimų fizinio aktyvumo veikla pasivaikščiojimai mišku, taip pat kelių dienų žygiai gamtoje.
Savanorystė sporte: Apie 80 procentų Norvegijos trenerių dirba savanoriškais pagrindais. Dažniausiai vaikus treniruoja vieno iš sporto komandoje esančių vaikų tėvas, kuris savo laisvą laiką po pagrindinio darbo savanoriškai skiria tokiai veiklai. Trenerio darbas apmokamas dažniausiai yra tik profesionaliame sporte. Apie 33 procentus visų norvegų dalyvauja sporto klubų savanorystėje.
Paauglių fizinio aktyvumo problema: Ne vienas seminarus skaitęs lektorius įvardijo svarbią Norvegijos problemą, kuri labai aktuali ir mūsų šalyje tai mažas paauglių fizinis aktyvumas. Vaikystėje norvegai beveik 100 procentu įgyvendina Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas fizinio aktyvumo normas, tačiau paaugliai šioje šalyje savo neaktyvumu lenkia net 6585 metų senjorus. Projekto lektorių teigimu, šią problemą daugiausia lemia naujosios technologijos, mat paaugliai, kaip ir Lietuvoje, daugiausia laiko praleidžia prie kompiuterių ir įvairių išmaniųjų įrenginių.
Vaikų fizinio pajėgumo mažėjimo tendencijos ir priežastys Lietuvoje
Kritika šiuolaikiniams vaikams, kad šie per mažai užsiima fizine veikla, gali turėti pagrindo - vaikų nuo 11 iki 18 m. fizinis pajėgumas prastėja. Kaip teigė Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Arūnas Emeljanovas, silpnas fizinis pajėgumas gali lemti ir širdies kraujagyslių ligas ateityje.
Fizinio pajėgumo rodiklių prastėjimas: LSU profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad dabartinių 11-18 m. jaunuolių fizinis pajėgumas prastėja. Tyrimas atliktas 2022 m., tačiau tik dabar duomenys buvo išgryninti. Duomenys renkami kas dešimt metų nuo 1992 m. Pavyzdžiui, 1992 m. 16 m. berniukų fizinio pajėgumo koeficientas buvo 9,06. O štai 2022 m. Analogiškai 16 m. mergaičių koeficientas dešimto dešimtmečio pradžioje buvo 5,74. 2022 m.
Eurofito testai: Europos Sąjungoje (ES) veikia vadinamieji Eurofito testai, kuriais vadovaujasi fizinio ugdymo mokytojai. Pavyzdžiui, į Eurofito kriterijus patenka šuolis į tolį, kybojimas ant skersinio, gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą ant vienos kojos, ištvermė bėgant šaudykliniu bėgimu 20 m ir t. t.
Stabilizacija, bet negerėjimas: „Jau stabilizavosi, nebėra tokio kritimo, kaip buvo nuo 2002 m. iki 2012 m. Tada buvo drastiškas pablogėjimas. Dabar truputėlį vis dar prastėja kai kurios fizinės ypatybės, bet, pvz., pusiausvyra gerėja - ji gerėja nuo 1992 m. <…>, o visi kiti arba sustoję, arba likę stabilūs, arba vos prastėja. Drastiškai neblogėja, bet nėra ir ko džiaugtis, nes nėra ir fizinio pajėgumo gerėjimo. Kol kas to nestebime“, - kalbėjo A. Emeljanovas. Pasak jo, tai kelia nerimą. Pavyzdžiui, šaudyklinis bėgimas atspindi, kaip patvariai veikia širdies kraujagyslės. O fizinio pajėgumo rezultatai rodo, kad dabartiniai vaikai yra silpnesni už savo tėvus, kai šie buvo tokio paties amžiaus.
Pasaulinės tendencijos: „Pasauliniame kontekste dabar vaikų ištvermė yra penkiolika procentų silpnesnė. Lietuvoje, deja, net trečdalio dabartinių vaikų ištvermė prastesnė už jų tėvų, kai šie buvo vaikai. Fizinis pajėgumas yra suprastėjęs dėl to, kad sumenko vaikų ir paauglių fizinis aktyvumas.
Kūno masės indekso didėjimas: „Kiek jie, grubiai tariant, numeta, kiek nubėga, sekundės, laikas, centimetrai. Negana to, nuo 1992 m. tiek mergaičių, tiek berniukų kūno masės indeksas (KMI) didėja. Kitaip tariant, vaikai stambėja. Visgi, A. Emeljanovas pabrėžė, kad Lietuva šiame kontekste niekuo neišsiskiria nuo viso likusio pasaulio, nes apskritai visuomenė ir vaikai stambėja.
Mitybos įtaka: „Įsivaizduokite, kiek anksčiau valgydavome namie. <…> Dabar daug pusfabrikačių, daug perkame pusiau paruošto maisto, o ten yra pigūs, žalingi aliejai, skrudinimas, kur daug kalorijų. Maistas, aišku, skanus, pieno kokteiliai ar mėsainiai. Aišku, ir tėvai užimti - „ai, geriau kažką nupirksiu, nei pagaminsiu“. O tai duoda akumuliacinį procesą organizmui - kalorijos kaupiasi ir mažiau judame, daugiau sėdime“, - kalbėjo A. Emeljanovas.
Mokyklos vaidmuo: Kaip tvirtino A. Emeljanovas, vien mokykla šios problemos neišspręs, net jei fizinio ugdymo pamokos vyktų kasdien. „45 minutės - kol persirengia, kol paaiškinama, fiziniam aktyvumui lieka 30 minučių. Tėvai turi pasirūpinti, kad jų atžalos lankytų ne tik korepetitorius ar meno būrelius, bet ir sporto, sakė A. Emeljanovas.
Neformalus ugdymas: Anot profesoriaus, valstybė turi pasirūpinti, kad būtų kuo daugiau neformalaus sportinių ugdymo būrelių - tiek mokykloje, tiek už jos ribų. „Ypač periferijoje. Jeigu vaikai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turi pasirinkimą, tai mažesniuose miesteliuose vaikai visiškai neturi ką veikti ir neturi jokios prieigos prie fizinio aktyvumo, išskyrus fizinio ugdymo pamokas“, - kalbėjo A. Emeljanovas.
Galimi sprendimo būdai
Siekiant gerinti vaikų fizinį pajėgumą ir ugdyti teigiamą kūno vaizdą, būtina imtis kompleksinių priemonių.
Islandijos ir Norvegijos pavyzdys: A. Emeljanovas teigė, kad geri Islandijos ir Norvegijos rodikliai. „Tos šalys yra mums pavyzdinės. Japonai taip pat gana stiprūs. Ten šviežesnis maistas, daugiau fizinio aktyvumo. Norvegijoje 93 proc. vaikų lanko sporto būrelius. Beveik visi. Tai duoda efektą, jie yra ištvermingesni, ateityje turės mažiau širdies problemų. Tiesa, tose šalyse sporto būreliai lengviau prieinami negu Lietuvoje. Pasak A. Emeljanovo, mūsų šalyje tokius būrelius lanko tik mažiau negu pusė vaikų, priklausomai nuo amžiaus.
Švietimo ministerijos iniciatyvos: Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas LRT.lt komentavo, kad fiziškai silpnesnis jaunimas yra būdingas visoms išsivysčiusioms ekonomikoms. Paklausus, ar pati ministerija yra numačiusi kokius nors sprendimo būdus šiuo klausimu, viceministras teigė, kad buvo padidintas fizinio lavinimo pamokų skaičius - nuo 2021 m. pradinukai turi 3 fizinio lavinimo pamokas per savaitę, o nuo 2019 m.
Dėmesys naudai, o ne prievolei: „Aišku, tas pamokų didesnis skaičius tikrai čia negelbėja ir tai, pamokos ugdymo plane fizinės mokinių būklės nepagerins. „Turi žmonės ir mankštintis, ir fiziškai judėti. Tik kad per pamokas ir per ugdymo procesą tas darymas prievartiniu būdu nesuformuos tų įpročių. Tai mes matome, kad reikia labiau kalbėti apie naudą, o ne tik didinti pamokų skaičių“, - kalbėjo I. Gaižiūnas.
Tėvų vaidmuo: Tačiau jis akcentavo, kad didelį vaidmenį vaidina ir tėvai, nes daug kas priklauso nuo to, kaip jie formuoja savo vaikų įgūdžius.
Savivaldybių iniciatyvos: „Mes matome, kad įvairios savivaldybės elgiasi skirtingai ir nedaug savivaldybių vaikų užimtumą po pamokų mato kaip prioritetą. Aišku, bandome ir iš ministerijos pusės paremti, skiriame neformalųjį krepšelį ir papildomai mokymo lėšoms skiriame finansavimą. Vis tik čia turi savivaldybės prisiimti vaidmenį už vaikų fizinę būklę ir sveikatą <…>.
Tėvų įtraukimas: Paklausus, kokios Lietuvos galimybės lygiuotis į Islandiją ar Norvegiją, I. Gaižiūnas akcentavo, jog bent Islandijoje į užklasines veiklas yra įtraukiami ir tėvai. „Tai sprendžia ir daug šalutinių visokių problemų, kas susiję su psichikos sveikata, tėvų ir vaikų tarpusavio ryšiu, psichoaktyvių medžiagų vartojimu ir panašiai. „Matyt, mes tų resursų turime, tik reikėtų atidžiai pagalvoti, ar mes juos tikslingai naudojame“, - kalbėjo I. Gaižiūnas.
Erasmus mainų programos LSU
Kasmet pagal Erasmus mainų programą Lietuvos sporto universitetas (LSU) sulaukia vis daugiau studentų iš užsienio šalių universitetų. Šių mokslo metų rudens semestrą LSU žinių sėmėsi 17 studentų iš Čekijos, Austrijos, Ispanijos, Vokietijos, Latvijos, Graikijos, Norvegijos ir Italijos universitetų. Studentai džiaugiasi galimybe įgyti naujų žinių ir patirties LSU.
tags: #vaiku #fizinis #pajegumas #sporto #universitetas #norvegu