Futbolas Vokietijoje užima ypatingą vietą, turi savo kultūrą ir kiekvieno miesto klubui garbės reikalas turėti kokybišką stadioną, kuris galėtų sutraukti tūkstantinę vietos bendruomenę ir miesto svečius. Šiame straipsnyje panagrinėsime Vokietijos futbolo fanų kultūrą, jos ištakas, raidą, ideologiją ir įtaką futbolui bei visuomenei.
Ultrų Judėjimo Istorinės Šaknys
Chuliganizmo apraiškos žmonijos istorijoje pastebėtos dar VI amžiuje. Bizantijos sostinėje Konstantinopolyje 532 metais vykusių arkliais kinkytų vežimų varžybų metu tarp „žaliųjų“ ir „mėlynųjų“ komandų aistruolių įsiplieskę konfliktai peraugo į savaitę trukusias riaušes. Šiuolaikinėje istorijoje žodis „chuliganas“ siejamas su XIV amžiaus pabaigoje Londone siautėjusiu airių nusikaltėliu Patricku Hooliganu.
Pirmosios ultrų grupuotės pradėjo formuotis praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje Italijoje. Tuo metu kai kurie šalies klubai, siekdami pritraukti daugiau aistruolių, sumažino bilietų kainas į tam tikrus stadiono sektorius. Šios tribūnos tapo pirmųjų ultrų tvirtovėmis, kuriose sirgaliai galėjo laisvai reikšti savo aistrą - dažyti sektorius klubo spalvomis, dekoruoti vėliavomis ir išmarginti garbinamų žaidėjų vardais.
Ultrų Kultūra ir Elgesio Normos
Ultrų kultūra turi savitas elgesio normas ir bruožus, skiriančius juos nuo eilinių komandos sirgalių. Eilinius stadione besilankančius sirgalius ultros pašaipiai vadina „kėdžių fanais“. Tikrųjų ultrų elgesys rungtynių metu apibūdinamas keturiais pagrindiniais punktais:
- Niekada nesėdėti rungtynių metu.
- Visada skanduoti ir visa gerkle dainuoti, nepriklausomai nuo mačo rezultato.
- Važiuoti su komanda į visas rungtynes išvykoje, nepaisant kainos ir atstumo.
- Namų stadione visada būti tik „Curvoje“ (kreivėje).
Ultrų Grupuočių Struktūra ir Veikla
Ultrų grupuotės viduje paprastai vyrauja griežta hierarchija.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas
Politika ir Ultrų Judėjimas
Ultrų veikla dažnai neapsieina be politikos. Yra ultrų, kurie nuo pat veiklos pradžios yra neatsiejamai susiję su savo šalyje vykstančiais politiniais procesais. Tokiems fanų klubams dažnai vadovauja vyresnio amžiaus užkietėję sirgaliai, turintys ryšių valdžios sluoksniuose.
Kai kurios ultrų grupuotės atvirai demonstruoja savo politines pažiūras. Pavyzdžiui, „Roma“ ultros „Curva Sud“, „Lazio“ ultros „Irriducibili“ ir Madrido „Real“ ultros „Ultras Sur“ stadionuose demonstruoja simboliką, kurioje vyrauja keltų kryžiai ir svastikos.
Pasitaiko atvejų, kai audras su politiniu atspalviu išprovokuoja ir patys futbolininkai. Pavyzdžiui, Paolo Di Canio, žaisdamas Italijos „Serie A“ rungtynėse su „Livorno“, kurio aršiausi sirgaliai garsėja kairiosiomis pažiūromis, iškėlė ranką fašistiniu gestu. Vėliau futbolininkas prisipažino, kad būdamas paauglys daug laiko praleisdavo kartu su ultromis, tarp kurių buvo fašistuojančio italų jaunimo.
Italijos sostinė Roma pelnytai vadinama futbolo chuliganizmo lopšiu ir ultrų citadele. Šalyje nuolat vyksta dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų kova. „Livorno“ ultros iš „Brigate Autonomi Livornese“ savo simbolikoje naudoja raudoną žvaigždę, primenančią sovietų simbolį.
Ispanijos ultrų veikloje taip pat pasitaiko politinių atspalvių. Madrido „Real“ sirgaliai iš „Ultras Sur“ savo pavadinime kartais sujungia dvi „S“ raides ir jas vaizduoja kaip stilizuotas hitlerinės Vokietijos SS runas.
Taip pat skaitykite: Istorija ir Vokietija ledo ritulyje
Ultrų Judėjimas Ispanijoje: Istorinis Kontekstas
Ispanijos pilietinio karo metais „Real“ prezidentu buvo užkietėjęs respublikonas Rafaelis Sanchezas Guerra. Frankistų šalininkai jį suėmė, kalino ir nukankino. Istorinių įvykių paliktos žaizdos neužgijo ir šiais laikais. Štai kodėl „Real“ ultros griežia dantimis, kai mato triumfuojančius ir Katalonijos vėliavomis mojuojančius „Barcos“ sirgalius.
Katalonijos „Barcelona“ ultros „Boixos Nois“ atvirai prisipažįsta, kad jie be jokių išlygų atsiriboja nuo klubo vadovų, tačiau myli pačią „Barcą“ kaip komandą.
Ultrų Judėjimas Anglijoje: Pasipriešinimas Komercializacijai
Anglijoje, užteko pasklisti gandams, kad legendinį Mančesterio klubą ketina įsigyti JAV milijonierius Malcolmas Glazeris, ir į miesto gatves pasipylė „raudonųjų velnių“ gerbėjai su plakatais ir transparantais, skelbiančiais: „Malcolmai, šalin rankas nuo „Man Utd“!“, „Neparduodamas!“, „Lauk, Glazeri!“. Kai tai nepadėjo, „Man Utd“ gerbėjai perėjo nuo žodžių prie darbų. 2005 m. Naujojo klubo savininko valdymu originaliai pasipiktino ir tikrieji „Manchester United“ ultros iš „Stretford End“ - fanai tiesiog tylėdami nukabinėjo visas iki šiol stadione laikytas „Man Utd“ vėliavas.
Rasizmas ir Ultrų Judėjimas
Rasizmas futbole neabejotinai gali būti vadinamas dar viena ultrų išraiškos forma. Puikus pavyzdys kovojant su rasizmu galėtų būti Anglija. 1996 m. pradėta aktyvi kampaniją prieš bet kokias rasizmo apraiškas visuomeniniame gyvenime ir futbole, pavadinta „Parodyk rasizmui raudoną kortelę“.
Vokietijos Futbolo Sąjunga (DFB)
Prieš šias pirmenybes Vokietijos futbolo sąjungos (DFB) prezidentas Berndas Neuendorfas rinktinei irgi iškėlė tikslą pasiekti pusfinalį. Uždavinys - logiškas.
Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo legendos
Luko Spalvio Patirtis Vokietijoje ir Fanų Kultūra
Lietuvos futbolininkas Lukas Spalvis, rungtyniavęs Vokietijos klube „Kaiserslautern“, pasidalijo savo patirtimi apie šios šalies fanų kultūrą. Jis teigė, kad „Kaiserslautern“ turi vieną geriausių fanų bendruomenių Vokietijoje, puoselėjančią ilgas tradicijas, o ryšys tarp fanų ir komandos yra labai artimas. Jeigu viskas sekasi gerai, mes kartu džiaugiamės ir triumfuojame, bet žinoma, kai reikalai pasisuka į blogą pusę, ar esi paskutinėje vietoje, tenka susitikti su „ultromis“. Jie ateina į treniruočių aikštę ir atvirai pasako, ko jie reikalauja iš mūsų. Mes turime tai išklausyti - tai ne vieno ir ne dviejų tūkstančių sirgalių jėga. Mieste gyvena 90 tūkst. gyventojų, o į stadioną dažnai susirenka 40 tūkst. fanų. Visi čia gyvena futbolu. Prieš daugiau nei savaitę žaidėme rungtynes išvykoje, stadionas buvo sausakmišas, o mūsų fanų buvo net 8 tūkstančiai. Todėl komanda jaučia atsakomybę sugrąžinti klubą, ten kur jam priklauso būti.
L. Spalvis taip pat minėjo, kad gatvėje sirgaliai dažnai užkalbina mus. Kur tik beeitum - į kirpyklą, parduotuvę ar parką, visur tave atpažįsta. Kiekvienas miesto gyventojas yra „Kaiserslautern“ aistruolis. Jeigu blogai sužaidi rungtynėse, geriau nesirodyti mieste.
Futbolo Fanų Kapinės Vokietijoje
Kompanija rengiant kapines priešais „Schalke 04“ stadioną Gelzenkirchene teigia, kad taip futbolo fanai šio žaidimo teikiamu malonumu galės mėgautis ir po mirties. „Schalke 04“ atstovai teigia, kad į kapinių projektą savo pinigų neinvestuos ir apskritai klubas „nenori turėti jokių reikalų su mirtimi“. Pačios kapinės bus futbolo stadiono formos, jų viduryje puikuosis klubo emblema. Kapinėse bus įrengtos 1904 laidojimo vietos - būtent 1904 metais įsteigtas klubas.
"RB Leipzig" - Prieštaringiausias Klubas Vokietijoje
Globalizacija futbolo pasaulį veikia taip, kad maži žaidėjai gali tapti dideliais, jeigu tik sulaukia finansinių injekcijų. "RB Leipzig" pavyzdys rodo, kad investicijos gali radikaliai pakeisti klubo tradicijas ir sukelti konfliktą su sirgaliais.
Choreografo Moritzo Ostruschnjako Spektaklis Apie Ultrų Kultūrą
Festivalį „New Baltic Dance“ uždarysiantis vokiečių choreografo Moritzo Ostruschnjako spektaklis NON+ULTRAS - tai tarptautinė premjera, įvyksianti būtent Vilniuje. Spektaklyje siekiama atskleisti futbolo ultrų kultūrą, naudojant pop dainas, sirgalių giesmes ir 500 šalikų.
M. Ostruschnjakas teigia, kad jį sužavėjo, kaip stipriai sirgalių kultūra susijusi su protestu. Ultros kultūros šaknys siekia 1968-ųjų judėjimus, vykusius visame pasaulyje. Daugybė stadionuose matomų elementų - reklamjuostės, vėliavos, pirotechnika - kilę iš gatvių protestų.
Choreografas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien ši sirgalių kultūra nėra vienalytė. Tarp jų yra ir dešiniųjų, ir kairiųjų, ir apolitiškų.