Lietuvos veterinarijos akademijos sporto salės istorija: nuo ištakų iki dabarties

Šis straipsnis skirtas Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA), vėliau tapusios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademija, sporto salės istorijai. Straipsnyje apžvelgiama sporto salės raida, pradedant nuo sunkiaatlečių būrelio entuziastų susikūrimo iki modernios sporto bazės atsiradimo. Taip pat aptariami svarbūs istoriniai įvykiai, nusipelnę sportininkai ir treneriai, prisidėję prie LVA sporto tradicijų formavimo.

LVA sporto ištakos: entuziastų būrelis

Lietuvos veterinarijos akademijos sporto istorija prasidėjo nuo entuziastų. 1955 m. akademijoje susikūrė sunkiosios atletikos būrelis, kuriam vadovavo specialistas iš Kėdainių - Česlovas Gedminas, studentų vadinamas Čarliu. Tuo metu akademija neturėjo tinkamos sporto salės, tačiau tai nesutrukdė C. Gedminui suburti būrelį studentų, norinčių išbandyti savo jėgas.

C. Gedminas pasirūpino įranga: surado senovišką nechromuotą štangą, nupirko svarsčius ir hantelius. Prasidėjo studentų verbavimas. Adolis buvo nepamainomas. "Ei vyrai, einam į salę pabandyti štangos". Taip susidarė būrelis štangos kilnojimo entuziastų.

Pirmąją LVA štangistų rinktinę sudarė keturi 1953 m. studijas pradėję studentai. Entuziastų dėka buvo sumūryta laikina, krosnimi kūrenama, treniruočių salė. Žiemą gerokai reikėjo paplušėti, kad sušiltum saliukės vidų. Tačiau entuziastų pakako. Greitai ir joje pasidarė ankšta.

Sporto bazės plėtra ir pasiekimai

Kol nebuvo pastatytas sporto ir karinės paskirties pastatas, sunkiaatlečių varžybos vyko klinikose, trečiojoje auditorijoje. LVA sunkiaatlečiai dalyvaudavo įvairaus lygio varžybose: sporto draugijų, miestų, aukštųjų mokyklų. Kartą LVA kilnotojai laimėjo pirmą komandinę vietą.

Taip pat skaitykite: Pasipriešinimas sovietiniam režimui

1983 m., rektoriaujant Rimantui Karazijai, buvo pastatyta sporto bazė. Tai buvo didelis žingsnis į priekį LVA sporto istorijoje, nes studentai ir dėstytojai gavo galimybę sportuoti modernioje, gerai įrengtoje sporto salėje.

LVA sunkiaatlečiai garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Daugelis jų tapo respublikos rinktinės nariais ir dalyvavo tarptautinėse varžybose.

Sunkmečio iššūkiai ir studentų gyvenimo sąlygos

Nors sportas LVA buvo populiarus, studentų gyvenimo sąlygos ne visada buvo idealios. Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva patyrė ekonominį sunkmetį, kuris atsiliepė ir studentų materialinei padėčiai.

1946-1948-1949 ir 1951 metais gyventojų trėmimai sukėlė katastrofą žemės ūkyje ir maitinimosi sferose. Badas beldėsi ne tik į miestiečių, bet ir į kaimiečių duris. Pragyvenimo pagrindas buvo stipendija. Maitindavomės studentų valgykloje. Apmalšindavome alkį kitais patiekalais.

Štangos kilnojimas sunkus fizinis darbas, todėl reikalingos atatinkamos sąlygos. Jos nebuvo idealios.

Taip pat skaitykite: LVA istorija ir futbolas

Valdemaras Novickis: nuo LVA iki olimpinio čempiono

Vienas iš žymiausių LVA auklėtinių - rankininkas Valdemaras Novickis, kurio karjera pažymėta įspūdingomis pergalėmis. Jis gimė Kalesninkų kaime Šalčininkų rajone, rankinį pradėjo žaisti tik dešimtoje klasėje. 1974-aisiais baigė mokyklą ir įstojo studijuoti į Lietuvos veterinarijos akademiją (LVA).

V. Novickis 1977 m. tapo pasaulio jaunimo čempionu su SSRS jaunimo rinktine, 1980 m. - Maskvos olimpinis vicečempionas, 1988 m. - Seulo olimpinis čempionas, 1978 m. - pasaulio vicečempionas ir 1982 m. - pasaulio čempionas, 1987 m. su „Granitu“ laimėjo Tarptautinės rankinio federacijos (IHF) taurę, o 1988 m. žaidė šių varžybų finale. Atstovaudamas „Granitui“ keturis kartus tapo SSRS čempionato medalininku.

V. Novickis prisimena, kad studijų metais sportui laiko liko nedaug, tačiau jis sugebėjo suderinti mokslą ir sportą. Jo žmona Vita, su kuria susipažino per šokius akademijoje, paskaičiavo, kad, rinktinei atstovaudamas 12 metų, namie per metus būdavau tik 50 dienų.

LVA sporto tradicijų tęstinumas

LVA sporto tradicijos gyvuoja ir šiandien. LSMU Veterinarijos akademijoje studentai turi galimybę sportuoti įvairiose sporto šakose, dalyvauti varžybose ir toliau garsinti savo Alma Mater vardą.

Marijampolės sunkiosios atletikos treneris A. Aleksandravičius, pats būdamas LVA absolventas, sėkmingai tęsia savo mokytojo tradicijas. Jo surastas ir ugdytas Aurimas Didžbalis - Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinis prizininkas, 2014 m pasaulio vicečempionas ir 2015 m. Europos čempionas bei 2011 m. ir 2017 m.

Taip pat skaitykite: Futbolo akademija Šiauliuose

A. Aleksandravičius pabrėžia, kad Marijampolės sunkioji atletika turi senas tradicijas. Jis paruošė daug puikių sunkiaatlečių, rekordininkų, sporto meistrų: Algį Košubą, Vidą Cibulską, Romą Kudrevičių, Eduardą Kavaliauską, Saulių Čekaitį, Žydrūną Smelstorių, Kęstutį Karašauską. Nepažeisdami tradicijų, turime puikių jaunų sportininkų.

tags: #veterinarijos #akademija #sporto #sale