Įvadas
Sportas ne tik formuoja kūną, bet ir puikiai rūpinasi visapusiška sveikata. Nors jaunimo sportas ir varžybos teikia daugybę naudos, jos taip pat kelia unikalius psichologinius iššūkius, ypač stresą. Sporto veiklos sukelta nerimo būsena vaikams gali tapti rimta problema ne tik patiems jauniesiems sportininkams, bet ir jų šeimoms. Todėl svarbu suprasti, kaip sportas veikia vaikus, atpažinti streso požymius ir padėti jiems ugdyti emocinį atsparumą. Aktyvus gyvenimo būdas neabejotinai gerina gyvenimo kokybę, nes reguliari fizinė veikla suteikia daugybę privalumų, pradedant fizine sveikata ir baigiant emocine gerove.
Sporto nauda vaikams
Sporto nauda vaikams yra labai didelė ir tam yra daug priežasčių. Tai padeda jiems ugdyti socialinius ir komandinio darbo įgūdžius, kartu tai gerina psichinę sveikatą ir fizinį pasirengimą. Sportas yra labai svarbi mokinio augimo ir tobulėjimo dalis. Jis padeda ugdyti psichinę sveikatą ir fizinį kūno pasirengimą. Sportas ugdymo procese padeda ugdyti mokinių protinį augimą ir didina jų mąstymo galią. Aktyvus sportas gali padėti mokiniams atsipalaiduoti nuo kasdienės mokymosi programos rutinos ir sumažinti egzaminų stresą.
Socialiniai įgūdžiai ir integracija
Kai jūsų vaikai sportuoja, jie dalyvauja realioje socialinėje veikloje. Kadangi jiems reikia reguliariai bendrauti tiek su komandos draugais, tiek su treneriais, jūsų vaikai neišvengiamai tobulės ir tobulins savo socialinius įgūdžius. Sporto veikla vaikams suteikia galimybę integruotis į bendruomenę. Jie gali dalyvauti sporto klubuose, komandinėse varžybose arba mokyklos sporto komandose. Yra labai įprasta, kad buvę komandos nariai palaiko ryšį vienas su kitu netgi po ilgo laiko, kai baigia sportuoti. Kaip komandos narys, visus metus vaikas treniruojasi kartu su kitais ir tuo pačiu auga kartu. Kartu išgyvena sunkius ir gerus laikus, ir tokį ryšį yra labai sunku nutraukti. Jūsų vaiko komandos nariai tampa antrąja šeima ir žmonėmis, kurie visada palaikys juos, kad ir kas nutiktų.
Komandinis darbas ir bendri tikslai
Komandinis sportas veikia tik tuo metu, jei visi komandos nariai dirba kartu siekdami bendro tikslo - nesvarbu, ar tikslas būtų laimėti čempionatą, ar tiesiog laimėti kitas rungtynes. Reguliariai treniruodamiesi ir rungtyniaudami su kitomis komandomis vaikai išmoks kaip padrąsinti vieni kitus ir dirbti kartu, kad pasiektų bendrą komandinį tikslą.
Atsakomybė ir disciplina
Komandinis sportas dažnai reikalauja didelio atsidavimo ir disciplinos. Sportas moko vaikams disciplinos ir atsakomybės jausmo. Norint pasiekti gerus sporto rezultatus, reikia nuolatinio laiko ir pastangų įdėjimo.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Ištvermė ir emocijų valdymas
Užsiimti sportine veikla nėra tik malonumas. Jūsų vaikas neišvengiamai susidurs su tam tikromis nelaimėmis ir pralaimėjimais, tačiau gera žinia yra ta, kad tai taip pat išmokys juos tai priimti ir įveikti. Sportas suteikia galimybę vaikams išmokti įveikti iššūkius ir įveikti kliūtis. Per treniruotes ir varžybas jie susiduria su pralaimėjimais, o tai moko jų elgtis su nesėkmėmis, stiprinti ištvermę ir kovoti. Sportas moko jūsų vaikus priimti tolygiai tiek laimėjimus, tiek pralaimėjimus. Ir nors priimti laimėjimą yra daug lengviau psichologiškai nei susitaikyti su pralaimėjimu, svarbu, kad jūsų vaikas išmoktų kuo lengviau pereiti tą netekties jausmą ir judėti toliau. Sporto veikla moko vaikus būti įsipareigojusiems ir ištvermingiems. Norint pasiekti aukštus rezultatus, reikia pastovumo, kantrybės ir pastangų. Sportuodami vaikai išmoksta valdyti savo emocijas, veikti savo tikslų link ir nenusileisti sunkumams.
Sveikatos įpročiai ir fizinis aktyvumas
Sportas skatina vaikus įgyti ilgalaikius sveikatos ir aktyvaus gyvenimo būdo įpročius. Jei vaikai nuo mažumės įsisavina reguliaraus fizinio aktyvumo įpročius, jie yra linkę ir suaugę gyventi sveikai ir aktyviai. Savaime suprantama, kad bet kokia sportinė veikla padeda jūsų vaikui išlikti fiziškai aktyviam. Kaip minėta anksčiau, dabartinis mūsų gyvenimas tapo labai sėslus, o tokie pasikeitimai kelia daug pavojų sveikatai. Fizinis pasyvumas ne tik padidina tikimybę sunkiai susirgti, bet ir neigiamai veikia psichinę sveikatą. Sportas turi teigiamą poveikį vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, arba "laimės hormonų", išsiskyrimą, kurie pagerina nuotaiką ir sumažina stresą.
Koncentracija ir mokymosi gebėjimai
Sportas gali padėti vaikams pagerinti koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti smegenų funkcijas ir protinį darbą.
Alternatyva ekranams
Trumpam pagalvokite, kaip jūsų vaikai leidžia laiką po mokyklos pamokų ir atliktų namų darbų. Ar jie sėdi priešais ekraną, ar užsiima aktyviu ir naudingu hobiu? Sportas yra geras būdas užimti vaikus, tuomet jie neturi laiko nuobodžiauti ir užsiimti veikla, kuri ugdo blogus įpročius.
Stresas jaunųjų sportininkų gyvenime
Sporto varžybos natūraliai sukuria įtampą vaikams dėl daugelio psichologinių ir fiziologinių priežasčių. Viena pagrindinių - rezultatų lūkesčiai, kurie gali kilti iš pačių vaikų, bendraamžių, trenerių ar tėvų. Vaikų nerimas prieš varžybas dažnai susijęs su baime būti neigiamai įvertintiems kitų akivaizdoje. Ypač jauniems sportininkams sudėtinga valdyti šiuos jausmus, nes jų emociniai įgūdžiai dar formuojasi. Minios dinamika taip pat stipriai veikia vaikus. Žiūrovai, ypač tėvai ir artimieji, gali netyčia didinti spaudimą savo reakcijomis, komentarais ir lūkesčiais. Spaudimas jaunimo varžybose taip pat kyla dėl laimėjimų kultūros, kai pergalė tampa vieninteliu sėkmės matu.
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
Streso požymiai
Norint padėti vaikui, pirmiausia reikia gebėti atpažinti jo patiriamo streso požymius. Jei pastebite, kad vaikas bijo sporto treniruočių, tai gali būti ženklas, kad jo patiriamas stresas tapo pernelyg intensyvus. Jaunojo sportininko pervargimo simptomai dažnai apima chronišką nuovargį, kuris nepraeina net po poilsio, motyvacijos praradimą ir anksčiau teikusios malonumą veiklos vengimą.
Tėvų vaidmuo
Tėvų elgesys yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko patiriamą stresą sporto varžybose. Palaikomasis, į procesą orientuotas skatinimas padeda vaikams susikoncentruoti į asmeninį tobulėjimą, o ne į išorinius rezultatus. Kai tėvai pabrėžia pastangų svarbą, vaikai išmoksta vertinti savo darbą ir pažangą, o ne tik galutinius rezultatus. Tėvai turėtų stengtis sukurti palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs dalyti savo jausmus apie sportą ir varžybas. Vengiama spaudimo ir pozityvus grįžtamasis ryšys vaikams padeda išlaikyti motyvaciją ir mėgautis sportu. Vienas svarbiausių aspektų - išlaikyti sveiką balansą tarp paramos ir autonomijos suteikimo. Pradėkite palaikantį pokalbį, kad suprastumėte jo jausmus; venkite iškart spausti arba nuolaidžiauti. Padėkite jam sutelkti dėmesį į malonumą ir mažus žingsnius, o ne į rezultatus.
Emocinio atsparumo ugdymas
Padėti vaikams ugdyti emocinį atsparumą yra vienas svarbiausių būdų mažinti sporto varžybų sukeliamą stresą. Mindfulness (dėmesingumo) praktikos, gilaus kvėpavimo technikos ir gebėjimas sutelkti dėmesį į užduotį, o ne į rezultatus, yra svarbūs įrankiai, padedantys vaikams tvarkytis su sporto konkurencija. Klaidų normalizavimas taip pat yra svarbi emocinio atsparumo ugdymo dalis. Vaikai turi suprasti, kad klaidos yra neišvengiama mokymosi proceso dalis, o ne katastrofos. Įvairių sporto šakų išbandymas gali padėti vaikams atrasti tas veiklas, kurios teikia jiems daugiausia džiaugsmo ir mažiausiai streso. Emocinio žurnalo rašymas gali būti efektyvus būdas vyresniems vaikams stebėti savo jausmus ir pastebėti streso trigerius.
Profesionalios pagalbos svarba
Nors tam tikras streso lygis sporto varžybose yra normalus, svarbu atpažinti, kada įtampa tampa pernelyg didelė ir reikalinga profesionali pagalba. Perdegimo požymiai jaunimo sporte dažnai apima nuolatinį nuovargį, kuris nepraėina net po ilgesnio poilsio, visišką motyvacijos praradimą ir anksčiau mėgtos veiklos vengimą. Jei pastebite šiuos požymius, svarbu nedelsiant ieškoti sporto psichologo ar kito psichikos sveikatos specialisto pagalbos. Ieškant tinkamo specialisto, verta atsižvelgti į jo patirtį dirbant su vaikais ir sporto psichologijos srityje. Gydytojas, mokyklos psichologas ar pediatras gali padėti suorientuoti ir nukreipti pas tinkamą specialistą. Bendradarbiavimas su treneriais ir mokyklos personalu taip pat yra svarbus. Jie gali padėti sukurti palaikančią aplinką ir pritaikyti treniruočių intensyvumą pagal vaiko poreikius.
Sporto nauda ne tik vaikams, bet ir suaugusiems
Sportas yra ne tik būdas formuoti kūną, bet ir puikus būdas rūpintis visapusiška sveikata. Aktyvus gyvenimo būdas neabejotinai gerina gyvenimo kokybę, nes reguliari fizinė veikla suteikia daugybę privalumų, pradedant fizine sveikata ir baigiant emocine gerove.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas
Širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimas
Viena didžiausių sporto naudų yra širdies sveikatos stiprinimas. Reguliarios treniruotės, pvz., bėgimas, plaukimas ar dviračių sportas, gerina širdies ir kraujagyslių sistemą. Sportuojant širdis dirba efektyviau, sumažėja cholesterolio kiekis kraujyje, taip pat sumažėja kraujospūdis. Reguliarus fizinis aktyvumas ir sportas gali padėti išsaugoti optimalų kraujo spaudimą. Sporto sąvoka yra labai plati - ji apima visų rūšių fizinius pratimus, bėgimą, plaukimą ir bet kurias kitas treniruotes, kurias galima rinktis pagal kiekvieną sezoną. Todėl kiekvienas norintis užsiimti jam patinkančia fizine veikla, kuri leidžia apsisaugoti nuo padidinto kraujospūdžio ir padeda išsaugoti sveiką širdį ir kraujagysles, turi tam labai palankias sąlygas. Daugelis sveikos specialistų nuo hipertenzijos kenčiantiems pacientams rekomenduoja reguliariai sportuoti, nes, kaip rodo šioje srityje atlikti tyrimai, žmonės, kurie sportuoja, rečiau skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, nei tie, kurių gyvenime sportas nėra svarbus.
Svorio kontrolė
Sportas yra vienas iš efektyviausių būdų kontroliuoti kūno svorį. Fizinis aktyvumas padeda deginti kalorijas, o didesnis raumenų kiekis skatina medžiagų apykaitą netgi ramybės būsenoje. Nutukimo problema yra opi visame pasaulyje ir stebima visose amžiaus grupėse. Viršsvorį turintiems žmonėms padidėja hipertenzijos ir širdies ligų rizika. Vienas geriausių būdų apsisaugoti nuo nutukimo arba išspręsti šią problemą yra sportas. Fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno svorį, nes reguliariai sportuojant galima atsikratyti nepageidaujamų kilogramų. Daugelis sporto šakų ir treniruočių pasižymi intensyvia fizine veikla, kurios metu veiksmingai ir greitai sudeginamas didesnis kiekis nereikalingų kalorijų. Taigi, sportas gali tapti puikia priemone tiems, kurie nori sudeginti papildomas kalorijas ir siekia turėti tobulas kūno linijas. O jei sportą derinsite su tinkamos mitybos planu - galite pasiekti dar geresnių rezultatų. Jei treniruotės jums ne prie širdies, visada galite rinktis komandinį sportą - tokiu atveju net ir jausdami fizinį nuovargį patirsite daug smagių akimirkų, kurios atpirks sportuojant išlietą prakaitą.
Raumenų ir kaulų stiprinimas
Reguliarios jėgos treniruotės ir svorio nešimo pratimai, pvz., svorių kilnojimas ar pilatesas, stiprina raumenis ir kaulus. Tai ypač svarbu senstant, nes padeda išvengti osteoporozės ir raumenų nykimo. Sportas stiprina ne tik raumenis, bet ir kaulus. Sportuojant kaulams tenka papildomas spaudimas, o tai savo ruožtu didina kaulų tankį ir dėl to jie tampa stipresni. Treniruočių metu kaulams tenka papildomas krūvis, todėl siekdami jį atlaikyti, kaulai prisitaiko ir tampa tankesni. Jei sportuojama reguliariai, nuolatinis patiriamas stresas kaulus stiprina ir didina jų tankį. Mūsų organizmui senstant kaulų tankis yra linkęs mažėti, todėl sportuoti rekomenduojama bet kurio amžiaus žmonėms ir tokiu būdu išsaugant stiprius ir sveikus kaulus ir senatvėje.
Poveikis psichinei sveikatai
Sportas turi teigiamą poveikį psichinei sveikatai.
Energijos didinimas
Nors gali atrodyti, kad sportas eikvoja energiją, iš tikrųjų jis ją padidina. Reguliarūs fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką, aprūpina ląsteles deguonimi, todėl kūnas tampa energingesnis ir pajėgesnis atlikti kasdienius darbus.
Miegas
Sportas taip pat gali padėti pagerinti miego kokybę. Aktyvus gyvenimo būdas padeda reguliuoti miego ciklą ir sumažina nemigos riziką.
Ilgalaikė nauda ir gyvenimo trukmė
Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad reguliari fizinė veikla yra susijusi su ilgesne gyvenimo trukme. Sportas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos.
Socialinis aspektas
Daugelis sporto šakų, pvz., komandiniai sportai ar grupinės treniruotės, suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis. Tai skatina socialinį ryšį, kuris taip pat yra svarbus emocinės sveikatos aspektas.
Kraujotakos aktyvinimas
Sportuojant visada suaktyvėja kraujotaka. Bėgiojant ar užsiimant bet kuria kita fizine veikla mūsų organizmas būna puikiai aprūpintas deguonimi. Tokiu būdu fizinis aktyvumas padeda išsaugoti gerą ir stiprią sveikatą. Fizinis aktyvumas taip pat padeda padidinti hemoglobino lygį ir kraujo tūrį. Sportuojant greitėja širdies plakimas, o širdies raumenims tenka papildoma apkrova. Ši papildoma apkrova stiprina širdies raumenis ir tuo pačiu gerina visą kraujotaką. Reguliarios aerobinės treniruotės stiprina dirbančių raumenų kapiliarų tinklą. Atliekant aerobikos pratimus dirbančių raumenų skaidulose didėja mitochondrijų kiekis. Širdis pradeda veikti geriau, stabilizuojasi širdies ritmas. Viso to rezultatas - intensyviau sportuojančio žmogaus organizmas jaučia mažesnį stresą.
Imuniteto stiprinimas
Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti ir mūsų imuninę sistemą, kuri yra atsakinga už organizmo apsaugą. Fiziniai pratimai reikšmingai padidina baltųjų kraujo kūnelių kiekį, o su prakaitu, kuris išsiskiria sportuojant, iš organizmo pašalinami toksinai. Padidėjusi kūno temperatūra mažina bakterijų dauginimosi tikimybę.
Emocinės būklės gerinimas
Sportas padeda į gyvenimą pažvelgti visiškai kitomis akimis. Fizinio aktyvumo dėka mūsų mintys tampa aiškesnės, o psichologinė būsena - tvirtesnė ir stabilesnė. Sportas gerina nuotaiką, padeda pasijusti geriau, reikšmingai sustiprina pasitikėjimą savimi. Be to, sportuojant (ypač užsiimant komandiniu sportu) išmokstama greitai priimti sprendimus ir reaguoti instinktyviai. Tokie gebėjimai gali labai būti labai naudingi ir mūsų kasdieniame gyvenime.
Sporto šakos ir jų poveikis sveikatai
Tyrimo metu Anglijoje ir Škotijoje buvo apklausta daugiau nei 80 tūkst. suaugusių žmonių nuo 30 metų amžiaus. Jie turėjo atsakyti į klausimus, kokia fizinio aktyvumo veikla užsiėmė per pastarąsias keturias savaites. Be namų ruošos darbų ir vaikščiojimo, jų taip pat buvo klausiama apie sportinius žaidimus su raketėmis (pavyzdžiui, badmintoną, tenisą ir skvošą), plaukimą, aerobiką (įskaitant šokius bei gimnastiką), važinėjimą dviračiu, bėgiojimą, futbolą ir regbį. Vėliau visi dalyviai buvo stebimi maždaug devynerius metus. Per šį laikotarpį mirė 8790 žmonių, iš jų 1909 nuo širdies ligų ar insulto. Kai tyrėjai palygino skirtingas sporto šakas praktikavusių žmonių mirtingumo rodiklius, jie pastebėjo keletą įdomių tendencijų.
- Rakečių sportas: Tiems žmonėms, kurie tvirtino žaidžiantys šiuos sportinius žaidimus, buvo nustatyta 47 proc. mažesnė rizika mirti dėl bet kokios priežasties, palyginus su tais, kurie šių žaidimų nežaidė, taip pat 56 proc. mažesnė tikimybė mirti nuo širdies ligų ar insulto.
- Plaukimas ir aerobika: Žmonių, kurie plaukiojo ir užsiiminėjo aerobika, rodikliai taip pat buvo geresni negu tų, kurie to nedarė: jų tikimybė mirti dėl bet kokios priežasties atitinkamai buvo mažesnė 28 ir 27 proc., o rizika mirti nuo širdies ligų ar insulto - mažesnė 41 ir 36 proc.
- Važiavimas dviračiu: Užtikrino 15 proc. mažesnę tikimybę mirti dėl bet kokios priežasties, bet nesaugojo nuo mirties dėl širdies ligų ir insulto.
- Bėgimas: Mokslininkai nustatė 43 proc. mažesnę mirties dėl bet kokių priežasčių riziką (ir 45 proc. mažesnę tikimybę mirti nuo širdies ligų), tačiau šis ryšys išnyko, kai rezultatai buvo pakoreguoti pagal kitus veiksnius.
Vis dėlto, nepaisant to, užsiimti bet kokia sportine veikla yra geriau negu nieko nedaryti. Tai ypač svarbu, turint galvoje, kad tik apie 44 proc. tyrimo dalyvių atitiko nacionalines fizinio aktyvumo rekomendacijas.
Sportas ir nerimas
Nerimas, kuriam būdingas nuolatinis susirūpinimas, išgąstis ir baimė, yra dažna psichikos sveikatos problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nors yra įvairių terapinių metodų, kaip valdyti nerimą, vienas iš natūralių ir veiksmingų metodų yra reguliarus sportas.
Neurotransmiteriai ir nerimas
Fizinio krūvio ir nerimo ryšio esmė - neurotransmiteriai, jie perneša signalus smegenyse. Šie cheminiai junginiai atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką, emocijas ir reakciją į stresą. Kai kalbama apie nerimą, svarbiausi yra du neurotransmiteriai - serotoninas ir GABA.
- Serotoninas: Dažnai vadinamas „geros savijautos“ neurotransmiteriu, serotoninas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką. Mažas serotonino kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu ir depresijos simptomais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai skatina serotonino išsiskyrimą smegenyse.
- GABA: Ši rūgštis yra slopinamasis neuromediatorius, kuris veikia kaip natūralus smegenų ramintojas. Mažas GABA kiekis siejamas su padidėjusiu nerimu, stresu ir panikos priepuoliais. Įrodyta, kad fiziniai pratimai didina GABA gamybą ir receptorių jautrumą smegenyse.
HPA ašis ir reakcija į stresą
Kitas svarbus fizinio krūvio ir nerimo santykio dalyvis yra pagumburio, hipofizės ir antinksčių (HPA) ašis - sudėtinga sistema, reguliuojanti organizmo reakciją į stresą. Lėtinis stresas ir sutrikusi HPA ašies reguliacija yra glaudžiai susiję su nerimo sutrikimais. Fiziniai pratimai padeda reguliuoti ir atkurti šios sudėtingos sistemos pusiausvyrą.
- Kortizolis: Kai patiriame stresą ar nerimą, antinksčiai išskiria kortizolį, dažnai vadinamą streso hormonu. Ilgai trunkantis kortizolio kiekio padidėjimas gali prisidėti prie nerimo simptomų atsiradimo. Treniruotės atlieka išskirtinį vaidmenį reguliuojant kortizolio gamybą.
- Endorfinai: Sportuojant išsiskiria endorfinai - natūralios organizmo skausmą malšinančios ir nuotaiką gerinančios medžiagos. Šios neurocheminės medžiagos skatina geros savijautos jausmą.
Sporto programos ir mankšta vaikams su kineziterapeutu
Taip pat, labai naudinga yra sporto programa ir mankšta vaikams su kineziterapeutu. Užsiimti sportu svarbu ne tik fiziniam pasirengimui. Sportuoti dažnai reiškia būti komandos dalimi, o tai leidžia lavinti įgūdžius įvairiose srityse. Vaikai ne tik mokosi visų su sportu susijusių technikų, bet ir gali lavinti savo gyvenimo įgūdžius. Komandinis sportas skatina bendradarbiavimą ir dalijimąsi, atsparumą, tikslų siekimą ir santykių kūrimą. Tėvai gali paskatinti savo vaikus sportuoti įvairiais būdais, įskaitant vaidmenų modeliavimą. Tačiau ne tik tėvai ir globėjai yra sektinas pavyzdys vaikams. Vaikai dažnai tikisi, kad mokytojai, sporto treneriai ir priežiūros darbuotojai prieš ir po pamokų būtų įkvėpti ir padrąsinti, kai kalbama apie sportą.
Išlikti aktyviam yra įgūdis visam gyvenimui. Vaikai gali susirasti savo sporto komandą per vietinę mokyklą, sporto centrą, atostogų programą. Išbandydami įvairias sporto šakas, jūsų vaikas gali rasti sau tinkamą.
Rytinė mankšta ir jos privalumai
Darniai anksti pradėtas rytas su mankšta - reikšmingiausia dienos dalis. Savijauta, atsikėlus anksti, visą dieną būna žvali ir džiugi, lengviau nurimti, lengviau dirbti ir darniai išgyventi dienos metu sutinkamas įvairias situacijas. Ankstyvą rytą jaučiama tam tikra nepaprastai tinkama ore tvyranti atmosfera užsiimti sportu. Tad pabandykite ir jūs pradėti savo rytą su mankšta! Treniruočių studija „Vija Pinavija“ kviečia rytus pradėti su lėtesnio intensyvumo mankštomis: kalanetika, pilatesu, joga. Pasportavusios iš ryto pasisemsite energijos visai dienai, susireguliuosite apetitą, visą dieną valgysite mažiau, nes į organizmą išskiria laimės hormonai endorfinai. Tai ypač apsaugo nuo emocinio persivalgymo. Kartu tai padeda koreguoti porcijų dydį ir verčia žiūrėti, ką dedamės į burną. Dar vienas puikus rytinės mankštos privalumas - reguliari mankšta iš ryto. Ji užtikrina, kad grįšite prie buvusio kūno svorio. Be to, rytą dažniausiai būname geresnės nuotaikos ir labiau motyvuotos, kas dar labiau padeda užtikrinti, kad sveikai maitinsimės, sportuosime ir sieksime užsibrėžto tikslo.
Visus šiuos rytinės mankštos privalumus patvirtina ir rytinę mankštą lankančios studijos moterys. Treniruotės jau daugeliui tapo ryto ritualu, kuris bent valandėlę sulaiko nuo beprotiško skubėjimo. Mankšta bent šią akimirką suteikia progą pabūti čia ir dabar. O puikiai nusiteikusių sportuojančių moterų draugijoje galime giliai įkvėpti, pratempti dar užsimiegojusius raumenis, pajusti ryto nuotaiką ar tiesiog pasisveikinti su pasauliu ir džiaugtis galimybe pabusti, gyventi ir kvėpuoti. Argi daug mums reikia? Kiekviena tiesiog privalome pasakyti sau: mano sveikata nepasirūpins niekas kitas, o tik aš pati. Todėl viena kitą paragindamos, padrąsindamos, tvirtai ženkime sveikesnio gyvenimo link, kad sveikų ir laimingų moterų ratas nepaliaujamai didėtų. Juk kiekviena galime išmokti kontroliuoti ir savo sveikatos būklę, ir savo gyvenimą. Laimingiausios moterys yra tos, kurios prisiima atsakomybę už savo dvasinę ir fizinę gerovę ir turi vidinės stiprybės susikurti harmoningą bei laimingą gyvenimą.
Kaip prisijaukinti treniruotes?
Pagal statistiką apie pusė žmonių sudaro naujų metų pažadų planą. Ar Jūs viena/as iš jų? Ar peržiūrėjote pernai metų pažadų sąrašą? Kiek pavyko įgyvendinti? Pagal tą pačią statistiką beveik pusė pažadų:
- Pradėti sportuoti
- Numesti svorio
- Sveikai maitintis
Ir dar ta pati statistika skelbia, kad tik 8 proc. įgyvendina naujametinius pažadus. Ar esate tarp tų 8 procentų? Ar norite šiais metais jaustis geriau? Ar norite sutvirtinti kūną? Ar norite nebejausti nugaros skausmų? Ar norite lengvai pasukti kaklą? Ar norite…? Tikriausiai kiekvienas turime labai daug norų, kas susiję su savijauta ir sveikata. Tad kaip gi prisijaukinti treniruotes? Kad tai nebūtų prievolė ar nemaloni našta?
Treniruočių studijos “Vija Pinavija” direktorė Inga, pasitelkdama dvylikos metų patirtį, pataria:
- Pasirinkite tinkamą treniruotę ir tinkamą trenerę/į. Jei viena kalanetikos treniruotė ar trenerė nepatiko, tai dar nereiškia, kad ta pati kalanetika ar pilates nepatiks pas kitą trenerę. Tad nenuleiskite rankų po vienos nepatikusios treniruotės. Ieškokite savo.
- Būtinai susiraskite treniruočių studiją ar sporto klubą šalia namų ar darbo. Nereikės gaišti laiko kamščiuose ar kelyje. Važiuojant tolimą kelią per daug pagundų nusukti į šoną.
- Neatidėliokite pirmos treniruotės. “Kiek teko susidurti, tos moterys, kurios užsirašo į treniruotę rytoj ar poryt, ateina sportuoti ir lanko reguliariai. O tos kurios užsirašo, po dviejų ar trijų savaičių, 99 proc. neateina visai”, - sako Inga.
- Prikalbinkite kartu sportuoti draugę, sesę, kolegę, mamą, dukrą. Taip viena kitą galėsite paraginti ir neleisite išklysti iš teisingo kelio, kai ateis tingėjimo dienos. O galbūt pakvieskite savo antrą pusę kartu ateiti į jogą. Nuostabus laikas kartu.
- Įsigykite metinį abonementą (Kalėdų proga būna akcijos) arba nusipirkite 2-3 mėnesiams (ir sutaupysite, ir turėsite įsipareigojimą sau).
- Susiplanuokite kuriomis dienomis sportuosite. Galbūt galima suderinti vaikų būrelius ir Jūsų sportą. Kol vaikas užsiėmęs, Jūs sportuojate, o ne vaikštote po parduotuves. Taip netgi sutaupysite, išleisite tikrai mažiau, nei sumokėdami už sporto abonementą. Galbūt galite skirti laiko sau rytais. Treniruotė ryte - puiki dienos pradžia.
Yra daugybė pasiteisinimų, kodėl nesportuoti ir taip pat daug priežasčių, kodėl verta sportuoti. Kad ir kokie Jūs užimti, susiplanuokite savo savaitę taip, kad 2-3 valandas skirtumėte sportui.
#