Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai daugiau nei tik pastatas. Tai - reikšmingas Lietuvos istorijos ir kultūros simbolis, menantis svarbius įvykius, sporto varžybas ir kultūrinius pasirodymus. Nors dešimtmetį stovėję apleisti, šie rūmai išgyvena naują etapą - rekonstrukciją, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms.
Istorija: nuo kapinių iki kultūros židinio
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija yra sudėtinga ir daugiasluoksnė, apimanti skirtingus laikotarpius ir kontekstus.
XVI amžius - XIX amžiaus pradžia: Dešiniajame Neries krante, priešais Vilnelės įtekėjimo į Nerį vietą, veikė seniausios mieste žydų kapinės. Šios kapinės buvo svarbi Vilniaus žydų bendruomenės dalis, tačiau 1831 m. carinės Rusijos valdžia jas uždarė.
XX amžius: Po Antrojo pasaulinio karo, kai teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, pradėtos sporto komplekso statybos. Šalia iškilo stadionas ir baseinas, o 1965-1971 m. buvo pastatyti ir patys Koncertų ir sporto rūmai.
1965-1971 m.: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965 metais. Vyriausieji projekto autoriai - architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis ir Zigmantas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Al. Kamarauskas, S. Kovarskąja. Rūmai atidaryti 1971 m., o 1973 m. jų kūrėjams paskirta LSSR valstybinė premija.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko
Architektūriniai ypatumai: Rūmai pasižymėjo unikalia vantine konstrukcija, kuri tuo metu prilygo geriausiems konstrukciniams projektams pasaulyje. Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale. Speciali transformuojama aikštė ir 46 tonas sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos. Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį - 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, - 6000. Krepšinio rungtynes galėjo žiūrėti 4520 žiūrovų, įrengus bokso ringą - 5400 žmonių.
Svarba išsilaisvinimo laikotarpiu: Išsilaisvinimo iš SSRS laikotarpiu rūmai vaidino didelį vaidmenį. 1988 m. spalio 22-23 d. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas - pirmą kartą taip viešai, aiškiai buvo parodytas Nepriklausomybės siekis. Ten Lietuvos visuomenė 1991-ųjų sausio 14-16 dienomis atsisveikino su Sausio 13-osios nakties aukomis, išlydėjo žuvusiuosius į Paskutinio poilsio vietą.
Nepriklausomybės metai: Nepriklausomybės metais rūmuose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Tačiau rūmai veikė nepelningai ir buvo įvelti į keletą skandalų.
Nauji savininkai ir ateities vizijos: 2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. eurų. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė išreiškė lūkestį, kad investuotojai rekonstruos dabartinį „Žalgirio“ stadioną, o Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, išlaikant visuomeninę paskirtį, taps moderniu kongresų centru.
Kultūros paveldo statusas ir ateities planai: Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šis pastatas pripažintas kultūros vertybe tiek dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos, tiek dėl to, kad čia 1988 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti nei dėl to, kad čia būtų statomi viešbučiai, nei dėl to, kad būtų statomi gyvenamieji namai.
Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą
Rūmų atgaivinimas: 2015 m. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.
Architektūriniai ypatumai ir universalumas
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pasižymėjo ne tik savo istorine reikšme, bet ir unikalia architektūra. Rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos.
Vienas unikaliausių šio statinio elementų - vantinė salės perdangos konstrukcija - vienintelė tokio pobūdžio konstrukcija Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Tokia konstrukcija dėl savo lengvumo ir lankstumo leido išgauti neįprastas ir įdomias formas, nors ir reikalavo specialios priežiūros.
Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale. Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400.
Svarba išsilaisvinimo laikotarpiu
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi, ypač Atgimimo laikotarpiu. 1988 m. spalio 22-23 d. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuris tapo svarbiu žingsniu Lietuvos nepriklausomybės link. 1991 m. sausio 14-16 d. rūmuose buvo atsisveikinta su Sausio 13-osios aukomis, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto. Šie įvykiai įamžino rūmus kaip svarbią Lietuvos laisvės kovų vietą.
Taip pat skaitykite: Tendencijos sporto prekių rinkoje
Nauji savininkai ir ateities vizijos
2004 m. rūmus įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Netrukus investicinė grupė parengė detalų teritorijos rekonstrukcijos planą, tikėdamasi gauti немаžą paramą iš Europos sąjungos, tačiau nesėkmingai. Pastato būklė vis blogėjo, tol, kol 2009, surūdijus stogo konstrukcijoms, jį buvo uždrausta eksploatuoti.
ŪBIG planai buvo išties grandioziniai. 2005 m. vasarą Vilniaus savivaldybėje buvo surengtas pristatymas, pagal kurį stadionas ir sporto rūmai turėjo būti pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą. Toks kompleksas turėjo sujungti universalų 21-29 tūkst. vietų stadioną, parodų rūmus, naujus modernius apie 2 tūkst. vietų kongresų rūmus, biurus, 5 ir 3 žvaigždučių viešbučius, parduotuves, restoranus, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrus.
Kultūros paveldo statusas ir rūmų atgaivinimas
2006 m. Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti, o jų ateitis turėjo būti susieta su kultūros paveldo išsaugojimu.
2015 m. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai šiandien
Šiandien Vilniaus koncertų ir sporto rūmai išgyvena naują etapą. Vyksta jų rekonstrukcija, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms. Planuojama, kad rūmuose įsikurs modernus konferencijų centras, kuris pritrauks tarptautinius renginius ir konferencijas.
Vis dėlto, rūmų rekonstrukcija kelia ir diskusijų. Dalis visuomenės mano, kad rūmai turėtų būti nugriauti ir jų vietoje pastatytas naujas, modernus pastatas. Kiti mano, kad rūmus reikia išsaugoti kaip kultūros paveldo objektą ir pritaikyti juos šiuolaikinėms reikmėms.
Žydų kapinių klausimas
Viena opiausių diskusijų, susijusių su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, yra klausimas dėl buvusių žydų kapinių, kurių vietoje buvo pastatyti rūmai. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip įamžinti šią vietą ir pagerbti čia palaidotų žmonių atminimą.
Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė „senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti“. Darbo grupę sudaro dvidešimt asmenų, pusė iš jų - užsieniečiai iš Izraelio ir JAV. Lietuvos visuomenė atstovaujama visai menkai. Apskritai nėra nė vieno atsakingo paveldosaugos specialisto, nors šie rūmai - ypač daugiasluoksnis būtent Lietuvos kultūros paveldo objektas.
Darbo grupė svarsto, kokia bus rūmų ateitis. Savo pasiūlymą ji turi pateikti iki šių metų pabaigos.
„Bohemiečių“ indėlis į Lietuvos kultūrą
Atskirai verta paminėti „bohemiečių“ indėlį į Lietuvos kultūrą. „Bohemiečiai“ - tai laisvai mąstančių menininkų sambūris, įkurtas 2006-aisiais, kai režisierė Dalia Ibelhauptaitė, dirigentas Gintaras Rinkevičius ir kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius sujungė jėgas statant visoje šalyje didžiulio atgarsio sulaukusią G. Puccini operą „Bohema“. Nuo to laiko „bohemiečių“ pravardę užsitarnavusi trupė ne tik nenustojo stebinti, bet ir įsirašė į šiemet šimtą metų žyminčios profesionalios Lietuvos operos istoriją. Dalios Ibelhauptaitės, Gintaro Rinkevičiaus ir Juozo Statkevičiaus iniciatyvos suburti ir skatinami jaunieji Lietuvos operos talentai virto nemenku viesulu, šiomis dienomis siaučiančiu visose prestižinėse pasaulio operos scenose.
Nuo rugsėjo 3 d. MO muziejus kartu su Vilnius City Opera kvies į parodą, pasakojančią apie tuos, kuriems bet kokie „ne“ virsta kvietimu sukurti savąjį pasaulį. Parodoje „Iš tos operos“ lankytojai galės patekti į slapčiausią operos teatro dalį - akylai saugomus užkulisius.