Šis straipsnis skirtas apžvelgti Gargždų futbolo klubo „Banga“ istoriją, atskleidžiant svarbiausius įvykius, žymius žaidėjus ir asmenybes, prisidėjusius prie šio klubo gyvavimo ir populiarinimo. Taip pat bus paliesta Uosių šeimos istorija, susijusi su airiškuoju futbolu, ir kitos įdomios detalės iš Gargždų futbolo praeities ir dabarties.
Futbolo ištakos Gargžduose
Nors Gargždų futbolo klubo „Banga“ istorijos pradžia laikomi 1966 metai, futbolas Gargžduose pradėtas žaisti gerokai anksčiau. Iki „Bangos“ gyvavimo, futbolo kamuolį gainiojo tokios komandos kaip „Makabi“, „JSO“, „Ąžuolas“, „Silikatininkas“. Šios komandos padėjo pagrindus tolimesnei futbolo raidai mieste.
Vaikų futbolo mokyklos įkūrimas
1970 metais buvo žengtas svarbus žingsnis, nulėmęs visą Gargždų futbolo ateitį - įkurta Klaipėdos rajono vaikų ir jaunių sporto mokykla. Nuo pat pirmųjų dienų mokykloje pradėjo dirbti iš Mažeikių atvykęs M. Terentjevas, kuris per keletą dešimtmečių tapo geriausiu Gargždų futbolo talentų treneriu. Jo išauginti A.Narbekovas ir R.Mažeikis tapo pavyzdžiais jaunajai kartai.
Debiutas Lietuvos aukščiausioje lygoje
1975 metais „Banga“ debiutavo Lietuvos aukščiausioje lygoje, o 1976 m. M. Terentjevas tapo komandos treneriu. Šis laikotarpis buvo svarbus klubo įsitvirtinimui šalies futbolo žemėlapyje.
Svarbiausi laimėjimai
Svarbiausi laimėjimai buvo pasiekti per pastarąjį dešimtmetį, kai 2006 metais buvo įsteigta VšĮ „Gargždų futbolas“. 2014 metais pirmą kartą VšĮ „Gargždų futbolas“ istorijoje „Bangos“ vaikai gimę 2002 metais, vadovaujami trenerio D. Afonso ir trenerio asistento O. Pliuškio tapo Lietuvos čempionais, o 2016 metais istorinį pasiekimą pakartojo 2004 metais gimę vaikai, treniruojami V. Šie laimėjimai rodo, kad Gargždų futbolo jaunimas yra perspektyvus ir gali pasiekti aukštų rezultatų. Ypatinga pergalė iškovota 2024 m., kuomet Gargždų futbolo klubas „Banga“ tapo FPRO LFF čempionais. Įspūdingą pergalę pasiekti pavyko dėka stiprios komandos, vyriausiojo trenerio Davido Afonso bei ištikimų klubo sirgalių, miesto bendruomenės palaikymo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Gargždų futbolą
Žymūs žaidėjai
Per ilgą „Bangos“ istoriją komandoje žaidė daug žymių futbolininkų: Petras Mickus, Gintaras Balčiauskas, Viktoras Kirmėlas, Jonas Šlioža, Eugenijus Kundrotas, Antanas Blinstrubas, Bronius Kelpša, Zenonas Normanas, Sigitas Mordasas, Gediminas Šatas, Michailas Terenjevas (a.a.), Edvardas Gedrimas (a.a.), Edvardas Mazalas (a.a.), Kazimieras Repšys, Jonas Kairys, Rimas Simonavičius, Artūras Mickus, Laimonas Mickus, Gediminas Stončius, Rimantas Šarūnas, Romas Šileika, Vaidas Liutikas, Artūras Uosis, Romas Petkevičius, Genadijus Samsonik, Saulius Jokumaitis, Rimvydas Rudys, Kęstutis Nazarovas, Mindaugas Vijeikis, Petras Rauktys, Vaidas Žutautas, Andrius Mikalauskas, Rimvydas Grudys, Aurimas Slušnys, Aurelijus Staponka, Mantas Gudauskas, Mikas Kura, Karolis Urbaitis, Aleksandras Ivanauskas, Vytautas Lukošius. Šie futbolininkai įnešė didelį indėlį į klubo istoriją ir garsino Gargždų vardą Lietuvoje.
Futbolo klubo jubiliejus
„Kas laimės, kas laimės? Gargždų „Banga“!“ - su garsiausia futbolo klubo skanduote pradėta iškilminga futbolo klubo „Banga“ 50-ies metų jubiliejaus šventė. Gargždų kultūros centras tokio dalyvių antplūdžio seniai nebuvo regėjęs. Renginio metu pristatyta knyga „Gargždai. Futbolas. Taip pat renginio dalyviai dalinosi prisiminimais apie klubą. „Daugelis šeimų, žmonių yra prisilietę prie „Bangos“ vienaip ar kitaip: kas treniravosi, žaidė nuo mažens iki pagrindinės komandos, kas remia, savanoriškai padeda. Šis jubiliejus parodė, kokią svarbią vietą „Banga“ užima Gargždų bendruomenės gyvenime.
Uosių šeimos istorija ir airiškasis futbolas
Šeima iš Kvėdarnos atsidūrė Airijoje dėl sūnaus Deivido futbolo karjeros. Jo žmona Inga, mokyklos laikų meilė, neplanavo palikti gimtosios Kvėdarnos Šilalės rajone, kur dirbo pašte, augino sūnų ir laukėsi antrojo. Bet Deividas pradėjo lankyti darželį, paskui mokyklą. Augo antrasis sūnus Aivaras. „Pradžioje kasdien verkdavau. Ilgai tylėjau, buvo tokia depresija, kad baisu, - dabar jau su šypsena pasakojo I.Uosienė. - Atrodė, vaikai paaugs, važiuosime atgal.
Pirmasis sportas - airiškasis futbolas
„Airiškasis futbolas man buvo pirmasis sportas. Vyko 2017 metų airiškojo futbolo finalas - kovėsi „Kerry“ ir „Derry“ komandų jaunimas. „To jausmo nėra su kuo palyginti, - prisimindama vieną įsimintiniausių dienų sakė I.Uosienė. - Tada prisiminiau, kaip kažkada važiavome į tą stadioną žiūrėti airiškojo futbolo rungtynių ir sakiau Deividui - o įsivaizduoji, jei tu čia žaistum? Nepraėjo nė trejų metų ir jis žaidė! Gal kažkas panašaus į Kauno „Žalgirio“ rungtynes, bet žmonių - aštuoniasdešimt tūkstančių! Airijoje daugybės emigrantų iš Lietuvos atžalos airiškąjį futbolą pradeda žaisti mokykloje ar net darželyje.
Atstumas nėra kliūtis
„Jei ką nors labai mėgsti ir ko nors labai nori, tuos 400 kilometrų nesunku nuvažiuoti. Jei nematytume talento, taip nesistengtume, - sakė I.Uosienė. - Dabar lengviau, nes Deividas jau vairuoja ir gali pats važinėti į treniruotes.
Taip pat skaitykite: Gargždų futbolo raida
Fizinės savybės
„Mane pradžioje pasikvietė pagal duomenis, turėjau gerą ištvermę. O paskui jau atrinko ir į peržiūrą. „Visada pirmavau trumpose distancijose ir šuolis mano geras natūraliai.
Airiškojo futbolo mėgėjiškumas
O airiškojo futbolo esmė yra ta, kad tai visiškai mėgėjų sportas.
Tautiškumas
„Manęs to klausiama kiekvieną kartą. Aišku, esu gimęs Lietuvoje ir mano pilietybė yra Lietuvos, todėl nesakysiu, kad esu airis. „Kai kurie draugai stebisi, kaip mano vaikai moka žemaitiškai. Bet svarbiausia - bendrauti su savo vaiku.
Grįžimas į Lietuvą
Ji sako suvokianti, kad į Lietuvą kol kas grįžti nepavyks, nes norisi gyventi ten, kur jau įsuktas vaikų gyvenimas. Dinglyje pažįstama kiekviena gatvė, įlankoje šeima turi nedidelį laivelį ir laisvalaikiu išplaukia pažvejoti. „Namai yra ten, kur gimei, kur gyvena seneliai ir šeima.
Tikslas - profesionalumas
„Mano tikslas - žaisti profesionaliai. „Deividas nuo mažens kieme statydavo brolį į vartus ir spardydavo kamuolį, - sakė I.Uosienė.
Taip pat skaitykite: Sporto mokykla Gargžduose
Ši istorija rodo, kad net ir išvykus iš Lietuvos, ryšys su futbolu gali išlikti stiprus, o jauni talentai gali siekti profesionalumo net ir kitose šalyse.
Artūro Uosio prisiminimai apie „Bangą“
Artūras Uosis dalinosi prisiminimais apie savo karjerą „Bangos“ klube. Į futbolą atėjo nuo antros klasės. Mes, 1968 metų grupė, esame Lietuvoje ir antrąją vietą iškovoję. Daugiausiai iš mūsų grupės pasiekė Gyrius Kalvaitis. „Banga“ pradėjo kviesti mus dar vaikus - nuo šešiolikos metų. Nėra paslaptis, kokia tuo metu buvo „Banga“. Rimčiau žaisti pradėjau jau būdamas studentu. To meto komandoje visada būdavo po keletą klaipėdiečių. Labai gerai sutardavome. Nebuvo jokių problemų. Jauni buvome, visi draugavome.
Karjeros pabaiga dėl traumos
Gana anksti baigėte žaisti? Traumos. Patyriau Telšiuose traumą, ją gydžiausi apie tris mėnesius. Išėjau į aikštę - ir vėl tas pats. Taip kelis kartus pasikartojo ir nusprendžiau, kad reikia baigti.
Vaikų futbolas
Visais laikais stiprus buvo vaikų futbolas. Aišku, čia didžiulis M.Terentjevo nuopelnas. Jo išauginti A.Narbekovas, R.Mažeikis - patys pirmieji, į kuriuos mes, vaikai, lygiuodavomės. Vėliau kas į Panevėžį išvažiuodavo, kas po aštuntos klasės į profesines mokyklas įstodavo ir nebesitreniruodavo.
Žiūrovų skaičius
Ankstesniais laikais žiūrovų labai daug yra buvę tik vieną kartą - per Pasaulio lietuvių žaidynes. Tada senosios tribūnos buvo pilnos ir aplink aikštę buvo daug žmonių. O paprastai susirinkdavo koks šimtas žiūrovų.
Klubo ir vaikų komandų sujungimas
To, kas vyksta dabar, anksčiau tikrai nebuvo. Tai, kad klubas su vaikais kaip vienas vienetas atsirado. Anksčiau „Banga“ ir vaikai arba Sporto mokykla atskirai būdavo. Tas sujungimas buvo vienas iš didžiausių pliusų.
Įsimintinos rungtynės
Kokie epizodai per futbolininko karjerą labiausiai įstrigo? Įsiminė pirmosios rungtynės aukščiausioje lygoje - Mažeikiuose su „Romar“. Futbolo bumas tada buvo Mažeikiuose, o dar čempionato atidarymas. Prieš rungtynes lėktuvai skraido, išėjome į aikštę - žiūrovų pilna. Buvome pakraupę, nematę nei tiek žiūrovų, nei tokio atidarymo.
Kuriozinė situacija
O linksmą istoriją tikriausiai visi žino, nes tai jau legendinis įvykis. Važiavome po rungtynių namo ir sugedo autobusas. Atėjo naktis, pradėjome pakeleivingas mašinas stabdyti. Sustabdo autobusą visa chebra. Pats pirmas įšokau, nubėgau, atsisėdau gale. Važiuoju, važiuoju, žiūriu - nei vieno mūsiškio nelikę. Klausiu vairuotojo: o kur važiuojam? Sako: į Rietavą. Taip ir atsidūriau Rietave. Vėlu, autobusų nėra. Nuėjau prie benzino kolonėlės (dabar jos jau nebėra). Galvojau: užvažiuos link Klaipėdos važiuojanti mašina benzino ir iki Gargždų paveš. Pirma mašina atvažiavo tik kokią penktą valandą ryto.
Šie prisiminimai atskleidžia ne tik „Bangos“ istoriją, bet ir to meto futbolininkų gyvenimą, iššūkius ir džiaugsmus.
Stepono Dariaus indėlis į Lietuvos sportą
Steponas Darius, žinomas dėl skrydžio per Atlantą, taip pat aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje Lietuvoje. Jis žaidė futbolą, krepšinį, beisbolą, ledo ritulį, boksą ir užsiėmė lengvąja atletika.
Beisbolo pradininkas Lietuvoje
S. Darius inicijavo pirmąjį Lietuvos beisbolo čempionatą 1922 m. ir jame žaidė. Jis taip pat rašė knygas apie sporto žaidimus ir sveiką gyvenseną. Kaip rašė S. Darius: „Beisbolas tai Amerikos Jungtinių Valstijų tautinis žaidimas; Europos kilmės amerikiečiai gavo jį iš savo dabartinių brolių indėnų. Jis pasidarė vienas populeringiausių žaidimų Amerikoje.“ Beisbolo Lietuvoje pradininkas norėjo, kad šis žaidimas pasidarytų populiarus ir tėvynėje.
Pirmosios beisbolo rungtynės
Pačios pirmosios Lietuvos beisbolo rungtynės įvyko 1922 m. liepos 30 d. Kaune. Jose susitiko L.F.L.S (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos) ir „Aviacijos“ beisbolo komandos (daugiau beisbolo komandų tuomet tiesiog nebuvo). Rungtynes atidaryti ir pirmąjį sviedinį išmesti pakviestas JAV konsulas Lietuvoje Clementsas J. Edwardsas. Deja, beisbolas Lietuvoje gyvavo tik iki 1940 m. sovietinės okupacijos, kuriai prasidėjus buvo uždraustas kaip amerikietiškos „kapitalistinės“, t. y.
Beisbolo lazda Kauno IX forto muziejuje
Kauno IX forto muziejaus rinkiniuose saugoma beisbolo lazda, pagaminta apie 1930 m. Šis faktas rodo, kad S. Dariaus indėlis į Lietuvos sportą buvo labai įvairiapusis ir reikšmingas.
Statybinių medžiagų kombinato (SMK) vaidmuo Gargždų futbole
Išskirtinę vietą „Bangos" istorijoje užima Statybinių medžiagų kombinatas (SMK). Jonas Džervus SMK dirbo beveik visą kombinato egzistavimo laikotarpį. Atvykęs jaunas specialistas į neseniai pradėjusią veikti gamyklą jis galiausiai tapo ilgiausiai SMK vadovavusiu direktoriumi.
SMK svarba Gargždams
Jeigu taip galima pasakyti, tai visa Gargždų civilizacija prasidėjo nuo gamyklos. Perskaičiau Gargždų istoriją. Ten yra įdomių faktų, tačiau apie Silikatinį radau tris-keturis sakinius ir nuotrauką. Nors kai čia atvažiavau, tai Gargždai prilygo Dovilams. Buvo kelios gatvės ir retai išsibarstę mediniai namukai. Kiekvienas turėjo po hektarą ar pusantro žemės. Buvo tik keli mūriukai - mokykla, trys dviaukščiai, buitinis. Gamyklą pastatė - iš karto reikėjo apie penkių šimtų žmonių. O iš kur juos paimsi? Pradėjo statyti bendrabučius, davė sklypus individualiems namams.
Jono Džervaus karjeros pradžia SMK
Esu iš Alytaus rajono. Baigiau Kaune politechnikos institutą ir 1962 metais pagal paskyrimą mane čia atsiuntė. Gargžduose statė gamyklą, naujus cechus, labai trūko žmonių. Manęs laukė kaip specialisto, tad atvažiavau labai pakilios nuotaikos. Karjerai čia buvo idealios sąlygos, kadangi gamykla plėtėsi. Dirbau cecho viršininku, vyr. inžinieriumi ir 18 metų direktoriumi. Bijojau direktoriaus amato, nes buvau „techninis" žmogus. O ir direktoriaus skyrimas tais laikais nebuvo paprastas. Ministras numato, ką skirti, tačiau privalo važiuoti į Gargždus ir informuoti partijos pirmąjį sekretorių: „Mes numatę tokį žmogų skirti direktoriumi". O jau partijos sekretorius per savo aparatą visus kaulelius išnarsto, kas tu toks.
SMK ir sportas
Mūsų pramonė yra labai sunki. Kai skaitau dokumentiką, tai matau, kad vokiečių okupacijos metais dirbo belaisviai, o čia dirbo mūsų žmonės. Reikėjo jiems sukurti normalias darbo sąlygas, gamybos kultūrą. Visoje sistemoje buvo 28 įmonės, tai vienais metais būdavo organizuojamos saviveiklos varžybos, kitais - sporto varžybos. Pasakydavo prieš kelis metus, kad tais ir tais metais spartakiada bus tokiame mieste, ir pabandyk nesuruošti tos spartakiados. Pakiliai, su sporto bazėmis. Tai mes spartakiadai pasistatėme savo puikiausią sporto salę. Konkrečiai sporto salei pinigų nebuvo, o gamybos vystymo fonde - kiek tik nori. Tai oficialiai statėme polistirolo sandėlį. Bet tą „sandėlį" jau projektavome kaip sporto salę. Mūsų tikslas buvo pastatyti ir priduoti, o vėliau jau galime daryti su juo, ką norime.
SMK ir futbolas Gargžduose
Sakyčiau, kad prasidėjo futbolas nuo gamyklos. Be kažkokio impulso niekas neatsiranda. Dar statant gamyklą buvo toks labai entuziastingas direktorius Steponavičius. Ir jam kaip tik futbolas rūpėjo. Man pasakojo, kad jis, kai statė gamyklą, pirmiausia pasidarė futbolo stadioną. Stadionas - smėlio aikštė ir dviejų takų ratas. Pradėjo tarpcechines varžybas ruošti - sudarydavo tris komandas ir žaisdavo futbolą. Žaidė toje aikštėje ir kaliniai, kurie statė tą gamyklą. Kai atvažiavau 1962 metais, tai jau ta aikštė buvo išklota velėna. Ir prasidėjo futbolas.
Sportininkai SMK
Kol egzistavo ta veteranų sukurta komanda, tai futbolininkai nebuvo profesionalai - atidirbdavo visą laiką ir treniruočių mažai būdavo. Tuo metu ir šeštadieniais dirbdavome. Tik sekmadieniais važiuodavome kur į rungtynes. Vėliau, kai prasidėjo pergalės ir iškopė į aukštesnę lygą, sugalvojo net trenerį iš Klaipėdos pasikviesti. Tokį A.Gorelovą. Anksčiau trenerio jokio nebūdavo, savi žaisdavo ir tiek. A.Gorelovas pažiūrėjo į tą komandą: vienas kitas yra tinkamas, bet reikia rimtai pasistiprinti. Atsivežė iš Klaipėdos ir iš kitur nemažai. Vienas netgi sakydavo, kad Maskvos „Spartake" žaidęs. Aišku, visi tokie kažkur kitur jau atsijoti.
SMK turėjo didelį poveikį Gargždų futbolui, nes suteikė finansinę paramą, infrastruktūrą ir darbo vietas futbolininkams.
Rimanto Mikalausko indėlis į Gargždų futbolą
Rimantas Mikalauskas prisijungė prie „Bangos“ 2007 metais, bet jau ne kaip žaidėjas, o direktorius. Dirbdamas mokytoju „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir treneriu Sporto mokykloje, jau galvojau, kad reikėtų padaryti pertrauką pedagoginiame darbe.
Iššūkiai ir pasiekimai
Šiandien yra du iššūkiai. Pirmas - amžinas klausimas dėl vaikų treniravimo arba ugdymo kokybės gerinimo. Atėjus dirbti iššūkių buvo žymiai daugiau. Reikėjo didinti futbolo populiarumą tarp vaikų. Padidinti vaikų skaičių buvo galima tik pagerinus infrastruktūrą. VšĮ „Gargždų futbolas“ buvo tiek miesto stadiono, tiek „Minijos“ progimnazijos aikštyno renovacijų iniciatorius. Klubo rėmėjai aktyviai prisidėjo įgyvendinant šiuos projektus. Vaikų treniravimo kokybės klausimas prasideda nuo trenerių. Per tuos metus, kai dirbu, pasikeitė dauguma trenerių: atėjo jauni, iniciatyvūs, norintys ir galintys dirbti su vaikais. Nuo 2007 metų iki 2016 metų vaikų skaičius išaugo beveik tris kartus. Aišku, tobulinti reikia dar ne vieną sritį. Pati pirmoji grupė, kurią suformavo jau VšĮ „Gargždų futbolas“, - 2000-2001 metų gimimo vaikai. Per dešimties metų laikotarpį jie yra buvę Lietuvos čempionato prizininkai, šeši žaidėjai pakviesti į Nacionalinę futbolo akademiją, keletas buvo kviečiami į savo amžiaus rinktines. Tikiuosi, kad patys geriausi išplauks į platesnius vandenis, į pajėgesnius klubus. Kiti grįš į Gargždus ir atstovaus „Bangai“.
Dalyvavimas Europos lygos kvalifikacijoje
Ir džiaugsmas, ir iššūkis buvo dalyvavimas Europos lygos kvalifikacijoje 2011 metais. Džiaugsmas - visam miestui. Tiems keliems, kurie čia dirbome, buvo labai didelis rūpestis, nes buvo daug reikalavimų iš UEFA. Pasitaikė nemažai manančių, kad neleis žaisti Gargždų stadione ir teks rinktis kitą vietą. Bet mums pavyko susitvarkyti. Jau lengviau buvo 2014 metais, nes patirties - daugiau.
Ateities planai
Toliau sėkmingai gerinama infrastruktūra. Dabar jau futbolo aikštelių programoje. Tą dangą, kurią pakeitėme miesto stadione 2014 metais, šiemet paklojome „Vaivorykštės“ gimnazijoje, Doviluose ir Veiviržėnuose. Džiaugiuosi, kad penkiasdešimtmetį pažymime paženklindami Gargždus įvažiavimuose, kurdami skulptūrą, tikimės išleisti knygą. Treneriai važiuoja stažuotis į garsius klubus. Vykdome europinius projektus.
R. Mikalausko vadovavimas padėjo „Bangai“ pasiekti naujų aukštumų ir tapti svarbia Gargždų bendruomenės dalimi.
Paroda „Gargždai. Futbolas. Banga“ Gargždų krašto muziejuje
Gargždų krašto muziejuje pristatyta paroda „Gargždai. Futbolas. Banga“. Paroda, dedikuota 772-ajam Gargždų miesto gimtadieniui, sulaukė futbolo žaidėjų, trenerių, sirgalių ir besidominčių miesto gyventojų dėmesio. Susirinkusiuosius miesto šventės ir parodos atidarymo proga sveikino Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas ir vicemerė Violeta Riaukienė. Paroda muziejuje veiks iki liepos 30 dienos.
Parodos svečiai - futbolo legendos
Parodos atidarymas tapo išskirtine proga susitikti su garsiausiais Gargždų futbolininkais. Juos pakvietė ir pristatė VšĮ „Gargždų futbolas“ direktorius Rimantas Mikalauskas, pasidalinęs įžvalgomis ir ateities planais apie futbolą Gargžduose. Savo kelią sporte prisiminė Arminas Narbekovas - olimpinis ir universiados čempionas, Austrijos Bundeslygos nugalėtojas, tituluotas geriausias Lietuvos futbolininkas. Jis pasakojo, kaip vaikystėje pirmą kartą draugų buvo pakviestas į stadioną ir kaip tai pakeitė jo gyvenimą.
Ekspozicijoje - 100 veiklos metų
Parodą „Gargždai. Futbolas. Banga“ sudaro informaciniai stendai ir specialiai parodai atrinkti eksponatai. Čia pateikiama daugiau nei 100 metų istorija apie pirmąsias futbolo komandas, aikštes Gargžduose, pasiekimų raidą ir garsiausius futbolininkus, kilusius iš Gargždų. Dalyje stendų pateikiami ir futbolo klubo „Banga“ pasiekimai, komandos simbolikos reikšmės, sirgalių veikla. Paroda parengta pagal Remigijaus Riekašiaus knygą „GARGŽDAI. FUTBOLAS. BANGA“, kurioje sukaupta istorinė medžaga, nuotraukos bei interviu atspindi spalvingą futbolo raidą Gargžduose.
Ši paroda yra puikus būdas susipažinti su Gargždų futbolo istorija ir pagerbti žymius žaidėjus bei trenerius.
Gargždų futbolo dabartis ir ateitis
Gargždų futbolas šiuo metu išgyvena pakilimą. „Banga“ sėkmingai rungtyniauja šalies futbolo lygoje, o jaunimas demonstruoja puikius rezultatus. Klubo vadovai ir treneriai nuolat ieško naujų būdų, kaip tobulinti treniravimo procesą ir populiarinti futbolą tarp jaunimo.
VšĮ „Gargždų futbolas“ veikla
Gargždų futbolas, VšĮ (kodas 163740634) buvo įkurta 2003-01-03. Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. Įmonę valdo 29 akcininkai (fizinių asmenų/įmonės). 2024 metais Gargždų futbolas, VšĮ pardavimo pajamos siekė 1 217 547 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 19. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Gargždų futbolas, VšĮ įsikūrusi adresu Kvietinių g. Ši informacija rodo, kad organizacija yra finansiškai stabili ir aktyviai veikia.
Bendruomenės palaikymas
„Per pastaruosius 10 metų „Bangos“ futbolo komanda yra virtusi socialiniu ir kultūriniu reiškiniu. Mažai šalyje miestų, kuriuose toks didelis gyventojų procentas eina į stadioną žiūrėti varžybų, o futbolo treniruotes lanko apie 400 vaikų. Be to, turime puikią šiam sportui sukurtą infrastruktūrą, o fanai komandą lydi bet kur, kur vyksta varžybos. Ne daugelis turi ir tokį vakarietišką valdymo modelį, paremtą vieša ir privačia partneryste. Daug kam „Banga“ yra miesto simbolis. Šis palaikymas yra labai svarbus klubo sėkmei ir tolimesniam vystymuisi.