Futbolo istorija Vilniuje yra ilga ir turtinga, prasidedanti dar XX amžiaus pradžioje. Nuo pirmųjų rungtynių ant Stalo kalno iki modernių futbolo arenų - Vilniaus futbolas patyrė daug pokyčių ir išgyveno įvairius etapus. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Vilniaus futbolo stadionų istorijos momentus, pradedant nuo pačių ištakų ir baigiant šių dienų perspektyvomis.
Futbolo užuomazgos ant Stalo kalno ir Tauro kalno
Pasak istorikų, futbolo ištakos Vilniuje siekia 1911 metus, nors kai kurie šaltiniai mini ir 1909 metus. Pirmosios rungtynės buvo žaidžiamos ant Stalo kalno. Netrukus futbolas persikėlė ir į Tauro kalną, kuris XVIII amžiuje priklausė LDK matininkui Jozefui Teodorui Doroszkiewicziui-Bouffalui ir buvo vadinamas Bufalo kalnu.
XX amžiaus pradžioje Tauro kalne buvo planuojama pastatyti Tautos namus, tačiau nuo 1964 m. čia pusę amžiaus stovėjo Profsąjungų rūmai, kurie buvo nugriauti. 1924 m. vasarą Tauro kalne buvo atidaryta futbolo aikštė, kurią pašventino ir kurioje apsilankė daug karininkų. Čia buvo sužaistos lygiosios futbolo rungtynės tarp 1-ojo pulko Vilniaus karių ir kitos Vilniaus komandos.
Tauro kalnas buvo numatytas kaip vieta reprezentaciniam miesto stadionui statyti. Buvo parengtas projektas su didelėmis tribūnomis, restoranu, kavine, bilietų kasomis ir puošniais vartais, tačiau šis projektas nebuvo įgyvendintas. Tarpukario Lietuvos diplomato Igno Šeiniaus romane „Raudonasis tvanas“ minima futbolo aikštė Tauro kalne, kur pagrindinis veikėjas gėrisi Vilniumi ir mato nebaigto statyti stadiono griuvėsius.
Vis dėlto, tarpukario Vilniaus planuose futbolo aikštės nebuvo žymimos kaip materialūs objektai su tribūnomis ir infrastruktūra. Tauro kalnas tapo tarpine stotele Vilniaus futbolo istorijoje.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Kitos tarpukario aikštės: A. Jakšto gatvė ir „Makabi“
Netoliese Tauro kalno, dabartinėje A. Jakšto gatvėje, kuri tuo metu vadinosi Chersono gatve, buvo smėlingas laukas, kuriame vilniečiai žaidė futbolą. Čia rinkdavosi gimnazistai, lengvosios atletikos entuziastai ir klubo „Sokol“ nariai. Tačiau ši aikštė buvo dulkėta, maža ir nepatogi futbolui.
Kitoje pusėje nuo Tauro kalno, A. Vivulskio gatvėje, žydų sportinė draugija „Makabi“ turėjo savo sporto aikštę, kurioje taip pat žaidė futbolą. „Makabi“ futbolininkai net buvo tapę Vilniaus čempionais.
Pilsudskio stadionas Šiaurės miestelyje
Vilniaus vieta Šiaurės miestelyje, tarp Ulonų ir Verkių gatvių, tarpukariu taip pat buvo susijusi su futbolu. 1933 metais 1-ojo pulko kariai iš Tauro kalno persikėlė žaisti į šią vietą, ir stadionas buvo pavadintas Pilsudskio vardu.
„Dinamo“ stadionas Kalnų parke
Vienintelis iki šiol išlikęs stadionas iš tų laikų yra Kalnų parke esantis buvęs „Dinamo“ stadionas. Vilniaus futbolo pradžia, ypač tarpukariu, buvo glaudžiai susijusi su kariais.
Šis stadionas yra gerai žinomas daugeliui vilniečių. Antrasis stadiono etapas prasidėjo po karo, 1949 metais, kai buvo baigta jo rekonstrukcija ir jis įgavo „Dinamo“ pavadinimą. „Dinamo“ sporto sąjungai priklausantis stadionas ir kompleksas per kelerius metus išsiplėtė: buvo perstatyta šaudykla, šalia įrengtas Dainų slėnis ir vasaros trasa čiuožti slidėmis.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
„Kalnų parko“ stadiono istoriją galima atsekti nuo 1925 metų vasaros, kai 6-ojo pėstininkų pulko kariai čia įrengė stadioną savo teritorijoje. Atidarymo iškilmėse, vykusiose liepos 12 d., dalyvavo Juzefas Pilsudskis. Atidarymo metu virš stadiono praskrido lėktuvas, išmetė gėlių puokštę ir rungtynių kamuolį, o rungtynės prasidėjo maršalui pirmam perdavus kamuolį kitos komandos kapitonui. Tuo metu sužaidė dvi Vilniaus komandos - „Pogon“ (vėliau „Vytis“) ir 6-ojo pulko pėstininkų komanda „Vilija“ (arba „Neris“). Rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.
„Žalgirio“ stadionas: pusė amžiaus futbolo istorijos
Ilgiausiai Vilniuje ir Lietuvoje - pusę amžiaus nuo 1950-ųjų - veikė prieš keletą metų nugriautas „Žalgirio“ stadionas. Šio stadiono istorija yra senesnė už „Žalgirio“ komandą. 1921 metais Piromonte, kaip tuo metu buvo vadinama ši vieta, prasidėjo stadiono statyba. 1922 metais, dar nebaigus statybų, stadionas jau buvo atidarytas, o atidarymo iškilmėse vėl apsilankė maršalas Juzefas Pilsudskis.
Atsidarius stadionui, statybos nesustojo: po kelerių metų vakarinėje pusėje buvo pastatyta didelė tribūna, o dar po kelerių metų jis vėl buvo renovuotas. Stadionas nukentėjo per karą, kai į veją nukrito bombos.
1944 metais, pasitraukus kariams iš Vilniaus, čia sužaidžiamos pirmos rungtynės, o 1949-aisiais patvirtinamas rekonstrukcijos projektas. Po rekonstrukcijos stadionas įgavo išvaizdą, kurią turėjo iki pat savo egzistavimo pabaigos. Rekonstrukcijos projekto autorius - architektas Viktoras Anikinas.
Vilniaus „Žalgirio“ stadiònas (1940-1947 Vìlniaus miẽsto stadiònas, 1948-1954 Valstýbinis stadiònas, 1955-1962 „Spartako“ respublikìnis stadiònas), atidarytas 1950 m. liepos 21 d. 1922 m. dabartinio stadiono vietoje lenkų sporto klubai pradėjo žaisti futbolą, vėliau pastatė centrinę tribūną, aplinkui supylė žemės pylimą žiūrovams, įrengė bėgimo takelius. 1949-1950 m. stadionas vokiečių karo belaisvių rekonstruotas, įrengta apie 15 000 vietų žiūrovams.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
1950 m. liepos 23 d. įvyko pirmos rungtynės rekonstruotame stadione: Vilniaus „Spartako“ (vėliau „Žalgirio“) futbolo komanda laimėjo SSRS B klasės pirmenybių rungtynes su Čeliabinsko „Dzeržinec“ ekipa. 1955 m. šalia pastatyta didelė sporto salė ir atviras baseinas, 1957 m. - Vilniaus „Žalgirio“ uždaras plaukimo baseinas, 1971 m. - Vilniaus koncertų ir sporto rūmai.
1962 m. rugsėjo 13 d. pirmą kartą per rungtynes su Leningrado komanda „Zenit“ stadione sužibo aikštės apšvietimo prožektoriai, 1966 m. pabaigoje sumontuota vengriška švieslentė. Iki 1990 m. stadione Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komanda žaidė visas SSRS čempionato rungtynes. 1997 m. stadione sumontuotos plastikinės kėdės. 2004 m. spalio 13 d. Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą stadione žaidė su Ispanijos rinktine (0:0).
1949 m. prasidėjo stadiono rekonstrukcija. 1962 m. „Žalgirio“ stadionas ir pati Vilniaus „Žalgirio“ komanda gavo dabartinį pavadinimą. Iki tol klubas vadinosi „Spartakas“. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“, kuris namų rungtynes žaidė „Žalgirio“ stadione, iškovojo SSRS čempionato bronzos medalius. 2004 m. Lietuvos futbolo rinktinė atrankoje į 2006 m. pasaulio čempionatą „Žalgirio“ stadione sužaidė lygiosiomis 0:0 su Ispanija. Po rungtynių ispanai apkaltino itin prastą „Žalgirio“ stadiono būklę. 2010 m. Vilniaus „Žalgiris“ sužaidė paskutines savo rungtynes „Žalgirio“ stadione. 2012 m. į Vilniaus „Žalgirio“ stadioną futbolas trumpam grįžta: čia namų rungtynes žaidžia Vilniaus REO komanda. Tais pačiais metais „Žalgirio“ stadioną suniokojo vandalai. 2016 m. „Žalgirio“ stadionas pradedamas griauti.
Nacionalinio stadiono statybos peripetijos
1987 metais pradėtas plėtoti Vilniaus futbolo stadiono projektas vadinamas amžiaus afera. 1993-iaisiais darbai sustojo, vėliau kelis kartus jie buvo atnaujinti ir žadamos pabaigtuvės iki svarbių datų. Į statybvietę sugužėję darbininkai imdavosi darbo, bet jį nutraukdavo politikų rietenos.
2007 metais Vyriausybė buvo užsimojusi atnaujinti statybą ir skyrė 200 milijonų litų (58 mln. eurų), pusė sumos buvo pervesta savivaldybei. Tačiau savivaldybė nesugebėjo vykdyti projekto.
Smūgis stadiono projektui suduotas 2009 metais - Aukščiausiasis teismas pripažino negaliojančia sutartį, kurią pasirašė statybų įmonė „Veikmė“ ir „Vilniaus kapitalinė statyba“.
Valstybės kontrolė 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybėje atliko auditą ir nustatė, kad įgyvendinant nacionalinio stadiono projektavimą ir statybas galbūt buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Auditoriai nutarė, kad apie 45 mln. litų (13 mln. eurų) galėjo būti panaudoti nepagrįstai.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2013-ųjų lapkričio 12-ąją nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Modernūs stadionai: ko galime tikėtis?
Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edvinas Eimontas teigia, kad stadionas, kuriame galėtų vykti UEFA varžybos ir žaisti Lietuvos rinktinė, turi būti 4 žvaigždžių. Jo architektūra galėtų būti išskirtinė visose Baltijos šalyse, jis galėtų diktuoti madas. Naujuose stadionuose žiūrovams ant galvos nelyja, o ten, kur labai lietingas klimatas, statoma su visiškai uždaromu stogu. Užsienyje ant stadionų stogų įrengiamos saulės baterijos, jie patys apsirūpina energija, panaudojamas ir lietaus vanduo. Šiuolaikinėse arenose nenaudojami grynieji pinigai, negaištama laiko grąžai atiduoti.
Fabijoniškių futbolo stadionas: bendruomenės traukos centras
Fabijoniškių mikrorajonas, įsikūręs kiek toliau nuo Vilniaus centro, ilgą laiką stokojo modernios sporto infrastruktūros. Tačiau padėtis ėmė keistis, kai Fabijoniškių vidurinėje mokykloje buvo įrengtas naujas futbolo stadionas. Šis stadionas, atitinkantis aukštus FIFA/UEFA standartus, tapo svarbiu impulsu sporto plėtrai rajone.
Fabijoniškių vidurinės mokyklos stadionas yra dirbtinės dangos pilnų matmenų futbolo aikštė, kurios matmenys yra 68 x 105 metrai. Šis stadionas atitinka dviejų FIFA/UEFA žvaigždučių kategoriją. Stadione įrengta 340 vietų žiūrovams. Į stadiono įrengimą investuota apie 0,78 mln. eurų. Didelę paramą suteikė Lietuvos futbolo federacija, pagal UEFA programą skyrusi dirbtinės žolės dangą, kurios vertė - 173,7 tūkst. eurų.
Naujasis stadionas skirtas ne tik mokyklos reikmėms, bet ir visai Fabijoniškių bendruomenei. Pusę dienos stadione vyksta mokyklos fizinio lavinimo pamokos, o kitą pusę treniruojasi Vilniaus futbolo mokyklos auklėtiniai ir futbolo akademijos „Žalgirietis“ auklėtiniai. Stadione taip pat gali vykti įvairūs sporto renginiai ir varžybos.
Sporto infrastruktūros plėtra Fabijoniškėse
Fabijoniškių futbolo stadionas yra tik vienas iš daugelio projektų, skirtų sporto infrastruktūros plėtrai rajone. Pastaraisiais metais Fabijoniškėse buvo atnaujinti aikštynai ne tik S. Stanevičiaus progimnazijoje, bet ir Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinėje gimnazijoje. Taip pat planuojama pradėti darbus ir Ateities mokyklos stadione.
Vilniaus S. Stanevičiaus progimnazijoje buvo atvertas modernizuotas sporto aikštynas, į kurį investuota daugiau nei 350 tūkst. eurų. Aikštyne atnaujinta 250 metrų bėgimo takų, įrengta 2 500 kvadratinių metrų dirbtinės dangos futbolo aikštė su kamuolių gaudyklėmis. Aikštės galuose - dirbtinės dangos tinklinio ir krepšinio aikštelės su reguliuojamo aukščio krepšinio stovais. Vietoj seno asfalto ploto atsirado dar dvi - krepšinio ir tinklinio - aikštės. Papildomai įrengta jaunesniųjų klasių mokiniams skirta dirbtinės dangos žaidimų aikštelė.
BFA arena Karoliniškėse
BFA (Baltijos futbolo akademija) yra viena iš nedaugelio sertifikuotų akademijų, turinti pilną futbolo piramidę. 2019 m. sparčiai išaugusi akademija infrastruktūros problemą išsprendė pritraukusi investuotojų ir pasistačiusi pripučiamą sporto maniežą sostinės Karoliniškių mikrorajone.
BFA arena tapo svarbia vieta futbolo treniruotėms ir varžyboms žiemos metu. Akademija kasmet organizuoja žiemos futbolo turnyrą „Vilnius Winter Cup“, kuriame varžosi daugiau nei 90 komandų, o dalyvių skaičius viršija net 2000-ius.
Nacionalinis stadionas Šeškinėje: naujas etapas
Vilniaus daugiafunkcio komplekso Šeškinėje projektas keliasi į naują etapą - išduotas statybos leidimas Nacionaliniam stadionui ir jame įsikursiančiam sporto muziejui. Nacionaliniame stadione bus trys antžeminiai aukštai ir patalpos rūsyje. Bendrasis stadiono plotas - 15,9 tūkst. kvadratinių metrų.
Teritorijoje aplink Nacionalinį stadioną įsikurs parkas. Skaičiuojama, kad parką pasodinti kainuos virš 2 mln. eurų.
Nacionalinio stadiono atsiradimas Šeškinėje turės didelį teigiamą poveikį visam Vilniui, įskaitant ir Fabijoniškes. Stadionas taps svarbiu sporto ir kultūros centru, pritrauksiančiu daug lankytojų ir skatinančiu sporto plėtrą.
Ateities planai ir perspektyvos
Fabijoniškių futbolo stadionas ir kita sporto infrastruktūra yra svarbūs žingsniai siekiant sukurti patrauklią ir sveiką aplinką gyventi. Ateityje planuojama toliau plėtoti sporto infrastruktūrą, įrengti naujus aikštynus, baseinus ir kitus sporto objektus. Seniūnijos teritorijoje, S. Neries ir P. Žadeikos gatvių teritorijoje, planuojama įrengti šiuolaikinį baseiną. Taip pat numatoma toliau atnaujinti esamas sporto aikšteles ir įrengti naujus lauko treniruoklius.