Olimpinės žaidynės - tai stiprių emocijų šou, kuriame susipina laimės pergalės skonis ir kartus pralaimėjimo jausmas. Tačiau nuo 1988 m. vyksta ir kitokios rungtynės - parolimpiados, kurių dalyviai, turintys judėjimo apribojimų, kovoja ne tik dėl rezultatų, bet ir už didesnį visuomenės dėmesį. Nors šis judėjimas prasidėjo 1948 m., 2012 m. Londono parolimpinėse žaidynėse dalyvavo jau daugiau nei keturi tūkstančiai sportininkų. Deja, Lietuvos neįgaliųjų čempionatuose dažniausiai galima išvysti tik pačius sportininkus ir jų trenerius. Šiame straipsnyje panagrinėsime vaikų futbolo čempionatus, Kęstučio pavardę ir kitus su sportu susijusius aspektus Lietuvoje.
Parolimpinis Sportas Lietuvoje: Iššūkiai ir Pasiekimai
Nepaisant pasaulyje augančio dėmesio parolimpinėms žaidynėms, Lietuvoje ši sritis vis dar susiduria su iššūkiais. Nedaug kas žino, kad per dvidešimt šešerius Nepriklausomybės metus ir šešias parolimpiadas lietuviai iškovojo trisdešimt medalių, iš kurių keturi - aukso. Tačiau ne tik žiūrovai nepakankamai vertina Lietuvos parolimpiečių pasiekimus. Valstybinės premijos olimpinių ir parolimpinių žaidynių čempionams bei prizininkams ženkliai skiriasi. Pavyzdžiui, už pirmąją vietą Lietuvos olimpiečiai gauna beveik 116 tūkst. eurų, o parolimpiečiai - tik 17 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad sportuojančiųjų ir jų artimųjų entuziazmas negali būti vienintelis pasiekimų variklis. Neįgaliųjų sportas progresuoja ir pritraukia daugiau investicijų, todėl, norint konkuruoti pasauliniu lygmeniu, vien mamos masažų ir trenerių savanorių nebeužtenka. Vis dėlto, nepaisant vidinių neįgaliųjų sporto problemų, patys atletai vis tiek tikisi geriausio. Plaukikas Edgaras Matakas ir keturi lengvaatlečiai - Mindaugas Bilius, Ramunė Adomaitienė, Jonas Spudis ir Kęstutis Skučas - kiekvieną dieną ruošiasi artėjančioms varžyboms.
Edgaro Matako Istorija: Kelias Į Parolimpiadą
Septyniolikmetis Edgaras Matakas, turintis sunkiausią regėjimo negalią, įvykdė net tris parolimpinių žaidynių „A“ lygio normatyvus ir gali plaukti 50, 100 ir 400 metrų distancijas laisvuoju stiliumi. Jis yra vienintelis neįgalus plaukikas iš Lietuvos. Edgaras prisipažįsta, kad jam patinka ilgos atkarpos, kai galvoji: „Baigsiu, pasiduosiu, bet ne, reikia dar plaukti, reikia sienelę greičiau paliesti.“
Edgaras treniruojasi „Girstučio“ baseine, kuris jam pažįstamas nuo mažens. Visiškai regėjimas dingo prieš dvejus metus, o iki to laiko jis nešiojo akinius storais stiklais, galėjo atskirti šviesas ir kontūrus. Būdamas vienuolikos, jis apsilankė ir pirmoje plaukimo treniruotėje, į kurią jį pakvietė klubo „Parolimpietis“ prezidentas Juozas Miliauskas. Treneris Ramūnas Leonas prižiūri, kad auklėtinis neatsitrenktų į sienelę ir įspėja apie ją lengvu specialios lazdelės bakstelėjimu per plaukiko nugarą.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Edgaro užsispyrimas patinka Ramūnui, kuris pats kažkada buvo plaukikas. Jis žino, kad jo auklėtinis nėra buvęs nė vienoje sporto stovykloje, o „Girstučio“ baseino dalis su 50 metrų takais likus mėnesiui iki žaidynių liks be vandens. „Aš esu griežtas, treniruoju jį kaip sveiką. Stengiuosi treniruoti kaip sveiką. Ir save net pagaunu: „Blemba, na tu iš jo tiek daug nereikalauk…“ Kartą buvau toje vakarienėje, kurios vyksta tamsoje. Ir supratau, kad nematyti - reiškia gyventi visiškai kitaip. Iš tikrųjų Edgarui labai sunku, bet jis viską padaro gerai. Jis iš manęs reikalauja, ir aš stengiuosi jam duoti kuo daugiau“, - pasakoja Ramūnas.
Ramunės Adomaitienės Istorija: Iš Komos Į Medalius
Lengvaatletė Ramunė Adomaitienė patyrė ilgą ir sunkų kelią į sporto aukštumas. Po komos, iš kurios pabudo tik 1997 m. rudenį, ji sugebėjo pasiekti įspūdingų rezultatų neįgaliųjų sporte. Keli pasaulio rekordai, du aukso, trys sidabro medaliai ir viena pasaulio čempionatų bronza, antra ir trečia vietos Europoje - tokią informaciją apie Ramunės pasiekimus neįgaliųjų sporte teikia Tarptautinis parolimpinis komitetas.
Ramunės mama Algina Vilčinskienė sutinka, kad dukros gyvenime sportas buvo visada, nes su lengvąja atletika Ramunė susipažino anksčiau nei išmoko vaikščioti - dar gulėdama vežimėlyje ji jau matė, kaip jos trenere dirbanti motina ruošia auklėtinius varžyboms. Savo jaunystę, ambicijas ir jėgas Ramunė skyrė tik šuoliams, bėgimams ir metimams, kurie sudaro daugiakovės rungtį. Po kurio laiko pastangos per treniruotes virto rezultatais per varžybas ir Ramunė laimėjo Lietuvos čempionato sidabrą.
Vaikų Futbolas Lietuvoje: Jaunųjų Talentų Paieška
Klaipėdoje vyko Lietuvos mažojo futbolo čempionato trylikamečių jaunučių finalinės varžybos. Iš 46 ekipų į finalą pateko tik 4 geriausios - Vilniaus FM, Vilkaviškio SM, Gargždų FK „Banga“ ir Klaipėdos FM „Baltai“. Puikiai rungtyniavę jaunieji uostamiesčio futbolininkai pasiekė visas tris pergales ir tapo čempionato nugalėtojais.
Pirmose rungtynėse įveiktas Gargždų FK „Banga“ penketukas 7:3. Šiose rungtynėse labai rezultatyviai rungtyniavo Lukas Pušinskas, pasiekęs 4 įvarčius. Po vieną įvartį pelnė Marijus Jazbutis, Jonas Bičkus ir Kęstutis Riekašius. Antrose rungtynėse nugalėta Vilkaviškio sporto mokykla 3:0 (Kęstutis Riekašius 2 ir Neilas Urba). Jau po pirmų dviejų turų klaipėdiečiai čempionate užsitikrino pirmąją vietą ir paskutinės rungtynės nieko nelėmė. Visgi FM „Baltai“ čempionatą baigė mažorine gaida, rezultatu 3:2 įveikę sostinės futbolo mokyklos penketuką (Neilas Urba 2 ir Jegor Jaroslavskij).
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Į čempionato simbolinę rinktinę pateko 2 klaipėdiečiai. Geriausiu vartininku pripažintas Mantas Bertašius, puolėju - Lukas Pušinskas. Mūsų komandos geriausio žaidėjo prizas atiteko gynėjui Neilui Urbai. Lietuvos čempionais tapo Mantas Bertašius, Rokas Simutis, Ernestas Mockus, Dovydas Švambaris, Neilas Urba, Jegor Jaroslavskij, Kęstutis Riekašius, Gustas Gumbaravičius, Lukas Pušinskas, Marijus Jazbutis, Henrikas Zobėla, Jonas Bičkus, Benas Rudys, Rosvidas Stonkus, Arnas Radavičius ir Nerijus Šemetas. Komandą ruošė strategas Rimantas Skersys.
Armino Narbekovo Pavyzdys: Kelias Į Futbolo Aukštumas
Bene tituluočiausias visų laikų Lietuvos futbolininkas Arminas Narbekovas treniruoja Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinę. Jis prisimena savo karjeros pradžią, kai jam pasisekė būti įtrauktam į komandos sudėtį dvigubai išvykai į Jerevaną bei Kutaisį. 18-mečiui vaikinui, vos baigusiam sporto internatą, niekas nesuteikia garantijos žaisti meistrų komandoje.
A.Narbekovas pasakoja, kad jam padėjo tai, kad “Žalgiryje” prisijungė bendraamžiai - Igoris Pankratjevas, Robertas Tautkus, Vladimiras Buzmakovas, Valdas Ivanauskas. Jis nuo mažų dienų žaisdavo su vyresniais vaikinais, o būdamas 11 metų, tvirtai nusprendė keliauti į Panevėžio sporto internatą ir rimtai užsiimti futbolu.
Edvino Dubavičiaus Istorija: Futbolas Kaip Gyvenimo Būdas
Varėniškis Edvinas Dubavičius praėjusiais metais atstovavo Lietuvos mažojo futbolo rinktinei bei žaidė Pasaulio čempionate Kretose. Jis futbolu pradėjo domėtis dar pradinėse klasėse, kai būdamas su draugais kieme pamatė žaidžiančius vyresnius. Pirmasis treneris buvo Vytautas Leonavičius, kuris buvo protingai griežtas.
E.Dubavičius domisi ne tik didžiuoju futbolu, bet ir salės futbolu. Jis žaidžia salės futbolą žiemos sezonu ir džiaugiasi galėdamas atstovauti Lietuvos rinktinei.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas
Futbolo Pasaulio Spalvos: Nuo Juoko Iki Kriminalų
Futbolo pasaulis kupinas įvairių istorijų - nuo smagių frazių iki skaudžių pralaimėjimų ir net kriminalinių įvykių. Portalas Penalty.lt fiksuoja smagias, skambias bei sparnuotas futbolo pasaulio atstovų frazes. Pavyzdžiui, „Sūduvos” žaidėjas Valentinas Baranovskis įmušė gražų įvartį į „Atlanto” vartus ir iš nuostabos susigriebė už galvos. „Kodėl taip padariau? 1 įvartis per 10 mėnesių - kaip nesigriebsi."
Tačiau futbolo pasaulyje pasitaiko ir tamsesnių istorijų. Vieša paslaptis, kad G.Janonis yra ir vienas LFF taurę šiemet iškovojusio Kauno „Stumbro“ įkūrėjų. Nuo pat įkūrimo klubą globojo iš Daktarų likučių sudaryta viena didžiausių Kauno kriminalinių grupuočių „Kamuoliniai“. Beje, G.Janonis buvo įtrauktas ir į „Žaliakalnio“ komandos sudėtį, tačiau lemiamas turnyro kovas stebėjo mūvėdamas džinsus bei megztinį.