Įvadas
Orientavimosi sportas - tai ne tik fizinis iššūkis, bet ir intelektualus žaidimas, reikalaujantis greito mąstymo, strategijos ir orientacijos vietovėje. Ši sporto šaka apjungia fizinį aktyvumą su protiniu darbu, todėl yra patraukli įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Šiame straipsnyje išnagrinėsime orientavimosi sporto taisykles, istoriją, rūšis ir kitus svarbius aspektus, pradedant nuo pagrindų ir baigiant profesionaliu lygiu.
Kas Yra Orientavimosi Sportas?
Orientavimosi sportas - tai sporto šaka, kurioje sportininkai, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu, turi kuo greičiau pasiekti žemėlapyje pažymėtus ir vietovėje esančius kontrolinius punktus. Pagrindiniai iššūkiai dalyviui: suvokti vietovės atvaizdavimą žemėlapyje ir sugebėti pasirinkti greičiausią kelią tarp kontrolinių punktų. Orientavimosi sportas puikiai tinka norintiems paįvairinti bėgimo treniruotes mąstymo iššūkiais.
Orientavimosi Sporto Rūšys
Orientavimosi sportas apima įvairias rūšis, pritaikytas skirtingoms vietovėms ir fizinio pasirengimo lygiams:
- Orientavimasis bėgte: Klasikinė orientavimosi sporto rūšis, kurioje sportininkai bėga per vietovę, naudodamiesi žemėlapiu ir kompasu.
- Orientavimasis slidėmis: Žiemos sporto rūšis, kurioje sportininkai orientuojasi vietovėje slidėmis.
- Orientavimasis kalnų dviračiais: Sportininkai važiuoja kalnų dviračiais, orientuodamiesi pagal žemėlapį ir kompasą.
- Orientavimasis takais (Trail-O): Šioje rūšyje dalyviai nustato kontrolinių punktų buvimą eidami arba važiuodami takais ir keliais, bet ne pačiame kontroliniame punkte. Ši rūšis pritaikyta įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms, įskaitant neįgaliuosius.
- Lapių medžioklė:
- Orientavimasis kanojomis:
- Orientavimasis automobiliais:
- Rogainingas:
Trasos ir Varžybos
Orientavimosi sporte sportininkai bėga:
- Sprintą:
- Vidutinę trasą:
- Ilgą trasą:
- Maratoną:
Taip pat rengiamos:
Taip pat skaitykite: 2011 m. Europos čempionato Lietuvos rinktinė
- Estafetės varžybos:
- Daugiadienės varžybos: kuriose sumuojamas kelių dienų laikas.
Orientavimosi Sporto Taisyklės
Nors tikslios taisyklės gali skirtis priklausomai nuo varžybų tipo ir organizatoriaus, pagrindiniai principai išlieka tie patys.
Pagrindiniai Principai
- Žemėlapis ir kompasas: Tai pagrindiniai įrankiai, kuriuos naudoja sportininkai orientavimosi sporte. Žemėlapis suteikia informaciją apie vietovę, o kompasas padeda nustatyti kryptį.
- Kontroliniai punktai: Tai vietos, kurias sportininkai turi pasiekti nustatyta tvarka. Kiekvienas kontrolinis punktas yra pažymėtas žemėlapyje ir vietovėje.
- Trasos įveikimas: Sportininkai turi įveikti trasą per trumpiausią įmanomą laiką, laikydamiesi nustatytos tvarkos.
- Sąžiningumas: Sportininkai turi laikytis sąžiningumo principų ir nesinaudoti jokia neleistina pagalba.
Svarbios Taisyklės
Norint ženkliai palengvinti savo galimybes varžybų metu greitai susivokti žemėlapyje bei iki minimumo sumažinti riziką būti diskvalifikuotiems, būtina žinoti taisykles.
Orientavimosi Sporto Istorija
Pasaulinė Istorija
Orientavimosi sporto pradžia siejama su karinėmis pratybomis Švedijoje 19 a. Pirmosios orientavimosi varžybos civiliams buvo surengtos Norvegijoje 1897 m. 20 a. pirmoje pusėje orientavimosi sportas išpopuliarėjo ir Suomijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje bei Sovietų Sąjungoje, o po Antrojo pasaulinio karo ir likusioje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. 1961 m. buvo įkurta Tarptautinė orientavimosi sporto federacija (IOF). Nuo 1962 m. vyksta Europos, nuo 1966 m. pasaulio čempionatai. Orientavimosi sportas turi olimpinės sporto šakos statusą (nuo 1977 m.), bet į olimpinę programą neįtrauktas.
Orientavimosi Sportas Lietuvoje
Lietuvoje pirmosios orientavimosi įgūdžių varžybos surengtos 1955 m. Nuo 1961 m. varžybos vyksta pagal tarptautines taisykles. 1961 m. Grabuciškėse (Trakų apyl.) surengtos pirmos oficialios Lietuvos orientavimosi sporto varžybos (mačas Vilnius-Kaunas), laimėjo G. Juška. 1962 m. Palūšėje įvyko I Lietuvos aukštųjų mokyklų orientavimosi sporto pirmenybės, 1964 m. Trakuose - I Pabaltijo studentų pirmenybės (laimėtojai V. Januškienė ir V. Nekrašas). 1964 m. prie Respublikinės turizmo tarybos įkurta Lietuvos orientavimosi sporto sekcija (1978 m. įkurta Lietuvos orientavimosi sporto federacija), 1991 m. ji priimta į Tarptautinę orientavimosi sporto federaciją (IOF). Nuo 1963 m. vyksta Lietuvos čempionatai (pirmieji čempionai L. Chmieliauskaitė ir V. Januškis). 1973 m. Vilniuje įvyko pirmos masinės varžybos, nuo 1991 m. čempionatuose pradėjo varžytis klubų komandos. 1963 m. I SSRS orientavimosi sporto čempionate L. Štarolytė pelnė aukso medalį, taip pat individualiose varžybose dar laimėti sidabro (M. Gausmanaitė) ir trys bronzos medaliai, o Lietuva komandinėje įskaitoje užėmė 1 vietą. 1963-1990 m. nemažai Lietuvos sportininkų buvo SSRS varžybų ir čempionatų laimėtojai bei prizininkai. 2001 m. pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse mišri komanda (V. Rudzenskaitė, S. Ambrazas, G. ir E. Voveriai) laimėjo sidabro medalius, 2002 m. moterų komanda (V. Rudzenskaitė, I. Sargautytė, G. Voverienė) Europos orientavimosi sporto bėgant čempionate - bronzos, kalnų dviračių estafetės moterų komandos 2008 m. Europos čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, V. Reinartaitė) ir 2011 m. pasaulio čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, A. Iki 1990 m. orientavimosi sporto varžybose teisėjavo 8 sąjunginės kategorijos teisėjai: E. Baliutavičiūtė (nuo 1974 m.), N. Narbutaitė (nuo 1974 m.), V. Vitkus (nuo 1977 m.), J. V. Nekrašas (nuo 1979 m.), J. A. Starkauskas (nuo 1979 m.), G. Juška (nuo 1982 m.), J. Tuleika (nuo 1984 m.), R. Švagždienė (nuo 1986 m.), dabar 5 IOF licencijuoti teisėjai kontrolieriai: A. Dambrauskas (1997 m.), R. Jovaišas (1997 m.), D. Morkūnas (1997 m.), V. Nekrašas (2000 m.). 2011 m. Lietuvoje orientavimosi sporto varžybose dalyvavo 2133 sportininkų mėgėjų, buvo 7 Lietuvos nusipelnę treneriai, prie didžiųjų miestų savaitės viduryje vyksta 1-2 masinės varžybos visiems norintiems. 2011 m. veikė 33 sporto klubai.
Lietuvos Orientavimosi Sporto Federacija
Lietuvos orientavimosi sporto federacijos (iki 1978 m. Lietuvos orientavimosi sporto sekcijos) pirmininkai: E. Sadauskas (1964-1967 m.), J. Juškevičius (1967-1968 m.), J. A. Starkauskas (1968-1969 m.), R. Jadenkus (1970-1971 m.), G. Juška (1972-1973 m.), G. Tuleika (1973-1974, 1975-1988 m.), V. Januškis (1974-1975 m.), prezidentai: R. Mikaitis (1988-1996 m.), A. Sysas (1996-2005 m.), D. Kazlauskas (nuo 2005 m.), generaliniai sekretoriai: K. Abramikas (2008-2011 m.), V.
Taip pat skaitykite: Vyrų krepšinio rinktinės istorija
Kaip Pradėti Orientavimosi Sportą?
Orientavimosi sportą rekomenduojama pradėti lankyti 9-12 m. Amžiaus. Norint pradėti, nebūtina turėti specialios įrangos ar būti ypatingai fiziškai pasiruošusiam. Svarbiausia - noras išmokti ir patirti nuotykių gamtoje.
Pradžiamokslis
Šis pradžiamokslis supažindins su pagrindiniais sprinto orientavimosi varžybų principais: žemėlapiu, trasa, svarbiomis taisyklėmis. Perskaičius šį pradžiamokslį ženkliai palengvinsite savo galimybes varžybų metu greitai susivokti žemėlapyje bei iki minimumo sumažinsite riziką būti diskvalifikuotiems!
Treneriai
Norint pasiekti aukštesnių rezultatų, verta kreiptis į patyrusius trenerius: Trenerio D., Trenerės A., Trenerės L., Trenerės J., Trenerės I., Trenerės J.
Sportininkų Pasiekimai
Lietuvos orientavimosi sportininkai yra pasiekę puikių rezultatų tiek šalies, tiek tarptautinėse varžybose.
Europos Čempionatas Vilniuje
Vilniuje vykusiame suaugusiųjų Europos čempionate varžėsi 110 sportininkų iš 20 Europos šalių. Tuo pačiu vyko ir jaunimo, jaunių Europos čempionatas, tad iš viso beveik 300 sportininkų atvyko į Vilnių. Jaunimo varžybose suspindėjo ir lietuviai. Merginų iki 20 metų grupėje bronzą iškovojo Vytenė Puišyte, o merginų iki 17 metų amžiaus grupėje Gabrielė Tunkevičiūtė laimėjo sidabrą.
Taip pat skaitykite: Švedijos rinktinės istorija
Per keturias čempionato dienas pajėgiausi Senojo žemyno elito sportininkai dalyvavo sprinto, vidutinėje, bendro starto lenktynėse ir dinamiškoje mišrios estafetės distancijoje. Varžybos vyko Vilniaus pietinėje pusėje - Pilaitės, Karoliniškių ir Lazdynų mikrorajonų miškuose ir parkuose.
J. Maišelio triumfas
33-ejų vilnietis Jonas Maišelis distanciją įveikė per 51 min. 15 sek. Vyrams reikėjo įveikti 18,1 km distanciją su 32 kontroliniais punktais, o pačios varžybos vyko šalia Pilaitės mikrorajono esančiame Gudelių miške, Vilniaus vakarinėje pusėje. Sidabras atiteko čekui Vojtech Ludvik, kuris nuo lietuvio atsiliko 10 sek. Bronzą iškovojo suomis Teemu Kaksonen (51:34 min.). Ilgą laiką distancijoje pirmavo kitas suomis Samuel Pokala, bet jis per klaidą praleido vieną kontrolinį punktą ir buvo diskvalifikuotas.
Kitas Lietuvos atstovas Ignas Ambrazas užėmė aukštą 7-ą vietą (53 min.), iškart po jo rikiavosi Jonas Vytautas Gvildys (53:11 min.).
„Aš sakyčiau, kad tas kelias iki čempiono titulo buvo gal net kiek per ilgas. Dar prieš 12 metų, kai dar tik antrus metus atstovavau Lietuvai suaugusiųjų, jau nebe jaunimo grupėje, čempionate buvau ketvirtas. Visą tą laiką tikėjau, kad galiu laimėti medalį. Tikėjau, kad galiu anksčiau, bet tiesiog, turbūt, išlaukiau“, - iškart po finišo sakė J. Maišelis, kuris pirmus karjeroje asmeninių rungčių medalius suaugusiųjų varžybose laimėjo tik šių metų čempionate.
„Žinojau, kad gali būti greitesnių, mano kojos irgi nesijautė labai „šviežios“ po vakarykščių varžybų, bet turbūt visiems nebuvo taip gerai, kaip pirmą dieną. Visi pavargę, bet sąlygos visiems vienodos“, - sakė J. Maišelis.
Moterų varžybos
Moterims reikėjo įveikti 16,8 km distanciją su 28 kontroliniais punktais. Geriausiai tarp lietuvių pasirodė Algirda Mickuvienė, kuriai pritrūko 19 sek. iki medalio - distanciją įveikusi per 50 min. 45 sek. užėmė 4-ą vietą. Kita lietuvė Agnė Musajevaitė buvo 22-a (55:17 min.), o Gabija Ražaitytė - 30-a (57:51 min.).
Čempionės titulą iškovojo danė Nikoline Splittorff, distanciją įveikusi per 49 min. 37 sek.. Antrą ir trečią vietas iškovojo suomės - sidabrą Saara Ylihietanen (50 min. 1 sek.), o bronzą - Ruska Saarela (50 min. 26 sek.).
Kiti Pasiekimai
- 2001 pasaulio neolimpinių sporto šakų žaidynėse mišri komanda (V. Rudzenskaitė, S. Ambrazas, G. ir E. Voveriai) laimėjo sidabro medalius.
- 2002 moterų komanda (V. Rudzenskaitė, I. Sargautytė, G. Voverienė) Europos orientavimosi sporto bėgant čempionate - bronzos.
- Kalnų dviračių estafetės moterų komandos 2008 Europos čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, V. Reinartaitė) ir 2011 pasaulio čempionate (R. Arlauskienė, K. Mickevičiūtė, A.
A. Bartkevičiaus pasirodymas studentų čempionate
Lietuvis A. Bartkevičius 4 km distanciją su 21 kontroliniais punktais įveikė per 14 min. 29,2 sek. ir atsiliko nuo nugalėtojo iš Naujosios Zelandijos Timo Robertsono 45 sek. Antrą vietą sprinte iškovojo norvegas Trondas Einaras Moen Pederslis, kuris trasoje užfiksavo 13 min. 52,1 sek. Rezultatą. Bronzinės prabos medalis pasaulio studentų čempionate atiteko australui Henriui McNulty (14:08,3 min.).
Anot A.Bartkevičiaus, konkurencija studentų čempionate yra tikrai didelė, nors ir kažkiek nusileidžia suaugusiųjų pasaulio pirmenybėms. „Bent jau pirmas penketukas šiame čempionate sprinte tikrai važiuos rugpjūtį į pasaulio suaugusiųjų čempionatą Latvijoje“, - apie rugpjūčio pradžioje prasidėsiantį pasaulio suaugusiųjų čempionatą prisiminė lietuvis.
Pats lietuvis pasakojo, kad jau keletą metų specializuojasi sprintuose, o savo pasirodymą vertina ne pagal pasiektą vietą, o asmeninį pasirodymą - jį vertina kritiškai ir tikina, kad galėjo prabėgti geriau. „Pasirodymą savo vertinčiau vidutiniškai, kadangi neįvykdžiau to, ko norėjau. Tiesiog, prabėgau be jokių didelių klaidų orientavimosi“, - sakė vienas jauniausių ir perspektyviausių Lietuvos rinktinės narių A.Bartkevičius, kuris pasaulio studentų čempionate atstovauja Švedijos Linkopingo universitetui.
„Sprinto nugalėtojas Timas Robertsonas turi du pasaulio jaunimo čempionato auksus savo apdovanojimų sąraše - jis buvo vienas favoritų. Norvegas, kuris buvo antras - lygiai taip pat, bėgo ir šiemet Europos čempionate Šveicarijoje, ir dabar bėgs rugpjūtį pasaulio čempionate Rygoje, - apie konkurencinę aplinką pasaulio studentų čempionate atsiliepė A.Bartkevičius. - Miško trasose dominuoja čia skandinavai, nes jiems šios vietovės įprastos, o sprinte labiau - pavieniai sportininkai iš skirtingų šalių“.
Kitas pasaulio studentų čempionate startavęs lietuvis Kevinas Olišauskis (Šiaulių valstybinė kolegija) buvo 80-as (17:07,4 min.), o Paulius Vidžiūnas (VGTU) - 86-as iš 101 sėkmingai trasą įveikusių dalyvių (17:28,8).
Tarp 89 studenčių 89 ir trys Lietuvos atstovės. Iš jų 3,5 km sprinto distanciją su 19 kontroliniais punktais greičiausiai įveikė Vesta Ambrazaitė (VU), kuri prabėgo per 16 min. 35,2 sek. ir užėmė 62-ą vietą. Kitų dviejų lietuvių rezultatai rikiavosi viena po kitos - Milda Radzivonaitė iš LSU universiteto buvo 66-a (17:04,5 min.), o Vilija Rėvaitė (LSU) - 67-a (17:07,7 min.).
Čempionatas šeštadienį baigsis estafetės rungtimi.
Klubuose
2011 m. Lietuvoje veikė 33 sporto klubai; aktyviausi: Kaune - Takas (įkurta 1989, prezidentas D. Žilovas), Medeina (įkurta 1988, prezidentas J. G. Gvildys), Vilniuje - Ąžuolas (įkurta 1989, prezidentas V. Bumelytė), Labirintas (pirmasis orientavimosi sporto klubas Lietuvoje, įkurta 1987, prezidentas A. Sysas), Perkūnas (įkurta 1990, prezidentas D. Sadeckas), Šiauliuose - Sakas (įkurta 1992, prezidentas D. Mickus), Klaipėdoje - Kopa (įkurta 1990, prezidentas G. Usas), Alytuje - Dainava (įkurta 1989, prezidentas K. Jovaišas), Ignalinoje - Būdakalnis (įkurta 2000, prezidentas R. Arlauskas), Jurbarke - Karšuva (įkurta 1990, prezidentas A. Kirlikas), Molėtuose - Klajūnas (įkurta 1989, prezidentas Ž. Kanapkienė), Panevėžyje - Lėvuo (įkurta 1991, prezidentas J.
tags: #vyru #orientacinis #sportas