Įvadas
Slidinėjimas - tai ne tik populiarus žiemos sportas, bet ir puikus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Nuo senovinių slidžių iki modernių technologijų, slidinėjimas nuėjo ilgą kelią. Šiame straipsnyje apžvelgsime slidinėjimo istoriją, įvairias technikas, reikalingą inventorių ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo sportu.
Slidinėjimo Istorija
Pradžia ir Raida
Slidės pirmą kartą paminėtos rašytiniuose šaltiniuose VI a. Skandinavų sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas, garsėjęs gerais slidinėjimo įgūdžiais. Nuo 960 m. visi Norvegijos karalystės didikai privalėjo gerai valdyti slides. Dėl atšiauraus klimato ir ilgų žiemų, Skandinavijoje viduramžiais slides turėjo visi - žemdirbiai, medžiotojai ir kariai. Nuo XVIII a. šis žiemos sporto inventorius tapo privalomas Švedijos kariuomenėje.
Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado maždaug 1850 m., kai norvegų legenda Sondre Norheimas išpopuliarino slides su išlenktais galais. Pirmosios varžybos įvyko Norvegijoje 1868 m. Kalnų slidinėjimo istorija prasidėjo 1889 m. Alpių kalnuose, o ilgainiui šis sportas prigijo įvairiose vietovėse, kur yra kalnų ir sniego.
Slidinėjimas Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios žinios apie slides randamos XVI amžiuje. Italų keliautojas A. Gvagninis, aprašydamas Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos žmonių buitį, minėjo, kad žmonės su slidėmis ant kojų labai greitai bėga per sniegą, pasistumdami ilgomis lazdomis.
Daugiau slidinėjimas Lietuvoje pradėtas plėtoti po Pirmojo pasaulinio karo. 1922 m. laikraštyje „Lietuvos sportas“ išspausdintas straipsnis apie slides. 1930 m. slidinėjimas įtrauktas į fizinio lavinimo programą pradžios mokykloms. 1933 m. Kaune surengti pirmieji slidinėjimo kursai karininkams.
Taip pat skaitykite: Patarimai planuojant slidinėjimo kelionę
Oficialios Varžybos ir Federacijos
1937 m. Kaune (Ąžuolyno Dainų slėnyje) surengtos pirmosios kalnų slidinėjimo varžybos. Tais pačiais metais Zarasuose įvyko I Lietuvos slidinėjimo čempionatas. 1959 m. įkurta Lietuvos slidinėjimo federacija.
Slidinėjimo Rūšys
Slidinėjimas skirstomas į įvairias rūšis, pritaikytas skirtingiems įgūdžiams ir reljefui:
- Slidinėjimo lenktynės: Viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų, kurioje sportininkai varžosi klasikiniu arba laisvuoju stiliumi. Klasikiniu stiliumi dažnai šliuožiama parengtomis vėžėmis.
- Kalnų slidinėjimas: Populiarus žiemos sportas, apimantis leidimąsi nuo kalnų specialiai paruoštomis trasomis.
- Šuoliai su slidėmis nuo tramplino: Sporto šaka, reikalaujanti specialių įrengimų - tramplinų. Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir atlikimo techniką.
- Biatlonas: Sporto šaka, apjungianti slidinėjimą ir šaudymą. Varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su šaudymo ruožais.
- Šiaurės dvikovė: Sporto šaka, susidedanti iš šuolių su slidėmis ir slidinėjimo kroso.
- Akrobatinis slidinėjimas (Fristailas): Laisvojo stiliaus slidinėjimas, apimantis įvairias rungtis, tokias kaip gūbrinis slidinėjimas, akrobatiniai šuoliai ir slidinėjimas rampoje.
- Snieglenčių sportas: Leidimasis nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės.
Varžybų Ypatumai
Biatlonas
Biatlono varžybos vyksta slidinėjimo trasoje su dviem arba keturiais šaudymo ruožais. Kiekviename etape šaudykloje šaudoma į penkis taikinius. Nepataikius į taikinį, skiriamos baudos: papildomas 150 m baudos ratas, prie galutinio laiko pridedama 1 minutė arba naudojamas papildomas šovinys. Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg mažo kalibro šautuvus.
Slidinėjimo Lenktynės
Slidinėjimas - viena sudėtingiausių ištvermės sporto šakų. Slidinėjant, kaip ir bėgant, irkluojant ar plaukiant, sudeginama daugiausia kalorijų per valandą. Varžybos gali vykti dviem stiliais - klasikiniu ir laisvuoju.
Akrobatinis Slidinėjimas
Akrobatinis slidinėjimas - balais vertinamas sportas. Dalyviai vertinami už šuolio pakilimą, techniką ir nusileidimą. Sudėtingumo balai yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys visą rezultatą. Gūbrinis slidinėjimas yra laisvojo stiliaus slidinėjimo tipas, kur slidininkai čiuožia tarp kalnelių. Slidinėjimo nuolydžio ir pusvamzdžio stilių atstovai turi atlikti kuo daugiau įvairių triukų ir veiksmų.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Šuoliai su Slidėmis
Rezultatas skaičiuojamas vertinant šuolio ilgį ir jo atlikimo techniką, už kurią teisėjai skiria taškų. Naudojant šiuolaikinę vadinamąją V techniką, slidininkai gali nušokti iki 10 proc. toliau, palyginti su ankstesne technika.
Snieglenčių Sportas
Snieglentininkas leidžiasi nuo sniegu padengtų šlaitų ant snieglentės, kuri yra pritaisyta prie sportininko kojų specialiais batais ir apkaustais.
Slidinėjimo Inventorius
Slidės
Kalnų slidinėjimui skirtos slidės yra tvirtesnės ir sunkesnės už lygumų slides. Jos turi būti labai tvirtos, kad atlaikytų didelį greitį. Gaminant slides naudojamas specialus metalas, o slidžių kraštai yra labai aštrūs, kad būtų galima išlaikyti trajektoriją ir nepraslysti. Ilgesnės slidės yra stabilesnės, bet mažiau manevringos nei slalomo slidės, kurių vidurys siauras ir leidžia slidininkui greičiau keisti kryptį.
Lygumų slidinėjimui reikalingas visai kitoks inventorius, kurį reikia pasirinkti priklausomai nuo slidinėjimo stiliaus. Jeigu einama „čiuožėjo“ žingsniu, tai slidės turi būti parenkamos iki + 15 cm virš žmogaus ūgio, jeigu slidinėjama klasikiniu būdu - +25-30 cm. Pradinukams rekomenduojamos trumpesnės slidės, nes jos yra lengviau valdomos.
Lazdos
Lazdos daugiausia naudojamos vairuoti posūkiuose ir laikyti pusiausvyrai. Jos lenktos ir pasižymi minimaliu vėjo pasipriešinimu. Priklausomai nuo čiuožimo stiliaus, parenkamos ir slidininko lazdos.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės olimpinės žaidynės
Batai
Slidininkų batai turi būti aukšti ir standūs, kad padėtų valdyti slides. Slydimo batai remia kulkšnį, kad ji būtų vienoje linijoje su blauzdikauliu, leidžiant slidininkui visą kojos jėgą perduoti slidei. Padas turi ąseles prie kulno ir pirštų galų įtvirtinti batams apkaustuose.
Slidinėjimo inventoriaus gamintojai avalynę rūšiuoja į turistinius, mėgėjiškus, kombinuotus, klasikinio ir čiuožėjo stiliaus batus. Norintiems turėti „du viename“ rekomenduojama kombi avalynė, nes ji gerai atlieka savo funkcijas slidinėjant klasikiniu ir laisvu stiliumi.
Apkaustai
Kalnų slidžių apkaustai yra pritaikyti taip, kad apsaugotų koją nuo lūžių - jie „paleidžia“ koją, kai ji sukama arba lenkiama didele jėga. Slidininkui nugriuvus, slidės tiesiog nukrinta atskirai.
Šalmas
Šalmas privalomas greičio rungtyse, dauguma slidininkų jį užsideda visose rungtyse. Šalmo priekyje dažnai yra skylutės, kad patektų oro ir neaprasotų antveidis.
Kostiumas
Kostiumas yra aptemptas, jis daromas iš sintetinio pluošto. Jis suteikia gerą oro skvarbos koeficientą ir visiškai nevaržo slidininko judesių.
Apsauginiai Akiniai
Apsauginiai akiniai su filtruojančiais lęšiais yra labai svarbūs, kai dėl oro sąlygų, ypač debesuotų, sunku matyti trasą.
Tepalai ir Parafinai
Sportiniai slidinėjimo rezultatai labai priklauso nuo inventoriaus parengimo, nuo tepalo ir parafinio parinkimo. Yra daug įvairių tepalų, kurių pasirinkimas priklauso nuo sniego struktūros. Slidžių slydimą labai veikia snaigių struktūra, o jų yra įvairių.
Tepalai skirstomi į tris pagrindines grupes:
- Slydimui pagerinti: naudojamas įvairių rūšių parafinas ir greitikliai.
- Sukibimui su sniegu užtikrinti: tepalai slidės tepamos tam, kad geriau sukibtų su sniegu.
- Universalūs tepalai: tinkami įvairioms sąlygoms.
Tepalą reikia parinkti pagal temperatūrą ir sniego struktūrą. Tepalo kokybė matoma iš to, kaip jis slysta, kaip sukimba su sniegu ir kaip ilgai laikosi ant slidės.
Slidinėjimo Technika
Kalnų Slidinėjimo Technika
Slidinėjimo technika - tai čiuožimo krypties ir leidimosi greičio kontrolė. Kalnų slidininkai leidžiasi, darydami pasikartojančius posūkius į kairę ir į dešinę. Pradedantys mėgėjai paprastai leidžiasi išlaikydami saugų greitį ir vieną arba abi slides kreipdami į vidų. Jų čiuožimo būdas vadinamas „plūgu“. Patyrę slidininkai leidžiasi daug greičiau ir naudoja sudėtingesnę techniką.
Trasų Žymėjimas
Kalnų mėgėjai gali rinktis kurortus pagal savo slidinėjimo galimybes ir juose įrengtas trąsas. Svarbiausia pasirinkti tinkamą trasą. Paprastai jos yra pažymimos, nurodant sudėtingumą. Europoje trasos žymimos šiomis spalvomis:
- Žalia: Lengvos ir paprastos trasos.
- Mėlyna: Truputėlį sudėtingesnės ir statesnės trasos.
- Raudona: Dar sudėtingesnės, gana stačios ir ilgos trasos, skirtos patyrusiems slidininkams.
- Juoda: Pačios sudėtingiausios ir stačiausios trasos, skirtos tik puikiai leidimosi techniką įvaldžiusiems slidininkams.
Traumos ir Saugumas
Slidinėjimas siejasi su atostogomis, išvykimu į kitą šalį, gražiais gamtos vaizdais, sniegu, daug šviesos, draugais. Tai vien geros emocijos. Tačiau, kaip ir bet kuris sportas, slidinėjimas turi traumų riziką.
Traumų Priežastys
Pagrindiniai rizikos faktoriai - greitis ir slidinėjimo įgūdžių stoka. Net jei žmogus įgudęs, bet slidinėja greitai, gali sulaukti daug didesnių traumų nei mažiau įgudęs, bet atsargesnis žmogus. Reikia atminti, kad slidinėjant rizika susitraumuoti priklauso ir nuo kitų slidinėjimo trasos dalyvių, oro sąlygų, nenumatytų kliūčių ar tiesiog nelaimingų atsitiktinumų.
Slidinėjant su snieglente, tikimybė patirti kojų raiščių traumas yra mažesnė, nes abi kojos fiksuotos ant tos pačios lentos. Vis dėlto traumų rizika susijusi su griuvimais - rankų, pečių, riešų, kelių, sėdmenų sumušimų traumų tikimybė smarkiai išauga. Slidinėjant slidėmis, didesnė rizika traumuoti kelio sąnario raiščius, dėl slidinėjimo lazdų laikymo griūnant patirti plaštakos, nykščių, dilbio traumas. Pagal statistiką, snieglentininkai traumas patiria dažniau nei slidininkai.
Pasiruošimas Slidinėjimui
Prieš važiuojant į kalnus būtina turėti tam tikrą fizinį pasiruošimą, nes apatinė kūno dalis gauna didžiulį fizinį krūvį dėl greičio, inercijos, reljefo pokyčių ir slidinėjimo krypties keitimo. Todėl mažiausiai prieš 2-3 savaites reikėtų pradėti nuosekliai, intensyviai ruoštis kelionei. Svarbu paruošti šerdinius raumenis, atlikinėti balanso, funkcinius pratimus, stiprinti kojas, pratinti jas prie didesnio krūvio, kad nebūtų pernelyg intensyvaus šoko ir nuovargio pirmomis kelionės dienomis.
Žmogus, kuris fiziškai pasiruošęs mažiau, bet išmano techniką ir turi patirties, įgūdžių, tikrai mažiau rizikuoja nei tas, kuris pasirengęs fiziškai, bet neturi įgūdžių. Jei jų nėra, reikia mokytis su instruktoriumi arba nusiteikti bent kelias valandas praleisti paruošiamojoje trasoje.
Kaip Sumažinti Traumų Galimybę
- Apšilimas: Prieš slidinėjant vertėtų padaryti lengvą mankštą ryte, kol dar esame ne ant kalno, o ant kalno geriausia apšilti neintensyviai šliuožiant, neskubant, laipsniškai didinant greitį ir trasų sudėtingumą.
- Poilsis: Vienas iš pavojingesnių rizikos traumos faktorių yra nuovargis, dėl to slidinėjant yra būtinos poilsio ir pasistiprinimo pertraukėlės.
- Inventorius: Inventorius turi būti kokybiškas ir sureguliuotas tinkamai, kad slidės atsikabintų optimaliu laiku.
- Technika: Labai svarbu žinoti pagrindines slidinėjimo taisykles - kur saugu sustoti, kaip rinktis saugesnę trajektoriją, kur nešliuožti ir panašiai. Taip pat reikia mokėti griūti. Sulenktos kojos yra mažiau pažeidžiamos nei ištiestos.
Ką Daryti Po Slidinėjimo Dienos
Po aktyvios slidinėjimo dienos labai padeda SPA procedūros - sukūrinės vonios, pirtis, masažas, taip pat raumenų pratempimas, pakankamas skysčių vartojimas. Taip pat naudinga nusiimti batus ir pakelti kojas, kad jos pailsėtų.
Jei ryte skauda raumenis, reikėtų padaryti paprastus tempimo pratimus. Taip pat reiktų sužadinti raumenis pusiausvyros ar funkciniais pratimais.
Kada Kreiptis į Medikus
Visų pirma, reikia įvertinti, ar galiu pats pajudėti, remtis, ar galiu atsistoti. Jei trauma rimta, skausmas didelis, reikia kviesti pagalbą. Susimušus kokią nors vietą, pirmoji pagalba yra šaldymas, tam gali padėti sniegas, galūnės pakėlimas ir apsaugojimas.
Slidinėjimo Bazės ir Stadionai
Slidinėjimo stadionai - aikštės, kuriose įrengti starto ir finišo vartai, teisėjų darbo patalpos, varžybų rezultatams demonstruoti švieslentė, skelbimų lentos, slidžių tepimo nameliai, tribūnos, sportininkų pasirengimo kambariai, kavinė, medicinos punktas.
Bazės įrengiamos prie didelių miestų ir jas sudaro: gyvenamosios patalpos su valgykla, kultūriniams renginiams patalpos, medicinos punktas, reabilitacinės bei higieninės patalpos ir įrenginiai, slidžių taisymo, saugojimo ir tepimo patalpos, slidžių nuomos punktas, džiovykla.
Šuolių su slidėmis tramplynai sudaro: starto aikštė, įsibėgėjimo takas, atsispyrimo stalas, nušokimo takas ir sustojimo aikštelė.
Slidinėjimo lenktynių trasos rengiamos raižytoje vietovėje, kuo svarbesnės varžybos, tuo sudėtingesnė trasa.
Slidinėjimas Lietuvoje Šiandien
Lietuvoje yra keletas vietų, kur galima paslidinėti. Pavyzdžiui, takelis nuo Verkių rūmų iki Žaliųjų ežerų dažniausiai būna paruošiamas pačių mėgėjų pastangomis. Ignalinoje esantis Lietuvos žiemos sporto centras turi geriausias sąlygas: išasfaltuotą 7 km ilgio ratą, kuris žiemą paverčiamas slidinėjimo trasa.
tags: #viskas #apie #slidinejima