Šiais laikais, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, tėvams tenka nelengva užduotis - motyvuoti savo atžalas sportuoti. Fizinis aktyvumas yra būtinas sveikam vaiko vystymuisi, stiprina organizmo sistemas, gerina motoriką, fizinius gebėjimus ir teigiamai veikia psichinę sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl vaikų motyvacija sportui yra svarbi, kokie veiksniai ją įtakoja ir pateiksime praktinių patarimų tėvams, kaip skatinti vaikus būti fiziškai aktyviais.
Fizinio aktyvumo svarba vaikams
Apie fizinio aktyvumo svarbą suaugusiems, o ypač vaikams, kalbėti nereikia. Fizinis aktyvumas ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, stiprina kūną. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai, judėjimas turi teigiamą poveikį ir psichinei sveikatai. Fizinio aktyvumo poreikis yra lygiai toks pat kaip ir maisto ar oro poreikis. Specialistai pabrėžia, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys. Gydytojai tikina, kad fizinis aktyvumas ne tik natūralu, bet ir būtina vaiko ir suaugusio žmogaus būsena, tačiau šiais laikas ir vienus, ir kitus dažniau matome sėdinčius ar gulinčius. Fizinis aktyvumas ne tik stiprina fizinę sveikatą, bet ir teigiamai veikia vaiko psichologinę gerovę.
Fizinė nauda
- Stiprina raumenis ir kaulus: Reguliarus dalyvavimas sporto treniruotėse padeda vaikams išugdyti tvirtą fizinį pagrindą. Vaikų, kurie reguliariai sportuoja, raumenys stipresni, kaulai tankesni.
- Gerina motorinius įgūdžius: Treniruotės pagerina motorinių įgūdžių vystymąsi - koordinaciją, pusiausvyrą, lankstumą ir reakcijos laiką.
- Stiprina imuninę sistemą: Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
- Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą: Reguliarus fizinis aktyvumas stiprina vaiko imuninę sistemą, mažindamas sergamumą peršalimo ligomis.
Psichologinė nauda
- Gerina nuotaiką ir mažina stresą: Sportuojantys vaikai patiria natūralų endorfinų išsiskyrimą, kuris gerina nuotaiką ir mažina streso lygį.
- Ugdo savidiscipliną ir atkaklumą: Reguliarios treniruotės ugdo savidiscipliną ir atkaklumą. Vaikas mokosi, kad norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia nuolat tobulėti, kartais pakentėti ir įdėti daug pastangų.
- Moko priimti pergales ir pralaimėjimus: Sportas taip pat moko vaikus priimti tiek pergales, tiek pralaimėjimus. Jie išmoksta džiaugtis pasiekimais, bet taip pat susitaikyti su nesėkmėmis ir iš jų mokytis.
- Skatina socialinę integraciją: Komandinės sporto šakos - krepšinis, futbolas, tinklinis - ugdo bendradarbiavimo įgūdžius. Treniravaotės skatina socialinę integraciją ir padeda vaikams užmegzti naujus ryšius už mokyklos ribų.
Tėvų daromos klaidos, mažinančios vaikų motyvaciją sportuoti
Specialistai pabrėžia, kad toks vaiko motyvavimo būdas - neatneša visiškai jokio rezultato. Fizinis vaiko aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų sąsajos su sportu, auklėjimo gebėjimų ir paties fizinio aktyvumo. Taigi kokias dažniausias klaidas daro tėvai, kad jų vaikams išsiugdo apatija sportui.
- Motinos įtaka: Vaiko polinkis fiziniam aktyvumui, pasak mokslininkų, formuojasi nuo mažų dienų, tokių mažų, kad galbūt neįsivaizduojame - dar tada, kai jis yra įsčiose. Mokslininkai įžvelgia ir kitą naudą, pasak jų, tyrimai įrodė, kad fiziškai aktyvių nėščiųjų vaikai būna labiau linkę į fizinę veiklą.
- Spąstai patiems sau: Tėvai siekdami „patogesnių“ išėjimų į lauką visų pirma labai kenkia vaiko sveikatai ir vystymui. Aišku, sunku tikėtis, kad tokie tėvai ateityje išugdys fiziškai aktyvų vaiką.
- Dėmesio kompensavimas dovanomis: Dažnas tėvas kompensuoja dovanomis dėmesio stoką ir laiką, praleistą darbe, užuot vakare pabuvus su vaiku. Natūralu, kad vaikas jo ir norėjo, kad dažnam futbolo kamuolio ir nereikia, juk su tokiais tėvais jis jo ir nepaspardys.
- Telefono ar planšetės naudojimas kaip "užkišimo" priemonė: Dažni tėvai planšetę ar telefoną naudoja kaip vaiko „užkišimo“ priemonę. Buvęs toks penkiametis dešimties jau tampa kiek antsvorio turinčiu paaugliu. O tėvai nuolat retoriškai klausia - kodėl jis tiek mažai juda?
- Sporto varžybų ignoravimas: Norint išugdyti vaiko polinkį sportui, reikėtų kartais su juo nueiti į sporto varžybas. Ar kada paklausėte savo penkiamečio, į kokias sporto varžybas norėtų nueiti būtent jis? Gal tai jus labai nustebintų.
- Sprendimo primetimas: Nuvedę vaiką į du ar tris sporto būrelius tėvai dažnai nusivilia ir tepasako, kai apsispręsi - pasakyk. Tokiu atveju, nesitikėkite, kad vaikas kokį ketvirtą ar penktą kartą jums pasakys, kad vis dėlto norėtų išbandyti plaukimą. O galiausiai, jis ir nesužinos - ar jam tai patinka.
- Gero žodžio stoka: Koks vaikui svarbus tėvų palaikymas siekiant net menkiausio rezultato - turbūt sunku suvokti. Būtent todėl vienas didžiausių dalykų, ką galite padaryti dėl savo vaiko - palaikyti jį. To nedarantys tėvai rizikuoja vaikui sudaryti įspūdį, kad jo užsiėmimas yra nesvarbus.
- Neįsiklausymas: Tėvams būtina išklausyti, kaip vaikui sekėsi treniruotė, kas pavyko, o kas ne itin. Pasakyti, kad jei nepavyko - tereikia įdėti darbo, paskatinti jį nenuleisti rankų.
- Pergalių reikalavimas: Turime mokyti vaiką ne tik bet kokia kaina siekti rezultato, bet mokytis ir pralaimėti. Neugdyti jame sportinio įsiūčio ar nusivylimo, kad jis nevykėlis. Tėvai šiuo klausimu vaidina kone svarbiausią vaidmenį.
- Pavyzdžio nebuvimas: Sunku tikėtis, nors galbūt ir būna išimčių, kad sportiškas vaikas užaugs šeimoje, kuriai sportas ar fizinis aktyvumas - paskutinė įmanoma veikla. Mėgaukitės pačia fizine veikla kartu!
Kaip teisingai motyvuoti vaikus sportuoti
Tėvai randa sau pasiteisinimų - nuovargis, stresas, tačiau vaikams nenustoja šaukti „eik į lauką pažaisti“, „eik į lauką pakvėpuoti grynu oru“, tačiau toks vaiko motyvavimo būdas - neatneša visiškai jokio rezultato. Specialistai pabrėžia, kad fizinis vaiko aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo tėvų sąsajos su sportu, auklėjimo gebėjimų ir paties fizinio aktyvumo. Norint išugdyti meilę sportui, svarbu laikytis tam tikrų principų.
Leidimas rinktis
Svarbiausia motyvuojant vaikus sportuoti yra leidimas jiems rinktis, kas jiems patinka. Labai svarbu tartis kokį būrelį lankys, kokiu dažnumu ir kas bus kai nebenorės lankyti.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Pažangos vertinimas
Labai svarbu palaikyti, kai sekasi ir užjausti kai nesiseka ar ką skauda. Labiau vertinkite ir girkite patį sportavimo procesą, kad išmoksta naujų dalykų, stiprėja kūnas, gerėja emocinė savijauta. Antras svarbus dalykas nelyginti su kitais, o skatinti vertinti savo pažangą.
Palaikymas ir užuojauta
Labai svarbu palaikyti, kai sekasi ir užjausti, kai nesiseka ar ką skauda.
Sportinio proceso vertinimas
Labiau vertinkite ir girkite patį sportavimo procesą, kad išmoksta naujų dalykų, stiprėja kūnas, gerėja emocinė savijauta.
Teigiami teiginiai
Kaip kalbėti su vaiku, kad jo motyvacija judėti, sportuoti didėtų:
- Tu tampi stipresnis/greitesnis visada kai treniruojiesi.
- Padarei didelę pažangą sporte.
- Nuplauk/įmeti.
- Pasižiūrėk, kaip tavo sesė/brolis/draugas varo.
- Man patinka žiūrėti, kai tu sportuoji.
Ko vengti:
Taip pat skaitykite: Krepšinio jaunimo ugdymas
- Negaliu žiūrėti, kaip tu vis klysti (pameti kamuolį/negirdi ką treneris sako/pamiršti judesį, ką jau mokėjai).
- Kiek kartų galiu tau kartoti, pasiimk aprangą/batus.
- Man vienai tik rūpi tavo sveikata.
- Taip, po sporto gali skaudėti raumenis. Padeda šiltas dušas.
- Kur skauda?
- Tikri vyrai nesiskundžia.
- Ko tik 3 vieta.
Stebėkite vaiko polinkius
Pirmiausia, stebėkite savo vaiką ir atkreipkite dėmesį į jo natūralius polinkius. Ar jūsų vaikas mėgsta aktyvias, energijos reikalaujančias veiklas? Tokiu atveju dinamiškos sporto šakos kaip futbolas, krepšinis ar lengvoji atletika gali būti puikus pasirinkimas. Gal jūsų vaikas labiau mėgsta tikslumą ir koncentraciją?
Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą
Labai svarbu įtraukti vaiką į sprendimo priėmimo procesą. Paklauskite, kokios veiklos jam atrodo įdomios, ir sudarykite galimybę jas išbandyti. Taip pat įvertinkite vaiko socialines preferencijas.
Praktiniai aspektai
Renkantis sporto šaką, būtina atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ar treniruočių vieta yra patogiai pasiekiama? Idealu, jei sporto kompleksas yra netoli namų ar mokyklos, kad kelionė neužimtų per daug laiko. Treniruočių tvarkaraštis taip pat svarbus faktorius. Jei vaikas turi daug namų darbų ar kitas užklasines veiklas, reikės įvertinti, ar naujos treniruotės nebus per didelė našta. Finansinis aspektas taip pat reikšmingas. Kai kurios sporto šakos, kaip žirgų sportas ar slidinėjimas, gali būti gana brangios dėl reikalingos įrangos ir kitų išlaidų. Tuo tarpu bėgiojimas ar futbolas gali būti prieinamesni.
Trenerio svarba
Trenerio kvalifikacija ir požiūris taip pat turėtų būti svarbus veiksnys. Geras treneris ne tik moko technikos, bet ir formuoja vaiko požiūrį į sportą, motyvuoja ir įkvepia.
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas
Tėvų įsitraukimas ir palaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių vaiko sėkmę ir pasitenkinimą sportine veikla. Svarbu rodyti susidomėjimą vaiko veikla - klausinėti apie treniruotes, pasiekimus, iššūkius. Stenkitės dalyvauti vaiko sportiniame gyvenime - lankykitės varžybose, padėkite treniruočių dienomis. Tai rodo, kad vertinate vaiko pastangas ir interesus. Venkite pernelyg akcentuoti rezultatus. Pergalės ir medaliai yra malonūs, tačiau jie neturėtų tapti pagrindiniu tikslu. Akcentuokite pastangas, tobulėjimą, sportinių vertybių mokymąsi.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimnastikos įrangos pasirinkimas
Atviras bendravimas
Atviras ir konstruktyvus bendravimas su treneriais yra esminis sėkmingo sportinio kelio elementas. Susipažinkite su treneriu, jo darbo metodais ir filosofija. Jei kyla problemų ar klausimų dėl treniravimo metodų, kalbėkite tiesiogiai su treneriu, ne vaiko akivaizdoje. Su vaiku kalbėkite apie jo patirtis treniruotėse atvirai ir nuoširdžiai. Mokykite vaiką prisiimti atsakomybę už savo sportinį kelią. Padėkite jam išsikelti realius, pasiekiamus tikslus ir apmąstyti, kaip jų siekti.
Būkite pavyzdžiu
Būkite geru pavyzdžiu. Jūsų požiūris į fizinį aktyvumą, sportą, pergales ir pralaimėjimus daro didžiulę įtaką jūsų vaiko požiūriui.
Moksliniai tyrimai ir rekomendacijos
Moksliniai tyrimai patvirtina daugelį teigiamų treniruočių aspektų vaikų vystymosi procese. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad 5-17 metų vaikai kasdien turėtų užsiimti vidutinio ar intensyvaus fizinio aktyvumo veikla bent 60 minučių. Lietuvos sporto universiteto atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kurie reguliariai dalyvauja organizuotose sportinėse veiklose, pasižymi geresne koncentracija mokykloje, aukštesniais akademiniais pasiekimais ir geresne psichologine savijauta.
Vaikų psichologai pabrėžia, kad sportas suteikia vaikams saugią erdvę, kurioje jie gali išbandyti savo ribas, patirti ir sėkmę, ir nesėkmę, ir taip ugdyti emocinį atsparumą. Tėvai dažnai susiduria su iššūkiu - kaip paskatinti vaiką daugiau judėti ir aktyviai sportuoti. Šiuolaikiniame pasaulyje, kupinantis televizijos, išmaniųjų telefonų ir kompiuterinių žaidimų, fizinio aktyvumo skatinimas tapo dar sudėtingesniu uždaviniu. Motyvacija - tai vidinis arba išorinis stimulas, skatinantis mus siekti tikslų. Vaikų kontekste, motyvacija sportuoti gali kilti iš tikro džiaugsmo judant, socialinio ryšio su bendraamžiais, ar iš noro įgūsti naujus įgūdžius. Kiekvienas vaikas yra unikalus - vieni natūraliai mėgsta judėti ir išbandyti įvairias fizines veiklas, kiti gali būti santūresni ar net vengti sporto. Vaikų fizinis aktyvumas stipriai priklauso nuo jų asmenybės bruožų, ankstesnės patirties ir net temperamento. Svarbu atidžiai stebėti savo vaiko elgesį ir išgirsti jo nuomonę. Pastebėkite, kokiose situacijose jūsų vaikas tampa energingesnis, kas jam teikia džiaugsmą judant. Vaikams dažnai kyla įvairių baimių, susijusių su sportu - nesėkmės baimė, baimė būti išjuoktam, fizinio skausmo baimė ar net baimė nenuvilti tėvų. Baimės įveikimas prasideda nuo jos normalizavimo - vaikai turi žinoti, kad jausti nerimą naujose situacijose yra natūralu. Pradėkite nuo mažų žingsnių - jei vaikas bijo sporto treniruočių, pirmiausia galite tiesiog apsilankyti ir stebėti treniruotę iš šalies. Vėliau, galbūt, jis norės trumpai pabandyti dalyvauti. Tėvų požiūris ir elgesys labai stipriai veikia vaiko motyvaciją sportuoti. Vienas svarbiausių aspektų - rasti balansą tarp skatinimo ir spaudimo. Skatinimas reiškia entuziastingą palaikymą, domėjimąsi vaiko veikla ir pažanga, kartu priimant jo sprendimus ir jausmus. Siekiant motyvuoti vaiką sportuoti, ypač veiksminga demonstruoti pozityvų požiūrį į fizinį aktyvumą savo pavyzdžiu. Psichologai pabrėžia, kad ilgalaikės motyvacijos kūrimui ypač svarbu ugdyti vidinę motyvaciją - kai vaikas sportuoja dėl to, kad jam tai teikia malonumą, o ne vien dėl išorinių apdovanojimų. Leiskite vaikui išsikelti asmeninius tikslus ir švęskite kiekvieną mažą pergalę bei pažangą, o ne tik galutinius rezultatus. Tai padeda formuoti supratimą, kad sportavimas yra kelionė, o ne tik rezultatų siekimas. Vaikų akimis žiūrint, sportas visų pirma turėtų būti smagus. Jei fizinė veikla asocijuosis su džiaugsmu ir teigiamomis emocijomis, motyvacija judėti atsiras natūraliai. Renkantis sporto šaką vaikui, verta atsižvelgti į jo temperamentą ir socialinius polinkius. Ekstravertiškiems, energingiems vaikams dažnai labiau patinka komandinės sporto šakos, tokios kaip krepšinis, futbolas ar rankinis, kur galima aktyviai bendrauti su kitais. Fizinio aktyvumo „žaidimizacija” - dar vienas puikus būdas padaryti sportą patrauklesnį vaikams. Paverčiant fizinius pratimus į žaidimus, varžybas ar nuotykius, sukuriame kontekstą, kuriame vaikai natūraliai nori dalyvauti. Nepamirškite socialinio aspekto svarbos - daugeliui vaikų draugystė ir bendrumo jausmas yra vieni svarbiausių motyvatorių. Jei vaikas jaučiasi priimtas grupėje ir turi bendraminčių, jo noras dalyvauti sportinėje veikloje stipriai išauga. Svarbu leisti vaikui išbandyti įvairias treniruotes vaikams, prieš apsisprendžiant dėl vienos konkrečios. Ilgalaikės motyvacijos kūrimas - vienas didžiausių iššūkių tėvams, siekiantiems skatinti vaiką sportuoti. Pastovumas ir rutina - vienas svarbiausių elementų formuojant ilgalaikę sportavimo kultūrą. Nustatykite reguliarų treniruočių grafiką, kurio stengiatės laikytis, tačiau išlaikykite ir tam tikrą lankstumą. Veiklų įvairovė gali būti puikus būdas išlaikyti motyvaciją. Net jei vaikas koncentruojasi į vieną pagrindinę sporto šaką, įtraukite ir papildomas veiklas - plaukimą vasarą, slidinėjimą žiemą, šokius ar kovos menus. Istorijos ir sporto herojai gali stipriai įkvėpti vaikus. Pasakokite istorijas apie įžymius sportininkus, jų kelius į sėkmę, ištvermę ir pasiryžimą. Kartu žiūrėkite sporto varžybas, filmus apie sportą ar skaitykite knygas sportine tematika. Pagarba vaiko autonomijai - dar vienas svarbus aspektas. Leiskite vaikui pačiam priimti tam tikrus sprendimus dėl savo sportinės veiklos - rinktis sporto šaką, komandą ar trenerį (jei įmanoma). Šeimos dalyvavimas ir bendras laisvalaikis, susietas su sportu, taip pat gali stipriai paveikti vaiko požiūrį į fizinį aktyvumą. Organizuokite aktyvias šeimos išvykas, dalyvaukite bendruomenės sporto renginiuose, kartu žiūrėkite sporto transliacijas - tai parodo, kad sportas yra vertybė visai šeimai. Augant vaikui, keiskite savo lūkesčius ir požiūrį į jo sportinę veiklą. Kas motyvavo jį būnant penkerių, greičiausiai nebebus aktualu sulaukus dvylikos. Motyvuoti vaiką sportuoti - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir lankstumo. Tėvų palaikymas ir pozityvus požiūris į sportą kuria pamatą vaiko ilgalaikiam ryšiui su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad vaiko motyvacija sportuoti gali svyruoti - tai natūralu. Sportas teikia daugybę naudos vaikui - nuo fizinės sveikatos stiprinimo iki emocinės gerovės ir socialinių įgūdžių ugdymo. Pradėkite nuo mažų, neįbauginančių grupių, palaikykite vaiko tempą ir normalizuokite nervingumą. Įvairovė yra naudinga!
Sportas - ne prievolė, o malonumas
Šiandien vis dažniau kalbama apie subalansuotą mitybą, poilsį ir emocinę sveikatą, tačiau viena paprasčiausių geros savijautos priemonių - kasdienis judėjimas - vis dar lieka nuošalyje. Net trumpas pasivaikščiojimas ar lipimas laiptais vietoj kilimo liftu gali reikšmingai pagerinti fizinę ir emocinę būklę. „Reguliarus judėjimas gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenis ir mažina lėtinių ligų riziką. Jis taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, stiprina imunitetą ir suteikia daugiau energijos kasdienai. Fizinis aktyvumas ypač svarbus augančio vaiko organizmui. Jis ne tik stiprina raumenis ir kaulus, bet ir lavina koordinaciją, gerina miegą bei emocinę pusiausvyrą. „Mažesniems vaikams judėjimas natūraliausiai vyksta per žaidimą - lauko pramogas, važiavimą dviračiu ar bėgiojimą. Vyresniems labiau tinka plaukimas, komandiniai sportai ar kovos menai. Geriausia, kad fizinė veikla teiktų džiaugsmą, nes tik taip fizinis aktyvumas ilgainiui taps įpročiu, o ne prievole“, - teigia G. Specialistė pabrėžia, kad per mažas vaikų fizinis aktyvumas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų - lemti nutukimą, laikysenos problemas, raumenų silpnumą, taip pat didinti nerimo lygį ar sukelti mokymosi sunkumų. Vaikai geriausiai mokosi iš pavyzdžio - tėvai yra jų pirmieji mokytojai. „Po ilgesnės pertraukos pradedantieji dažnai tikisi greitų rezultatų ir pasirenka per didelį krūvį. Tokiu atveju padidėja traumų, raumenų patempimų ar pervargimo rizika. Judėti geriausia pradėti palaipsniui ir nuosekliai didinti krūvį“, - pabrėžia G. Fizinis aktyvumas svarbus ne tik jauniems, bet ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonėms. Reguliarus judėjimas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką. Jis taip pat lėtina senėjimo procesus ir teigiamai veikia emocinę būseną. „Sportas nebus efektyvus, jei organizmas negaus pakankamai maistinių medžiagų ar poilsio. Raumenys atsistato būtent ilsintis, todėl miegas ir mityba yra ne mažiau svarbūs nei pats judėjimas. Fizinis aktyvumas yra ne tik būdas stiprinti kūną, bet ir viena efektyviausių priemonių emocinei savijautai gerinti. „Judėjimas padeda mažinti nerimą, depresijos simptomus, gerina miego kokybę ir stiprina savivertę. Fizinis aktyvumas skatina endorfinų - vadinamųjų laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl reguliariai judėdami žmonės jaučiasi ramesni, labiau susikaupę ir emociškai stabilesni“, - sako Alytaus šeimos klinikos „Meliva“ šeimos gydytoja G. Judėjimas gali tapti natūraliu emocinės pusiausvyros palaikymo būdu - ypač šiandien, kai daugelis susiduria su įtampa darbe, perdegimu ar nuolatiniu nuovargiu. Net ir trumpa fizinė veikla padeda atitrūkti nuo įkyrių minčių, sumažinti įtampą ir pagerinti bendrą nuotaiką. Kad fizinis aktyvumas taptų ilgalaikiu įpročiu, svarbu kelti realius, pasiekiamus tikslus.
Kaip pasirūpinti, kad sportas taptų subalansuoto vaiko gyvenimo dalimi
Fizinis aktyvumas yra nepamainoma dalis sveikam vaiko formavimuisi. Sportas stiprina raumenų būklę, padeda palaikyti normalų kūno svorį bei didina ištvermę. Be to, jis gerina koordinaciją ir judesių motoriką, o šie veiksniai labai svarbūs vaiko raidai, ypač jaunesniame amžiuje. Reikia nepamiršti, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą įtaką ir psichinei vaiko sveikatai - gerina emocinę būklę, miego kokybę, mažina nerimą, stresą ir didina pasitikėjimą savimi. Taip pat sporto būreliuose prasideda naujos draugystės, užsimezga socialiniai ryšiai, o tai labai prisideda prie vaiko psichologinės raidos. Plačiau apie tai, kaip pasirūpinti, kad sportas taptų subalansuoto vaiko gyvenimo dalimi ir kodėl prieš užsiiminėjant sportu ypač svarbu patikrinti vaiko sveikatos būklę, pasakoja vaikų kardiologas Lukas Kazakevičius.
„Šnekant apie sporto žalą, ji taip pat galima, tačiau tai pasitaiko kur kas rečiau. Jei vaikas užsiima fizine veikla, kuri tampa daugiau prievole, o ne malonumą teikiančiu pomėgiu, gali atsirasti psichologinių sunkumų, kurie dažnai pasireiškia galvos, pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu arba tiesiog padidėjusiu nervingumu bei nepaaiškinamu pykčiu“, - teigia gydytojas vaikų kardiologas.
Taip pat per didelis fizinis krūvis gali turėti neigiamos įtakos fizinei sveikatai, sąnarių ar raumenų būklei, todėl jei vaikas turi nustatytų lėtinių ligų, visada reikėtų pasitarti su specialistais, koks fizinis krūvis vaikui nebus kenksmingas.
Kaip palaikyti sveiką fizinio aktyvumo balansą?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 5-17 m. vaikai užsiimti vidutine ar intensyvia fizine veikla turėtų 3 kartus per savaitę mažiausiai po 60 min. Geriausia, jei ji apima įvairias raumenų grupes - ypač naudinga atlikti aerobinius pratimus.
„Nors maksimalus krūvis vaikams nėra nurodomas, tačiau yra kita rekomendacija, kuri, manau, labai svarbi vaikų sveikatos požiūriu - tai prie ekranų praleidžiamo laiko mažinimas. Jeigu jo išvengti nepavyksta, vertėtų tai kompensuoti didinant fizinį aktyvumą“, - atkreipia dėmesį L. Kazakevičius.
Kalbant apie sporto ir poilsio balansą, labai svarbu per savaitę skirti 1-2 dienas pertraukai nuo intensyvios fizinės veiklos. Taip pat reikėtų užtikrinti miego kokybę - nepertraukiamas nakties miegas turėtų trukti ne mažiau kaip 8-10 val.
„Žinoma, svarbu skirti dėmesio ir maistui - jeigu vaiko mityba yra pilnavertė, dažniausiai visi sportuojančiam vaikui reikalingi elementai yra užtikrinami, tačiau ne paslaptis, kad taip nutinka ne visada, nes vaikai turi savo mėgstamus ir nemėgstamus produktus. Dažnai nemėgstami būna būtent tie, kurie yra sveikiausi ir turi daugiausiai maistinių medžiagų“, - pastebi gydytojas vaikų kardiologas.
Dėl šios priežasties, pravartu reguliariai pasitikrinti kalio, natrio, magnio, kalcio ir vitamino D kiekius, kurie itin svarbūs sportuojančių vaikų organizmams, ir pastebėjus jų deficitą, atitinkamai koreguoti mitybą ar vartoti maisto papildus.
„Pati svarbiausia taisyklė - leisti vaikui užsiimti fizine veikla, teikiančia jam malonumą, ir neversti lankyti sporto, kuris nepatinka. Taip pat labai svarbu, kad vaikas tarp sporto užsiėmimų, pamokų ruošimo ir kitos veiklos turėtų laiko sau. Tokiu būdu bus užtikrintas sveikas dienos režimas, kuriame bus ir mokslo, ir poilsio, ir sporto“, - pabrėžia L. Kazakevičius.
#
tags: #vaiku #motyvacija #sportuoti #ir #poreikiu #tenkinimas