Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama viešųjų čiuožyklų Liepojoje istorija, pramogos ir aktyvaus laisvalaikio galimybės. Taip pat aptariami miesto infrastruktūros pokyčiai ir nauji projektai, skirti sportui ir laisvalaikiui.
Liepojos gatvių istorija ir viešosios erdvės
Liepoja, miestas su turtinga istorija, gali pasigirti gatvėmis, menančiomis skirtingus laikus ir įvykius. Ilgoji, Liepojos, Moltkės, H. Geringo, Montės - tai gatvių pavadinimai, atspindintys miesto raidą. Šiandieninė Herkaus Manto gatvė yra trijų skirtingu laiku nutiestų gatvių junginys. Seniausioji Herkaus Manto g. atkarpa nuo Liepų gatvės iki Lietuvininkų aikštės buvo suformuota XVIII ir XIX a. sandūroje. Iš pradžių ji vadinta Ilgąja gatve, vėliau - Liepojos, o 1939-1945 m. - Hermano Geringo (H. Göring) gatve. XIX ir XX a. sandūroje tai buvo viena pagrindinių Klaipėdos gatvių, kurioje koncentravosi parduotuvės, bankai ir kitos viešosios institucijos.
Nors seniausioji šios gatvės atkarpa gerokai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu, tačiau nemažai XIX a. pab. Taigi, kelionę pradedame ties sankryža su Liepų gatve ir pasižvalgydami kairėn dešinėn, stabtelėdami prie vieno ar kito išlikusio pastato arba žvilgtelėdami į nuotraukas, primenančias, jog gyvenimas kadaise čia virė, einame aikštės link. Juk šioje gatvėje būta ir parduotuvių, kavinių, fotoateljė, „Memeler Dampfboot“ spaustuvė, užeiga „Hotel de Russie“, kazino, restoranas „Sanssouci“ su didžiuliu sodu, žiemą paverčiamu čiuožykla, J. L. Vynerio prieglauda-mokykla, našlių namai, dailininko A. Brako „Baldų fabrikas“, „Klaipėdos krašto muilo fabrikas“, M. Scheuricho „Dešrų gamykla“, alaus bravoras ir t. t. Ši gatvė išsiskyrė itin išvaizdžiais medienos pirklių Gerlachų namais. Viename iš jų buvo įsikūrusi miesto biblioteka (Stadtbücherei Memel), dabar čia veikia Klaipėdos apskrities viešoji I. Nuo Lietuvininkų aikštės eikime toliau buvusių kareivinių link. Ši atkarpa buvo nutiesta XX a. pradžioje, kai buvo statomos kareivinės. Tuomet ji vadinosi Prūsijos armijos generolo Helmuto von Moltkės vardu (1934-1939 m. buvo vadinama Montės gatve). Šis gatvės ruožas užstatytas jugendo stiliaus namais, puoštais fachverko detalėmis, lenktais stogeliais bei erkeriais. Daugelis Herkaus Manto gatvėje esančių namų susiję su žymiomis asmenybėmis. Dabartiniame „Navalio“ viešbučio pastate ilgus metus gyveno poetas keturvėjininkas Salys Šemerys-Šmerauskas. Pastate Herkaus Manto g. 47 gyveno rašytojas ir diplomatas Ignas Šeinius-Jurkūnas, pastatas Nr. 50 priklausė inžinieriui Ernestui Galvanauskui. Šis žymus tarpukario Lietuvos politikas, ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras, Klaipėdos uosto valdybos pirmininkas šiame name gyveno XX a. 4-ajame dešimtmetyje. Kelionę užbaikime buvusių kareivinių kompleksu, kuris 1992 m. perduotas universitetui. Nepagailėkime laiko ir pasivaikščiokime po šią daugelį istorinių įvykių bei asmenybių menančią teritoriją.
Viešosios erdvės, tokios kaip žaidimų aikštelės, yra pripažintos svarbiomis socializacijos vietomis. Jos žymi vaikų, kaip aktyvių žmonių, svarbą miestuose.
Čiuožyklos Liepojoje: pramogos ir istorija
Liepojos istorija glaudžiai susijusi su vandens pramogomis, o žiemos metu miestas pasipuošia čiuožyklomis. Restoranas „Sanssouci“ su didžiuliu sodu žiemą virsdavo čiuožykla. Tai buvo puiki vieta praleisti laiką su šeima ir draugais, mėgaujantis žiemos teikiamais malonumais.
Taip pat skaitykite: Sporto klubas "Tauras Plius"
Lauko čiuožyklos, tokios kaip Vilniuje prie Baltojo tilto įsikūrusi čiuožykla, yra puiki žiemos tradicija. Ši čiuožykla veikia po laikinai sukonstruotu stogu, kuris saugo nuo permainingų orų. Čiuožykloje vyksta ne tik čiuožimo seansai, bet ir sporto bei kultūros renginiai.
Nerijaus Ališausko kelias į ledo ritulį
Nerijus Ališauskas, elektrėnietis ledo ritulininkas, kurio pavardė puikuojasi tarp pasaulio aukščiausio lygio žaidėjų pavardžių, savo karjerą pradėjo nuo ledo ritulio lazdos, kurią jam į rankas davė tėvas. Vėliau, persikėlęs į Elektrėnus, turėjo galimybę rimtai treniruotis ir žaisti ledo ritulį.
Svarbus karjeros etapas buvo išvykimas žaisti į Liepoją. Tai buvo dar 2007 metais ir tada pirmą kartą atstovavo klubui „Liepaja Metalurgs“. Dar anksčiau buvo tekę žaisti prieš šį klubą ir svajojo patekti į jų komandą.
Nerijus Ališauskas ne vienus metus atstovauja Lietuvai Nacionalinėje komandoje. Į Lietuvos rinktinę visada važiuoja su didele motyvacija.
Viešosios erdvės ir aktyvus laisvalaikis
Sportas, fizinis lavinimas buvo labai svarbi visuomenės vystymosi ir tobulėjimo sąlyga dar Antikos laikais. Pedagogikos ir fizinio lavinimo, kaip socialinio intereso, atsisakyta tik Romos imperijos pabaigoje. Ir nuo tada vaikai buvo laikomi turto paveldėtojais arba pigia darbo jėga - Pramonės revoliucijos eroje jie buvo įsitraukę į darbą fabrikuose ar žemės ūkyje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie "Napoleono" futbolo klubą
Pirmoji lauko žaidimų aikštelė, dabartinių prototipas, užregistruota 1892 m. Čikagoje, JAV, turėjo padėti kovoti su imigracijos ir industrializacijos proceso sukelta socialine nelygybe. Vaikų žaidimo aikštelės tapo ne tik bendruomenių, bet ir vyriausybių rūpesčiu.
Nuo XX amžiaus antrosios pusės pasirodė daugybė pasiūlymų dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, susijusių su daugeliu šiuolaikinės pedagogikos metodų. Dar 1970 m. suomis Antero Ikäheimo pastebėjo, kad žaidimų aikštelės nepasižymi didele įvairove ir jaukumu, todėl nutarė savo vaikams sukurti šiltesnę ir švelnesnę žaidimų aplinką. A. Ikäheimo vizija buvo sukurti įkvepiančią žaidimų aikštelių įrangą, kuri paskatintų vaikus pramogauti lauke.
Šiuolaikinės žaidimų aikštelės ir jų reikalavimai
Lauko žaidimų įrenginiams keliami aukšti reikalavimai: estetiniai, ilgaamžiškumo, universalumo ir, aišku, saugumo. Todėl kiekvienas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis projektas turi būti ne tik kokybiškas, bet ir išskirtinis.
Įmonės „Fixman LT“, projektuojančios viešąsias erdves ir tiekiančios skandinavišką įrangą iš Suomijos, filosofija atitinka svarbiausias modernios visuomenės vertybes: kuo didesnį įvairių amžiaus grupių ir riboto judumo žmonių įsitraukimą.
Naujos kartos vis labiau populiarėjantys interaktyvūs įrenginiai lavina vaizduotę, skatina visų mokymąsi ir aktyvumą.
Taip pat skaitykite: Vaikų ledo ritulys Lietuvoje
Tvarumas ir saugumas
„Lappset“, kurios būstinė yra Kalėdų Senelio gimtajame mieste Rovaniemyje, Suomijos šiaurėje, vadovaujasi etišku ir tvariu požiūriu. Suomiai nuo senų laikų semiasi įkvėpimo iš gamtos ir yra ištikimi šiai tradicijai. Šiaurinė pušis - pagrindinė naudojama žaliava, tai ekologiškas pasirinkimas, turintis neigiamą anglies pėdsaką.
Suomijoje atliekami tyrimai su įvairių organizacijų, pavyzdžiui, Juveskiulės universiteto, Rovaniemio politechnikumo, atstovais, siekiant užtikrinti saugumą ir ergonomiką skirtingoms amžiaus grupėms, tiriami įvairūs vaikų augimo etapai, fiziniai duomenys, pavyzdžiui, koks žingsnio ilgis patogus, o koks jau kelia iššūkių įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Tai susiję ir su kritimo aukščiu, kūno dalių įstrigimu ir kitais galimais žaidimų aikštelių įrangos pavojais.
Infrastruktūros pokyčiai ir nauji projektai
Klaipėdoje, Danės pakrantėje planuojami reikšmingi infrastruktūros pokyčiai - Bastionų gatvės atnaujinimas ir naujo tilto per Danės upę statyba tampa vis realesni.
Klaipėdos mieste tęsiami kryptingi veiksmai, gerinant sporto infrastruktūrą - pasirašyta sutartis dėl naujo pripučiamo futbolo maniežo su buitinėmis patalpomis projektavimo, statybos ir vėlesnės eksploatacinės priežiūros.
Jonavos sporto ir laisvalaikio infrastruktūra
Jonavos mieste taip pat daug dėmesio skiriama sporto ir laisvalaikio infrastruktūrai. 2015 m. Joninių slėnio šlaite atidarytas slidinėjimo centras su keltuvais ir suformuotos keturios nusileidimo konfigūracijos. Ilgiausioji trasa siekia 200 metrų, kita pritaikyta snieglentininkams, trečioji, turinti tiesią trajektoriją, tinkama greitesniam nusileidimui.
Jonavos sporto arena - tai modernus daugiafunkcis kompleksas, kuriame sudarytos visos sąlygos plėtoti sportinę ir kultūrinę veiklą, organizuoti aukšto lygio sporto ir meninius renginius, rengti miesto šventes ir kitus masinius renginius.
Naujasis pėsčiųjų - dviračių tiltas per Žeimių gatvę atidarytas 2021 m. rugpjūčio mėn. Jis sujungė gyvenamąjį rajoną ir kitoje judrios gatvės pusėje esančius objektus: Jonavos sporto areną, Joninių slėnį, miesto stadioną bei šioje vietoje statomą baseiną.