Olimpinės žaidynės - vienas didžiausių ir labiausiai laukiamiausių renginių sporto pasaulyje. Tai svarbios tarptautinės žiemos ir vasaros sporto šakų varžybos, kuriose dalyvauja tūkstančiai atletų iš daugiau nei dviejų šimtų šalių. Nuo VIII a. pr. m. e. gyvuojanti Olimpiada žavi sporto gerbėjus ne tik savo istorija, bet ir sportininkais, siekiančiais pergalių, vadovaujantis principu „Citius. Altius. Fortius“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau). Šiame straipsnyje apžvelgsime olimpinių sporto šakų įvairovę, jų istoriją, populiarumą ir kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos patenka į olimpines žaidynes.
Istorija ir Raida
Olimpinių žaidynių pradžia siejama su antikos Graikijos sporto varžybomis Olimpijoje. Renesanso epochoje buvo bandoma atgaivinti olimpines žaidynes, tačiau šiuolaikines olimpines žaidynes inicijavo ir atgaivino Pierre’as de Coubertinas iš Prancūzijos.
Ankstyvosios Žaidynės (1896-1912)
Pirmosios olimpinės žaidynės įvyko 1896 m. Atėnuose. Jose dalyvavo tik vyrai - 245 atletai iš 14 šalių, kurie varžėsi 9 sporto šakų 43 rungtyse. Šiam laikotarpiui būdingas palyginti mažas tarptautinio olimpinio sąjūdžio ir olimpinių žaidynių populiarumas. Žaidynių organizavimas pasižymėjo nepastovia sporto varžybų programa, nebuvo sporto šakų ir rungčių atrankos kriterijų, o organizavimas priklausė nuo šalies tradicijų ir išteklių. Antrosios ir trečiosios olimpinės žaidynės buvo rengtos pasaulinių parodų metu, sulaukusios didelės kritikos. Jose buvo įtrauktos mažai žinomos sporto šakos, tokios kaip lakrosas, žirgų polo ir jeu de paume (teniso pirmtakas), kuriose dalyvavo ne daugiau kaip trijų šalių atstovai.
Pasaulinių Karų Įtaka (1914-1948)
Šis laikotarpis pažymėtas dviem pasauliniais karais, dėl ko neįvyko 1916 m. (Berlyno), 1940 m. (Helsinkio) ir 1944 m. (Londono) olimpinės žaidynės. Nors laikotarpis buvo sudėtingas, olimpinis sąjūdis plėtėsi ir tobulėjo. Nusistovėjo sportinė žaidynių programa, po 1920 m. (Antverpeno) olimpinių žaidynių neliko nepopuliarių sporto šakų, nustatyta parodomųjų varžybų tvarka ir apdovanojimo sistema. Buvo įvestos iškilmingos olimpinės vėliavos pakėlimo, atletų priesaikos, olimpinės ugnies uždegimo ir kitos ceremonijos. Padaugėjo Nacionalinių olimpinių komitetų (nuo 23 iki 52), į olimpinį sąjūdį įsitraukė Pietų Amerikos ir Azijos šalys.
Politiniai Iššūkiai ir Boikotai (1952-1988)
Šiam laikotarpiui būdinga neigiama pasaulio politikos įtaka olimpiniam sportui. Viena sudėtingiausių problemų - pasinaudojimas žaidynėmis politiniams tikslams, kurio išraiška buvo olimpinių žaidynių boikotas. Pirmasis boikotas įvyko 1956 m. prieš Melburno olimpines žaidynes, kai Nyderlandų, Švedijos, Ispanijos ir kitų šalių delegacijos atsisakė dalyvauti protestuodamos prieš SSRS kariuomenės dalyvavimą Vengrijos įvykiuose. Didžiausias boikotas paskelbtas prieš 1980 m. (Maskvos) olimpines žaidynes, kai daug šalių (tarp jų Jungtinės Amerikos Valstijos) atsisakė dalyvauti protestuodamos prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną. SSRS ir ją palaikančios šalys (viso 14) boikotavo 1984 m. (Los Andželo) olimpines žaidynes. 1988 m. (Seulo) olimpinėse žaidynėse dėl politinių priežasčių nedalyvavo Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Kubos ir Etiopijos delegacijos. Reikšmingi šio laikotarpio įvykiai - Tarptautinės olimpinės akademijos (1961 m.) ir Europos nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (1968 m.) įkūrimas.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai krepšinio traumoms
Naujas Etapas (Nuo 1992 m.)
Nuo 1992 m. prasidėjo naujas olimpinio sporto ir olimpinių žaidynių plėtros laikotarpis. Jo požymiai: šalių, atgavusių nepriklausomybę (tarp jų ir Lietuvos), dalyvavimas 1992 m. žiemos (Albervilio) ir vasaros (Barselonos) olimpinėse žaidynėse, lygių galimybių dalyvauti olimpinėse žaidynėse užtikrinimas, aplinkos apsaugos klausimai, technologiniai iššūkiai, olimpinių simbolių apsauga. Tarptautinis olimpinis komitetas itin didelį dėmesį skiria lyčių lygybei sporte, skatindamas tiek nacionalinius olimpinius komitetus, tiek tarptautines sporto federacijas didinti moterų skaičių ne tik sporto varžybose, bet ir visose valdymo grandyse.
Žaidynių Apžvalga
2004 m. Atėnų Olimpinės Žaidynės
2004 m. olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos XXVIII olimpinėmis žaidynėmis, įvyko Atėnuose - Graikijos sostinėje, senovės olimpinių žaidynių tėvynėje. Čia varžėsi 11 099 atletai iš 202 pasaulio valstybių. Buvo išdalinti 301 medalių komplektai, o Lietuva iškovojo tris olimpinius medalius. Rutulio stūmimo rungtis buvo organizuojama Senovės Olimpijoje, o šaudymo iš lanko varžybos - Panathenaiko stadione, kuriame įvyko pirmosios šiuolaikinės olimpinės žaidynės 1896 m.
2008 m. Pekino Olimpinės Žaidynės
XXIX vasaros olimpinės žaidynės buvo organizuotos Pekine, Kinijos sostinėje. Tai 2008 m. olimpinės žaidynės, kurios prasidėjo rugpjūčio 8 d. 8 val. 8 min. 8 sek. vakare vietos laiku. Į šias žaidynes atvyko 10 942 sportininkai iš 204 rinktinių, kuriems buvo išdalinti 302 medalių komplektai. Lietuva iškovojo penkis medalius. Tadžikistanas, Afganistanas, Sudanas, Togas bei Mauricijus pirmą kartą iškovojo olimpinius medalius. Programą papildė devynios naujos rungtys.
2016 m. Rio De Žaneiro Olimpinės Žaidynės
Rio De Žaneire vykusios 2016 m. olimpinės žaidynės prisimenamos dėl dalyvavusių šalių ir sporto šakų skaičiaus. Tai XXXI vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 11 300 sportininkų iš 207 pasaulio šalių. Tai pirmosios olimpinės žaidynės, organizuotos Pietų Amerikos žemyne bei valstybėje, kurios valstybinė kalba - portugalų. Buvo išdalinti 306 medalių komplektai, o Lietuva iškovojo 4 medalius. Rio De Žaneire įvyko regbio-7 rungtis, o po dvylikos metų pertraukos sugrįžo golfo varžybos.
2020 m. Tokijo Olimpinės Žaidynės
2020 m. olimpinės žaidynės, įvykusios 2021 m. Tokijuje (Japonijoje), buvo organizuotos antrą kartą šiame mieste. Nors XXXII olimpiada prisimenama kaip pandemijos žaidynės, tai nesutrukdė sėkmingai jas įgyvendinti. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei vienuolika tūkstančių atletų, tačiau žiūrovai nedalyvavo dėl ekstremalios situacijos Tokijuje. Tai pirmasis istorinis įvykis, kai olimpiada vyko už uždarų durų. Olimpiadoje debiutavo keturios naujos sporto šakos: karatė, riedlenčių sportas, sportinis laipiojimas ir banglenčių sportas. Atletai buvo apdovanojami medaliais, pagamintais iš senų japonų telefonų ir kitų elektroninių įrenginių, iš kurių buvo išgauti taurieji metalai.
Taip pat skaitykite: Įsimintini krepšinio čempionato pasiekimai
Olimpinės Sporto Šakos
Olimpinės sporto šakos skirstomos į žiemos ir vasaros sporto šakas.
Vasaros Sporto Šakos
Prie vasaros sporto šakų priskiriamas badmintonas, jojimas, krepšinis, lengvoji ir sunkioji atletika, futbolas, dziudo, dviračių sportas, rankinis, imtynės, baidarių ir kanojų irklavimas, tenisas ir daugelis kitų. 2020 m. Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 33 sporto šakos:
- Badmintonas
- Baidarių ir kanojų irklavimas
- Banglenčių sportas
- Beisbolas/softbolas
- Boksas
- Buriavimas
- Dviračių sportas
- Dziudo
- Fechtavimas
- Futbolas
- Gimnastika
- Golfas
- Imtynės
- Irklavimas
- Karatė
- Krepšinis
- Laipiojimo sportas
- Lengvoji atletika
- Plaukimo sportas
- Rankinis
- Regbis
- Riedlenčių sportas
- Stalo tenisas
- Sunkioji atletika
- Šaudymas
- Šaudymas iš lanko
- Šiuolaikinė penkiakovė
- Tekvondo
- Tenisas
- Tinklinis
- Triatlonas
- Žirgų sportas
- Žolės riedulys
Žiemos Sporto Šakos
Žiemos sporto šakos yra labai populiarios kalnuotose šalyse. Dažnai Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar Slovakijoje gyvenantys žmonės slidinėja arba užsiima snieglenčių sportu ne profesionaliai, o tiesiog taip praleidžia savo laisvalaikį su draugais.
Išnykusios ir Sugrįžtančios Sporto Šakos
Olimpinio judėjimo vadovai nuolat ieško naujų sporto šakų, tačiau kai kurios sporto šakos buvo primirštos arba visai pamirštos. Žaidynių šeimininkai į programą įtraukdavo sporto šakas, kurios buvo paplitusios jų šalyje, bet kitose šalyse - beveik nežinomos.
Buvusios Sporto Šakos
- Baskų pelota: Oficialiai į olimpinę programą buvo įtraukta tik per 1900 m. Paryžiaus žaidynes, o vėliau trejose žaidynėse buvo pristatyta kaip parodomoji sporto šaka.
- Kriketas, kroketas, bočė, ugniagesių sportas, aitvarų leidimas, sportinių balandžių lenktynės: Surengtos tik per 1900 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.
- Lakrosas ir rokė: Vyko 1904 m. olimpinėse žaidynėse Sent Luiso mieste.
- Raketės, delninis tenisas ir polo: Įtrauktos į 1908 m. Londono žaidynių programą.
- Variklinių valčių lenktynės: Surengtos per 1908 m. Londono žaidynes.
- Šaudymas į gyvus balandžius: Vyko tik per 1900 m. olimpines žaidynes.
- Nėrimas į tolį: Buvo tik 1904 m. olimpinėse žaidynėse.
- Kopimas virve: Buvo ketveriose olimpinėse žaidynėse (1896, 1904, 1924 ir 1932 m.).
- Šuolis į tolį ir aukštį iš vietos: Vyko nuo 1900 iki 1912 m.
- 2 km tandemų lenktynės: Vyko dviračių treko olimpinėje programoje nuo 1908 iki 1972 m.
- Virvės traukimas: Vyko penkeriose iš eilės olimpinėse žaidynėse nuo 1900 iki 1920 m.
Sugrįžtančios Sporto Šakos
Golfas, kurio olimpinės varžybos vyko 1900 ir 1904 m., buvo sugrąžintas į olimpinę programą 2016 m. Virvės traukimo, kriketo, polo, baskų pelotos ir lakroso entuziastai tikisi, kad šios sporto šakos taip pat sugrįš į olimpinių žaidynių programą.
Taip pat skaitykite: Kas Yra Teniso Partijos Dalis?
Kriterijai Sporto Šakoms Patekti Į Olimpines Žaidynes
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) yra numatęs pagrindinius kriterijus, pagal kuriuos sporto šakos gali patekti į olimpines žaidynes:
- Sporto šakai privalo vadovauti Olimpinės chartijos besilaikanti tarptautinė federacija.
- Sporto šaka turi būti paplitusi visame pasaulyje.
- Atsižvelgiama į tai, kad sporto šaka būtų patraukli televizijai ir žiniasklaidai.
- Atsižvelgiama į jaunimo susidomėjimą.
- Svarbus lyčių lygybės aspektas.
- Kiti aspektai.
Sporto Populiarumas Pasaulyje
Sporto populiarumas pasaulyje yra labai įvairus, o skirtingos sporto šakos dominuoja skirtinguose regionuose.
- Futbolas: Populiariausia sporto šaka pasaulyje, turinti 3,5 milijardo gerbėjų.
- Krepšinis: Populiari sporto šaka Lietuvoje, JAV, pietų ir pietryčių Europoje, Kanadoje, Argentinoje, Australijoje, Kinijoje ir Brazilijoje. Susidomėję 2,4 milijardo žmonių.
- Kriketas: Populiarus Indijoje, Pakistane bei Australijoje. Kriketu domisi 2,5 milijardo žmonių.
- Ledo ritulys: Populiarus Kanadoje, JAV bei Rusijoje. Domisi 2,2 milijardo žmonių.
- Tenisas: Pamėgtas 1 milijardo žmonių.
Naujos Sporto Šakos Tokijo Olimpinėse Žaidynėse
2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse debiutavo kelios naujos sporto šakos:
- Karatė: Kilusi iš Japonijos Okinavos salos. Olimpiadoje buvo dvi kovos meno disciplinos - kata ir kumitė.
- Riedlenčių sportas: Dvi skirtingos disciplinos - gatvės ir riedlenčių parko.
- Sportinis laipiojimas: Trys skirtingos disciplinos - greičio, boulderingo ir pirmavimo.
- Banglenčių sportas: Sportininkai mėgina pagauti kuo daugiau bangų.
Brangiausios Sporto Šakos
Sportas daugeliui asocijuojasi su sveikata, ištverme ir azartu, tačiau profesionaliame lygmenyje jis tampa milžiniška investicija. Brangiausių sportų pasaulyje sąrašas nėra statiškas.
- Formulė 1: Jau dešimtmečius išlieka brangiausiu sportu pasaulyje.
- Jachtų lenktynės: Elitinė ir brangi sporto forma, ypač prestižinis „America’s Cup“.
- Žirgų sportas: Viena seniausių ir brangiausių disciplinų.
- Polas: Ilgą laiką laikomas aristokratų sportu.
- Golfas: Narystė prestižiniuose aikštynuose ir įranga reikalauja didelių išlaidų.
- Bobslėjus: Šio sporto įranga yra labai brangi, taip pat reikalingos treniruotės tam tinkamoje vietoje.
- Šuolis su slidėmis: Jungtinėse Amerikos Valstijose yra tik kelios vietos, kur siūlo tokią paslaugą, o instruktoriaus paslaugos kainuoja nemažai. Be to, būtina apsidrausti gyvybę.
- Sraigtasparnių sportas: Norint užsiimti šiuo sportu, reikia turėti savo sraigtasparnį, o tai kainuoja didžiulius pinigus.
- Sklandymas su specialiu kostiumu: Už specialų kostiumą galima sumokėti kelis tūkstančius dolerių, tačiau dar daugiau pinigų reikia išleisti pamokoms, parašiutui ir lėktuvui.
Strateginės Sporto Šakos Lietuvoje
2022-2025 metais sporto šaka laikoma strategine, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą ir toje sporto šakoje besivaržantys Lietuvos sportininkai nuo 2016 m. sausio 1 d. rungtyse, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą, pasiekė du aukštus rezultatus suaugusiųjų amžiaus grupės varžybose arba po vieną aukštą rezultatą suaugusiųjų ir jaunimo amžiaus grupės varžybose.